Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje gautas E. P. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjos L. P. atžvilgiu dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, didelių pinigų sumų pasisavinimo, dokumentų klastojimo, viešų ir privačių interesų supainiojimo siekiant savanaudiškų tikslų sau ir savo kolegoms, kurie yra (duomenys neskelbtini) unijos valdymo organų nariai. Pareiškime E. P. nurodė, kad pagal Registrų centro išrašą L. P. nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. buvo Paskolų komiteto narė (duomenys neskelbtini) unijoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) unijos konkurentė, L. P., veikdama bendrininkų grupe su savo kolegomis, 2012 m. sausio 6 d. neteisėtai užvaldė (duomenys neskelbtini) uniją.

Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2015-08-05 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė prokuratūrai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015-09-01 nutarimu E. P. skundas atmestas. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015-12-21 nutartimi E. P. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėjas be kita ko pažymėjo, kad tiek vyriausioji tyrėja, tiek prokuroras aiškinosi visas E. P. pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes, detaliai jas aptarė ir padarė atitinkamas išvadas, kad E. P. nurodytos aplinkybės nesudaro nusikalstamų veikų sudėties. Be to, prokuroras pakankamai argumentuotai pasisakė, kad baudžiamosios bylos dėl (duomenys neskelbtini) unijos veiklos su kaltinamuoju aktu perdavimas nagrinėti teismui patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal nustatytus nusikalstamų veikų požymius, todėl tyrėjos L. P., kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnės, atliktas ikiteisminis tyrimas ir BPK numatyti atlikti tyrimo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Skundu E. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-01-21 nutartį, Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2015-09-01 nutarimą, Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyr. tyrėjos 2015-08-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyr. prokuroro 2015-08-24 pranešimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroro 2015-10-14 nutarimą, ir perduoti medžiagą Generalinei prokuratūrai ar kitos apygardos prokuratūrai ikiteisminio tyrimo atlikimui. Nurodo, kad daugelis Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų yra nekompetentingi arba tyčia nevykdo įstatymų deleguotos pareigos būti teisingam, objektyviam ir nešališkam, priimant sprendimus. Daugelio teisėjų nutartys buvo panaikintos aukštesnio teismo. Būdamas pareiškėjas, nukentėjusysis, ieškovas ir t. t., po neteisingų, neteisėtų minėtų teisėjų priimtų nutarčių patiria nuostolių, nes reikia rašyti skundus aukštesniems teismams. Mano, kad yra tyčiojamasi iš teisingumo, nesupranta, kodėl norint pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjos L. P. ir jos kolegų atžvilgiu, visokiais būdais yra dangstomos galimai atliktos nusikalstamos veikos, kodėl L. P. pačiai prisipažinus, kad būdama (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komiteto nare savo pareigų nevykdė, t. y. ant paskolų komiteto posėdžių pasirašydavo, tačiau posėdžiuose nedalyvaudavo, niekas nebuvo daroma. Mano, kad tai akivaizdus dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, pareigų neatlikimas ir t. t. Nesupranta, kodėl neatlikus jokio tyrimo policijos tyrėja, prokuroras, teisėjas nutartyse rašo, kad L. P. veiksmuose nusikalstamų veikos požymių nenustatyta, kodėl teigiama, kad tyrėjos L. P., kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnės, atliktas ikiteisminis tyrimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, kai tuo pačiu metu vykdant tyrimą (duomenys neskelbtini) unijos atžvilgiu tyrėja L. P. buvo konkuruojančios (duomenys neskelbtini) unijos viena iš vadovių, kodėl jos kolega R. J. tais pačiais 2012 m. tapo (duomenys neskelbtini) unijos administracijos vadovu ir pareiškėją 2012-11-08 atleido iš darbo. Kelia klausimus, kodėl tyrėja L. P. pareiškė įtarimus (duomenys neskelbtini) unijos vadovams, kad neva tai neatvykdavo į posėdžius, kai pati prisipažino, kad irgi neatvykdavo į Klaipėdos unijos paskolų komiteto posėdžius, kodėl L. P. 2012-04-11 laužė (duomenys neskelbtini) unijoje tik E. P. asmeniškai naudotus seifus be teismo leidimo, kodėl krata nebuvo filmuojama, ir kodėl meistras, kuris laužė seifus, neįrašytas į kratos protokolą. 2012-04-11 buhalterė K. L. nedalyvavo, tačiau jos parašas yra. K. L. patvirtino, kad ant kratos protokolo pasirašė vėliau, praėjus kelioms dienoms po kratos atlikimo. Klausimų daug, tačiau į juos taip ir nebuvo atsakyta.

