Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-621-730/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-27
Bylos Nr.: e2A-621-730/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01848-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Aurimas Brazdeikis, Aušra Maškevičienė
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“

Kategorijos

2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-621-730/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01848-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, draudimo bendrovė „If P&C Insurance“, AS, filialas Lietuvoje, vykdantis veiklą per „If P&C Insurance“, AS, filialą, G. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašydama priteisti iš atsakovės 11 007,67 Eur žalos atlyginimą (išmokėtą draudimo išmoką), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. dėl užsikimšusios nuotekų sistemos buvo užlietas ieškovo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Už apdrausto turto apgadinimą ieškovas išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į namo administratorę, tai yra atsakovę, kuri, ieškovo nuomone, yra atsakinga už nuotekų sistemų, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, netinkamą priežiūrą, dėl to atsirado žala.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, pareigas vykdė tinkamai – vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, operatyviai reagavo į pranešimą apie vandens pateikimą į rūsio patalpą, nustatė jo priežastį ir apie tai informavo ieškovę. Taip pat buvo informuota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos vandenys“, nes paviršiniai vandenys skverbėsi į patalpas dėl patvinkusių lietaus vandens nuotekų tinklų. Pažymėjo, kad užlietos patalpos yra administracinės paskirties bei jose vykdoma rekonstrukcija. Atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė, kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovė galėjo sukelti žalą ar prisidėti prie jos atsiradimo, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nurodė ir tai, kad į patalpą vanduo pratekėjo ne dėl buitinių nuotekų vamzdynų defektų, bet dėl lauko nuotekų užsikimšimo dėl vykdomų statybos žemės sklype, esančiame greta (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, ko ėmėsi patalpos savininkas po 2022 m. sausio 3 d. patalpos užliejimo, t. y. ar buvo įrengtos papildomos apsaugos sistemos, kad vanduo iš lauko nepatektų į rūsio patalpas. Draudėjas, matydamas, kad į pusrūsio patalpas patenka vanduo, aktyvių veiksmų potencialiai žalai užkirsti ar bent sumažinti nesiėmė. Atsakovė mano, kad dalis draudėjo patirtos žalos yra atsiradusi / padidėjusi dėl paties draudėjo veiksmų – neveikimo, todėl ieškovei, kaip draudėjo teisių ir pareigų perėmėjai, turėtų būti priteisiamas proporcingai sumažintas žalos dydis iš nustatyto asmens, kuris atliko neteisėtus veiksmus.

3. Trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“ atsiliepimu prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVTNTĮ) įtvirtinta trečiojo asmens pareiga naudoti ir prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą apima nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, tačiau neapima įvykyje paminėti adresai nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Draudžiamųjų įvykių dienomis, t. y. 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. vasario 7 d. ir kiek vėliau, trečiojo asmens valdomoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, esančioje arčiausiai įvykio vietos, avarijų neužfiksuota. Tvirtina, kad nėra jokių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 5 936,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Nustatė, kad ieškovė 2023 m. sausio 3 d. įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 11 007,67 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl išmokėtos draudimo išmokos ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atlyginti žalą kaip iš atsakingo asmens, t. y. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus.

4.2. Pažymėjo, kad svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

4.3. Nusprendė, kad nors ieškovė nurodė, jog žala ieškovės apdraustam objektui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovė, privalėdama užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijos likvidavimo pobūdžio darbus, netinkamai vykdė daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma šių aplinkybių nepatvirtina (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

4.4. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, operatyviai reagavo į pranešimą apie vandens patekimą į rūsio patalpas, nustatė jo priežastį ir apie ją 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. R177 informavo ieškovę. Taip pat buvo informuoti ir UAB „Palangos vandenys“, nes paviršiniai vandenys skverbėsi į patalpas dėl patvinkusių lietaus nuotekų tinklų. Nusprendė, kad atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė ėmėsi visų būtinų veiksmų – nedelsiant reagavo į iškvietimą, nustatė nuotėkio priežastį ir informavo ieškovę, kad įvykusi avarija nėra susijusi su bendro naudojimo objektais name. Bylos duomenys (atsakovės pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo išrašai apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus) taip pat patvirtina, kad atsakovė vykdo nuolatinius namo būklės stebėjimus, fiksuoja defektus ir juos pašalina, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento (STR 1.03.07:2017) 87.1.1, 87.2 punktai.

