Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-958-775/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-05
Bylos Nr.: 2S-958-775/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-958-775/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01638-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.24; 3.5.26; 3.3.2.5; 3.1.7.4; 3.3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K., I. S. ir J. S. dėl pasekmių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė (toliau – pareiškėja, antstolė) prašė leisti taikyti 2020 m. gruodžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2020 nutartimi numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – išieškotoja, inspekcija) leisti nugriauti jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – viešbučiai), išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) poilsio namai „Ąžuolynas“ (toliau – skolininkė, poilsio namai).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo skolininkė UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ antstolės pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad siekia įvykdyti jai tenkančią sprendimo dalį, tačiau to negali atlikti ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad jai iki šiol nėra grąžinta priklausanti nugriauti pastatyta pamatų dalis, kadangi iš pastatų nėra iškelti gyventojai ir jiems nėra atlyginta žala. Visas kitas sprendimo dalis skolininkė yra įvykdžiusi. Pažymėjo, kad skolininkė yra suinteresuota ir nori nugriauti jai tenkančią viešbučių pamatų dalį savo lėšomis ir jėgomis, todėl inspekcijai nėra pagrindo už skolininkę griauti jos dalies pastatų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė neįvykdė sprendimo ir jai negali būti taikomos pareiškime nurodytos pasekmės. Pažymėjo, kad ji nėra solidariai atsakinga už UAB „Verslo investicijų projektų centras“ sprendimo dalį, bei atkreipė dėmesį, kad neįvykdymo aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 18 d., o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ išregistruotas tik 2022 m. vasario 14 d., tačiau per du metus niekas nesikreipė dėl pasekmių taikymo, todėl, skolininkės vertinimu, inspekcija nori, kad teismo sprendimas pateisintų jos negebėjimą vykdyti sprendimą. Pareiškimo netenkinus, teismo prašė inspekcijai skirti baudą dėl piktnaudžiavimo ir priteisti iš išieškotojos bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškimas paduotas aiškiai suprantant, kad skolininkei nevykdyti sprendimo nėra jokių priežasčių.

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad inspekcijai 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi leista nugriauti viešbučius, išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininkės UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir bankrutavusios UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Po šios nutarties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 nutarė priteisti bankrutavusiai UAB „Verslo investicijų projektų centras“ solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos inspekcijos, ir Neringos savivaldybės 1 184 221,51 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteista žala buvo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ netekto turto vertė dėl viešbučių, kuriuos ji turėjo nugriauti, taip pat iš šios priteistos žalos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pagal 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 turėjo grąžinti viešbučių pirkėjams jų sumokėtas lėšas. Tačiau viešbučių pirkėjai lėšų neatgavo, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Aplinkybė, kad bankrutavusi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ neįvykdė jai nustatytos pareigos grąžinti priteistas lėšas, negali tapti kliūtimi toliau vykdyti teismo sprendimo. Kadangi ginčo statinius nugriauti turėjęs statytojas yra likviduotas ir nebegali įvykdyti teismo sprendimu nustatytos pareigos nugriauti statinius, siekiant išvengti susidariusio neapibrėžtumo vykdymo santykiuose ir siekiant galutinai užtikrinti viešojo intereso apsaugą, inspekcijai turėtų būti leista pasinaudoti pakeista vykdymo tvarka, leidžiant nugriauti ginčo statinius. Teismui leidus nugriauti viešbučius, inspekcija galėtų inicijuoti šiuose statiniuose gyvenančių asmenų iškeldinimo iš statinių procedūrą.

4. Suinteresuoti asmenys S. R., M. R., R. G., V. B. G., D. K. ir E. K. prašė antstolės pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, o interpretuojant pareiškimo tenkinimo pasekmes, kaip sukeliančias atstovaujamų gyventojų iškeldinimo riziką, pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad iškeldinimo iš griautinų statinių klausimas nėra išspręstas ir išieškotoja realią galimybę pasinaudoti jai suteikta teise galės tik po to, kai griautinuose statiniuose nebegyvens suinteresuoti asmenys ir jiems bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos. Viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipėsi su pareiškimu į Regionų administracinį teismą, mėgindamas sudaryti sąlygas pastatų gyventojų iškeldinimui, priteisiant jiems kompensaciją (Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinė byla Nr. eI2-8589-1029/2024). Suinteresuotiems asmenims nėra svarbu kas ir kokia tvarka vykdys pastatų griovimą, tačiau tik po to, kai bus išspręstas pastatuose gyvenančių asmenų iškeldinimo klausimas bei kompensacijos jiems išmokėjimas. Būtent išieškotojos ir Neringos savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai nulėmė būtinumą griauti minėtus pastatus ir tai konstatuota bent šešiose administracinėse bylose, be to, skolininkės ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsakomybė nėra solidari. Teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš inspekcijos, kurios buvo patirtos dėl jos piktnaudžiavimo savo teisėmis.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoti asmenys I. S. ir J. S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jie iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ savo asmeninės šeimos reikmėms, kaip gyvenamąjį būstą, įsigijo vieną iš pastatų. Teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad jie yra sąžiningi pastato įgijėjai, tačiau iki šiol nėra gavę adekvataus ir teisingo žalos atlyginimo, kuris leistų jiems įsigyti analogišką būstą. Valstybei teisingai atlyginus jų patirtą žalą, jie yra pasirengę nedelsiant įsigyti naują būstą ir atlaisvinti pastatą griovimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Netenkino skolininkės prašymo skirti baudą išieškotojai. Priteisė iš išieškotojos suinteresuotiems asmenims D. K. 189,84 Eur, S. R. 1 464,48 Eur, M. R. 190,77 Eur, R. G. 213,91 Eur, I. S. 1 754,50 Eur bei skolininkei – 1 472,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0075/12/00240 nustatė, kad antstolė vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-377-253/2009 dėl įpareigojimo statytojoms UAB poilsio namams „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus, t. y. du viešbučius bei žuvų restoraną, valstybės, atstovaujamos išieškotojos, naudai. Sprendimo dalis nugriauti žuvų restoraną yra įvykdyta 2013 metais, likę nenugriauti statiniai yra du viešbučiai, kurie nuosavybės teisėmis priklauso suinteresuotiems asmenims.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kurio pagrindu ir buvo išduotas antstolės vykdomas vykdomasis raštas, negaliojančiais pripažinti Neringos savivaldybės 2002 m. liepos 19 d. tarybos sprendimas Nr. 125, dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo; 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimas Nr. 22 skolininkei statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 2004 m. gegužės 31 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai; 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 9 d. jachtklubo projekto korektūros; Klaipėdos apskrities viršininko patvirtinti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. aktai; 2004 m. liepos 26 d. notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuria skolininkė pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebaigtus statyti pastatus įskaitant ir du viešbučius, kurių baigtumas 8 procentai ir žuvų restoraną – baigtumas 7 procentai. Sprendimu taikyta restitucija natūra ir skolininkei iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisti pastatai, įskaitant abu viešbučius (baigtumas 8 procentai) ir žuvų restoraną (baigtumas 7 procentai). UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš poilsio namų priteista 800 000 Lt.

