Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundų ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, nenustačius valdžios institucijos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties institutą, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos netinkamu taikymu.

Dėl ginčo esmės

12. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valdžios institucijų civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

13. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą). Šios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodytos ieškovo, pareiškusio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 37 punktas).

14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

15. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (rungimosi principas) t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Byloje kilo ginčas dėl neteisėtų veiksmų ir žalos fakto nustatymo. Kaip jau nurodyta aukščiau, neteisėtų veiksmų ir žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovo ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas E. P. buvo Palangos kredito unijos pirmininkas, vėliau administracijos vadovas. 2011 – 2015 m. Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio viršininkės L. P., kuri taip pat buvo Palangos kredito unijos konkurentės Klaipėdos kredito unijos paskolų komiteto narė, iniciatyva buvo suorganizuoti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai ieškovo bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu. Didžioji dalis pradėtų teisinių procesų buvo nutraukti arba priimti išteisinamieji nuosprendžiai. L. P. nedeklaravo savo privačių interesų, o esant akivaizdžiam privačių ir viešųjų interesų konfliktui, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo valstybės tarnyboje, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas yra akivaizdus. Ši neteisėta veika yra atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindu.

17. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad šioje byloje turi būti įrodyta ir nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės privačių interesų nedeklaravimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių: ieškovo E. P. atžvilgiu 2012 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00062-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas), vėliau veika perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimo būdu įgytas didelės vertės turtas arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje). Šiame ikiteisminiame tyrime priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-215-697/2023 nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmetė ir nekonstatavo jokių esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. 2013 m. ieškovo E. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00136-13 pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 2K-348-303/2015 dalis dėl E. P. pripažinimo kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 2013 m. ieškovo E. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00432-13 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Šiame ikiteisminiame tyrime priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015 žemesniųjų teismų procesiniai sprendimai palikti nepakeisti. 2013 m. ieškovo E. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00432-13 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas perleisti, paslėpti, sunaikinti ar sugadinti aprašytą ar areštuotą didelės vertės turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas). Prokuroro 2013 m. spalio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00240-13 nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2015 m. ieškovas E. P. kreipėsi su prašymu ištirti buvusios Klaipėdos AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkės L. P. veiksmus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Vėliau ieškovas pateikė pareiškimą dėl L. P., atlikusios 2012 m. ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, veiksmų pažeidžiant viešuosius ir privačiuosius interesus, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ieškovas pareiškime, be kitų aplinkybių, nurodė, kad L. P. būdama Klaipėdos kredito unijos nare, buvo suinteresuota jį pašalinti iš užimamų pareigų Palangos kredito unijoje, todėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu atlikti negalėjo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu, nes nenustatyta nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nustatyta, kad 2014 m. deklaracijoje pareigūnė ryšių su Klaipėdos kredito unija nėra nurodžiusi, dėl šio fakto duomenys pateikti Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio pareigūnams prie L. P. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiagos. Nutarime nurodyta, kad nustatyti galimo tarnybinio nusižengimo požymiai.

19. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties byloje Nr. 1S-69-557/2016 pagal E. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 21 d. nutarties nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimu E. P. skundas atmestas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi E. P. skundas atmestas. Šia nutartimi E. P. skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 21 d. nutartis (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje, sprendžiant dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu pagrįstumo, išaiškinta, kad Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas nušalinimo institutas suteikia teisę įtariamajam pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 straipsnis). BPK 60 straipsnio 1 dalyje inter alia numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusišalinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais, tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti BPK 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. BPK 60 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį prokurorui, o prokuroras privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, kuris paskelbiamas pareiškėjui pasirašytinai. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu E. P. turėjo visas galimybes pasinaudoti nušalinimo teise ir pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnei, jei jis turėjo pagrįstų abejonių dėl jos galimo suinteresuotumo, kylančio iš jos dalyvavimo kitos kredito unijos veikloje. Aukštesnysis teismas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas nėra vienasmeniškai atsakingas už ikiteisminį tyrimą, jo veiklą prižiūri ir kontroliuoja kiti ikiteisminio tyrimo subjektai. BPK 172 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, BPK 164 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, BPK 2 straipsnis numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Palangos kredito unijos veiklos, dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jų veiklą prižiūrėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas ir ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, todėl vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė L. P. buvo ir yra kitos kredito unijos narė, pati savaime neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jos atliktuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. <...> E. P. skunde taip pat nurodo, kad tyrėja L. P. savo 2014 m. privačių ir viešų interesų deklaracijoje nuslėpė informaciją apie savo veiklą ir narystę Klaipėdos kredito unijoje, kad nebuvo tirti jo pateikti faktai dėl viešų ir privačių interesų sumaišymo, kai tyrėja 2010-2012 m. buvo konkuruojančios Klaipėdos kredito unijos paskolų komitete ir to nenurodė privačių ir viešų interesų deklaracijoje. Tačiau iš Klaipėdos AVPK imuniteto skyriaus vyr. tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad liudytojos apklausos metu L. P. pripažino, jog ji iki šiol yra Klaipėdos kredito unijos narė, tačiau jokių aktyvių veiksmų unijos veikloje neatliekanti, patikrinus jos privačių interesų deklaraciją už 2014 m. nustatyta, jog pareigūnė ryšių su Klaipėdos kredito unija deklaracijoje nėra nurodžiusi. Dėl šio fakto buvo pateikti duomenys Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyriui prie L. P. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiagos. Minėtu nutarimu taip pat konstatuota, kad L. P. veikoje nenustačius nusikalstamų veikų požymių, buvo nustatyti galimo tarnybinio nusižengimo požymiai. Kaip jau minėta, vien tik ta aplinkybė, kad L. P. privačių interesų deklaracijoje nenurodė aplinkybės, jog ji yra kredito unijos narė, nesuponuoja išvados, kad L. P. padarė nusikalstamas veikas.

21. Ieškovas nurodo, kad L. P., kuri nedeklaravo savo privačių interesų, inicijavo įtarimų pateikimą ieškovui ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 30-9-00136-13, 30-9-00432-13, 30-9-00432-13. Daugiau duomenų, patvirtinančių pareigūno veiksmus, kaip neteisėtus, ieškovo teisių pažeidimo kontekste, ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal ieškovo suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas ir pateiktus jas patvirtinančius įrodymus, aukščiau nurodytų valstybės institucijų priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų atžvilgiu, L. P. veiksmus galima vertinti tik kaip tinkamą ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijų vykdymą BPK nustatyta tvarka.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.

23. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė savo pobūdžiu bei taikomomis valstybės prievartos priemonėmis yra griežčiausia ir taikoma tik pažeidžiant baudžiamuoju įstatymu saugomus teisinius gėrius, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimamas tik atidžiai įvertinus visas aplinkybes bei tokias aplinkybes pagrindžiančius faktinius duomenis.

24. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, (toliau – Rekomendacijos) 5 punkte numatyta, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas: rezoliucija, tarnybiniu pranešimu, prokuroro reikalavimu, prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją <...> ant dokumento, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucijos tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal tam tikrą BK straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, parašas, rezoliucijos užrašymo data. Rezoliucija gali būti užrašoma ant šių dokumentų: pareiškimo apie nusikalstamą veiką; prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybinio pranešimo, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (6 punktas). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, <...>. Tarnybiniame pranešime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu.

25. Ieškovas teigia, kad 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime tyrėja J. V. rašo, kad Palangos kredito unija vykdė savo įstatuose bei kredito unijų įstatyme numatytą veiklą (sudarė paskolos sutartį, šalių susitarimu įvertino įkeičiamą turtą), bei teigia, kad paskolų sutarčių sudaryta yra ir daugiau. Būtent šiais motyvais remdamasi tyrėja tarnybiniame pranešime išreiškė nuomonę, jog yra tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl patikėto ar kaltininko žinioje esančio svetimo didelės vertės turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), bei oficialaus dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis). Taigi, dokumentas yra akivaizdžiai korupcinis, nes jame nenurodomas nei turto savininkas (žalą patyręs asmuo), nei kaltininkas, kurio žinioje svetimas turtas galimai buvo, nei turtą galimai pasisavinęs asmuo (būtinoji nusikaltimo sudėtis pagal BK 183 straipsnio 2 dalis), nenurodomas joks oficialus dokumentas, turintis klastojimo požymių (būtinoji nusikaltimo sudėtis pagal BK 300 straipsnio 3 dalis), taigi nenurodomi jokie nusikaltimo sudėtį galintys sudaryti veiksmai, o tiesiog tuščiažodžiaujama.