4.5. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimus, taip pat pagal kitus namo administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai, atsakovė šias pavestas funkcijas vykdė tinkamai, ėmėsi visų būtinų veiksmų, nedelsiant reagavo į iškvietimą, nustatė nuotėkio priežastį, informavo apie iškilusią problemą tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį UAB „Palangos vandenys“ dėl patvankos tinkluose, atlieka bendrojo namo objektų apžiūrą, fiksuoja jų defektus ir esant poreikiui imasi atitinkamų darbų. Nors atsakovė po šio įvykio namo gyventojų susirinkimo neorganizavo, tačiau informavo gyventojus apie administracinėse patalpose esančių pusrūsyje namo pusėje lietvamzdžių būklę.

4.6. Pažymėjo, kad administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės objektuose, kurie nėra įtraukti į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, vykdyti atnaujinimo, remonto ir (ar) pakeitimo darbus, kaip ir neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus.

4.7. Nustatė ir tai, kad užlietos patalpos yra administracinės paskirties, ir jose vykdoma rekonstrukcija. Pažymėjo, kad savininkų, atlikusių patalpų rekonstrukciją, pareiga deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba susijusius dokumentus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. d1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), jokie dokumentai (statybą leidžiantys dokumentai) administratorei nėra perduoti, šių aplinkybių neneigė nei ieškovė, nei trečiasis asmuo G. P.. Akcentavo, kad administratorė, neturėdama visų dokumentų bei nežinodama esminių duomenų apie objektą, negali iš anksto numatyti galinčią kilti šiems žalą, kaip ir negali prisiimti atsakomybę už objektams, kurių rekonstrukcija nebaigta, padarytą žalą.

4.8. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, fotofiksacijomis užfiksuotomis aplinkybėmis, šalių bei jų atstovų, trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ paaiškinimais, darė išvadą, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, užsikimšimo ar kitų defektų, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o dėl visai kitų galimų priežasčių, t. y. galbūt dėl papildomo vandens patekimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gal dėl įrengto įgilinimo ties patalpomis, gal dėl nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimo į drenažą, gal dėl statytojo ir (ar) pačių savininkų atliekant rekonstrukciją įrengtos lietaus nuotekų sistemos, kurios statybos darbų atlikimo dokumentacija iki šiol nėra perduota daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, galiausiai ir dėl įvykio metu buvusių kiek gausesnių kritulių.

4.9. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių nuotekų sistemos konstrukcinių trūkumų, o ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad padarytai žalai įtakos galėjo turėti bendro naudojimo objektų gyvenamajame name būklė, defektai ar netinkama jų priežiūra. Ieškovės nurodytų galimų priežasčių išvardijimas – lietvamzdžio defektai, žemės sklypo nepriežiūra, taip pat deklaratyvūs samprotavimai apie tai, kaip atsakovė turėtų elgtis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, nėra pakankamas pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

Šalies argumentai

4.10. Ieškovės nurodyta 2022 m. sausio 3 d. įvykusios avarijos priežastis yra ne administratorės pavestų pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, o įvairūs žalos atsiradimą sąlygoję pirmiau įvardyti veiksniai (kritulių kiekis ir jų patekimas į nuotekų tinklus, prie gyvenamojo namo įrengto įgilinimo ydingumas, nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimas į drenažą, statytojo ir (ar) pačių savininkų atliekami rekonstrukcijos darbai, gretimų statinių savininkų vykdomi statybos darbai), ir tai, teismo vertinimu, nėra atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, atsakomybė, kurios perkėlimas šiam subjektui, teismo nuomone, be kita ko, pažeistų ir teisingumo principą. Nei byloje esančiais defektų aktais, nei kitais duomenimis nėra nustatyta, jog vandens patvanka atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinio vandens nuotekų sistemos pralaidumo, nesandarumo, užsikimšimo, ar kitu būdu lietaus nuotekų sistema būtų buvusi pažeista.