9. Minėtu sprendimu negaliojančiomis pripažintos ir 2006 m. vasario 3 d. bei 2006 m. kovo 4 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis UAB „Verslo investicijų projektų centras“ suinteresuotiems asmenims I. S. ir J. S. pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis 260,28 kv. m. bendro ploto viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis 371,40 kv. m. bendro ploto viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyta restitucija natūra ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš suinteresuotų asmenų priteisti abu viešbučiai, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt (202 734,01 Eur) ir J. S. 1 150 000 Lt (333 063,02 Eur), D. K. ir E. K. 710 000 Lt (205 690,21 Eur), S. R. 510 000 Lt (147 706,21 Eur), R. G., V. B. G. 800 000 Lt (231 696,01 Eur), M. R. 740 000 Lt (214 318,81 Eur). Kaip minėta, sprendimu statytojos – tiek UAB poilsio namai „Ąžuolynas“, tiek UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigotos per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti abu viešbučius ir žuvų restoraną bei panaikinta šių statinių teisinė registracija Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

10. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir šis sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d.

11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/2014, iškėlė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylą.

12. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi su ieškiniu dėl suinteresuotų asmenų iškeldinimo iš jai priklausančių pastatų, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2020 ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pakeitė sprendimo vykdymo tvarką, t. y. nutarė leisti inspekcijai nugriauti viešbučius, išieškant visas patirtas išlaidas iš poilsio namų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-324-236/2021 teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

14. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. B2-204-803/2022 sprendimu BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pripažino pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. 2022 m. balandžio 13 d. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ išregistruota iš juridinių asmenų registro, kaip bankrutavęs asmuo, ir vykdymo procesas jos atžvilgiu nutrauktas.

15. 2024 m. sausio 16 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-24-75-1116.

16. Byloje nustatyta, jog skolininkė pastatė tik viešbučių pamatus (8 procentus), kuriuos perleido UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir ši užbaigė viešbučių statybas (likusius 92 procentus). UAB „Verslo investicijų projektų centras pardavė viešbučius minėtiems fiziniams asmenims, tačiau minėti pardavimo sandoriai 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija natūra. Tokiu būdu gyventojai turėjo grąžinti viešbučius UAB „Verslo investicijų projektų centras“, tuomet UAB „Verslo investicijų projektų centras“ turėjo grąžinti viešbučių pamatus (8 procentus) skolininkei. Pagal teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą skolininkė ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ turi nugriauti viešbučius, tačiau nė viena neturi nugriauti kitos pastatytos viešbučių dalies.

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu ir spręsdamas antstolės prašymą, teismas nurodė, kad šiam klausimui aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiga nugriauti statinius nėra solidari, t. y. nė viena iš jų negali būti laikoma įpareigota nugriauti kito asmens pastatytas statinių dalis. Ta pati aplinkybė pakartota ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi palikta nepakeista.

18. Be to, viešbučių gyventojų minėtais teismų procesiniais sprendimais neleista iškeldinti, kol jiems nebus išmokėtos kompensacijos. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2022 m. balandžio 13 d. išregistruota dėl bankroto, tačiau skolininkė nėra jos teisių perėmėja. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra likviduota, negali būti pagrindas perkelti jos sprendimo neįvykdymo pasekmes skolininkei. Todėl antstolė neturi teisinio pagrindo reikalauti taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes leidžiant išieškotojai nugriauti viešbučius, išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininkės.

19. Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas būtent dėl to, kad nėra atlyginta žala gyventojams ir jie nėra iškeldinti. Gyventojai sutinka išsikraustyti iš karto, kai jiems bus atlyginta žala. Skolininkė sutinka ir nori nugriauti savo dalį, kaip ir yra įpareigota teismo, tačiau to negali įvykdyti ne dėl savo kaltės, kadangi jai nėra perduoti pamatai dėl neiškeldintų gyventojų. Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog turi būti atsiskaityta su statinių pirkėjais ir jie turi būti iškeldinti, bei nurodė, jog inspekcija yra atsakinga tik už pastatų nugriovimą, o ne už lėšų gyventojams grąžinimą.

20. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad viešbučių negalima pradėti griauti, kol juose gyvenantys asmenys nebus iškeldinti. Tad, kol tai nėra padaryta ir viešbučių dalis (konkrečiai 92 procentų) nėra nugriauta iki pamatų, skolininkė neturi objektyvių galimybių įvykdyti sprendimo dalies, kurią yra įpareigota įvykdyti ne dėl savo kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomos antstolės pareiškime nurodomos pasekmės, turi būti konstatuota, kad skolininkė nevykdo jai priklausančios vykdyti sprendimo dalies, piktybiškai vilkindama procesą, bei yra išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas, tačiau šios aplinkybės byloje nenustatytos.

21. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje yra aktualūs 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais teismas privalo vadovautis, t. y. „byloje nėra ginčo, kad likusiuose nenugriautuose statiniuose gyvena žmonės. Jų iškeldinimo iš griautinų statinių klausimas nėra išspręstas“. Teismas, negali išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

22. Atsižvelgiant į nustatytus prejudicinius faktus bei įsiteisėjusius teismo sprendimus, teismas sprendė, kad išieškotoja realia galimybe pasinaudoti jai suteikta teise galės tik po to, kai griautinuose statiniuose nebegyvens suinteresuoti asmenys, t. y. jiems bus sumokėtos sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas iškeldinimo klausimas.

23. Kadangi pastatų griovimo darbai negali būti pradėti, kol juose gyvena žmonės, be to, nėra išspręstas klausimas, kieno lėšomis turi būti nugriauti likviduoto juridinio asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatai ir kas atsakingas už pareigą atlyginti gyventojams žalą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkė tyčia nevykdo teismo sprendimo. Teismas konstatavo, kad skolininkė neatliko jokių piktybiškų veiksmų, kuriais siekė išvengti privalomojo nurodymo, todėl antstolės pareiškimą nutarė atmesti (CPK 771 straipsnis).

