- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 2-72-630/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01281-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Loreta Kraujutaitienė
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei, suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, M. J. atstovui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant M. J., VĮ Registrų centro Marijampolės filialui ir Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, M. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. B. patikslintu pareiškimu (t. 1., b.l. 147-151) kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjas G. B. nuosavybės teises į sandėlį su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjas G. B. nurodo, kad Tvirbūtų žemės ūkio bendrovei surengus aukcionus dėl bendrovei priklausančio turto pardavimo, jam 1994-12-21 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 18, buvo perduotas minėtas sandėlis. Kartu su priėmimo-perdavimo aktu Nr. 18, jam buvo išduotas Kvitas - kasos pajamų orderis serija 23 AE Nr. 186677, patvirtinantis, kad pareiškėjas G. B. už ginčo sandėlį sumokėjo 1720 Lt. Įgijus sandėlį, pareiškėjas nuosavybės teisių į sandėlį VĮ Registrų centre neįregistravo, tačiau laiko, kad nuosavybę į sandėlį įgijo įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėjas savo pareiškimą motyvuoja tuo, kad priėmimo-perdavimo aktu Nr. 18 priėmęs sandėlį, pradėjo sąžiningai jį valdyti ir juo naudotis. Pareiškėjas sandėlyje laikė įvairią žemės ūkio techniką, javus, prižiūrėjo ir tvarkė jį kaip savo, t.y. iš asmeninių lėšų ne kartą atliko įvairius vidaus, išorės, stogo remonto darbus, betonavo, įrengė apšvietimą, padarė privažiavimą. Nemažai lėšų investavo į grūdų bokštų techniką: pirko sietus, keitė ventiliacijos sistemą, variklius, diržus, norijas, siurblius. Nuo 1997 m. rūpinosi tinkamu elektros tiekimu į sandėlį, t.y. sudarė sutartį su tiekėju, vėliau sutartį atnaujino, savo lėšomis mokėjo už sunaudotą elektrą. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 1994 m. sandėlį valdė sąžiningai, atvirai, to neslėpdamas, taip, kad bet kuris žmogus būdamas jo savininku bet kuriuo metu per visą jo valdymo laikotarpį būtų galėjęs pasinaudoti savo nuosavybės teise į jį, ir nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų, todėl yra visos sąlygos nustatyti faktą, kad jis nuosavybės teisę į sandėlį įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo M. J. pateikdama patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė atsikirtimus į pareiškėjo G. B. pareiškimą, jog pareiškėjo G. B. pareiškimas atmestinas, nes pareiškėjas neatitinka sąžiningo bei teisėto turto įgijėjo sąvokų, kadangi turtą nori įregistruoti pasinaudodamas suklastotais dokumentais (1994-12-21 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 18 ir Kasos pajamų orderiu serija 23 AE Nr. 186677), be to visą valdymo laiką, t.y. kol pareiškėjas turtu naudojosi suinteresuotojo asmens M. J. leidimu, žinojo ir suvokė, kad jis turtu naudojasi ne kaip savininkas, o kaip laikinas naudotojas ir kad būtent suinteresuotasis asmuo M. J., teisėtai bei sąžiningai įgijusi turtą, turi daugiau teisių į jį, nei pats pareiškėjas.
Šalies argumentai
Suinteresuotasis asmuo M. J. patikslintu pareiškimu (t. 2., b.l. 9-13) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1994-12-21 suinteresuotasis asmuo M. J. iš Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės įgijo 4/36 dalis sandėlio su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir nustatyti jai nuosavybės teises į 4/36 dalis sandėlio su priestatu, įpareigojant VĮ Registrų centrą turtą įregistruoti M. J. nuosavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo M. J. pareiškime nurodo, kad 1994-12-21 vykusiame Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės antrajame aukcione už 1720 Lt sumą įsigijo 4/36 dalis ginčo sandėlio, kuris jai buvo perduotas 1994-12-21 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 18. Įgytu sandėliu naudojosi visą laiką kaip savo nuosavybe, tačiau nuosavybės teisių įregistravusi nebuvo. Suinteresuotasis asmuo M. J. savo pareiškimą motyvuoja tuo, kad išliko ne visi ginčo sandėlio pirkimo-pardavimo faktą patvirtinantys dokumentai, kadangi ne visi dokumentai buvo perduoti saugojimui į archyvą. Suinteresuotasis asmuo nurodo, kad neišliko pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis kasos pajamų orderis ir priėmimo-perdavimo aktas Nr. 18.