Nesupranta vyr. prokuroro 2015 10 14 nutarimo, nes į šį dokumentą, kuris surašytas net į 17 psl., sudėti ir net apjungti skundai, sprendimai ir t. t., vengiant atlikti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu pagal pateiktus faktus, duomenis, kurie patvirtintų L. P. galimai atliktus piktnaudžiavimus tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimus ir kitas nusikalstamas veikas. Apklausta L. P. prisipažino, kad būdama 2010-2012 m. (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komiteto nare, neva tai neatliko ten vadovaujamų pareigų. Tai melas, nes L. P., kaip paskolų komiteto narės, yra pasirašyti 2010-2012 m. paskolų komiteto posėdžių protokolai. Yra (duomenys neskelbtini) unijos narys ir pats matė L. P. parašus ant paskolų komiteto posėdžių protokolų. Be tyrėjos L. P. parašo ir pritarimo nebūtų 2010-2012 m. išduotos paskolos (duomenys neskelbtini) unijoje. Jeigu tyrėja L. P. teigia, kad nedalyvavo posėdžiuose ir nepriiminėjo sprendimų, tai tada galimai L. P. parašai yra suklastoti. Mano, kad prokuratūra nori tai nuslėpti. Pareiškimuose, skunduose nurodė ir ši informacija pasitvirtino, kad tyrėja L. P. savo 2014 m. privačių viešų interesų deklaracijoje nuslėpė, kad yra Klaipėdos unijos narė. Skunduose E. P. prašė ištirti, ar L. P. savo deklaracijose 2010, 2011, 2012, 2013 m. nenuslėpė informacijos apie savo veiklą ir narystę (duomenys neskelbtini) unijoje. Pateikė faktų apie visą eilę galimų L. P. atliktų nusikalstamų veikų, tačiau visokiais būdais prokurorai nenori atlikti tyrimo ir bando dangstyti L. P. ir jos kolegų galimai atliktas nusikalstamas veikas. Mano, kad neteisėtai bandoma jam daryti spaudimą, neva tai jis galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Jis, kaip sąžiningas pilietis, pastebėjęs policijos tyrėjų, prokurorų galimai atliktas neteisėtas veikas, informuoja prokuratūrą dėl tyrimų atlikimo, tačiau neatlikus ikiteisminių tyrimų, bandoma nevykdyti įstatymų priskirtų funkcijų ir pareigų. Prokuroras R. U., norėdamas jam pakenkti žiniasklaidoje jį apšmeižė, kad E. P. yra teistas už turtinį ar smurtinį nusikaltimą. Teismui pateikė pažymą iš LR vidaus reikalų ministerijos 2014-11-11 Nr. 14R-19934-1, kad nėra teistas. Todėl nutarimo teiginiai, kad jis neva tai trukdo vykdyti teisingumą savo deklaratyviais ir nemotyvuotais skundais ir pareiškimais, neatitinka tikrovės. Mano, kad tai yra vyr. prokuroro gynybinė taktika ir bandymas dangstyti policijos tyrėjų, prokurorų galimai atliktas nusikalstamas veikas.