24. Dėl skolininkės prašymo skirti išieškotojai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumokant skolininkei, teismas nurodė, kad inspekcija atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą. Viena iš jos funkcijų yra prižiūrėti su priežiūros ir (ar) kontrolės veiklomis susijusių sprendimų, rekomendacijų, nurodymų vykdymą arba prireikus koordinuoti su priežiūros ir (ar) kontrolės veiklomis susijusių sprendimų, rekomendacijų, nurodymų vykdymo priežiūrą, todėl konstatavo, kad skolininkė ir suinteresuoti asmenys nepagrindė inspekcijos piktnaudžiavimo procesu aplinkybės. Nors inspekcija šiuo atveju paskubėjo paraginti antstolę inicijuoti procesą dėl leidimo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, tačiau ji privalo atlikti savo veiklos funkcijas, į antstolę kreipėsi ne asmeniniais interesais, o kaip specialusis subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų kontrolę bei vykdymą. Todėl, nenustačius inspekcijos piktnaudžiavimo procesu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas ir skirti inspekcijai baudą.

25. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vadovavosi CPK 593 straipsnio 5 dalimi bei kasacinio teismo praktika ir pažymėjo, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos.

26. Teismas nurodė, kad šiuo atveju inspekcija inicijavo procesą žinodama, jog skolininkė negali įvykdyti sprendimo dėl objektyvių priežasčių, suinteresuoti asmenys (viešbučių gyventojai) buvo įtraukti į bylą išieškotojos prašymu, tokio prašymo antstolė nebuvo nurodžiusi. Skolininkės, suinteresuotų asmenų ir inspekcijos interesai yra priešingi. Tiek skolininkė, tiek suinteresuoti asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas nutarė jiems priteisti iš išieškotojos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

27. Atskiruoju skundu išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašydama taikyti 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi numatytas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti išieškotojai nugriauti ginčo statinius. Byloje nebuvo prašoma spręsti baudos skyrimo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Kaltės dėl neįvykdyto teismo sprendimo klausimas pagal šią normą nebuvo keliamas.

27.2. Teismas, nustatydamas ir aiškindamas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, neįvertino to, kad byloje buvo prašoma taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes nenugriautų statinių atžvilgiu visa jų apimtimi. Teismo konstatuotos skolininkei kylančios teismo sprendimo vykdymo kliūtys nėra priežastis, dėl kurios apeliantė negalėtų nugriauti statinių, o kaip tik pagrindas jai leisti nugriauti statinius. Tai nepakeičia teismo spendimu nustatytų teisių ir pareigų pusiausvyros, nes skolininkė ir toliau turės pareigą įvykdyti teismo sprendimą, tačiau teisės nugriauti statinius suteikimas apeliantei leidžia pašalinti teismo sprendimo neįvykdymo priežastis, kurios kilo likvidavus BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

27.3. Apeliantė neginčijo aplinkybės, kad statinius galima pradėti realiai griauti, kai juose nebegyvens ir bus iškeldinti arba patys išsikels juose gyvenantys žmonės. Tačiau siejant statinių pirkėjų iškeldinimo galimybę su jiems priteistų lėšų atgavimu, taip pat būtina įvertinti dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pabaigos ir išregistravimo aplinkybių susiklosčiusią naują situaciją. Minėtas nebeegzistuojantis juridinis asmuo nebegalės įvykdyti savo sprendimo dalies atsiskaityti su statinių pirkėjais, o valstybei ir Neringos savivaldybei ši pareiga nėra perkelta.

Žemesnės instancijos teismas

27.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pastatų griovimo darbai negali būti pradėti, kol nėra išspręstas klausimas, kieno lėšomis turi būti nugriauti likviduoto juridinio asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatai. Šiuo atveju, valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl statinių pirkėjų neatgautų lėšų jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-1603/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-8-146/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-163-1047/2020, be kita ko, tiesiogiai pasisakant ir dėl priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų ir turto pirkėjams kilusių padarinių nebuvimo.

Šalies argumentai

27.5. Apeliantė mano, kad po to, kai 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo pakeista vykdymo tvarka, susiklostė nauja teisinė situacija, kuri reikalauja peržiūrėti teismo sprendimo vykdymo tvarkos – leidimo inspekcijai nugriauti ginčo statinius, taikymo sąlygas ir šios teisės įgyvendinimo nebesieti su iš likviduotos UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ priteistų lėšų griautinų statinių pirkėjams atlyginimu. Apeliantė niekaip negali paveikti ir įtakoti griautinų statinių pirkėjams priteistų lėšų atgavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos inspekcijos, ir Neringos savivaldybės buvo priteistas 1 184 221,51 Eur turtinės žalos, kuri jai buvo atlyginta, tačiau pastaroji tik iš dalies įvykdė 2009 m. balandžio 10 d, sprendimą ir neatsiskaitė su statinių pirkėjais ir to padaryti ateityje nebegalės, nes jau yra likviduota. Apeliantė nėra atsakinga už UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ turtinių prievolių statinių pirkėjams nevykdymą ir neturi antrą kartą padengti tos pačios pirkimo–pardavimo sandorių kainos dalies, kuri kaip žala jau buvo priteista UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai.

Žemesnės instancijos teismas

27.6. Nors teismo sprendimu griautinais pripažintų statinių nugriovimo galimybė buvo susieta su statinių pirkėjams priteistų piniginių lėšų atlyginimu, kurias atlyginti turėjęs statytojas teismo sprendimu nustatytos pareigos neįvykdė, viešojo intereso – Kuršių nerijos apsaugos užtikrinimo poreikis išliko nepakitęs ir savo aktualumo neprarado, o teismo sprendimu nustatyti viešojo intereso pažeidimai negali būti pašalinti neteisėtai pastatytus statinius išsaugant, nes tokios galimybės nenumato galiojantys teisės aktai. Ginčo statinius nugriauti turėjęs statytojas UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ yra likviduotas ir nebegali įvykdyti teismo sprendimu nustatytos pareigos nugriauti statinius, todėl siekiant išvengti susidariusio neapibrėžtumo vykdymo santykiuose, kai teismo sprendimo vykdymas tampa priklausomas nuo nebeįgyvendinamų sąlygų, ir siekiant galutinai užtikrinti viešojo intereso apsaugą, apeliantei turėtų būti leista pasinaudoti pakeista vykdymo tvarka leidžiant nugriauti ginčo statinius.

27.7. Statinių pirkėjų iškeldinimas iš statinių galimas tik teismo sprendimu. Leidus apeliantei pasinaudoti pakeista vykdymo tvarka, ji galėtų inicijuoti šią procedūrą. Kol nėra taikytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės ir nėra suteikta teisė apeliantei nugriauti statinius, jai nėra teisinio pagrindo inicijuoti ir griovimo procedūros sudėtine dalimi esančio statinių gyventojų iškeldinimo ir vykdyti kitas su tuo susijusias procedūras.