Pareiškėjas G. B. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paaiškino, kad nesutinka su suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimu, kadangi suinteresuotasis asmuo M. J. niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo sandėlį ir jai nebuvo išduoti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas nurodo, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014 pateikti du egzemplioriai 1994-12-21 priėmimo-perdavimo akto Nr. 18, kurie nėra pasirašyti suinteresuotojo asmens M. J., o vienas iš jų yra perbrauktas bei su prierašu, kad M. J. posėdyje nedalyvavo, o jai atstovavęs sūnus E. J. nepateikė įgaliojimo. Be to, byloje taip pat buvo pateiktas 1994-12-21 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 18, kuriuo ginčo sandėlis buvo perduotas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotasis asmuo M. J. nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo sandėlį įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, nuosavybės teisę į ginčo sandėlį patvirtinantys dokumentai jai nebuvo išduoti, todėl negali būti dingę, jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto atmestinas.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose nurodė, kad ginčo sandėlis yra laisvo valstybinio fondo žemėje. Suinteresuotasis asmuo prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, atsižvelgiant į pareiškėjo G. B. ir suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimuose išdėstytus argumentus.
Suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepimuose, o jo atstovė A. B. ir teismo posėdžio metu nurodė, kad daiktinės teisės į ginčo sandėlį nėra įregistruotos. Tiek pareiškėjas G. B., tiek suinteresuotasis asmuo M. J. pateikė prašymus įregistruoti nuosavybės teises į ginčo sandėlį, tačiau suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas šių prašymų netenkino, kadangi nei pareiškėjas G. B., nei suinteresuotasis asmuo M. J. nepateikė nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti ir įregistruoti nuosavybės teises į ginčo sandėlį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. B. pareiškimas tenkintinas visiškai.
Suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimas atmestinas.
Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-981-829/2011 buvo nustatyta, kad M. J. nuosavybės teises į sandėlį su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Suinteresuotasis asmuo G. B. 2012-05-04 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje tuo pagrindu, kad į procesą nebuvo įtrauktas suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
Šakių rajono apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014, pagal pareiškėjos M. J. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotuoju asmeniu byloje esant G. B., suinteresuotojo asmens G. B. prašymą atmetė ir paliko galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą.
Kauno apygardos teismas 2014-10-30 nutartimi išnagrinėjo suinteresuotojo asmens G. B. apeliacinį skundą, panaikino Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutarties dalį, kuria paliktas galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmetė; kitą skundžiamos nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nors pareiškėja M. J. tvirtino, kad ginčo sandėlį visus tuos metus valdė kaip savo, juo naudojosi ir prižiūrėjo, tačiau iš bylos duomenų galima daryti priešingą ir labiau tikėtiną išvadą, jog minėtu laikotarpiu ginčo sandėliu naudojosi bei jį valdė ne pareiškėja, o suinteresuotasis asmuo G. B., kuris dar 1997-04-11 sudarė elektros pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į ginčo sandėlį, 1997-10-11 su gretimais sandėlių savininkais sudarė grūdų sandėlio panaudojimo sutartį, sandėlyje laikė gamybos priemones ir grūdus. Taigi šioje byloje jau nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Iš įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo nutarties nustatyta, jog suinteresuotasis asmuo M. J. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo objektą įgyjamosios senaties būdu.