Pabrėžia, jog teismas priimtame nutarime daro išvadą, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl jis mano, kad toks teismo teigimas yra akivaizdžiai neteisingas. E. P. pateikti faktai dėl tyrėjos L. P. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi taip ir liko neištirti ir tyrėja net neapklausta, tai yra neatlikti jokie tiriamieji veiksmai. Visiškai nebuvo tirti jo pateikti faktai, kad ir pvz., dėl viešų ir privačių interesų sumaišymo, kai tyrėja 2010 - 2012 m. buvo konkuruojančios (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komitete ir nenurodė privačių ir viešų interesų deklaracijoje. Pati tyrėja apklausiama Imuniteto skyriaus pareigūnų patvirtino, kad nedalyvavo paskolų komiteto posėdžiuose ir negalėjo paaiškinti, kaip jos parašai atsirado ant paskolų komiteto posėdžių protokolų. Todėl yra būtina apklausti (duomenys neskelbtini) unijos L. P. kolegas, vadovus ir išreikalauti (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komiteto protokolus, kad būtų nustatytas faktas: ar tyrėja L. P. dalyvavo posėdžiuose, ar protokolai yra suklastoti ir t. t. Tai tik keli faktai dėl tyrėjos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Dėl pateiktų faktų nei prokurorai, nei teismas nedavė jokio teisinio vertinimo. Kredito unijų narių asociacija 2015-12-08 kreipėsi į GP dėl nusikalstamu būdu užvaldytos (duomenys neskelbtini) unijos valdymo. Viena iš organizatorių ir vykdytojų neteisėtai užvaldant uniją buvo ir buvusi (2010-2012 m.) (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komiteto narė tyrėja L. P.. Mano, kad pateikti faktai pareiškimuose, skunduose, pridėtuose dokumentuose policijos tyrėjos, prokuroro, teisėjo yra visiškai ignoruoti ir yra nesiimama jokių priemonių jiems patikrinti, taip akivaizdžiai pažeidžiant savo pareigas (BPK 2 str.), o nusikalstamos veikos įrodinėjimo aplinkybės nepagrįstai perkeltos E. P., kaip pareiškėjui.

Pažymi, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 str.) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 str., šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojimas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamas, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.

E. P. atkreipia dėmesį, kad 2003 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuratūros įstatymo 9 str. numato, kad viena iš prokuroro funkcijų yra ginti viešąjį interesą. Mano, kad vyr. tyrėja, prokuroras, vyr. prokuroras, teisėjas nesiėmė priemonių išsamiai ir objektyviai ištirti pareiškimuose, skunduose nurodytas aplinkybes (neapklausti pareiškime nurodyti asmenys, neišreikalauti ir netirti kiti rašytiniai įrodymai ir t. t.), teisingai kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad pareiškime, skunduose nurodytos aplinkybės visiškai netirtos, neišsamiai ir neobjektyviai įvertintos, todėl ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas, siekiant nustatyti objektyvią tiesą bei objektyviai įvertinti visas aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas bei patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Be to, išanalizavus priimtą nutarimą galima teigti, kad teismas buvo šališkas: E. P. pareiškimas, skundas nebuvo tinkamai tiriamas, neatliktas logiškas teisinis vertinimas, neapklausti visi liudytojai, neišreikalauti dokumentai, tyrimas atliktas neišsamiai, atmestinai ir t. t.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad E. P. 2015-07-27 pareiškimu prašė atlikti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, didelių pinigų sumų pasisavinimo, dokumentų klastojimo, viešų ir privačių interesų supainiojimo siekiant savanaudiškų tikslų sau ir savo kolegoms, kurie yra (duomenys neskelbtini) unijos valdymo organų nariai. Savo pareiškime E. P. nurodė, kad šiuos veiksmus L. P. atliko, nes buvo (duomenys neskelbtini) unijos Paskolų komiteto narė ir neteisėtai nurodė paimti automobilį Infiniti, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neatlikus kratos buvo vežiojami pašaliniai asmenys, automobilis naudojamas asmeninėms reikmėms, ir iš jo pavagiant 100000 Eur, taip pat 2014-04-11 neteisėtai atliekant E. P. naudojamų seifų laužimą be teismo leidimo ir kratų metu padarant pažeidimus, pasirašant ant kratos protokolų, nors jose nedalyvavo.

Aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjas E. P., skųsdamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-12-21 nutartį dėl 2015-09-01 Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimo, pasisako ir dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-10-14 nutarimo, prašo jį panaikinti, taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-08-24 pranešimą Nr. 4-5-33206.

BPK 168 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, nutarimu netenkindamas E. P. skundo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime nenurodė jo apskundimo tvarkos, dėl to pareiškėjas, nežinodamas, kuris ikiteisminio tyrimo subjektas turi nagrinėti skundą dėl prokuroro nutarimo, jį per klaidą padavė ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras savo 2015-10-14 nutarimu šią E. P. skundo dalį paliko nenagrinėta, paaiškindamas pareiškėjui, jog Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015-09-01 nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Klaipėdos apygardos teismui 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi atnaujinus E. P. praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015-09-01 nutarimo paduoti, E. P. padavė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

BPK X dalis reglamentuoja žemesniųjų teismų nutarčių apskundimą ir šių skundų nagrinėjimo tvarką. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, paduotą BPK X dalyje numatyta tvarka, patikrina žemesniojo teismo skundžiamos nutarties teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-12-21 nutartyje Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-10-14 nutarimas nebuvo vertintas, su šiuo nutarimu susijusių pareiškėjo skundo motyvų aukštesnysis teismas nepasisako. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro 2015-08-24 pranešimą (raštą). Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroro raštus – atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą atveju ikiteisminio tyrimo teisėjui teismui gali būti skundžiami tik prokuroro nutarimai, dėl to su šiuo prokuroro raštu susijusių pareiškėjo skundo motyvų aukštesnysis teismas taip pat nevertina ir dėl jų nepasisako.