27.8. Apeliantė pažymėjo, kad po antstolės pareiškimo Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. balandžio 11 d. iškelta administracinė byla Nr. eI2-8589-1029/2025 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, kurioje siekiama pašalinti 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo kliūtis, atsiradusias likviduotai UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ nepilnai įvykdžius teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo – negrąžinus dalies priteistų pinigų sumų viešbučių pirkėjams. Suinteresuoti asmenys Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose taip pat yra pateikę skundą, kurio pagrindu 2024 m. gruodžio 18 d. iškelta administracinė byla Nr. eI2-6267-743/2025 dėl žalos priteisimo iš solidarių atsakovių Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės. Nors šių bylų iškėlimo faktas pats savaime dar neįrodo deliktinės atsakomybės sąlygų valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmuose, kadangi žalos atlyginimo klausimai jau buvo išspręsti statinių pirkėjams nepalankiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau vien faktas, kad tik po to, kai antstolė kreipėsi į teismą šioje byloje, buvo pradėtos nurodytos žalos atlyginimo bylos, rodo, kad tokia ,,užšaldyta“ situacija buvo naudinga statiniuose gyvenantiems fiziniams asmenims, kurie po BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ pabaigos ir išregistravimo ilgą laiką patys nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų priteistas lėšas ir nebuvo suinteresuoti teismo sprendimo įvykdymu, toliau gyveno ir gyvena statiniuose bei turi iš to naudą.

27.9. Apeliantės vertinimu, teismas tik formaliai išsprendė 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą, neįvertino naujos po BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ pabaigos susiklosčiusios teismo sprendimo vykdymo situacijos, kurios metu iškilusios kliūtys kaip tik ir gali būti šalintinos suteikiant apeliantei teisę toliau vykdyti teismo sprendimo dalį dėl statinių nugriovimo, be to, nepakankamai buvo įvertinta statiniuose gyvenančių asmenų veiksmų padarinių įtaką susidariusiai situacijai po to, kai buvo likviduotas BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ – viešojo intereso apgynimo galimybės neturi priklausyti vien nuo privačių asmenų norų pasinaudoti savo teisių gynybos priemonėmis.

Šalies argumentai

27.10. Apeliantė taip pat nesutinka su iš jos skolininkei bei suinteresuotiems asmenims priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismo motyvas, kad apeliantė žinojo objektyvias kliūtis teismo sprendimo vykdymui, nesuteikia pagrindo iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai šiuo procesu kaip tik ir siekta šalinti šias kliūtis. Apeliantė šiuo atveju neturi ,,derintis“ prie suinteresuotų asmenų pozicijos, kurie patys ilgą laiką neatliko aktyvių veiksmų susidariusiai situacijai pakeisti. Kaip nurodė teismas, CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad sprendimo neįvykdymo aplinkybių patikra atliekama teismo, todėl tik teismas išimtinai gali nustatyti ir įvertinti objektyvias vykdymo kliūtis ir spręsti dėl sprendimo neįvykdymo padarinių. Teismas negalėjo ignoruoti to fakto, kad 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatyta 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarka buvo nustatyta visai kitomis sąlygomis, kurių taikymas vėliau tapo sudėtingu ar net neįmanomu iš teismo sprendimo vykdymo santykių pasitraukus vienam jų dalyviui ir neatsiradus jo teisių ir pareigų perėmėjo. Todėl šiame kontekste apeliantės inicijuotas kreipimasis į teismą nėra ,,skubotas“ ar nesąžiningas ir juolab nesuteikia pagrindo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą perkelti apeliantei.

Atsiliepimas

28. Skolininkė UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

28.1. Antstolė 2024 m. kovo 7 d. pareiškimu prašo taikyti ne 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytas 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, o savo improvizuotas pasekmes, t. y. leisti inspekcijai nugriauti du viešbučius, visas patirtas išlaidas išieškant tik iš skolininkės. Tačiau antstolei nėra suteikta teisė savo nuožiūra keisti teismo nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes ir tokių pasekmių sąlygas. Skolininkė teismų procesiniais sprendimas nėra įpareigota visa apimtimi padengti griovimo išlaidas, ar viena nugriauti abu pastatus.

28.2. Antstolė išieškojimo iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nevykdo, todėl ji neturi jokio teisinio pagrindo ir teisės teikti pareiškimą teismui CK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje teismo nustatytų 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo nesančio skolininko BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atžvilgiu.

28.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartyje konstatuota, kad skolininkės ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiga nugriauti statinius nėra solidari, tai yra, nė viena iš jų negali būti laikoma įpareigota nugriauti kito asmens pastatytas statinių dalis. Skolininkė turi pareigą nugriauti tą viešbučių dalį, kurią pastatė ir kurią pagal 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą jai turi perduoti UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Ši aplinkybė konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje, kurios nustatytų pasekmių taikymas ir nagrinėjamas šioje byloje. Kokiu pagrindu prašoma teismą taikyti pasekmes skolininkei, kai BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ neįvykdė savo įpareigojimų nugriauti pastatų dalį ir reikalaujama vien tik skolininkės sąskaita nugriauti abu viešbučius pilna apimtimi, antstolė duomenų nepateikė ir tokio reikalavimo nepagrindė.

28.4. Teismas išnagrinėjo visas bylai svarbias ir aktualias aplinkybes, vertino visus šiam ginčui aktualius įsitesėjusius teismo sprendimus ir jais nustatytas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį dėl antstolės pareiškimo, pareikšto skolininkės atžvilgiu, tinkamai taikė CPK 771 straipsnio 2 dalį.

28.5. Skolininkė negali būti laikoma neįvykdžiusia 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, nes teismo nustatytų aplinkybių pagrindu (viešbučiuose gyvena žmonės, jie neiškeldinti, nes jiems nesumokėta kompensacija, nenugriauta kitai skolininkei priklausanti griauti viešbučių dalis ir skolininkei neperduota viešbučių dalis, kurią ji teismo sprendimu įpareigota griauti) ji negali objektyviai atlikti sprendimo vykdymo veiksmų – nugriauti kiekvieno iš viešbučių dalių ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Skolininkė nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, kuriais būtų daromos kliūtys jai priklausančios teismo sprendimo dalies įvykdymui. Skolininkė yra privatus asmuo, todėl jai negali būti priskiriama pareiga iškeldinti asmenis, sumokėti kompensacijas ir nugriauti viešbučių pamatus, kurie kol kas yra neatsiejamai susiję su likusiomis viešbučių dalimis, kurių nugriauti ji nei teisės, nei pareigos neturi.