4.11. Darė išvadą, kad ieškovė nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, kaip ir nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties, ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės vykdoma veikla, žalos kilimo priežastį suformuluodama tik abstrakčiai, t. y., kad apdraustasis turtas buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name, tačiau byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma šią ieškovo nurodytą galimą apdrausto turto apliejimo priežastį paneigia. Ieškovei tinkamai neatlikus draudžiamųjų įvykių aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis taip ir liko nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kad atsakovės koks nors veikimas / neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą.

4.12. Nusprendė, kad ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų sistemos objektus, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau neįrodė, kad avarija kilo dėl nuotekų sistemos, už kurią būtų atsakinga atsakovė, konstrukcinių trūkumų, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Vertino, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodytų įvykių būtų gavusi pranešimus apie nuotekų sistemos gedimus, defektus ar avarinę jų būklę ir kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio gyventojų turto apliejimui. Darė išvadą, kad nuspęsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis), o ieškovė duomenų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

4.13. Ieškovė neįrodė, jog būtent dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų įvyko avarija, taip pat nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos t. y. nenustatytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visetas, todėl darė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Dėl šių priežasčių ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsniai). Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad administruojanti įmonė turi teisę susiaurinti teisės aktais numatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros apimtis, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismas netaikė suformuotos teismų praktikos dėl administruojančios įmonės prievolių ir atsakomybės pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pirmosios instancijos teismas susiaurino bendrojo naudojimo objektų sąrašą, pripažino, kad namui priskirto žemės sklypo atsakovas neturi prižiūrėti, kartu pripažino, kad daugiabučio namo administratorius turi teisę vienašališkai spręsti, kokia apimtimi vykdyti teisės aktų nustatytas administratoriaus prievoles.

5.3. Apdraustasis turtas, t. y. butas / patalpa, priklausanti trečiajam asmeniui, buvo užpilta per išorines namo konstrukcijas, iš jų per lauko duris, kai vanduo iš žemės sklypo, besiribojančio su namu, pateko į patalpų vidų ir apgadino lauko duris, sienas, grindis. Teismas turėjo nurodyti, kas yra atsakingas už statinio sklypo priežiūrą, tačiau į šį klausimą neatsakė, ieškovės argumentų netyrė.

5.4. Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto sprendimu nustatytą statinio sklypo priežiūrą reglamentuoja ir Statybos techninis reglamentas STR 1.03.7:2017, kurio 30 skyrius nustato, kad atsakovė statinio sklype privalo prižiūrėti paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo iš visos teritorijos ir nuo statinių sistemas; vandentiekio, kanalizacijos, drenažo įrenginius ir statinius. Atsakovė privalėjo vykdyti statinio sklypo periodinius ir nuolatinius stebėjimus (STR 1.03.7:2017, 38 ir 39 punktai), būklės įvertinimus aprašyti ir registruoti techninės priežiūros žurnale ir apžiūros aktuose pagal rekomenduotiną akto formą (44.1, 44.2 p.).

Šalies argumentai

5.5. Ieškovė prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, kurioje konstatuota, kad namą administruojantis subjektas yra atsakingas už lėšų remontui surinkimą bei remonto darbų organizavimą. Atsakovė neatliko jokių veiksmų dėl žalos išvengimo. Atsakovės pateiktas statinio būklės nuolatinio stebėjimo žurnalas patvirtina, kad atsakovė nesugebėjo laiku nustatyti namui priskirto žemės sklypo trūkumų, t. y. neužtikrino, kad tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos, ir tai buvo pagrindine priežastimi, dėl ko susikaupė vanduo šalia statinio ir per išorines namo konstrukcijas pateko į apdraustojo butą.

5.6. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas nuo 2014 metų visiškai neprižiūrėjo namui priskirto žemės sklypo, niekada nevykdė nei nuolatinių, nei periodinių stebėjimų, niekada nesikreipė į daugiabučio namo gyventojus su pasiūlymais dėl būtinų remonto darbų siekiant išvengti vandens patekimo į namą, darant drenažus, įlajas ir t.t., pripažino, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga namo administratorė. Teismo išvada, kad atsakovės atsakomybę šalina neveikimas ir teisės aktų nustatytų imperatyvių prievolių ignoravimas, neatitinka nei logikos, nei CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų.

