Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo H. K. finansinis reikalavimas, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ nemokumo (bankroto) byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tautietis“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) iškelta nemokumo (bankroto) byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Forsina“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 28 d.

2. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d.

3. Pareiškėjas H. K. nemokumo administratorei 2023 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė patvirtinti jo finansinį pirmosios eilės 35 853,71 Eur reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Tautietis” bankroto byloje. Savo reikalavimą pareiškėjas kildino iš darbo teisinių santykių bei dėl jo asmeninėmis lėšomis apmokėtų bendrovės sąskaitų ir perimtų kreditorių įsipareigojimų iš UAB „Gintapolis“, R. V., S. V. ir asociacijos „Idėja Kaunui“ (3 368,57 Eur reikalavimas).

4. Nemokumo administratorė su H. K. prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą nesutiko, dėl to 2023 m. gegužės 12 d. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas buvo išskirtas nagrinėti atskiroje byloje.

5. Nemokumo administratorė 2023 m. birželio 14 d. rašte nurodė, kad sutinka su pareiškėjo 3 368,57 Eur finansiniu reikalavimu, tačiau su kita reikalavimo, susijusio su darbo santykiais, dalimi nesutinka.

6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo finansinio reikalavimo dalis dėl išeitinės išmokos priteisimo buvo išskirta nagrinėti į atskirą bylą Nr. eB2-1300-775/2023, kuri 2023 m. spalio 2 d. nutartimi buvo sustabdyta, todėl šioje byloje teismas nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už atostogas ir 3 368,57 Eur skolos priteisimo.

7. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patikslino savo reikalavimo dalį dėl darbo užmokesčio ir prašė patvirtinti 164,70 Eur 2021 m. spalio mėn. darbo užmokesčio dalies reikalavimą (po mokesčių) ir 32 298,80 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. darbo užmokesčio (prieš mokesčius) reikalavimą. Paaiškino, kad tuo laikotarpiu faktiškai dirbo, tačiau darbo užmokesčio negavo, nes stengėsi, jog pirmiausia darbo užmokestis būtų sumokėtas kitiems bendrovės darbuotojams, nes būtų buvę neetiška išsimokėti darbo užmokestį sau, kaip vadovui, o darbuotojams nemokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir į LUAB „Tautietis“ kreditorių sąrašą įtraukė kreditorių H. K. su pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu, bei su 3 321 Eur antrosios eilės reikalavimu.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti pirmosios eilės reikalavimas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Pagal LUAB „Tautietis“ pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas H. K. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn. yra priskaičiuotas 33 758,23 Eur darbo užmokestis, 15 120 Eur išeitinė išmoka ir 5 817,71 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

10. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (sprendimo) Nr. 1 antruoju punktu buvo nuspręsta, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. H. K. eis UAB „Tautietis“ direktoriaus pareigas. 2020 m. gegužės 28 d. su pareiškėju buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1, pagal kurią pareiškėjui turėjo būti mokamas 3 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio darbo užmokestis. Pasak teismo, pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžius patvirtina išskaitymų žiniaraščiai ir atlyginimų lapai. Šių dydžių atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Teismas, vadovaudamasis byloje pateikta pažyma ir pareiškėjo patikslintais reikalavimais, kad jis prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. (164,70 Eur) ir iki 2023 m. vasario mėn., taip pat įvertinęs, jog 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui nebuvo išmokėtas 1 364,12 Eur darbo užmokestis (nuo priskaičiuoto 2 254,74 Eur), konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. jam buvo neišmokėtas 21 202,54 Eur (po mokesčių) dydžio darbo užmokestis. Teismas atkreipė dėmesį, kad buhalterė S. V. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog pareiškėjo darbo laikotarpiu visi piniginiai mokėjimai jam buvo atliekami tik bankiniais pavedimais. LUAB „Tautietis“ banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl teismas jam priteisė 21 202,54 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (po mokesčių).