28.6. Skolininkė yra įvykdžiusi 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą tiek, kiek tai buvo įmanoma, t. y. yra sumokėjusi BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 800 000 Lt (nors jokio turto pagal sprendimą de facto neatgavo), nugriovusi žuvų restoraną. Skolininkė tai pačiai antstolei yra pateikusi vykdomąjį raštą dėl to paties sprendimo vykdymo, tačiau antstolė yra nepajėgi užtikrinti, kad skolininkei nugriovimui būtų perduoti viešbučių pamatai. Skolininkė siekia įvykdyti 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį. Pašalinus nurodytas kliūtis, skolininkė vykdys minėtą teismo sprendimą savo lėšomis.

28.7. Apeliantė teigia, kad byloje nebuvo prašoma spręsti baudos skyrimo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, t. y. nebuvo keliamas kaltės dėl neįvykdyto teismo sprendimo klausimas. Tuo pačiu teikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos bet kokių teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo atveju (taip pat ir CPK 771 straipsnio 2 dalies atveju), teismas privalo atlikti teisminę sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikrą. Teismui nustačius, kad skolininkei įvykdyti sprendimą šiuo metu yra objektyviai neįmanoma, nėra pagrindo taikyti antstolės pareiškime prašomas pasekmes, todėl pareiškimas atmestas pagrįstai.

28.8. Apeliantė netinkamai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimus ir nepagrįstai siekia sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, kai skolininkė objektyviai negali įvykdyti savo sprendimo dalies ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o kitos skolininkės dalies apskritai neturi jokios pareigos vykdyti ir už kito skolininkės dalies nevykdymą jai negali būti taikomos pasekmės.

28.9. Pati apeliantė pagrindžia aplinkybę, kad iš griautinų viešbučių gyventojai neiškeldinti, kompensacijos jiems nesumokėtos. Apeliantė neigia savo pareigą mokėti gyventojams kompensacijas, kad jie išsikeldintų ir būtų galimybė griauti statinius, tačiau nenurodo, kas tai turėtų padaryti. Taigi, apeliantė iš esmės pripažįsta, kad griauti statinius jai nėra galimybės lygiai dėl tokios pačios priežasties, kaip ir skolininkei. Todėl nėra tikslo taikyti pasekmes, nes pritaikius pasekmes, apeliantė negalės griauti statinių lygiai dėl tos pačios priežasties, kaip ir skolininkė, t. y. dėl neiškeldintų gyventojų.

28.10. Apeliantė iš esmės kaltina teismą, kad jis neišėjo už antstolės pareiškimo ribų. Vykdymo procese CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytą proceso veiksmą apeliantė išplečia iki tokios apimties, kad teismas būtent šio antstolės pareiškimo pagrindu turėjo išspręsti visas inspekcijos ir antstolės padarytas klaidas ir neveikimą vykdymo procese, taip pat visas kolizijas ir neapibrėžtas situacijas, įtakojančias šio teismo sprendimo vykdymą kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tačiau sprendžiant pareiškimą dėl jau nustatytų pasekmių taikymo, teismas ne tik kad neturi pareigos, bet ir teisės šiame procese spręsti dėl teismo nustatytų pasekmių pakeitimo bei išeiti už antstolės pareiškimo reikalavimo ribų. Visi atskirojo skundo teiginiai, kad inspekcija nesutinka ir ginčija teismuose jai siūlomą pareigą mokėti kompensacijas gyventojams bei juos iškeldinti, paneigia atskirojo skundo teiginį, kad iškilusios kliūtys kaip tik ir gali būti šalintinos suteikiant teisę Inspekcijai toliau vykdyti teismo sprendimo dalį dėl statinių nugriovimo.

28.11. Skolininkė pažymėjo, kad šioje byloje neginamas ar kitaip nevertinamas privačių asmenų noras pasinaudoti savo teisių gynybos priemonėmis. Kiekvieno iš suinteresuotų asmenų teisės ir pareigos nustatytos ir grindžiamos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o ne jų norais. Ir įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės vertintos tik ta prasme, ar skolininkė objektyviai gali įvykdyti teismo sprendimą. Vertinta, kokius veiksmus turi atlikti skolininkė, vykdydama sprendimą, ar tie veiksmai atlikti, ir vertintos objektyvios priežastys, ar skolininkė gali objektyviai įvykdyti sprendimą. Be to, apeliantė, pažeisdama CPK 306 straipsnio 2 dalį, atskirąjį skundą bando pagrįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos antstolės pareiškime bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

28.12. Priešingai nei nurodė apeliantė, teismas tinkamai taikė CPK 593 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Apeliantė, prisidengdama viešuoju interesu bei jai suteikta pareiga organizuoti statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, nepaiso nei teismo sprendimų, nei teisės aktų reikalavimų, būtinų vykdant jai nustatytą pareigą. Pati apeliantė teigia žinojusi objektyvias kliūtis teismo sprendimo vykdymui, tačiau nurodo mananti, kad šiuo procesu ji siekė ir ketino neva šias objektyvias kliūtis pašalinti skolininkės sąskaita. Antstolė nagrinėjant bylą patvirtino, kad būtent išieškotojos reikalavimu ji teikė pareiškimą teismui, kadangi neturėjo kitos išeities. Pati apeliantė, o ne skolininkė yra atsakinga už tai, kad nesikreipė dėl pasekmių taikymo, kai kitas skolininkas dar nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, skolininkė nėra atsakinga dėl vykdymo proceso nesklandumų, todėl neturi patirti jokių piniginių išlaidų ar nuostolių dėl nepagrįstų ir neteisėtų valstybės institucijų procesinių veiksmų.

28.13. Skolininkė, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 1 dalimi, prašo skirti apeliantei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, nesąžiningai pateiktą atskirąjį skundą, pusę šios baudos sumokant skolininkei, remiantis jos 2024 m. liepos 11 d. prašyme Nr. DOK-33190 bei šiame atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei pagrindais.

Atsiliepimas

29. Suinteresuotų asmenų S. R., R. G., V. B. G., D. K., E. K. ir M. R. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą arba spręsti savo nuožiūra, bet visais atvejais nekeisti neiškeldinimo sprendimo res judicata, galiojančios nutarties ir ginčijamos nutarties motyvų dėl atstovaujamų gyventojų neiškeldinimo ir kompensacijos jiems mokėjimo; priteisti suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, o jų atstovui – išlaidas už Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo vertimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

29.1. Apeliantė atskirajame skunde teikia prieštaringus paaiškinimus, kokių konkrečių procesinių tikslų ji siekia šiame procese. Galiojančioje nutartyje jau įtvirtinta apeliantės teisė griauti pastatus, kai įvyks būtinos sąlygos. Antstolė bei išieškotoja nesugebėjo paaiškinti, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų analogiško reikalavimo tenkinimas antrą kartą. Apeliantė siekia pakeisti dabartinę situaciją, tačiau toks jos tikslas yra neteisėtas.