Taigi šioje byloje būtina nustatyti aplinkybes, ar ginčo objektą teisėtai valdė ir juo naudojosi pareiškėjas tuo įgydamas nuosavybės teisę pagal įgyjamosios senaties faktą, ar jo valdymas buvo neteisėtas, kadangi suinteresuotasis asmuo M. J. 1994-12-21 įgijo nuosavybės teisę pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu į 4/36 dalis ginčo objekto, tačiau tai patvirtinantys dokumentai neišliko.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog grūdų sandėlio pardavimo klausimas buvo sprendžiamas Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės turto pardavimo aukciono metu. Nagrinėjant bylą teisme iš Šakių rajono savivaldybės archyvo buvo pareikalauti archyviniai dokumentai, kadangi ankstesnėje civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014 pateiktų dokumentų eiliškumas pareiškėjui G. B. sukėlė abejones. Iš prijungtos archyvinės bylos Nr. 5 matyti, kad yra Protokolas Nr. 1 (be datos, pieštuku užrašyta data 1994-12-13), 21 lape yra įrašas „...Grūdų sandėliai įn. 170 LT parduoti J. M. už 1720 Lt...“. Iš liudytojos I. L. (2015-10-20 teismo posėdžio garso įrašas) parodymų nustatyta, jog prieš aukcioną bendrovės spausdinimo mašinėle buvo atspausdinami priėmimo – perdavimo aktai, įvykus aukcionui į tuščias vietas ranka buvo įrašoma reikiami duomenys ir sumokėjus pinigus aktas pasirašomas. To paties teismo posėdžio metu liudytoja I. L. savo parodymus patikslino ir parodė, kad pirmiau buvo surašomas priėmimo-perdavimo aktas, o jo pagrindu, sumokėjus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderis. Iš liudytojų I. L. ir V. Z. parodymų nustatyta, jog suinteresuotojo asmens M. J. atstovas sūnus E. J. dalyvavo Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės organizuotame aukcione, kuriame buvo pardavinėjamas grūdų sandėlis. Nei liudytojas V. Z., nei liudytoja I. L. negalėjo nurodyti aplinkybių, jog matė, kaip E. J. sumokėjo pinigus už M. J. nupirktus daiktus ir pasirašė Priėmimo – perdavimo aktą. Liudytojų V. Z. ir I. L. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, kadangi liudytojai V. Z. ir I. L. neprisiminė, kokius kitus objektus be grūdų sandėlio pageidavo įsigyti M. J. atstovas, tačiau puikiai prisiminė aplinkybes, jog jis įsigijo grūdų sandėlį. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014 yra pateikti du 1994-12-21 ginčo objekto Perdavimo – priėmimo aktai Nr. 18 (t. III, b.l. 104 ir 110), kuriuose nurodyta, jog uždaro aukciono įvykusio 1994 m. gruodžio mėn. 13 d. protokolu Nr. 1 perduota M. J. „...4/3,6 grudų sandėlis, bokštinis grudų sandėlį, linų galvenų džiovy.., arkinis sandėlis, bokštinis grudu sandėlis, 30 t svarstykles, trąšų sandėlis...“. Nors šiais Priėmimo - perdavimo aktais buvo perduoti net septyni objektai, tačiau archyvinėje byloje esančiame protokole Nr. 1 yra nurodytas tik vienas – grūdų sandėlis. Teismas, vizualiai apžiūrėjęs šiuos du Priėmimo – perdavimo aktus Nr. 18 (prijungta civilinė byla, t. III, b.l. 104 ir 110), neatsižvelgiant į vieno akto perbraukimą ir pastabą, daro išvadą, kad tai yra du skirtingi egzemplioriai, kadangi skiriasi ranka rašyto teksto išdėstymas (skiriasi žodžių išdėstymas „4/3,6“, „trąšų sandėlis“, „tūkstantis septyni šimtai dvidešimt lt“ virš eilutės parduodamo objekto pradinė kaina). Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. L., A. M., su tuo sutiko ir pareiškėjo M. J. atstovas. Liudytojas A. M. (2014-02-26 teismo posėdžio garso įrašas) parodė, jog Perdavimo – priėmimo aktai rašyti jo ranka, tačiau neprisimena aplinkybių, kaip atsirado vieno akto perbraukimas ir pastaba, jog E. J. neturėjo įgaliojimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra du skirtingi Priėmimo – perdavimo akto Nr. 18 egzemplioriai, iš kurių vienas tikėtina buvo paliktas Tvirbūtų žemės ūkio bendrovėje, kitas – įteiktas objektą pretendavusiam įsigyti asmeniui, ir į tai, jog abiejuose akto egzemplioriuose nėra objektą įsigijusio asmens parašo, nesant kitų įrodymų, laiko nustatyta, jog 1994-12-13 įvykusio aukciono metu suinteresuotasis asmuo M. J. neįsigijo ginčo objekto. Nesant objektą įsigijusio asmens parašo teismas nevertina aplinkybių, kokiu pagrindu ir kada atsirado vieno Priėmimo – perdavimo akto Nr. 18 perbraukimas ir pastaba apie M. J. atstovavimą, kadangi šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos. Pareiškėjas G. B. pateikė dar vieną Priėmimo akto Nr. 18 egzempliorių (prijungta civilinė byla, t. III, b. l. 103), kuriame nurodyta, jog ginčo objektą 1994-12-13 įvykusio aukciono metu įsigijo pareiškėjas G. B.. Vizualiai apžiūrėjus šį aktą matosi, jog jis spausdintas kitu šriftu, nurodytas kitas dokumento pavadinimas, be to liudytojos A. S. ir I. L. 2013-09-11 įvykusio teismo posėdžio metu (prijungta civilinė byla, t. III., b.l. 53-60) parodė, kad 2009 m. pareiškėjo G. B. prašymu pasirašė ant kažkokių dokumentų, galimai ant šio akto. 2015-10-20 įvykusio teismo posėdžio metu liudytoja I. L. abejojo, ar tai buvo Perdavimo aktas Nr. 18, kadangi prisiminė mačiusi pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus požymius, be to buvo nurodyta, jog G. B. perka ginčo objektą iš M. J.. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014 buvo atliktas Perdavimo akto Nr. 18 tyrimas ir pateikta specialisto išvada (t. III, b.l. 114-118), tačiau dėl duomenų trūkumo specialistė negalėjo nustatyti tikslios akto surašymo ir antspaudo panaudojimo datos. Iš 2015-06-09 Jurbarko rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus rašto (t. II, b.l. 58) matyti, jog ir šiuo metu dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., pareiškėjui G. B. pareikšti įtarimai dėl 1994-12-21 priėmimo – perdavimo akto Nr. 18 suklastojimo, atliekami objektų tyrimai. Esant pagrįstų abejonių dėl šio Perdavimo akto Nr. 18 tikrumo, konstatuotina, jog Perdavimo aktas Nr. 18, kuriuo ginčo sandėlis buvo perduotas G. B. negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu G. B. nuosavybės teisę į sandėlį ir teismas šiuo dokumentu nesiremia.
Pareiškėjas G. B., įrodinėdamas pinigų sumokėjimo faktą, pateikė Kvitą – kasos pajamų orderį, serija 23 AE Nr. 186677 (prijungta civilinė byla, t. III, b.l.103). Liudytoja I. L. patvirtino, jog tai jos ranka išrašytas kvitas, tačiau neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis jį išrašė, nurodė, jog galbūt tai sutapimas ir Pareiškėjas G. B. mokėjo analogišką sumą 1720 Lt už kitus įsigytus objektus. Pareiškėjas G. B. pateikė visus iš Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės įsigytų objektų priėmimo - perdavimo aktus ir kvitus – kasos pajamų orderius, patvirtinančius už juos sumokėtas pinigų sumas (prijungta civilinė byla t. III, b.l. 105, 107, 108, 109), todėl ši liudytojos I. L. išsakyta prielaida atmestina kaip nepagrįsta. Liudytojai V. Z. ir A. J. K. nepatvirtino matę, jog suinteresuotojo asmens atstovas E. J. būtų sumokėjęs pinigus 1720 Lt už grūdų sandėlį ir jam būtų išrašytas Kvitas – kasos pajamų orderis, šių aplinkybių tiksliai neprisiminė ir liudytoja I. L., nurodama, jog E. J. turėjo sumokėti pinigus ir ji turėjo jam išrašyti Kvitą kasos – pajamų orderį, tačiau ar tai buvo padaryta, patvirtinti negalėjo. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepakanka įrodymų nustatyti faktą, kad ginčo objektas – grūdų sandėlis buvo parduotas 1994-12-13 Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės uždaro aukciono metu nei pareiškėjui G. B., nei suinteresuotajam asmeniui M. J.. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas G. B. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą motyvuodamas tuo, kad įgyjamosios senaties institutu turi būti užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011).
Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama įgyjamosios senaties būdu. Kaip aukščiau paminėta, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014-10-30 nutartimi (prijungta civilinė byla t. IV, b.l. 42-48) nustatytas prejudicinis faktas, jog suinteresuotasis asmuo M. J. neįrodė, jog ginčo statinius valdė kaip savo, atvirai ir nepertraukiamai, todėl nuosavybės teisė į daiktą pagal įgyjamąją senatį jai nebuvo nustatyta. Kauno apygardos teismas nutartyje pasisakė, „...nors pareiškėja tvirtino, kad ginčo sandėlį visus tuos metus valdė kaip savo, juo naudojosi ir prižiūrėjo, tačiau iš bylos duomenų galima daryti priešinga ir labiau tikėtiną išvadą, jog minėtu laikotarpiu ginčo sandėliu naudojosi bei jį valdė ne pareiškėja, o suinteresuotasis asmuo G. B....“. Kadangi pareiškėjas G. B. civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014 dalyvaudamas kaip suinteresuotasis asmuo, nepareiškė savarankiškų reikalavimų, todėl jo reikalavimas ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Iš šioje civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų A. S. ir P. G. (2015-10-20 teismo posėdžio garso įrašas) parodymų nustatyta, jog pareiškėjas G. B. visą ginčo laikotarpį nuo 1995 metų elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Būtent pareiškėjas G. B. 1997 m. balandžio 11 d. sudarė elektros pirkimo – pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į ginčo sandėlį (t. I, b.l. 9-15), vėliau ją atnaujino, pareiškėjas G. B. parodė, jog ginčo statinyje G. B. laikė įvairią žemės ūkio techniką, javus, iš asmeninių lėšų ne kartą atliko įvairius vidaus, išorės, stogo remonto darbus, betonavo, įrengė apšvietimą, padarė privažiavimą, nemažai lėšų investavo į grūdų bokštų techniką: pirko sietus, keitė ventiliacijos sistemą, variklius, diržus, norijas, siurblius; liudytojai P. G. ir A. S. parodė, kad pareiškėjo G. B. prašomi padėjo jam remontuoti sandėlį, jame esančius įrenginius. Liudytojas A. S. parodė, kad sandėlyje tvarkė norijas, pareiškėjas G. B. leido jam sandėlyje laikyti savo javus, paliudijo matęs kaip pareiškėjas G. B. į mašiną krovė savo javus. Liudytojas P. G. parodė, kad pareiškėjo G. B. paprašytas tvarkydavo elektrą, vedė kabelį, remontavo valomąją (keitė sietus), tvarkė stogą, o pareiškėjas G. B. už pagalbą jam atsilygindavo tame pačiame sandėlyje laikytais grūdais. Pareiškėjas G. B., laikydamas save ginčo statinio savininku, su kitais ūkio subjektais – Morkų žemės ūkio bendrove ir Gerdžiūnų žemės ūkio bendrove, 1997 m. spalio 10 d. pasirašė trijų grūdų sandėlių naudojimosi sutartį (prijungta byla t. III, b.l. 10-11), pagal kurią G. B. atiteko naudotis ginčo statinys. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės buvęs vadovas K. B., nurodęs, jog G. B. laikė bokštinio grūdų sandėlio savininku ir kitos bendrovės su juo pasirašė sutartį.
Pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis – išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises, tačiau tam, kad valdymas transformuotųsi į nuosavybės teisę, įstatymo nustatytos tam tikros sąlygos (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.).
Valdymo atvirumo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinama kaip nustatytina nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011). Toks kasacinio teismo išaiškinimas padarytas, atsižvelgus į specialiųjų įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančių teisės normų pobūdį, perspektyvas plėtoti šį civilinės teisės institutą, kartu nepaneigiant galimybės pagal CK 4.27 straipsnį 2 dalį daikto valdymą, kaip savarankišką teisę, registruoti, siekiant apsaugoti valdytojo teises, jų nesiejant su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. Šiaulių rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Taigi nenustačius CK 6.69 str. 3 d. numatytų pagrindų, byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad pareiškėjas G. B. sumokėjo 1720 Lt už ginčo statinius, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ginčo statinius ne mažiau kaip dešimt metų, todėl laikytina, kad jis įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu. Kitos aplinkybės, ar E. J. naudojosi ginčo statiniu, jį remontavo, ar panaudos pagrindu leido tai daryti G. B., ar pats mokėjo mokesčius ar perduodavo pinigus G. B., šioje byloje nevertintinos, kadangi dėl M. J. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Suinteresuotasis asmuo M. J. šioje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1994-12-21 suinteresuotasis asmuo M. J. iš Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės įgijo 4/36 dalis sandėlio su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir nustatyti jai nuosavybės teises į 4/36 dalis sandėlio su priestatu, įpareigojant VĮ Registrų centrą turtą įregistruoti M. J. nuosavybe.
Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 5 p. taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš CK 4.47 str. Numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t.y. neteisminiu būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Šioje byloje reikėtų nustatyti, kad suinteresuotasis asmuo M. J. buvo įgijusi nuosavybės teisę CK 4.47 str. numatytu pagrindu (pagal sandorį), tačiau nėra išlikę nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t. y. neteismine tvarka; 4) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu ; 5) nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
Suinteresuotojo asmens M. J. atstovas ir liudytojas E. J. parodė, jog 1994-12-21 įvykusio aukciono metu suinteresuotasis asmuo M. J., atstovaujama pagal įgaliojimą sūnaus E. J. įsigijo 4/36 dalis sandėlio su priestatu. M. J. atstovas E. J. pasirašė Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 18, kuris yra neišlikęs, sumokėjo 1720 Lt ir jam buvo išrašytas Kvitas – kasos pajamų orderis, kuris taip pat neišlikęs. Tačiau aukščiau įvardintais įrodymais nustatytos visiškai priešingos aplinkybės, jog civilinėje byloje yra pateikti du skirtingi egzemplioriai Priėmimo – perdavimo akto Nr. 18, kuriuose nurodyta, jog 4/3,6 dalys ginčo statinio ir kitų objektų yra perduotos M. J., tačiau nei viename iš šių egzempliorių nėra objektą įsigijusio asmens parašo. Tuo pačiu teismas yra aptaręs Kvito – kasos pajamų orderio 1720 Lt sumai išdavimą pareiškėjui G. B. ir laiko neįrodyta aplinkybę, jog E. J., veikdamas M. J. vardu, sumokėjo 1720 Lt už ginčo statinius ir jam buvo išrašytas Kvitas - kasos pajamų orderis už analogišką sumą, tačiau jis neišliko. Be to suinteresuotasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu vyko Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės turto pardavimas aukcione (privatizavimas, likvidavimas, nario išstojimas iš bendrovės ar kt.), kadangi pagal tuo metu galiojusį Žemės ūkio bendrovių įstatymą (1993-12-23 redakcija galiojusi nuo 1994-01-05 iki 1995-01-01) įprastai nebuvo galimas turto pardavimas aukcione. Taigi teismas šiuo atveju neturi galimybės patikrinti aukciono teisėtumo klausimo, netgi dokumentuose skiriasi aukciono organizavimo data – Priėmimo – perdavimo akte nurodyta, jog aukcionas vyko 1994-12-13, pats Perdavimo - priėmimo aktas Nr. 18 surašytas 1994-12-21. Be to byloje nėra pateikti įrodymai, kokiu pagrindu aukcione buvo perdavinėjama 4/3,6 dalys (daugiau negu 1) ginčo statinių ir kitų objektų. Tik iš liudytojų E. J., K. B., A. M. parodymų galima susidaryti tam tikras įžvalgas, kad kelios žemės ūkio bendrovės bendrai pardavinėjo savo turtą ir Tvirbūtų žemės ūkio bendrovė pagal turto masę galėjo parduoti daugiau negu 1 ginčo statinių, vėliau šių statinių naudojimosi tvarka buvo išspręsta pagal 1997-10-10 grūdų sandėlių panaudojimo sutartį, kurią sudarant pareiškėjas G. B. laikė save ginčo statinio savininku (aukščiau sprendime aptartos aplinkybės). Be to atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotojo asmens M. J. atstovas šių aplinkybių nepaaiškino, faktinių duomenų į bylą nepateikė, netgi pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė neteisingą ginčo statinių dalį (nurodyta „4/36“, vietoje „4/3,6“), todėl teismas neturi galimybės šių aplinkybių įvertinti. Be to suinteresuotasis asmuo M. J., kilus ginčui dėl teisės į daiktą, neturi pagrindo į nuosavybės teisės juridinio fakto nustatymą, šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kai dėl pakankamai ilgo laiko tarpo (daugiau negu 20 m.) tam tikrų aplinkybių neįmanoma nustatyti iš liudytojų parodymų, nesant kitų įrodymų, teismas daro išvadą, jog suinteresuotasis asmuo M. J. neįrodė savo pareiškimo pagrįstumo, todėl jis atmestinas.
Atmetus suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei patenkinus pareiškėjo G. B. pareiškimą, iš suinteresuotojo asmens M. J. pareiškėjui G. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminis mokestis ir 1320 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, į valstybės biudžetą priteistina 46,01 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., 444-448 str., 530 – 533 str., Lietuvos Respublikos CK 4.47, 4.68 – 4.71, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo G. B. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į sandėlį su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.
Suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimą atmesti.
Priteisti pareiškėjui G. B. iš suinteresuotojo asmens M. J. 41 Eur žyminį mokestį ir 1320 Eur advokato pagalbos išlaidas.
Priteisti valstybei iš suinteresuotojo asmens M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.