11. Teismas nesutiko su nemokumo administratore, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog, atlikus pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, bendrovės išmokėtų ir nepanaudotų lėšų įskaitymą su turėtu mokėti jam darbo užmokesčiu, susidarė pažymoje nurodyto dydžio neišmokėto darbo užmokesčio sumos. Pasak teismo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, LUAB „Tautietis“ laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė 24 294,19 Eur ir perdavė grynaisiais 1 765,01 Eur, iš viso 26 059,20 Eur.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apmokėjo LUAB „Tautietis“ pirktas prekes ir paslaugas už 6 309,23 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – už 8 338,50 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 5 361,01 Eur, nuo 2023 m. sausos 1 d. iki 2023 m. vasario 24 d. – 137,26 Eur. Iš viso per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 24 d. pareiškėjas apmokėjo už prekes ir paslaugas 20 146 Eur. Teismas, įvertinęs gautas iš bendrovės sumas ir iš jų panaudotas įmonės prekių bei paslaugų pirkimui, laikė, kad pareiškėjui liko 5 913,20 Eur įmonės lėšų.

13. Pareiškėjas raštu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. asociacijai „Idėja Kaunui“ apmokėjo (pervedė) bankiniais pavedimais už LUAB „Tautietis“ kitiems subjektams 5 896,69 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. LUAB „Tautietis“ grąžino Asociacijai „Idėja Kaunui“ 4 983,80 Eur, dėl to LUAB „Tautietis“ liko asociacijai „Idėja Kaunui“ skolinga 912,89 Eur. 2021 m. rugsėjo 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 pagrindu Asociacijos „Idėja Kaunui“ reikalavimo teisė buvo perleista H. K., todėl teismas laikė, kad LUAB „Tautietis“ 912,89 Eur liko skolinga H. K. ir šia suma taip pat sumažino H. K., kaip atskaitingo asmens, skolą įmonei, nuspręsdamas, jog pas H. K. lieka 5 000,31 Eur įmonės pinigų.

14. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėn. iki gruodžio mėn. pareiškėjui išmokėtino darbo užmokesčio suma buvo 1 463,66 Eur, tačiau LUAB „Tautietis“ vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00553 iš H. K. darbo užmokesčio sumokėjo 70,75 Eur (2020 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 200701/23-01), todėl nutarė, kad LUAB „Tautietis“ įsipareigojimas dėl 2020 m. darbo užmokesčio H. K. sudarė 1 392,91 Eur.

15. Kadangi pas H. K., kaip atskaitingą asmenį, buvo likę 5 000,31 Eur LUAB „Tautietis“ pinigų, tai teismas, atlikęs už 2020 m. jam priklausančio 1 392,91 Eur darbo užmokesčio įskaitymą, nutarė, jog pas H. K., kaip atskaitingą asmenį, liko 3 607,40 Eur LUAB „Tautietis“ pinigų.

16. Pasak teismo, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjui išmokėtinas darbo užmokestis sudarė 6 480,10 Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. jam priklausė išmokėti 2 851,41 Eur darbo užmokestį, o pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį, buvo likę 3 607,40 Eur LUAB „Tautietis“ pinigų, todėl teismas, atlikęs darbo užmokesčio įskaitymą, nutarė, kad pas H. K. liko 755,99 Eur įmonės pinigų.

17. Už 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui turėjo būti išmokėtas 920,27 Eur darbo užmokestis, o kaip atskaitingas asmuo, jis dar turėjo 755,99 Eur, todėl teismas, atlikęs šių sumų įskaitymą, padarė išvadą, kad pas H. K., kaip atskaitingą asmenį, LUAB „Tautietis“ pinigų nebeliko, o įmonės įsipareigojimas H. K. išmokėti 2021 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestį sudaro 164,28 Eur.

18. 2022 ir 2023 m. H. K. buvo pervestas 769,47 Eur darbo užmokestis, todėl atlikus įskaitymą, teismas laikė, kad pareiškėjui yra sumokėtas darbo užmokestis už 2021 m. rugsėjo mėn. bei liko neišmokėta 164,70 Eur dalis už 2021 m. spalio mėn. Pagal pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., pareiškėjui neišmokėtas darbo užmokestis sudarė 1 861,53 Eur. Iš viso už 2023 m. spalio–gruodžio mėn. pareiškėjui neišmokėtas 2 026,23 Eur (po mokesčių) darbo užmokestis.