26. Ieškovas pažymėjo, kad pareigūnė J. V. dirbo tyrėja Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyryje ir buvo tiesiogiai pavaldi asmeniui, turėjusiam neteisėtą suinteresuotumą susidoroti su verslo konkurentais, – Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio viršininkei L. P.. Papildomai nurodė, kad Klaipėdos AVPK NTB ENTS viršininkas T. B. ant minėto akivaizdžiai korupcinio dokumento užrašė rezoliuciją „L. P. pradėti ikiteisminį tyrimą“, kas dėl aukščiau paminėtų aplinkybių taip pat buvo neteisėta veika. Tikėtina, kad ir ši neteisėta T. B. veika buvo inicijuota konkuruojančios Klaipėdos kredito unijos paskolų komiteto narės L. P..

27. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarnybiniai pranešimai ir rezoliucijos buvo rengiamos teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne ieškovo nurodomu būdu. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnybiniame pranešime pažymėta, jog „mano žinioje yra ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-9-00062-11 dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo Palangos kredito unijoje. Tyrimo eigoje paaiškėjo aplinkybės apie BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies numatytas nusikalstamas veikas. 2011 m. liepos mėn. Palangos kredito unija sudarė 250 000,00 JAV dolerių paskolos sutartį su A. S.. Paskolos grąžinimo garantavimui buvo įkeistas G. P. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 800,00 Lt. Šį sklypą G. P. pirko 2011 m. vasario mėn. už 5 800,00 Lt. Registruojant hipoteką, įkeičiamo daikto vertė „šalių susitarimu“ nustatoma 860 000,00 Lt, t. y. daugiau nei 100 kartų didesnė nei rinkos vertė. Turima duomenų, kad yra sudaryta ir daugiau tokių paskolos sutarčių. Manau tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį“. Klaipėdos AVPK NTB ENTS viršininkas T. B. rezoliucija pavedė L. P. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Prokuroras R. U. 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimu nutarė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-9-00062-11 sudaryti tyrimo grupę iš Klaipėdos AVPK ONTB ir ENTS tyrėjų; grupės vadovu paskirti Klaipėdos AVPK ENTS vyr. tyrėją L. P..

28. Taigi, atlikti procesiniai veiksmai atitiko BPK, Rekomendacijų reikalavimus ir juose nėra jokių duomenų apie L. P. nedeklaruotų privačių interesų ryšį su ieškovo teisių pažeidimu. Kitaip tariant, net jeigu ir būtų deklaruoti privatūs interesai, būtų priimti tokie patys procesiniai veiksmai.

29. Ieškovas nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. L. P. inicijavo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00041-14 ir pateikė reikalavimą E. P. pagal BPK 97straipsnį. Tyrėja siekė neteisėtai gauti informaciją apie ieškovo pinigus ir turtą, t. y. viršijo savo įgaliojimus. Nurodoma, kad policijos tyrėja neturi kompetencijos teikti tokius reikalavimus, nes tokias funkcijas vykdo VMI ir FNTT. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes su skundu buvo kreiptasi į prokurorą.

30. BPK 97 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

31. 2015 m. rugpjūčio 7 d. reikalavime nurodyta šio dokumento apskundimo tvarka. Ieškovas į bylą nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovas pasinaudojo teise į apeliaciją. Atkreipiamas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų peržiūrėti atlikto veiksmo instancine tvarka baudžiamosios teisės prasme. Ieškovas nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kaip šis BPK 97 straipsnio pagrindu atliktas pareigūnės veiksmas yra susijęs su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, kad pareigūnės privatūs interesai iš esmės pažeidė ieškovo teises.

32. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apelianto apeliacinio skundo argumentus, nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtų veiksmų, t. y. nenustatė pareigūno klaidų, turinčių esminę reikšmę asmens teisių pažeidimui, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatyta jokių valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o ieškovas ir nenurodė, bei nekonkretizavo, kokie kiti nei nurodyti vienos pareigūnės L. P. veiksmai galėjo būti atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso principus ar ikiteisminis tyrimas atliktas nepagrįstai.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė neteisėtų veiksmų fakto, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Kaip jau nurodyta aukščiau, civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Taigi, nenustačius vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnės neteisėtų veiksmų, žalos faktas nenagrinėtinas, kadangi įrodymų tyrimas ir jų pagrindu padarytos išvados, susijusios su žalos faktu, nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių (CPK 185 straipsnis).

34. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

35. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

36. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teismų praktikoje, įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančių įrodymus, CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė. Kadangi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose.

37. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3185-248/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Ieškinio senaties instituto taikymas yra svarbus tais atvejais, kai yra nustatomas teisės pažeidimas. Tačiau, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį.

38. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos, ieškinio senaties eiga neprasidėjo, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl (ne)tinkamo ieškinio senaties taikymo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

39. Ieškovas nurodo, kad teismas apribojo teisę teikti rašytinius įrodymus, siekiant pagrįsti ieškinyje nurodytus argumentus, netenkindamas prašymo išreikalauti iš Klaipėdos kredito unijos arba išduoti liudijimą ieškovui gauti duomenis iš Klaipėdos kredito unijos 2010 – 2012 m. paskolų komiteto posėdžių protokolus, kurie galėjo patvirtinti aplinkybes, jog tuo pačiu metu L. P. buvo policijos pareigūnė ir Klaipėdos kredito unijos paskolų komiteto nare, unijos narė, aktyviai veikianti Klaipėdos unijos veikloje ir suinteresuota šios kredito unijos veiklos gerinimu, savo asmeninės naudos siekimui ir konkurentų (tame tarpe ir ieškovų) žlugdymu.

40. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovų E. P. ir R. P. prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nepateikė duomenų, kokias aplinkybes siekia įrodyti prašomais išreikalauti duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, jog trečiasis asmuo buvo Klaipėdos kredito unijos narys.

41. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Byloje ginčo dėl to, kad L. P. buvo Klaipėdos kredito unijos narys nėra. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios reikšmingos faktinės aplinkybės. Ne bet kokie įrodymai pagrindžia reikšmingas faktines aplinkybes, o tik tie, kurie pagrindžia įrodinėjimo dalyką byloje sudarančias reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovo siekiamos įrodyti aplinkybės, kad L. P. buvo suinteresuota Klaipėdos kredito unijos veiklos gerinimu, nėra susiję su ginčo dalyku, t. y. nei patvirtina, nei paneigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės privatūs interesai turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo apribota teisė teikti rašytinius įrodymus.

42. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teisėja atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Surašius skundą, apeliacinės instancijos teismas panaikino neteisėtą teisėjos nutartį. Ieškovas mano, kad teisėja buvo šališka ir bylą išnagrinėjo tendencingai, neteisingai, pataikaujant atsakovui, neleidžiant surinkti įrodymus ir juos išnagrinėti.

43. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančių įrodymus, CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė, apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo atliekant procesinius veiksmus atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus.

Dėl tinkamo atsakovo

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylose, kuriose yra reiškiami reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, atsakove yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, jog 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo Nr. 1054 (suvestinė redakcija nuo 2023-01-01) nustatyta, kas Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose civilinėse ir administracinėse bylose (toliau – bylos), kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus, pareiškimus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – valstybė), atstovauja valstybei. Taigi, ieškovas teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovės atstovą nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, o turėjo nurodyti tinkamą Vyriausybę atstovaujančią instituciją. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovas negali pasirinkti atsakovo atstovo savo nuožiūra. Šios kategorijos bylose atstovavimas yra reglamentuojamas teisės aktu, kurio nuostatos yra privalomos. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesinius dokumentus faktiškai rengė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dalyvavo tinkamas atstovas – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas. Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumo dėl netinkamo atsakovės atstovo neištaisė, tačiau toks formalus pažeidimas, esant tinkamam atstovavimui, neturi įtakos teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.