5.7. Būtent namą administruojanti įmonė privalėjo laiku nustatyti namui priskirto žemės sklypo trūkumus bei apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, organizuoti savininkų susirinkimus, ir, įvykus žalai dėl neveikimo, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su padaryta žala, t. y. atsakovas pažeidė pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą.

5.8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vandens susikaupimo priežastis, turėjo nustatyti ir asmenis, atsakingus už tai, kad vanduo nesikauptų namui priskirtame žemės sklype ir nedarytų žalingo poveikio, t. y. negadintų gyventojų turto. Nagrinėjamu atveju atsakovė administruoja namą nuo 2014 metų ir nepadarė nieko, kad nesusidarytų patvankos. Atsakovė, nieko nedarydama, kad būtų išvengta žalos, kartu prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką, kartu ir riziką dėl vandens patekimo iš statinio sklypo į statinį per išorines konstrukcijas.

5.9. Akcentuoja ir tai, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, kartu ir namui priskirto žemės sklypo, administratore neatliko techninės priežiūros ir neatliko jokių veiksmų, kad žala nepasikartotų. Atsakovė dėl vandens patekimo kaltino daug subjektų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kad vanduo iš su namu besiribojančio sklypo nepatektų į patį statinį.

5.10. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji neprižiūrėjo bendrojo naudojimo objekto – statinio sklypo, laiku nenustatė ir nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – neveikimas, sąlygojo žalos atsiradimą, kai vanduo pateko per išorines namo konstrukcijas ir apgadino viduje esantį turtą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Pažymi, kad apeliaciniu skundu ieškovė siekia keisti ieškinio faktinį pagrindą, o neteikia argumentų dėl teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinio faktinį pagrindą. Atitinkamai, ieškovo apeliacinis skundas, paduotas nurodant kitą faktinį ieškinio pagrindą, turi būti atmestas.

Šalies argumentai

6.2. Ieškovė neįrodė įvykio priežasties ir kaip su tuo susijusi atsakovė. Ieškovė nurodydama, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūros, nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, taip pat nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės vykdoma veikla. Ieškovei tinkamai neatlikus draudžiamųjų įvykių aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis taip ir liko nenustatyta, ir nenustatyta, kad atsakovės koks nors veikimas / neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą.

6.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tariamai atsakovė slėpė, sunaikino arba atsisakė pateikti įrodymus, šie argumentai niekaip nesusiję su ieškovės veiksmais byloje bei suformuluotu ieškinio pagrindu. Byloje nebuvo reikštas joks reikalavimas dėl duomenų išreikalavimo iš atsakovės, nebuvo prašoma išduoti teismo liudijimą ar ištirti kokius nors įrodymus, tariamai esančius pas atsakovę.

6.4. Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą byloje grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendruosius inžinerinius objektus. Ieškinyje nurodė – namo nuotekų, o apeliaciniame skunde – žemės sklypo priežiūrą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė nei nurodė, nei neįrodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą ir todėl ji kalta dėl vandens išsiliejimo priežasčių arba atliko kitus neteisėtus veiksmus, nepateikta.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo nepriežiūros taip pat yra deklaratyvūs, nes įvykis nulemtas ne žemės sklypo nepriežiūros, o kaip pirmosios instancijos teismas pažymėjo, dėl keleto aplinkybių, su kuriomis atsakovė nėra susijusi, kurių pati ieškovė nei tyrė, nei prašė teismo skirti ekspertizę, kad būtų tiksliai nustatytos įvykio priežastys, juo labiau, kai įvykis įvyko pagal viešą registrą rekonstruojamose patalpose.

6.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės pareiga įrodyti faktinį ieškinio pagrindą t. y. ne tik deklaratyviai nurodyti, kad įvykis kilo dėl bendro naudojimo objekto – nuotekų sistemos name (ar žemės sklypo nepriežiūros, kaip teigiama apeliaciniame skunde), tačiau turi pareigą teiginius pagrįsti ir įrodymais, o žemės sklypo nepriežiūra nurodoma tik apeliaciniame skunde kaip naujas pagrindas.