19. Už laikotarpį nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario 24 d. H. K. išmokėtinas darbo užmokestis sudaro 19 176,31 Eur (atskaičius mokesčius), nes teismas už 2023 m. vasario mėn. skaičiavo tik pareiškėjui išmokėtiną 1 364,12 Eur darbo užmokestį (be išeitinės išmokos, nes šis reikalavimas išskirtas nagrinėti kitoje byloje, o dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas bus pasisakyta atskirai), todėl iš viso už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui neišmokėtas 21 202,54 Eur darbo užmokestis (po mokesčių).

20. Nors nemokumo administratorė teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras apmokėjo būtent H. K., tačiau pareiškėjas nurodė, kad jo apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose paprastai yra nurodyta jo pavardė. Taip pat byloje pateiktas bendras gautų PVM sąskaitų faktūrų registras, kuriame yra įtrauktos LUAB „Tautietis“ ir H. K., kaip vadovo, apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, o kiti bendrovės atskaitingi asmenys pagal atskirus registrus kiekvieną mėnesį perduodavo H. K. turimus dokumentus (tarp jų – ir iš įmonės gautų pinigų apmokėtas PVM sąskaitas faktūras). Ant kiekvieno bendro gautų PVM sąskaitų faktūrų registro buvo dedamas spaudas „Perduota Priimta Suvesta“, kuris reiškė, kad visi pirminiai dokumentai yra perduoti buhalterei ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus ir aplinkybes, nutarė, jog byloje nepaneigta, kad minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo H. K..

21. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad byloje nėra pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai – didžioji knyga, balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat atskaitingo asmens apskaita, todėl nėra galimybės spręsti dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas pažymėjo, jog jis tenkino nemokumo administratorės prašymą išreikalauti iš buvusios įmonės buhalterės papildomus dokumentus. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. rugsėjo 27 d. buhalterė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kaip paskaičiuotas H. K. darbo užmokestis, savo paaiškinimus grįsdama byloje pateiktais rašytiniais įrodymais; taip pat paaiškino, kad visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, jų registrai, lokaliniai aktai, įsakymai, sutartys, pažymos yra perduoti nemokumo administratorei, todėl, neturint pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės pateikti atskaitingo asmens apskaitą. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leido išnagrinėti bylą ir išspręsti reikalavimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais. Teismo vertinimu, atsakovė šių įrodymų nepaneigė, prieštaraudama rėmėsi prielaidomis, siekė išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką, todėl apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, jog pinigus, gautus kaip atskaitingo asmens, jis panaudojo pirkdamas įmonei prekes ir paslaugas, o likusią dalį įskaitė kaip neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2021 m. spalio mėn., atsižvelgiant į tai, jam liko neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Teismas pažymėjo ir tai, kad, jei nemokumo administratorė, vykdydama bankroto procedūrą, vėliau nustatytų, jog pareiškėjas H. K. jam, kaip atskaitingam asmeniui, patikėtus pinigus panaudojo ne įmonės reikmėms, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo.

22. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nustatė, kad pagal pateiktą kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą pareiškėjas į darbą priimtas 2020 m. birželio 1 d., atleistas 2023 m. vasario 24 d. Pagal šį paskaičiavimą pareiškėjui minėtu laikotarpiu atostogos nebuvo suteiktos, todėl jam priklauso kompensacija už 54 darbo dienas, t. y. 5 817,71 Eur (54 d. x 108,45 Eur vidutinis darbo užmokestis = 5 817,71 Eur (po mokesčių 3 519,71 Eur). Teismo vertinimu, atsakovės atstovė nenurodė konkrečių argumentų, kodėl su šiuo reikalavimu nesutinka, todėl šią reikalavimo dalį teismas laikė įrodyta ir pagrįsta.

23. Teismas iš viso patvirtino H. K. 24 722,25 Eur (21 202,54+3519,71=24 722,25) pirmosios eilės (tenkinamas pirmuoju etapu) finansinį reikalavimą.

24. Teismas, spręsdamas dėl 3 368,57 Eur reikalavimo patvirtinimo, pažymėjo, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patikslinęs prašė patvirtinti 3 321 Eur su darbo santykiais nesusijusį reikalavimą, atsiradusį reikalavimo perleidimo sutarčių su UAB „Gintapolis“ (1 821 Eur), R. V. (300 Eur) ir S. V. (1 200 Eur) pagrindu. Nemokumo administratorė šio reikalavimo patvirtinimui neprieštaravo, todėl teismas patvirtino pareiškėjo H. K. 3 321 Eur antrosios eilės reikalavimą.

25. Nemokumo administratorė 2023 m. liepos 21 d. prašė skirti LUAB „Tautietis“ buhalterei S. V. baudą, nes ji nemokumo administratorei nepateikė informacijos ir visų turimų buhalterinės apskaitos dokumentų dėl H. K. reikalavimo pagrįstumo.

26. Teismas nustatė, kad buhalterė S. V. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl reikalavimo pagrįstumo. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių išnagrinėti bylą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog S. V. byloje būtų nebendradarbiavusi ar akivaizdžiai aplaidžiai ignoravusi teismo reikalavimus, todėl nemokumo administratorės prašymo skirti jai baudą netenkino .

III. Atskirojo skundo argumentai

27. Apeliantė (atsakovė) LUAB „Tautietis“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo sustabdyti pareiškėjo H. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo dalies dėl darbo užmokesčio patvirtinimo nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1217-343/2023 pagal ieškovės LUAB „Tautietis“ ieškinį atsakovams H. K., I. A. ir R. J. dėl 419 507,96 Eur žalos atlyginimo; netenkinus prašymo dėl sustabdymo – panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo H. K. reikalavimo dalį dėl 32 298,80 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių patvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl atskaitingam asmeniui pervestų lėšų panaudojimo, nes nesant nemokumo administratorei perduotų ir teismui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (avanso apyskaitos, pareiškėjo atskaitingo asmens apyskaitos, didžiosios knygos, kasos knygos) nėra galimybių pagrįsti pareiškėjo nurodomų aplinkybių: (1) kad skundžiamoje nutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonės apskaitą; (2) jog pareiškėjas jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestomis lėšomis apmokėjo už įmonės prekes ir paslaugas, nes įmonėje atskaitingų asmenų buvo šeši. Taigi, nepateikus dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi bendrovė yra atsiskaičiusi su pareiškėju, ar bendrovė yra jam skolinga, jei taip, kokia apimtimi, įvertinus civilinėje byloje Nr. e2-1217-343/2023 pateiktame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. buvo išgryninta ir pasisavinta 384 092,20 Eur įmonės piniginių lėšų.

27.2. Būtinybę pareiškėjo pateiktus dokumentus sutikrinti su atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais ir apskaitos registrais pagrindžia ne tik teisinis reguliavimas, kuris imperatyviai nustato privalomą įmonės išlaidų fiksavimą apskaitos knygose (žurnaluose), bet ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog nemokumo administratorei perduoti pavieniai registrai yra prieštaringi, pvz., pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl nėra jam trečiųjų asmenų perduotų grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo akto.

27.3. Pateikti fragmentiški gautų PVM sąskaitų faktūrų registrai, kuriuose pats pareiškėjas pažymėjo raides „H. K.“ nesudaro pagrindo išvadai, kad šias sąskaitas apmokėjo būtent pareiškėjas. Spaudas „Perduota Priimta Suvesta“ negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonės apskaitą.

27.4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla, neanalizavo išlaidas pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų, savo išvadų dėl lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė įrodymais, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas lėšas, gautas kaip atskaitingo asmens, panaudojo pirkdamas įmonei prekes ir paslaugas.