E. P. skunde akcentuojama, kad L. P., būdama (duomenys neskelbtini) unijos Paskolų komiteto narė, pradėjo ikiteisminius tyrimus prieš (duomenys neskelbtini) unijos narius. E. P. pareiškimo patikslinimo metu nustatyta, kad L. P. buvo ir yra (duomenys neskelbtini) unijos narė, tačiau aplinkybė, kad L. P. veikė (duomenys neskelbtini) unijoje kaip Paskolų komiteto narė, pati savaime neturi lemiamos reikšmės nustatant, ar L. P. galėjo padaryti E. P. pareiškime nurodytas nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimą, pinigų pasisavinimą).

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas nušalinimo institutas suteikia teisę įtariamajam pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 57 str.). BPK 60 str. 1 d. inter alia numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusišalinti BPK 58 str. nurodytais pagrindais, tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti BPK 57 str. 1 d. išvardyti asmenys. BPK 60 str. 4 d. inter alia įtvirtinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį prokurorui, o prokuroras privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, kuris paskelbiamas pareiškėjui pasirašytinai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu E. P. turėjo visas galimybes pasinaudoti nušalinimo teise ir pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnei, jei jis turėjo pagrįstų abejonių dėl jos galimo suinteresuotumo, kylančio iš jos dalyvavimo kitos kredito unijos veikloje. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas nėra vienasmeniškai atsakingas už ikiteisminį tyrimą, jo veiklą prižiūri ir kontroliuoja kiti ikiteisminio tyrimo subjektai. BPK 172 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, BPK 164 str. 1 d. nustato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, BPK 2 str. numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) unijos veiklos, dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jų veiklą prižiūrėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas ir ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, todėl vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė L. P. buvo ir yra kitos kredito unijos narė, pati savaime neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jos atliktuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjas nurodo, kad L. P. padarė nusikalstamą veiką, kuomet, neatlikus automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos – apžiūros, L. P. nurodymu policijos pareigūnai vežiojo pašalinius asmenis, automobilis buvo naudojamas ir policijos pareigūnų asmeninių reikmių tenkinimui, be to, iš automobilio buvo pavogta 100 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015-08-05 nutarime paaiškinama, kad E. P. dalyvavo 2012-01-06 jo automobilio apžiūros metu, kai buvo surašytas transporto priemonės aprašas, kuriame pažymėta, kad automobilio bagažinėje rasti dokumentai, kurie buvo supakuoti, užantspauduoti, paimti ir laikomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose. Transporto priemonė buvo svarbus objektas atliekamame ikiteisminiame tyrime, dėl to buvo aprašyta ir paimta. Automobilis buvo gabenamas iš Palangos į Klaipėdą, siekiant sutaupyti laiko, pasitelkiant parankines priemones tyrimo sėkmei užtikrinti, pareigūnams stebint A. V. buvo parvežtas paimtu E. P. automobiliu atgal į Klaipėdą ir tokie pareigūnų veiksmai nusikalstamos veikos sudėties nesudaro. Taip pat nenustatyta objektyvių nusikalstamos veikos požymių dėl policijos pareigūnų 100000 Eur pasisavinimo iš E. P. automobilio. Jokių šias ikiteisminio tyrimo pareigūnės padarytas išvadas paneigiančių argumentų E. P. savo skunde nenurodo. Skunde E. P. teigia, kad didelės pinigų sumos dingo ne tik iš jo automobilio, tačiau ir kratų patalpose atlikimo metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2013-06-12 gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas E. P. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 178 str. 3 d. dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad kratų metu buvo pasisavinti kredito unijoje ir automobilyje „Nissan Infiniti“ buvę pinigai. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2013-07-01 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 3 d., požymių, bei nenustatė, jog policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 228 str. Tokią pačią išvadą padarė ir skundą dėl nutarimo 2013-07-29 nutartimi išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, bei Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d neskundžiama nutartimi.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad L. P. neteisėtai atliko kratas jo šeimos naudojamame seife. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, baudžiamoji byla dėl (duomenys neskelbtini) unijos veiklos su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui. BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vertindamas įrodymus laikosi liečiamumo ir leistinumo principų, įrodymus vertina pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais nustatęs, kad jie buvo gauti nesilaikant BPK 20 str. nustatytų leistinumo reikalavimų. Taigi vertinimas, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo renkami nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, visų pirma yra priskirtas baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo (o vėlesnėse proceso stadijose – ir apeliacinės bei kasacinės instancijų teismų) kompetencijai, kuris, nustatęs tokius pažeidimus, turi įgaliojimus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis pripažinti neleistinais įrodymais. Baudžiamoji byla dėl E. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų šiuo metu yra nagrinėjama Plungės rajono apylinkės teisme, būtent šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta E. P. skunduose minima seifų apžiūra bei užpildyti apžiūros protokolai. Kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, bylą nagrinėjantis teismas vertins ir apžiūros protokolus įrodymų leistinumo ir sąsajumo aspektu, kaltinamasis galės pasisakyti dėl šių byloje esančių duomenų teisėtumo, ir teismas išsiaiškins, ar tinkamai atliktos seifų apžiūros, taip pat aiškinsis, ar apžiūros metu nedingo E. P. nurodomos pinigų sumos.

Kaip galimą dokumentų klastojimo faktą E. P. nurodo ir tai, kad kratų E. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose bei (duomenys neskelbtini) unijos patalpose data ir laikas visiškai sutapo, t. y. krata (duomenys neskelbtini) buvo atliekama 2012 m. sausio 6 d. nuo 14.45 val. iki 19 val., o krata E. P. namuose – tą pačią dieną nuo 15.10 val. iki 16.40 val. E. P. parašai yra ant abiejų kratos protokolų, tačiau jis neprisimena, ar būtų pasirašęs ant (duomenys neskelbtini) atliktos kratos protokolo. Kaip teisingai pažymėjo skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjęs prokuroras, dėl tų pačių aplinkybių jau buvo pasisakę ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai, išnagrinėję E. P. skundą ir priėmę sprendimą tokį skundą atmesti. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad ir šių procesinių veiksmų atlikimo (kartos kredito unijoje bei E. P. namuose) teisėtumas ir atitikimas procesinės teisės normoms bus vertinamas iš esmės nagrinėjant E. P. baudžiamąją bylą. Nagrinėdamas skundą dėl, pareiškėjo nuomone, galimai nusikalstamų ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą, aukštesnysis teismas negali pateikti išankstinio įrodymų, kurie bus nagrinėjami baudžiamojoje byloje, vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Todėl šį E. P. skundą nagrinėjantis teismas savo kompetencijos ribose neturi pagrindo L. P., kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnės, atliktą ikiteisminį tyrimą ir BPK numatytų veiksmų atlikimą vertinti kaip nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės veiksmuose kokios nors nusikalstamos veikos požymių, teismas turės galimybę BPK 257 str. nustatyta tvarka tai pranešti prokurorui.

E. P. skunde taip pat nurodo, kad tyrėja L. P. savo 2014 m. privačių ir viešų interesų deklaracijoje nuslėpė informaciją apie savo veiklą ir narystę (duomenys neskelbtini) unijoje, kad nebuvo tirti jo pateikti faktai dėl viešų ir privačių interesų sumaišymo, kai tyrėja 2010-2012 m. buvo konkuruojančios (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komitete ir to nenurodė privačių ir viešų interesų deklaracijoje. Tačiau iš Klaipėdos AVPK imuniteto skyriaus vyr. tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad liudytojos apklausos metu L. P. pripažino, jog ji iki šiol yra (duomenys neskelbtini) unijos narė, tačiau jokių aktyvių veiksmų unijos veikloje neatliekanti, patikrinus jos privačių interesų deklaraciją už 2014 m. nustatyta, jog pareigūnė ryšių su (duomenys neskelbtini) unija deklaracijoje nėra nurodžiusi. Dėl šio fakto buvo pateikti duomenys Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyriui prie L. P. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiagos. Minėtu nutarimu taip pat konstatuota, kad L. P. veikoje nenustačius nusikalstamų veikų požymių, buvo nustatyti galimo tarnybinio nusižengimo požymiai. Kaip jau minėta, vien tik ta aplinkybė, kad L. P. privačių interesų deklaracijoje nenurodė aplinkybės, jog ji yra kredito unijos narė, nesuponuoja išvados, kad L. P. padarė nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan. – Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