6.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nesant ieškovės prašymo neturėjo pareigos veikti aktyviai ir savo iniciatyva rinkti kokius nors papildomus įrodymus. Ieškovė iš esmės byloje neįrodinėjo faktinių aplinkybių dėl žalos atsiradimo – t. y. neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, o reikalavo, kad atsakovė atliktų detalų tyrimą ir pateiktų konkrečias žalos atsiradimo priežastis bei atsakingus asmenis.

6.8. Byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš bendro naudojimo objektų esančių gyvenamajame name, o apeliaciniame skunde jau teigiama, kad priežastis – žemės sklypo nepriežiūra. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje surinktus duomenis, kad problemos buvo dėl vandens kiekio lauke, kuris nespėjo patekti į lauko nuotekų tinklus, kurių atsakovė neeksploatuoja ir atsakovė nėra atsakinga dėl tokių galimų įvykių.

6.9. Pažymi, jog būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kur buvo vandens pratekėjimo šaltinis – žalos atsiradimo priežastis, nes tik tokiu būdu galima nustatyti asmenį, kurio veikimas / neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą. Apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad pratekėjimas įvyko pro duris – kurios nėra bendro naudojimo objektas, nes jos priklauso konkrečiai patalpai ir turi konkretų savininką. Taip pat ieškovė kelia prielaidas, kad pateko per namo sienas – bendro naudojimo konstrukcijas, tačiau tam pagrįsti byloje nėra pateikta jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir trečiasis asmuo draudėjas G. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT743237, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. sausio 3 d. įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 11 007,67 Eur dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, motyvuodama tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti nuotekų sistemos avarijos ir žalos, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atlyginti padarytą žalą.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nurodant, jog ieškovė neįrodė, kad avarija kilo dėl nuotekų sistemos, už kurią būtų atsakinga atsakovė, konstrukcinių trūkumų, ar kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad padarytai žalai įtakos galėjo turėti bendro naudojimo objektų gyvenamajame name būklė, defektai ar netinkama jų priežiūra. Pažymėjo, kad nenustatytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visetas, todėl darė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad administruojanti įmonė turi teisę susiaurinti teisės aktais numatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros apimtis, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismas netaikė suformuotos teismų praktikos dėl administruojančios įmonės prievolių ir atsakomybės pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

13. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

14. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

15. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarbą sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

16. Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo.

17. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įstatyme nustatytas sąlygas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

18. Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad administruojanti įmonė turi teisę susiaurinti teisės aktais numatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros apimtis. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusius visus įvykius. Be to, tai, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus, funkcijas, patvirtina byloje pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalo išrašas apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus. Įvykus draudžiamajam įvykiui (2022 m. sausio 3 d.), šio žurnalo 72 eilutėje nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. skverbiasi paviršinis vanduo į patalpas, pilni magistraliniai lietaus tinklai gatvėje, nuspręsta informuoti UAB „Palangos vandenys“ dėl patvankos tinkluose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kadangi šiame žurnale fiksuojami ir kiti atliekami statinio būklės priežiūros veiksmai. Nustatyta, kad, be atliekamų nuolatinių priežiūros veiksmų, administratorė taip pat operatyviai reagavo į pranešimą apie vandens patekimą į rūsio patalpą, nustatė jo priežastį (apžiūros metu nustatyta, kad patalpos užlietos dėl meteorologinių sąlygų) ir apie ją informavo ieškovę (2022 m. vasario 3 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo), taip pat buvo informuoti ir UAB „Palangos vandenys“. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas sumažino administruojančiai įmonei teisės aktais pavestas funkcijas, pažymėtina ir tai, kad toks įvykis įvyko pirmą kartą.

20. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Ieškovė, be kita ko, pareiškusi ieškinį, nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini), apdraustasis turtas buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name. Iš įvykio aprašymo, esančio draudžiamojo įvykio tyrimo akte, matyti, kad dėl užsikimšusio vandentiekio buvo užpiltas 1 aukštas, apgadinti pirmame aukšte grindys, baldai. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, apeliantė tiek ieškinyje tiek apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad įvykis buvo nulemtas dėl atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūros, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, taip pat nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės (ne)veikimu, nurodydama tik abstrakčią žalos kilimo priežastį – dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name.

21. Byloje nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ 2022 m. kovo 15 d. raštu pateikė informaciją Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriame, be kita ko, nurodė, kad, nuvykus apžiūrėti įvykio vietą, nustatė, kad paviršinių nuotekų tinklai ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), yra patvenkti, tačiau tinklų užsikimšimo požymių nebuvo, vanduo į magistralinius paviršinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) ištekėjo laisvai. Nurodė ir tai, kad apžiūrėjus aplinkines teritorijas nustatė, kad per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prakastu grioviu drenuojamos į rytus nuo šių sklypų esančios apsemtos teritorijos. Nors apeliantė ieškinyje reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindė tik bendro pobūdžio aplinkybe, t. y. jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendruosius inžinerinius objektus, ieškinyje nurodė – namo nuotekų, apeliaciniame skunde – žemės sklypo priežiūrą, tačiau apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Byloje nustatyta, kad esant smarkiam lietui bei tirpstant sniegui lietaus nuotekų sistemos nebepajėgė apdoroti išaugusio paviršinio vandens nuotekų kiekio, užsipildė lietaus nuotekų šuliniai, todėl užlietos namo rūsyje esančios administracinės patalpos. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ atstovai paaiškino, kad vandens patvankos atsiradimą lėmė visas kompleksas priežasčių, t. y. ir prie gyvenamojo namo padarytas įgilinimas, nekorektiškai įrengtas lietvamzdis, kuris nuvestas į įžemintą dalį, tinklai nuvesti ir pajungti į drenažo tinklus, kritulių kiekis, gretimų teritorijų apsėmimas ir užpylimas. Nors apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėjimo naštą perkelia teismui, nurodydama, kad teismas nenurodė atsakingo už statinio sklypo priežiūrą asmens, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė reikšdama reikalavimą yra nenuosekli. Iš pradžių ji teigė, kad ieškovės turtas buvo užlietas iš bendro naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, tačiau apeliaciniame skunde jau teigiama, kad priežastis – žemės sklypo nepriežiūra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurios, be kita ko, grindžiamos ir UAB „Palangos vandenys“ atstovų paaiškinimais, kad šiuo atveju vienos vandens išsiliejimo priežasties nėra galimybės įvardyti, nes vandens išsiliejimą sąlygojo keletas veiksnių. Nei byloje esančiais defektų aktais, nei kitais duomenimis nėra nustatyta, jog vandens patvanka atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinio vandens nuotekų sistemos pralaidumo, nesandarumo, užsikimšimo ar kitu būdu lietaus nuotekų sistema būtų buvusi pažeista. Apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo nepriežiūros iš esmės yra deklaratyvūs, kadangi įvykis sąlygotas ne dėl žemės sklypo nepriežiūros, o dėl keleto aplinkybių, su kuriomis atsakovė iš esmės nėra susijusi.

22. Siekdama įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, ieškovė nei tyrė, nei prašė teismo skirti ekspertizę, kad būtų tiksliai nustatytos įvykio priežastys, juo labiau, kai įvykis įvyko pagal viešą registrą rekonstruojamose patalpose. Kita vertus, šias aplinkybes, reikalaudama nuostolių priteisimo, turėjo įrodyti apeliantė, tačiau iš esmės be parengto defekto akto, draudžiamojo įvykio tyrimo akto neįvertinus paties objekto, apeliantė kitų objektyvių įrodymų neteikė, kaip minėta, ekspertizės skirti neprašė. Vertinant klausimą dėl nuostolių dydžio pagrįstumo negalima neatkreipti dėmesio ir į trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ atstovų parodymus, kurie iš esmės pažymėjo, kad vienos vandens išsiliejimo priežasties nėra galimybės įvardyti, nes vandens išsiliejimą, tikėtina, sąlygojo keletas veiksnių. Byloje nustatyta ir svarbi faktinė aplinkybė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pranešime Nr. R-1085, reaguodama į gyventojų (duomenys neskelbtini), žodinius pranešimus, kad nuo pastato blogai nubėga vanduo, nes netvarkingi lietvamzdžiai prie antros ir penktos laiptinių balkonų, informavo, kad administracinių patalpų, esančių pusrūsyje, namo pusėje esantis lietvamzdis yra paslėptas po žeme, pagal VĮ Registrų centro duomenis, tose patalpose yra nebaigta rekonstrukcija ir dokumentacija UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nėra perduota. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, užsikimšimo ar kitų defektų, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o dėl kitų galimų priežasčių, t. y. dėl meteorologinių sąlygų – vandens patekimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat dėl įrengto įgilinimo ties patalpomis, dėl nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimo į drenažą, dėl statytojo ir (ar) pačių savininkų atliekant rekonstrukciją įrengtos lietaus nuotekų sistemos, kurios statybos darbų atlikimo dokumentacija nėra perduota daugiabučio gyvenamojo namo administratorei.

