Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos komunalinis ūkis“ atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ atstovams D. L., K. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“, draudimo bendrovė If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje, vykdantis veiklą per If P&C Insurance AS filialą, G. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Bylos faktinės aplinkybės

6. Ieškovas draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir trečiasis asmuo draudėjas G. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. ir 2022 m. sausio 18 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga.

7. Ieškovas 2023 m. sausio 3 d. įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, užliejimo pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 11007,67 Eur dydžio draudimo išmoką.

8. Dėl išmokėtos draudimo išmokos, ieškovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atlyginti žalą, kaip iš atsakingo asmens, t. y. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus.

Dėl ieškinio reikalavimų

9. Nagrinėjamas ieškinys pareikštas draudiko ir yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

10. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

11. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

12. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja draudžiamojo įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

13. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

14. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo 2021 m. sausio 6 d. gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustame bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2022 m. sausio 3 d. įvyko draudžiamasis įvykis – butas buvo užlietas vandeniu, kuris pateko į rūsio patalpas.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A1-1003 buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrojo naudojimo objektų administratore.

18. Namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos ribų nustatymas yra reglamentuotas aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše, t. y. bendrosioms pastato inžinerinės sistemos nuotekų šalinimo sistemoms priskiriama nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos). Atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2014 m. lapkričio 6 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) – (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. 2599-3001-1010, bendrojo naudojimo objektų apraše taip pat nurodyta, kad bendrosioms pastato inžinerinės sistemos nuotekų šalinimo sistemoms priskiriama nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos), techniniai rodikliai – nuotekų šalinimo sistema ketaus vamzdyno Ø 110 mm, su bendrosios inžinerinės sistemomis susiję pastato patalpų savininkai – nuo 1 iki 80 buto.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, motyvuodamas tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti nuotekų sistemos avarijos ir žalos, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atlyginti padarytą žalą. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais, atsakovė nurodo, jog ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, veikė pagal namo administravimo nuostatas, savo pareigas vykdė tinkamai, o ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, be to, turtas buvo aplietas ir draudžiamasis įvykis įvyko ne dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, o dėl kitų žalos atsiradimą sąlygojusių veiksnių, kurių metu buvo sugadinta ne pagal pajėgumus apkrauta lietaus nuotekų sistema, esanti greta namo.

20. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

21. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

22. Jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, kad pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai).

23. Nors ieškovas nurodė, jog žala ieškovo apdraustam objektui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovė, privalėdama užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijos likvidavimo pobūdžio darbus, netinkamai vykdė daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma šių aplinkybių nepatvirtina (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Priešingai, teismo vertinimu, atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, operatyviai reagavo į pranešimą apie vandens patekimą į rūsio patalpas, nustatė jo priežastį ir apie ją 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. R177 informavo ieškovę. Taip pat buvo informuoti ir UAB „Palangos vandenys“, nes paviršiniai vandenys skverbėsi į patalpas dėl patvinkusių lietaus nuotekų tinklų. Taigi atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, esamoje situacijoje ėmėsi visų būtinų veiksmų – nedelsiant reagavo į iškvietimą, nustatė nuotėkio priežastį ir informavo ieškovę, kad įvykusi avarija nėra susijusi su bendro naudojimo objektais name. Bylos duomenys (atsakovės pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo išrašai apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus) taip pat patvirtina, kad atsakovė vykdo nuolatinius namo būklės stebėjimus, fiksuoja defektus ir juos pašalina, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento (STR 1.03.07:2017) 87.1.1, 87.2 punktai.

24. Taigi ieškovas neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimus, taip pat pagal kitus namo administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priešingai, nustatyta, kad atsakovė šias pavestas funkcijas vykdė tinkamai, ėmėsi visų būtinų veiksmų, nedelsiant reagavo į iškvietimą, nustatė nuotėkio priežastį, informavo apie iškilusią problemą tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį UAB „Palangos vandenys“ dėl patvankos tinkluose, atlieka bendrojo namo objektų apžiūrą, fiksuoja jų defektus ir esant poreikiui imasi atitinkamų darbų. Nors atsakovė po šio įvykio namo gyventojų susirinkimo neorganizavo, tačiau informavo gyventojus apie administracinėse patalpose, esančių pusrūsyje namo pusėje lietvamzdžio būklę, t. y., kad jis yra paslėptas po žeme, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis tose patalpose yra nebaigta rekonstrukcija ir dokumentacija UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nėra perduota ir kt. ir paragino užbaigus rekonstrukcijos darbus, visą dokumentaciją, susijusią su statybos darbais, pateikti (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.1, 7.7 punktai).