29.2. Gyventojų iškeldinimo iš pastatų klausimas buvo tiesiogiai spręstas atskiroje civilinėje byloje – Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1138-777/2020, kuria neiškeldinimo sprendimas paliktas nepakeistas. Išieškotoja buvo šios bylos dalyve, tad jai taikomos prejudicinės ir res judicata pasekmės. Teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad gyventojų iškeldinimas be kompensacijos yra negalimas. Gyventojams kompensacija neišmokėta, apeliantė to neneigia. Viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipėsi su pareiškimu į Regionų administracinį teismą, mėgindamas sudaryti sąlygas iškeldinimui, priteisiant gyventojams teismų jiems pripažintą kompensaciją.

29.3. Sprendime, kurio vykdymo klausimas nagrinėjamas šioje byloje ir susijusiose nutartyse, apskritai nebuvo keliamas ir sprendžiamas gyventojų, taip pat kitų šioje byloje dalyvaujančių gyventojų J. ir I. S. iškeldinimo ar kompensacijų jiems priteisimo klausimas. Iškeldinimo klausimas buvo keliamas atskiroje byloje ir buvo atmestas. Norėdama pakeisti res judicata, apeliantė privalo kreiptis į teismą atskiroje byloje, o ne siekti pokyčių vykdant 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, nes šioje byloje neiškeldinimo ir kompensacijos klausimai nebuvo nagrinėjimo dalyku.

29.4. Antstolė iškeldinimo reikalavimo pareiškime nenurodė. Teismas 2024 m. gegužės 6 d. pranešimu suinteresuotiems asmenims dėl atsiliepimo pateikimo ir (ar) jokiais kitais būdais nepranešė, kad ketina peržengti antstolės pareiškimo ribas. Vadinasi, suinteresuotiems asmenims nėra ir nebuvo pagrindo gintis nuo iškeldinimo ar su jais susijusių reikalavimų sprendimo, teikti visą susijusią medžiagą, ir tai juolab negali būti padaryta apeliacinėje instancijoje.

29.5. Nepriėmęs sprendimo peržengti pareiškimo ribas, teismas nuosekliai ir dėsningai neįtraukė į šią bylą visų asmenų, kuriems įtakos turėtų iškeldinimo klausimo sprendimas, t. y. kitų pastatuose gyvenančių asmenų. Šių asmenų nebuvo ir pagrindinėje byloje, kurioje priimtas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Vadovaujantis CPK 14 straipsnio 3 dalimi, byloje egzistuoja griežtas procesinis draudimas spręsti su gyventojų iškeldinimu susijusius klausimus. Skirtingai nei pirmoje instancijoje, kurioje esant pagrindui galėjo būti taikytas pareiškimo ribų peržengimo institutas, apeliacinėje instancijoje tokios galimybės nėra, todėl apeliantės tikslas apeliacinėje instancijoje nebegali būti teisėtai pasiektas net teoriškai.

29.6. Byloje yra duomenų, kad savo tikslų neteisėtumą aiškiai suvokia ir pati išieškotoja. Minėtoje prokuroro kompensacijos byloje Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė išieškotojos 2024 m. sausio 9 d. raštą, kuriame išieškotoja, be kita ko, pripažįsta, kad šiame antstolės inicijuotame procese jos siekiamas aukščiau atskleistas tikslas nėra teisiškai perspektyvus ir gali prieštarauti teisingumo, sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo teise principams. Išieškotoja siekia tikslo iš anksto žinodama apie jo galimą neatitikimą teisingumo, sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo teise principams.

29.7. Kompensacijų gyventojams priteisimo klausimas šiuo metu sprendžiamas Lietuvos generalinės prokuratūros iškeltoje prokuroro kompensacijos byloje, kurioje dar nėra įvykęs teismo posėdis. Be to, kompensacijos suinteresuotiems asmenims klausimas sprendžiamas jų pačių iškeltoje byloje dėl kompensacijos, kurios pagrindas yra reikšmingai platesnis, o dydis reikšmingai viršija prokuroro kompensacijos bylos reikalavimus. Suinteresuotų asmenų kompensacijos klausimas nebuvo iškeltas pagrindinėje byloje dėl pastatų griovimo, kurio teisines pasekmes prašoma taikyti šioje byloje. Jų kompensacijos klausimas nebuvo iškeltas ir antstolės pareiškime, o teismas nesprendė dėl pareiškimo ribų peržengimo. Todėl nėra teisinio pagrindo apskritai atsikirsti į atskirajame skunde dėstomus argumentus, susijusius su kompensacijos suinteresuotiems asmenims priteisimo aplinkybėmis.

29.8. Apeliantės samprotavimus dėl kompensacijos nepriteisimo dėl neva pasikeitusių aplinkybių paneigia ir EŽTT byloje, kurioje šios bylos dalyviai – J. S. ir I. S. – skundė ankstesnius nacionalinių teismų sprendimus dėl kompensacijos jiems nepriteisimo. EŽTT pripažino, kad šis klausimas yra nagrinėjamas prokuroro kompensacijos byloje, todėl šiuo pagrindu pripažino S. skundą priešlaikiniu.

29.9. Jokie kiti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pareiškėjos ir išieškotojos iškelti klausimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nėra susiję su suinteresuotų asmenų iškeldinimu ar su kompensacijos jiems mokėjimo klausimais neturi teisinės reikšmės. Suinteresuoti asmenys neturi jokio teisinio suinteresuotumo, kas būtent vykdys pastatų griovimą ir kieno lėšomis – skolininkės ar išieškotojos, todėl antstolės pareiškimo tenkinimas savaime suinteresuotiems asmenims neturi ir negali turėti jokių teisinių pasekmių.

29.10. Suinteresuotų asmenų ir apeliantės interesai byloje, kiek tai susiję su jų neiškeldinimu ir kompensacijos jiems priteisimu, yra priešingi. Išieškotoja siekia, kad teismas šioje byloje pakeistų situaciją dėl neiškeldinimo, tokiu būdu pažeisdama sprendimo res judicata be atskiro tam skirto proceso, o taip pat išspręstų klausimą dėl kompensacijos gyventojams, kuris sprendžiamas prokuroro ir suinteresuotų asmenų kompensacijos bylose. Suinteresuoti asmenys yra įsitikinę, kad šių klausimų sprendimas šioje byloje yra neteisėtas. Suinteresuoti asmenys į bylą įtraukti išieškotojos, o ne antstolės prašymu pagal pareiškimą, kuris nesukėlė jų įtraukimo poreikio. Išieškotoja nesėkmingai siekia išplėsti šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl turėtų prisiimti pralaimėjimo pasekmes – atlyginti suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

30. Suinteresuotų asmenų I. S. ir J. S. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino antstolės prašymo remdamasis tuo, kad šiuo metu vis dar egzistuoja objektyvios įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir prejudiciniais faktais konstatuotos kliūtys 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo įvykdymui.