23. Apeliantė įrodinėja, kad žala įvyko dėl administratorės neveikimo, todėl atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, kadangi netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, negali pritarti tokiems apeliantėms argumentams. Pažymėtina, jog statinių techninė priežiūra atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ vykdant statinių techninę priežiūrą, atliekamas šis darbas: nuolatinis statinių būklės stebėjimas; statinių periodinės ir specializuotos apžiūros. Atsakovės pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo išrašai apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus patvirtina, kad atsakovė vykdo nuolatinius namo būklės stebėjimus, fiksuoja defektus ir juos pašalina, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento (STR 1.03.07:2017) 87.1.1, 87.2 punktai. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir organizuoja nustatytų defektų šalinimo darbus. Atsakovės bylai pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020, 2021 metais), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo priežiūros darbai, todėl apeliantės teiginys, jog atsakovė nuo 2014 metų visiškai neprižiūrėjo namui priskirto žemės sklypo, niekada nevykdė nei nuolatinių, nei periodinių stebėjimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, kurioje konstatuota, kad namą administruojantis subjektas yra atsakingas už lėšų remontui surinkimą bei remonto darbų organizavimą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje nutartyje teisės aiškinimai pateikti bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas). Nurodytoje nutartyje teisės aiškinimai pateikti byloje, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl žalos atlyginimo užliejus patalpas per stogą, ant kurio įrengta terasa. Vadinasi, toje byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su terasa, kuri pagal pastato konstrukciją (projekto sprendinius) buvo plokščiojo stogo konstrukcijų dalis. Sutiktina, kad iš esmės namo administratorė atsakinga už lėšų remontui surinkimą bei remonto darbų organizavimą, tačiau akcentuotina, kad administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės objektuose, kurie nėra įtraukti į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, vykdyti atnaujinimo, remonto ir (ar) pakeitimo darbus, kaip ir neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad administratorė informavo gyventojus apie administracinėse patalpose esančių pusrūsyje namo pusėje lietvamzdžio būklę, t. y., kad jis yra paslėptas po žeme, pagal VĮ Registrų centro duomenis, tose patalpose yra nebaigta rekonstrukcija ir dokumentacija UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nėra perduota, taip pat paragino, užbaigus rekonstrukcijos darbus, visą dokumentaciją, susijusią su statybos darbais, pateikti administratorei.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, kad apdraustasis turtas, priklausantis tretiesiems asmenims, buvo užpiltas per išorines namo konstrukcijas, iš jų ir per lauko duris, kai vanduo iš žemės sklypo besiribojančio su namu pateko į patalpų vidų ir apgadino lauko duris, sienas, grindis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad 2022 m. sausio 3 d. apdraustasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms turi įtakos bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme, apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku, bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

27. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė duomenų, susijusių su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, t. y. kad apdraustasis turtas, priklausantis tretiesiems asmenims, buvo užpiltas per išorines namo konstrukcijas, iš jų ir per lauko duris, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėdama naujas aplinkybes keičia faktinį ieškinio pagrindą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko nesudaro šios apeliantės dėstomos ir pirmosios instancijos teisme netirtos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, dėl to teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (37 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas bei dėl to pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ir (ar) pakeisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 698,84 Eur advokato pagalbos išlaidų (2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV39953, akcinės bendrovės SEB 2024 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 1 698,84 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ 1 698,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erinija Kazlauskienė Aušra Maškevičienė