25. Pažymėtina, kad administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės objektuose, kurie nėra įtraukti į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, vykdyti atnaujinimo, remonto ir/ar pakeitimo darbus, kaip ir neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; CK 4.83 straipsnis).

26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad užlietos patalpos yra administracinės paskirties, ir jose vykdoma rekonstrukcija. Pažymėtina, kad savininkų, atlikusių patalpų rekonstrukciją, pareiga deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba, susijusius dokumentus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. d1-878, patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kurio 107 punkte numatyta, kad statytojas, užbaigęs daugiabučio namo statybą, saugo su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas. Statytojas, įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre per vieną mėnesį aktu perduoda su namo statyba, susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Taigi sisteminis Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatų aiškinimas, suponuoja išvadą, kad tie statybos (rekonstrukcijos) darbai, kuriais naikinami, keičiami, naujai sukuriami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalys (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos: išorinės ir laikančiosios sienos, perdangos, stogas ir kt.; bendrosios inžinerinės sistemos), prilyginami daugiabučio namo statybos darbams, su kuriais susiję dokumentai ir jais naujai sukurti (pastatyti) ar pakeisti bendrojo naudojimo objektai, aktu privalo būti perduoti administratoriui. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, jokie dokumentai (statybą leidžiantys dokumentai) administratorei nėra perduoti, šių aplinkybių neneigė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo G. P.. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas ar turto savininkas, šiuo metu nėra dar atlikę statybos darbų įteisinimo ir išviešinimo funkcijų, nėra perdavę dokumentacijos, susijusios su atliktais statybos rekonstrukcijos darbais, dėl ko negalima spręsti kokie rekonstrukcijos darbai atliekami ir/ar jau atlikti, todėl akivaizdu, kad administratorė, neturėdama visų dokumentų, nežinodama esminių duomenų apie objektą negali iš anksto numatyti galinčią kilti šiems žalą, kaip ir negali prisiimti atsakomybę už objektams, kurių rekonstrukcija nebaigta, padarytą žalą.

27. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name, o kilusios avarijos priežastį ieškovas grindžia trečiojo asmens G. P. pranešimais apie įvykį, įvykio išklotine, defektų aktais, draudžiamojo įvykio tyrimo aktu.

28. 2022 m. sausio 6 d. pranešimu apie įvykį nustatyta, kad trečiasis asmuo G. P., kreipdamasis į draudiką, pranešė, kad „Ryte prabudus 2022 m. sausio 3 d. pamačiau besikaupiantį vandenį bute, o išėjus į lauką, pamačiau kylantį vandens lygį“. 2022 m. sausio 9 d. pranešimu apie įvykį nustatyta, kad trečiasis G. P. draudikui pranešė, kad „Radau užlietas naujai patalpas, užliejimo priežastis ta pati, kas buvo pirmą kartą“. Ieškovas pateiktoje 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykių išklotinėje, aprašant įvykį nurodyta, kad įvykis įvyko dėl užsikimšusio vandentiekio, buvo užpiltas pirmas aukštas, apgadinta pirmam aukšte grindys, baldai, iškviesta avarinė tarnyba. 2022 m. vasario 6 d. defektų akte Nr. GT/22/000079, nurodyta, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), Palanga, nustatyta, kad buto grindų laminatas išsipūtęs, išsikėlęs, nuo grindų matomos dėmės, priežastis: tikslios priežasties apžiūros, atliktos 2022 m. sausio 6 d., metu nustatyti nepavyko. 2022 m. vasario 9 d. defektų akte Nr. GT/22/000026, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad nuo vykdomų darbų (statybos) užsikimšo nuotekų tinklai; kotedžo statyba vykdoma ūkio būdu. 2022 m. vasario 22 d. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte, grafoje „Įvykio aprašymas“ nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir įvykių išklotinėje, t. y. dėl užsikimšusio vandentiekio buvo užpiltas pirmas aukštas apgadinta pirmam aukšte grindys, baldai, iškviesta avarinė tarnyba. 2022 m. vasario 2 d. ieškovas užklausime atsakovei ir UAB „Palangos vandenys“ nurodoma aplinkybė; „užlietos namo patalpos dėl kieme pakilusio vandens lygio (...). Kliento teigimu miesto kanalizacijos vamzdis nesurinko lietaus nuotekų, dėl ko ir buvo užlietos patalpos“.

30. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ atstovai paaiškino, kad 2022 m. sausio mėn. gavo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pranešimus, kad į jų butus liejasi vanduo. Jų specialistai nuvykę į įvykio vietą, išsiaiškino, kad vanduo semiamas per įgilintą dalį, takelį, neturėdamas, kur išbėgti. Taip pat apžiūros metu aptiko, kad nuotekos nuvestos iš prieduobės ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), pajungimas į drenažą, taigi nuotekų tinklas yra pajungti į drenažą, tačiau brėžiniuose apie tokį drenažo įrengimą duomenų nėra, kaip ir nėra duomenų apie tokio įrenginio projektus, be to, jau po įvykio, prieš bylos nagrinėjimą, nuvykę į įvykio vietą, aptiko naujai ant žemės paviršiaus įrengtą siurblinę, kuri taip pat buvo įrengta be projektų, brėžinių, be specialistų pagalbos. Vandens patvankos atsiradimą lemią visas kompleksas priežasčių, t. y. ir prie gyvenamojo namo padarytas įgilinimas, nekorektiškai įrengtas lietvamzdis, kuris nuvestas į įžemintą dalį, tinklai nuvesti ir pajungti į drenažo tinklus, kritulių kiekis, gretimų teritorijų apsėmimas ir užpylimas. Taigi, trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju vienos vandens išsiliejimo priežasties nėra galimybės įvardinti, nes vandens išsiliejimą tikėtina sąlygojo keltas veiksnių. Trečiojo asmens atstovų nurodytas aplinkybes patvirtina jų į bylą pateikti 2023 m. gruodžio 4 d. įvykio situacijos schema, parengta E. P. 2016 m. lapkričio 28 d. topografinio plano pagrindu, kurioje atsispindi UAB „Palangos vandenys“ eksploatuojami paviršinių nuotekų tinklai, kiti paviršinių nuotekų tinklai, drenažas, nuotekos nuvestos iš prieduobės ties gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pajungimas į drenažą, taip pat siurblinė ir slėgiminė linija, nuvesta ant žemės paviršiaus, taip pat ir fotofiksacija, kurioje užfiksuota naujai įrengtas (po draudiminio įvykio) lietaus nuotekų šulinys, kurį po draudiminio įvykio, aptiko UAB „Palangos vandenys“ specialistai.

32. Taigi, visos pirmiau nurodytos ir rašytiniuose dokumentuose, fotofiksacijose, užfiksuotos aplinkybės, šalių bei jų atstovų, trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ paaiškinimai, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo apdraustas turtas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, užsikimšimo ar kitų defektų, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o dėl visai kitų galimų priežasčių, t. y. galbūt dėl papildomo vandens patekimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, gal dėl įrengto įgilinimo ties patalpomis, gal dėl nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimo į drenažą, gal dėl statytojo ir/ar pačių savininkų atliekant rekonstrukciją įrengtos lietaus nuotekų sistemos, kurios statybos darbų atlikimo dokumentacija iki šiol nėra perduota daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, galiausiai ir dėl įvykio metu buvusių kiek gausesnių kritulių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių nuotekų sistemos konstrukcinių trūkumų, o ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad padarytą žalą galėjo įtakoti bendro naudojimo objektų gyvenamajame name būklė, defektai ar netinkama jų priežiūra. Ieškovo nurodytų galimų priežasčių išvardijimas – lietvamzdžio defektai, žemės sklypo nepriežiūra, taip pat deklratatyvūs samprotavimai apie tai, kaip atsakovė turėtų elgtis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, nėra pakankamas pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

33. Abejonių nekyla, kad daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, vykdydama jai pavestas pareigas privalo vykdyti visus jai teisės aktais nustatytus reikalavimus, be kita ko, organizuoti eksploatuojamų vandentiekio, nuotekų tinklų ir įrengimų kasmetinę apžiūrą, sudaryti kapitalinio remonto ir tinklų atstatymo planus, užtikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių, tinkamą eksploataciją ir kt.. Tačiau ieškovas nurodyta 2022 m. sausio 3 d. įvykusios avarijos priežastis, yra ne administratorės pavestų pareigų neatlikimas, ar netinkamas atlikimas, o įvairūs žalos atsiradimą sąlygoję pirmiau įvardinti veiksniai (kritulių kiekis ir jų patekimas į nuotekų tinklus, prie gyvenamojo namo įrengto įgilinimo ydingumas, nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimas į drenažą, statytojo ir/ar pačių savininkų atliekami rekonstrukcijos darbai, gretimų statinių svaininkų vykdomi statybos darbai), ir tai, teismo vertinimu, nėra atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybė, kurios perkėlimas šiam subjektui, teismo nuomone, be kita ko, pažeistų ir teisingumo principą. Nei byloje esančiais defektų aktais, nei kitais duomenimis nėra nustatyta, jog vandens patvanka atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinio vandens nuotekų sistemos pralaidumo, nesandarumo, užsikimšimo, ar kitu būdu lietaus nuotekų sistema būtų buvusi pažeista.

34. Šiuo nagrinėjamo atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas nurodydamas, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūros, nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, kaip ir nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties, ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės vykdoma veikla, žalos kilimo priežastį suformuluodama tik abstrakčiai, t. y., kad apdraustasis turtas buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name, tačiau byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma, šią ieškovo nurodytą galimą apdrausto turto apliejimo priežastį paneigia. Ieškovei tinkamai neatlikus draudiminių įvykių aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis taip ir liko nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kad atsakovės koks nors veikimas/neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą. Vien tik ieškovo į bylą pateikti trečiojo asmens G. P. pranešimai apie užsikimšusią nuotekų sistemą ieškovei, nurodant įvykio priežastis, nepašalina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes tai nėra šio asmens kompetencija konstatuoti defektus. Pažymėtina, kad būtent ieškovui, o ne atsakovei, tenka pareiga įrodyti, kur buvo pratekėjimo šaltinis – žalos atsiradimo priežastis, nes tik tokiu būdu galima nustatyti asmenį, kurio veikimas/neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą (pvz., žr. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-538/2022).

35. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuotekų sistemos objektus, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovas neįrodė, kad avarija kilo dėl nuotekų sistemos, už kurią būtų atsakinga atsakovė, konstrukcinių trūkumų, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, susijusius su žalos padarymu apdraustam turtui, nepaneigtos nustatytos aplinkybės dėl galimų įvykio, kurio metu buvo apgadintas draudėjo turtas, priežasčių, taip pat ir tinkamų atsakovės veiksmų, administruojant namą. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, ir todėl ji kalta dėl vandens išsiliejimo priežasčių arba atliko kitus neteisėtus veiksmus, nepateikta. Nepateikta ir įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodytų įvykių būtų gavusi pranešimus apie nuotekų sistemos gedimus, defektus ar avarinę jų būklę, ir kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio gyventojų turto apliejimui. Kiti bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog žala trečiojo asmens G. P. turtui kilo dėl atsakovės kokių nors neteisėtų veiksmų/neveikimo.

36. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo nuotekų sistemą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CK 4.84, 4.85 straipsnių nuostatomis, spręsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Ieškovas duomenų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Ieškovas privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju neįrodyta, jog būtent dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų įvyko avarija, taip pat nenustaytas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos t. y. nenustatytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visetas, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Nenustačius, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

40. Teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, siekdamas perteklinių motyvų sprendime, į šalių argumentus dėl žalos dydžio pagrįstumo, taip pat ir dėl kitų šalių ir jų atstovų išdėstytų argumentų, nepasisako, nes jie nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. Atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tačiau atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, priteisimą.

43. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas - 5936,26 Eur (už atsiliepimo, tripliko, prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimą, įrodymų rinkimą ir jų pateikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) advokato pagalbai apmokėti.

44. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus užmokesčio dydžius, pripažįsta, kad atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, dėl to, atsižvelgiant į bylos baigtį, iš ieškovo atsakovei priteisiama 5936,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

45. Tretieji asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).

46. Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl iš ieškovo nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ 5936,26 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.