27.5. LUAB „Tautietis“ vykdė statybos veiklą, tačiau iš pateiktų sąskaitų matyti, kad pareiškėjas už jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestas lėšas pirko itin didelius kiekius kačių ėdalo, daržininkystei skirtus reikmenis, komodas, sofas–lovas, pagalvėles, šviestuvus, konditerijos gaminius, sporto prekes, mokomuosius skrydžius, apmokėjo už viešbučius Vilniuje ir Nidoje, nors įmonė neturėjo statomų (remontuojamų) objektų šiuose miestuose, ir pan.

27.6. Teismas iš buvusios įmonės buhalterės neišreikalaudamas LUAB „Tautietis“ buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat atmesdamas pareiškėjos prašymą buhalterei skirti baudą už piktybišką teismo įpareigojimų nevykdymą bei klaidingai konstatuodamas, remiantis buhalterės paaiškinimais, jog visi įmonės buhalteriniai dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei, nors jie iki šiol nėra perduoti, pažeidė proceso normas dėl įrodinėjimo ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių – nepatikrino pareiškėjo argumentų, ar jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestomis įmonės lėšomis pirktų prekių ir paslaugų mokėjimo duomenys buvo tinkamai apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, neišsiaiškino, ar sąskaitose nurodyti daiktai buvo panaudoti įmonės reikmėms.

27.7. Tarp nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1217-343/2023 pagal ieškovės LUAB „Tautietis“ ieškinį atsakovams H. K., I. A. ir R. J. dėl 419 507,96 Eur žalos atlyginimo yra tiesioginis ryšys, nes teisinis rezultatas byloje dėl žalos atlyginimo turės teisinę reikšmę sprendžiant dėl H. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. nustačius, kad pareiškėjas jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestomis lėšomis apmokėjo už prekes ir paslaugas, nesusijusias su įmonės veikla, būtų pagrindas pripažinti, jog gavus (pasisavinus) iš bendrovės pinigus (bei kokia apimtimi), kuriuos pareiškėjas išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui, įmonės skolos pareiškėjui nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl bylos sustabdymo

29. Apeliantė atskirajame skunde prašo sustabdyti pareiškėjo H. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo dalies dėl darbo užmokesčio nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1217-343/2023 pagal ieškovės LUAB „Tautietis“ ieškinį atsakovams H. K, I. A. ir R. J. dėl 419 507,96 Eur žalos atlyginimo.

30. Tokį prašymą grindžia tuo, kad tarp nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1217-343/2023 yra tiesioginis ryšys, nes teisinis rezultatas byloje dėl žalos atlyginimo turės teisinę reikšmę sprendžiant dėl H. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. nustačius, kad pareiškėjas jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestomis lėšomis apmokėjo už prekes ir paslaugas, nesusijusias su įmonės veikla, būtų pagrindas pripažinti, jog gavus (pasisavinus) iš bendrovės pinigus (bei kokia apimtimi), kuriuos pareiškėjas išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui, įmonės skolos pareiškėjui nėra.

31. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

32. Vienas iš įstatyme nustatytų privalomų bylos sustabdymo pagrindų taikomas tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo yra konstatuota, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 53 punktas).

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1217-343/2023 yra kilęs dėl 419 507,96 Eur žalos priteisimo iš solidarių skolininkų H. K., I. A. ir R. J.; pateiktu ieškiniu nemokumo administratorė prašo priteisti lėšas, kurios, anot jos, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. iš bendrovės banko sąskaitų buvo pervestos skolininkams, kaip atskaitingiems asmenims, vėliau jų išgrynintos ir panaudotos su bendrovės veikla nesusijusiems tikslams. Taigi minėtoje byloje nemokumo administratorė iš esmės siekia įrodyti, kad H. K. bendrovės jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestas lėšas, kurių pagrindu, be kita ko, buvo patvirtintas jo ginčijamas finansinis reikalavimas, išleido ne bendrovės veiklos tikslams, taip padarydamas bendrovei žalą. Tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiama dėl H. K. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina išvadą, kad į nurodytos bylos nagrinėjimo ribas nepatenka nemokumo administratorės šioje byloje įrodinėjamas pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimas, dėl to šiuo atveju negalima teigti, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla yra susijusi taip, kad joje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai, jog teismui, nagrinėjančiam šioje byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti nurodytoje byloje, ir teismas pats negali jų nustatyti šioje byloje, ar kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato nurodytoje nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys. Tai iš esmės aptartose bylose nagrinėjami skirtingo pobūdžio teisiniai klausimai – finansinio reikalavimo tvirtinimas ir žalos atlyginimas, kurių tarpusavio sąsaja, faktinių aplinkybių reikšmė nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui nenustatyta.

35. Dėl apeliantės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą papildomai pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 24 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, nurodo, kad apeliantės prašyme dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, pateikti argumentai neteikia pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja bylos sustabdymo pagrindai, dėl to šis nemokumo administratorės prašymas atmetamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

37. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (sprendimo) Nr. 1 2–uoju punktu buvo nuspręsta, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. H. K. eis LUAB „Tautietis“ direktoriaus pareigas. 2020 m. gegužės 28 d. su pareiškėju buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1, pagal kurią pareiškėjui turėjo būti mokamas 3 MMA dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjui mokėto darbo užmokesčio dydį patvirtina byloje esantys išskaitymų žiniaraščiai ir atlyginimų lapai. Pareiškėjas LUAB „Tautietis“ vadovu buvo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 8 d.

38. Iš byloje esančios LUAB „Tautietis“ 2023 m. vasario 27 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad pareiškėjui H. K. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn. yra apskaičiuotas 33 758,23 Eur darbo užmokestis, 15 120 Eur išeitinė išmoka ir 5 817,71 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

39. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, LUAB „Tautietis“ laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė 24 294,19 Eur ir 1 765,01 Eur perdavė grynaisiais, viso 26 059,20 Eur.

40. Pareiškėjas H. K. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas patvirtinti jo finansinį pirmosios eilės 35 853,71 Eur reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių, ir 3 368,57 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, susidariusį dėl jo asmeninėmis lėšomis apmokėtų įmonės sąskaitų ir perimtų finansinių įsipareigojimų iš UAB „Gintapolis“, R. V., S. V. ir asociacijos „Idėja Kaunui“, dėl kurio ginčo tarp pareiškėjo ir nemokumo administratorės nėra. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais, patikslino ir prašė patvirtinti 164,70 Eur 2021 m. spalio mėn. darbo užmokesčio (po mokesčių) dalies reikalavimą ir 32 298,80 Eur darbo užmokesčio (prieš mokesčius) dalies reikalavimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios pareiškėjo finansinio reikalavimo dalies, nustatęs, kad: (1) pagal LUAB „Tautietis“ pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas H. K. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn. yra apskaičiuotas 33 758,23 Eur darbo užmokestis, 15 120 Eur išeitinė išmoka ir 5 817,71 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas; (2) reikalavimo dalis dėl išeitinės išmokos priteisimo išskirta nagrinėti į atskirą bylą, kuri sustabdyta iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo finansinio pagrįstumo klausimas šioje byloje; (3) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui buvo neišmokėtas 21 202,54 Eur (po mokesčių) darbo užmokestis; (4) bendrovė pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjo 26 059,20 Eur, iš kurių 20 146 Eur per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 24 d. jis panaudojo sumokėti už bendrovės prekes ir paslaugas, o 5 913,20 Eur liko nepanaudota; (5) LUAB „Tautietis“ liko skolinga H. K. 912,89 Eur už apmokėtą įsiskolinimą asociacijai „Idėja Kaunui”; (6) LUAB „Tautietis“ vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00553 H. K. sumokėjo 70,75 Eur darbo užmokestį; (7) 2022 ir 2023 m. H. K. buvo pervestas 769,47 Eur darbo užmokestis; atliko anksčiau nurodytų sumų įskaitymą ir nutarė, kad už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui buvo neišmokėtas 21 202,54 Eur darbo užmokestis (po mokesčių) bei 3 519,71 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (po mokesčių), viso – 24 722,25 Eur, kuriuos patvirtino kaip pirmosios eilės pareiškėjo finansinį reikalavimą. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir mano, kad teismas nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjas iš LUAB „Tautietis“ 26 059,20 Eur pervestų jam, kaip atskaitingam asmeniui, 20 146 Eur panaudojo įmonės tikslams, o kitą dalį (5 912,20 Eur) įskaitė į darbo užmokestį. Pasak apeliantės, nesant perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų (avanso apyskaitos, pareiškėjo atskaitingo asmens apyskaitos, didžiosios knygos, kasos knygos), nėra galimybių nustatyti, kokia apimtimi bendrovė yra atsiskaičiusi su pareiškėju, ar bendrovė yra jam skolinga, jei taip, kokiu dydžiu, taip pat pagrįsti, jog pareiškėjas jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestomis lėšomis apmokėjo už įmonės prekes ir paslaugas.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl H. K. pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansinio reikalavimo LUAB ,,Tautietis“ nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

42. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

43. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 4 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį, teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

45. Taigi pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

46. Iš LUAB „Tautietis“ bankroto bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi įpareigojo atsakovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą perduoti nemokumo administratorei, be kita ko, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Nemokumo administratorė 2023 m. kovo 8 d. reikalavimu dėl dokumentų ir turto perdavimo kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2023 m. kovo 15 d. pateikti įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; aptariamas reikalavimas pareiškėjui elektroniniu paštu buvo įteiktas 2023 m. kovo 8 d. Tačiau pareiškėjas iki nurodytos datos nemokumo administratorei bendrovės dokumentų neperdavė, dėl to nemokumo administratorė 2023 m. kovo 31 d. raštu pakartotinai pareikalavo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą iki 2023 m. balandžio 5 d. Pareiškėjui tik iš dalies įvykdžius nemokumo administratorės reikalavimus ir perdavus tik dalį įmonės dokumentų, administratorė 2023 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti pareiškėjui baudą dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjui paskyrė 300 Eur baudą už aptariamų įsipareigojimų nevykdymą ir nustatė naują 15 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos perduoti nemokumo administratorei visą įmonės turtą ir dokumentus. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo, nes nutarė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių visų (o ne dalies) juridinio asmens dokumentų perdavimo faktą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-702-407/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį paliko nepakeistą, nustatęs, kad dėl pareiškėjo neveikimo nemokumo administratorei nėra perduoti visi bendrovės dokumentai; apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko visiems įmonės dokumentams surinkti, jiems susisteminti ir perduoti nemokumo administratorei. Atsakovas iki šiol nemokumo administratorei nėra perdavęs visų bendrovės dokumentų.

47. Byloje taip pat nustatyta, kad nemokumo administratorė 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti buhalterę S. V. pateikti LUAB „Tautietis“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir kurį pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 14 d. rezoliucija tenkino bei įpareigojo buhalterę per 7 darbo dienas pateikti nemokumo administratorei LUAB „Tautietis“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Nemokumo administratorė 2023 m. liepos 21 d. pateikė prašymą buhalterei skirti baudą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo, kuriame nurodė, kad jai buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti. Buhalterė S. V. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, jų registrai, lokaliniai aktai, įsakymai, sutartys, pažymos yra perduoti nemokumo administratorei.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 46–47 punktuose nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog byloje pakanka įrodymų, leidžiančių išnagrinėti bylą ir nuspręsti, jog pareiškėjo reikalavimas, susijęs su darbo teisiniais santykiais, yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratorė atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad, nesant jai perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų (avanso apyskaitos, pareiškėjo atskaitingo asmens apyskaitos, didžiosios knygos, kasos knygos), nėra galimybių nustatyti ir patikrinti kokia apimtimi bendrovė yra atsiskaičiusi su pareiškėju, ar bendrovė yra jam skolinga, jei taip, kokiu dydžiu. Tokias aplinkybes galėtų patvirtinti pirminiai apskaitos duomenys, prekių, paslaugų mokėjimo duomenys, tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje (apyskaitose, kasos knygoje (kasos dokumentuose)), kuriuose būtų nurodyta, už kokias prekes ar paslaugas kreditorius atsiskaitė bei jų apmokėjimo pagrindas, tačiau ne fragmentiški gautų sąskaitų faktūrų registrai, kuriuose pažymėti pareiškėjo vardo ir pavardės inicialai „H. K.“ ar spaudas „Perduota Priimta Suvesta“. Atitinkamai byloje esančių pareiškėjo pateiktų buhalterinių dokumentų dalies nepakanka nustatyti aplinkybėms, kad PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėjas grindžia jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestų lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, buvo įtrauktos į įmonės apskaitą, taip pat, jog pareiškėjas jam, kaip atskaitingam asmeniui, pervestomis lėšomis apmokėjo už įmonės prekes ir paslaugas.

49. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, o subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas (direktorius) yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Atsistatydindamas iš pareigų, įmonės vadovas privalo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-516/2016; 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-557-450/2022 42 punktas).

50. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės vadovu buvo pareiškėjas H. K., kuris buvo atsakingas už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų sudarymą, įskaitant apyskaitas, kasos knygas (žurnalus). Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog minėti dokumentai visa apimtimi buvo perduoti nemokumo administratorei, nors pastaroji dėjo maksimalias pastangas, jog jai būtų perduoti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, o ne pavieniai dokumentai – bent du kartus nustatė pareiškėjui terminą pateikti įmonės dokumentus ir turtą, jų nepateikus, kreipėsi į teismą dėl baudos pareiškėjui skyrimo, taip pat prašė teismo šiuos dokumentus išreikalauti iš buvusios įmonės buhalterės, o šių dokumentų nepateikus, prašė jai skirti baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą (žr. šios nutarties 46–47 punktus).

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šiuo atveju pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių, tačiau šis jo reikalavimas nustatytinas, be kita ko, atlikus ir jam, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtų 26 059,20 Eur įskaitymą, dėl ko tokia buvusio įmonės vadovo reikalavimo dalis bankrutavusiai įmonei nelaikytina susijusia su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą (tiek reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų dydį), tenka būtent pačiam pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui esant atsakingam už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų sudarymą, įskaitant apyskaitas, kasos knygas (žurnalus), taip pat tokių dokumentų perdavimą nemokumo administratorei ir jam tokių pareigų tinkamai neįvykdžius, būtent pareiškėjui tenka tokio pasyvumo teisinės pasekmės. Juolab kad net ir nagrinėjant šią bylą pareiškėjas nepateikė visos apimties bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to byloje nėra galimybės pareiškėjo teismui pateiktus dokumentus patikrinti su atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis, ir atitinkamai dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai) ir neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neišsamiai išanalizavo įrodymus, todėl nepagrįstai patvirtino H. K. pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansinį reikalavimą LUAB ,,Tautietis“ nemokumo (bankroto) byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas šią nutarties dalį panaikinti ir pareiškėjo prašymo dalį, kuria prašoma patvirtinti jo pirmosios eilės finansinį reikalavimą, atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl prašymo priimti atsiliepimą į atskirąjį skundą

53. Šią civilinę bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, kolegija nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2023 m. gruodžio 5 d.

54. Pareiškėjas H. K. 2023 m. gruodžio 5 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą su prašymu atnaujinti terminą paduoti atsiliepimą ir atsiliepimą priimti.

55. Remiantis CPK 335 straipsnio 2 dalimi, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Tačiau, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius Henrikas K. su pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu, panaikinti ir klausimą dėl šios dalies išspręsti iš esmės – pareiškėjo Henriko K. prašymo dalį dėl pirmosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Laikyti nepaduotu 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo H. K. prašymą priimti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam pareiškėjui.