E. P. skunde nurodo ir tai, kad liudytoja apklausta L. P. pripažino, kad būdama 2010-2012 m. (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komiteto nare, neva tai neatliko ten vadovaujamų pareigų, tačiau nurodo, kad tai netiesa, nes L. P., kaip paskolų komiteto narės, yra pasirašyti 2010-2012 m. paskolų komiteto posėdžių protokolai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pareiškimo nagrinėjimo metu apklausta L. P. iš tiesų nurodė, kad (duomenys neskelbtini) unijai įsisteigus, ji buvo paskolų komiteto narė, bet neatliko vadovaujančių pareigų. Iš Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 30 str. 1 d. matyti, kad kredito unijos vadovais laikomi stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovas, paskolų komiteto pirmininkas, revizijos komisijos pirmininkas (revizorius), tačiau paskolų komiteto nariai jiems nepriskiriami. Taigi L. P., skirtingai negu nurodo pareiškėjas, net ir būdama kredito unijos paskolų komiteto narė, jos vadovams priskiriama nebuvo. E. P. skunde nurodo, kad L. P. pačiai pripažinus, kad būdama (duomenys neskelbtini) unijos paskolų komiteto nare savo pareigų nevykdė, t. y. ant paskolų komiteto posėdžių pasirašydavo, tačiau posėdžiuose nedalyvaudavo, niekas nebuvo daroma. Tačiau iš L. P. 2015-07-29 apklausos protokolo matyti, jog tokių aplinkybių, kad ji, kaip kredito unijos paskolų komiteto narė, savo pareigų nevykdė, kad nedalyvaudavo posėdžiuose, bet ant protokolų pasirašydavo, nenurodė. Liudytoja apklausiama L. P. patvirtino, kad nėra dalyvavusi administracinėje veikloje, aktyvių veiksmų neatlikinėjo. Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 29 str. 1 d. numatyta, jog kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Taigi, būdama paskolų komiteto nare, ji nebuvo priskiriama ir prie kredito unijos administracijos narių, todėl jos teiginiai, kad ji nebuvo nei kredito unijos vadovė, nei jos administracijos narė, yra teisingi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad L. P. nedalyvaudavo kredito unijos paskolų komiteto posėdžiuose, ar kad buvo klastojami posėdžių protokolai, pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybės, neva L. P. klastojo kredito unijos komiteto paskolų posėdžio protokolus (t. y. pasirašydavo, nors posėdžiuose nedalyvavo), savo 2015-07-27 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo nurodęs, todėl ši aplinkybė nebuvo nagrinėjimo dalyku, priimant Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2015-08-05 nutarimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015-09-01 nutarimą, taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai jų neanalizavo. Laikydamasis skundo nagrinėjimo ribų, t. y. vertindamas tuos argumentus, dėl kurių buvo priimti skundžiami institucijų sprendimai, dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako ir aukštesnysis teismas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skunduose pateiktos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, yra įvertintos neobjektyviai, nebuvo tinkamai tiriamos, neatliktas logiškas teisinis vertinimas, ikiteisminio tyrimo teisėjas buvo šališkas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymas teismui nenumato pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra sakoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismą motyvuoti savo procesinį sprendimą, tačiau ši pareiga nėra aiškinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, atlikdamas savo pareigą, patikrino ir įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir faktus, prokuroro motyvus ir priėmė procesinį sprendimą. Apygardos teismas, tikrindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nemato pagrindo kitaip vertinti ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl su jomis sutinka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Vien ta aplinkybė, jog prokuroras ir teisėjas skunde nurodytas aplinkybes bei duomenis vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas ir jo skundą atmetė, nesudaro pagrindo abejoti, kad jie subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališki, nagrinėdami pareiškėjo skundus.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą sutinka, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl E. P. 2015-07-27 pareiškime nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, E. P. skundas yra nepagrįstas, todėl aukštesnysis teismas jį atmeta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 21 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.