30.2. Teismas pagrįstai netaikė CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių, konstatavęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas ne dėl skolininkės ar suinteresuotų asmenų kaltės, o neįvykus teismų sprendimuose nurodytoms sąlygoms (neatlyginus žalos ir neiškeldinus pastate gyvenančių asmenų, įskaitant nepilnamečius).

30.3. Faktas, kad antstolė ir/ar apeliantė nekėlė „kaltės dėl neįvykdyto teismo sprendimo klausimo“, nereiškia, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva atlikti „ex ante“ (prieš veiksmą) teisminės sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikros ir nustatyti tikrųjų objektyvių priežasčių, dėl kurių nėra galimybių įvykdyti teismo sprendimą.

30.4. Pagal teismų procesinius sprendimus šiuo metu nėra būtinų sąlygų pradėti 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo vykdymą, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantės bandymas teismą įtikinti apie tariamai „sukurtas jokiomis priemonėmis neįveikiamas kliūtis teismo sprendimo vykdymui“ yra visiškai nepagrįstas. Apeliantė pripažįsta, kad žalos atlyginimo klausimas suinteresuotiems asmenims jau yra sprendžiamas teismine tvarka, o iškeldinimo klausimas taip pat turi būti išspręstas teismine tvarka. Taigi, jokių „neįveikiamų kliūčių“ teismo sprendimo įvykdymui nėra. Vienintelė aplinkybė, trukdanti įvykdyti teismo sprendimą, yra valstybės padarytos žalos neatlyginimas ir pačios apeliantės pasipriešinimas prokuratūros reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas, tuo pačiu ir pastatų griovimas stringa ne dėl suinteresuotų asmenų kaltės, o dėl pačios apeliantės viešajam interesui prieštaraujančios pozicijos administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

30.5. Apeliantės teiginys, kad „valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl statinių pirkėjų neatgautų lėšų jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais“ bei tuo pačiu pripažinimas, kad šiuo metu vyksta net kelios bylos dėl žalos atlyginimo, yra akivaizdus bandymas suklaidinti teismą ir principo, draudžiančio tą patį teigti ir neigti, pažeidimas.

30.6. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, sistemingą ir nuolatinį apeliantės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas, kuri, teikdama nesąžiningą atskirąjį skundą dėl nutarties (su kuria antstolė sutiko ir jos neskundė), ir toliau piktnaudžiauja procesu bei verčia suinteresuotus asmenis patirti dideles bylinėjimosi išlaidas.

30.7. Suinteresuoti asmenys dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės veiksmų jau daugiau negu 25 metus gyvena neapibrėžtoje situacijoje – neturi nei pastato, nei už jį sumokėtų pinigų. Negali disponuoti pastatu, už kurį sumokėjo didelę pinigų sumą, juo rūpintis, nes jis gali būti bet kada nugriautas. Negavę adekvačios kompensacijos už turtą, asmenys negali įsigyti naujo šeimos būsto. Tokios situacijos įvardinimas, kaip neva kažkokiu būdu palankios I. S. ar J. S. arba jų vaikams, rodo cinišką ir visiškai neadekvatų apeliantės situacijos suvokimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas antstolės pareiškimas dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

34. Suinteresuotų asmenų S. R., R. G., V. B. G., D. K., E. K. ir M. R. atstovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė EŽTT 2025 m. vasario 4 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, bylos Nr. 60969-21, su daliniu 101-111 punktų vertimu į lietuvių kalbą.

35. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

36. Su šiuo EŽTT sprendimu ir autentišku jo vertinimu į lietuvių kalbą, apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainę, kurioje talpinami EŽTT nutarimai ir sprendimai laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2025 m., įskaitant ir suinteresuoto asmens pateiktą EŽTT 2025 m. vasario 4 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, bylos Nr. 60969-21 (https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atstovavimas-eztt/eztt-nutarimai-ir-sprendimai-bylose-pries-lietuva/2025-m-nutarimai-ir-sprendimai/), todėl suinteresuoto asmens atstovo pateiktą sprendimą su daliniu vertinu atsisakytina priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

37. Apeliantė nurodo, kad antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK 771 straipsnio 2 dalies, o ne 6 dalies pagrindu, todėl teismas be pagrindo nagrinėjo kaltės dėl neįvykdyto teismo sprendimo klausimą. Tačiau sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo.

38. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino sprendimo neįvykdymo priežastis, skolininkės veiksmus ir nustatinėjo ar įvykdyti teismo sprendimą objektyviai įmanoma.

39. Apeliantės nuomone, po to, kai 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo pakeista vykdymo tvarka, susiklostė nauja teisinė situacija, kuri reikalauja peržiūrėti teismo sprendimo vykdymo tvarkos – leidimo inspekcijai nugriauti ginčo statinius, taikymo sąlygas ir šios teisės įgyvendinimo nebesieti su iš likviduotos UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ priteistų lėšų griautinų statinių pirkėjams atlyginimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

40. Nagrinėjamos bylos dalykas buvo neįvykdyto teismo sprendimo pasekmių taikymas, o ne sprendimo vykdymo tvarkos (nustatytų pasekmių) pakeitimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir vertino, dėl kokių priežasčių skolininkė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ neatliko sprendime nurodytų veiksmų ir neįvykdė teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalauja taikyti ne teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytas 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, o iš esmės stengiasi modifikuoti šia nutartimi nustatytą tvarką, leidžiant inspekcijai nugriauti viešbučius ir visas patirtas išlaidas išieškant iš vienos skolininkės, t. y. UAB poilsio namų „Ąžuolynas“. Tačiau toks apeliantės reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas ir atmestinas.

41. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi dėl objektyvių priežasčių, t. y. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ likvidavimo, buvo pakeista tik 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalies vykdytoja, t. y. likviduotą asmenį UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pakeičiant inspekcija. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, teismas negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019) bei akcentavo, kad pakeitus byloje sprendimo vykdymo tvarką, išieškotoja realią galimybę pasinaudoti jai suteikta teise galės tik po to, kai griautinuose statiniuose nebegyvens atsakovai, t. y. bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas. Taigi, galiojančioje nutartyje jau įtvirtinta apeliantės teisė griauti pastatus, kai įvyks būtinos sąlygos.

42. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartyje konstatuota, kad UAB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiga nugriauti statinius nėra solidari, todėl šiuo atveju, priešingai nei reikalauja nustatyti išieškotoja, skolininkė UAB poilsio namų „Ąžuolynas“ negali viena atsakyti už pastatų griovimo išlaidas, kaip ir negali būti įpareigota viena nugriauti abu statinius. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra likviduota, negali būti pagrindas perkelti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sprendimo neįvykdymo pasekmes UAB „Ąžuolynas“.

43. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju kliūtis UAB poilsio namams „Ąžuolynas“ įvykdyti sprendimo dalį dėl nugriovimo yra tai, kad jai nėra perduoti viešbučių pamatai, kuriuos pagal 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimą jį įpareigota nugriauti, tačiau ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su pačios skolininkės veiksmais ar neveikimu. Juolab, kad tiek kiek buvo įmanoma išimtinai nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių, skolininkė yra įvykdžiusi 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, t. y. yra sumokėjusi BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 800 000 Lt ir nugriovusi žuvų restoraną.

44. Neginčytinais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas turi būti vykdomas atitinkamais etapais ir tvarka, t. y. pirmiausia griautinų statinių gyventojams turi būti išmokamos jiems minėtu sprendimu priteistos kompensacijos, tik tuomet gyventojai gali būti iškeldinami ir apeliantė įgytų teisę nugriauti UAB „Verslo investicijų projektų centro“ pastatytų statinių dalį (92 proc. statinių dalis iki pamatų). Aplinkybė, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra pasibaigęs ir išregistruotas, nepaneigia viešbučių savininkų teisės į jiems teismo sprendimu priteistų kompensacijų atlyginimą.

45. Kaip pažymėjo pati apeliantė ir patvirtina teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. balandžio 11 d. iškelta administracinė byla Nr. eI2-1490-1029/2025 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl žalos atlyginimo pagal civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 sprendimą, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš išieškotojos ir Neringos savivaldybės sumokėti iš likviduotos BUAB „Verslo investicijų projektų centro“ priteistas ir neatlygintas lėšas suinteresuotiems asmenims. Suinteresuoto asmens I. S. skundo pagrindu Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. balandžio 11 d. taip pat iškelta administracinė byla Nr. eI2-9563-1029/2025 dėl žalos atlyginimo priteisimo. Būtent šių procesinių sprendimų pagrindu bus galutinai išspręstas suinteresuotiems asmenims priteistų kompensacijų atlyginimo klausimas.

46. Duomenys apie šiuos teisminius procesus patvirtina ir byloje nėra ginčo, kad sprendimu priteista žala suinteresuotiems asmenims nėra atlyginta, todėl šiuo atveju, pripažinus apeliantės teisę ir leidus jai vykdyti teismo sprendimą jos pageidaujama tvarka, iš esmės būtų pažeista gyventojų teisė į nuosavybę ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems priteistos žalos atlyginimą.

47. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismo nutartis, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka ir nutarta leisti apeliantei nugriauti viešbučius, išieškant visas patirtas išlaidas iš poilsio namų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, priimta 2020 m. gruodžio 11 d. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d. Tuo tarpu BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, kaip bankrutavęs asmuo, iš juridinių asmenų registro išregistruota 2022 m. balandžio 13 d. Taigi, apeliantė per beveik vienerių metų laikotarpį nuo teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo iki BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro neįvykdė jokių atitinkamų vykdymo veiksmų, nors jai buvo žinomos aplinkybės dėl šio juridinio asmens nemokumo. Tai rodo, kad pati apeliantė nesistengė tinkamai ir laiku įgyvendinti jai suteiktų teisių, todėl po 2020 m. gruodžio 11 d. teismo nutarties priėmimo pasikeitus aplinkybėms, nei antstolė, nei išieškotoja neturi teisės savo nuožiūra interpretuoti ir keisti 2020 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.

48. Byloje nustačius, kad skolininkė objektyviai negali įvykdyti savo sprendimo dalies ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o kitos skolininkės dalies apskritai neturi jokios pareigos vykdyti ir už kito skolininkės dalies nevykdymą jai negali būti taikomos pasekmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo.

49. Apeliantė nesutinka su iš jos skolininkei bei suinteresuotiems asmenims priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią CPK 593 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas).

51. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė negali įvykdyti sprendimo dėl objektyvių priežasčių. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tretieji asmenys – gyventojai R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K., I. S. ir J. S. į bylą įtraukti išieškotojos prašymu. Tarp skolininkės, trečiųjų asmenų ir inspekcijos yra priešingas interesas, skolininkė ir tretieji asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų turėtas bylinėjimosi išlaidos priteisė iš išieškotojos.

52. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai netenkino antstolės prašymo, naikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl skolininkės prašymo paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

54. Skolininkė, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 1 dalimi, prašė paskirti apeliantei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, nesąžiningai pateikiant atskirąjį skundą.

55. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

56. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

57. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

58. Nagrinėjamu atveju vien apeliantės pasinaudojimas įstatymo jai suteikta procesine teise teikti atskirąjį skundą, pats savaime, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu. Be to, apeliantė veikia valstybės vardu ir jos interesais, atstovaudama valstybei dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento padarinių šalinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su apeliantės veiksmais, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, skolininkės prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant atskirąjį skundą yra netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59. Skolininkė UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kartu su prašymu pateikė 2025 m. kovo 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2025 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymą.

60. Suinteresuoti asmenys S. R., R. G., V. B. G., D. K., E. K. ir M. R. prašė priteisti iš apeliantės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. S. R. – 175,32 Eur, V. B. G. – 298,99 Eur, D. K. – 188,90 Eur, M. R. – 183,79 Eur už atsiliepimo parengimą, taip pat suinteresuotų asmenų atstovui 60,50 Eur už dalies EŽTT sprendimo vertimą. Savo patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2025 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir mokėjimo pavedimus.

61. Suinteresuotas asmuo I. S. prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kartu su prašymu pateikė 2025 m. birželio 2 d. Advokatų profesinės bendrijos „Petrulionis ir Čobotas“ suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojanti pažymą.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

63. Netenkinus atskirojo skundo, atsižvelgiant į tai, kad skolininkės ir suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ribos, iš apeliantės skolininkei UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ priteisiama 700 Eur, suinteresuotiems asmenims S. R. – 175,32 Eur, V. B. G. – 298,99 Eur, D. K. – 188,90 Eur, M. R. – 183,79 Eur ir I. S. – 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

64. Kadangi EŽTT sprendimą su daliniu vertimu atsisakyta priimti (žr. 34-36 p.) suinteresuotų asmenų S. R., R. G., V. B. G., D. K., E. K., M. R. atstovo prašymas priteisti jam 60,50 Eur už dalies EŽTT sprendimo vertimą atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo netenkinti.

Priteisti iš apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, skolininkei UAB poilsio namai „Ąžuolynas“, juridinio asmens kodas 152736054, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, suinteresuotiems asmenims S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,32 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 32 ct), V. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 298,99 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 99 ct), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 188,90 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 90 ct), M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 183,79 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 79 ct) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė