Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. P. ir R. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8640-1067/2023 dėl ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atlyginti žalą priėmimo klausimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. P. ir R. P. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, žalą padarę subjektai – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir pareigūnė L. P., ieškiniu prašė: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovui E. P.; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei R. P..

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8640-1067/2023 ieškovams teismas nustatė 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumams.

3. Ieškovai 2023 m. rugsėjo 13 d. teismui pateikė papildytą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo, juo prašo: 1) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą E. P.; 2) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą E. P.; 3) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą R. P.; 4) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą R. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8640-1067/2023 ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje neištaisė teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje įvardytų trūkumų ir nenurodė, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kaip dėl atsakovės veiksmų ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kaip konkrečiai, kada, pagal kokius teisės aktus pasireiškė tinkamų pareigų nevykdymas, nepateikė įrodymų, jog galbūt neteisingai apkaltintiems ieškovams nutraukti visi ikiteisminiai tyrimai, priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog kėlė pareigūnų, įstaigos nešališkumo klausimus ikiteisminių tyrimų metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą, pranešė L. P. tiesioginiams vadovams abejones dėl pareigūnės šališkumo, nenurodė, kada ieškovams paaiškėjo nurodytos aplinkybės.

6. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti po 400,00 Eur turtinės žalos ir po 600,00 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui solidariai iš Lietuvos valstybei atstovaujančių atsakovų nors, kaip nurodyta trūkumų nutartimi ieškovams, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nėra tinkamas atsakovės atstovas šioje byloje, atsakovė yra Lietuvos valstybė, todėl, teismo vertinumu, liko neaiškumų, iš kokių kitų atsakovų prašoma priteisti žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovai neištaisė teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir nepagrindė prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio atlyginimo faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais. Todėl teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantai E. P. ir R. P. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8640-1067/2023, prašo ją panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7. 1. Apeliantai kartu su pateiktu ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti jame nurodytus dokumentus, kadangi apeliantai neturi galimybės teismui jų pateikti. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kartu su patikslintu ieškiniu apeliantai yra pateikę dokumentus (įrodymus), pagrindžiančius jų patirtą turtinės žalos dydį, t. y. sutartys su advokatais, sąskaitos, mokėjimo nurodymai ir kt. Apeliantams nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl civilinių bylų Nr. e2-8640-1067/2023 ir Nr. e2-8642-1067/2023 sujungimo. Jeigu tapačios bylos – ieškiniai būtų apjungti, tai nekiltų klausimas dėl pačių ieškinių pasirašymo / pateikimo klausimo. Papildytas, pataisytas ieškinys yra suformuluotas gana aiškiai, t. y. konkrečiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, sumokėtas žyminis mokestis, pateikti įrodymai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantai pateiks medicininius dokumentus, susijusius su jų sveikatos būklės pablogėjimu (nustatant neturtinę žalą).

7. 2. Apeliantai nesutinka, kad Kredito unijos narių asociacijos pirmininkas E. P. negali atstovauti teisme. Kredito unijos asociacijos narė yra R. P. ir jos interesams šioje byloje gali atstovauti minėtas asmuo. Su ieškiniu byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, Kredito unijų narių asociacijos (Registrų centro) išrašas, asociacijos įstatai. Atsakovė byloje yra Lietuvos valstybė ir šis klausimas nekvestionuotinas, nes žalą padarę subjektai savarankiškais atsakovais būti negali. Pagal bendrąją (įstatyme įtvirtintą) taisyklę, atsakovei Lietuvos valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, žalą padarę subjektai. Apeliantų manymu, atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos yra tinkamas proceso dalyvis – atsakovo atstovas šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

13. Taigi, priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nusprendė, kad ieškovai nesutikslino atsakovei atstovaujančių asmenų, trečiųjų asmenų byloje pagal teismų išaiškinimus. Apeliantai nurodo, kad jie turi teisę nurodyti kam reiškia konkrečius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėti pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovams nepatikslinus atsakovų atsisakyti priimti patikslintą ieškovų ieškinį, kadangi šiuo atveju, remdamasis CPK 45 straipsnio 1–3 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kaip dėl atsakovės veiksmų ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kaip konkrečiai, kada, pagal kokius teisės aktus pasireiškė tinkamų pareigų nevykdymas, nepateikė įrodymų, jog galbūt neteisingai apkaltintiems ieškovams nutraukti visi ikiteisminiai tyrimai, priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog kėlė pareigūnų, įstaigos nešališkumo klausimus ikiteisminių tyrimų metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą, pranešė L. P. tiesioginiams vadovams abejones dėl pareigūnės šališkumo, nenurodė, kada ieškovams paaiškėjo nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovai nepagrindė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovų pirminį ir 2023 m. rugsėjo 13 d. patikslintą ieškinį pažymi, kad šiuo atveju ieškovai patikslintame ieškinyje yra nurodę faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus ir pateikę tai, jų nuomone, pagrindžiančius įrodymus. Taigi aplinkybes dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje. Todėl šiuo atveju pirmiau paminėti teismo argumentai dėl to, kokius įrodymus turi pateikti ieškovai, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti patikslinto ieškovų ieškinio. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje iš ieškovų negali būti reikalaujama, kad jie pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovams įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovams galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovai, teikdami ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.

17. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

18. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas šiuos įrodymus vertina priimdamas sprendimą, o ieškovai ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti po 400,00 Eur turtinės žalos ir po 600,00 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui solidariai iš Lietuvos valstybei atstovaujančių atsakovų, nors, kaip nurodyta trūkumų nutartimi ieškovams, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nėra tinkamas atsakovės atstovas šioje byloje, atsakovė yra Lietuvos valstybė, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, liko neaiškumų, iš kokių kitų atsakovų prašoma priteisti žalos atlyginimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai turi teisę tikslinti savo poziciją pasirengimo bylos nagrinėjimui metu ir teismui nurodyti, iš kokių atsakovų patikslintu ieškiniu yra prašoma priteisti žalos atlyginimą ieškovams. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovų patikslinto ieškinio.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje neištaisė pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje įvardytų trūkumų. Tačiau teismo nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai trūkumų neištaisė ieškovai neištaisė, ar neištaisė visų teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje įvardytų trūkumų.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilėje byloje Nr. e2-8640-1067/2023 ieškovams nustatė 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Be aptartų šioje nutartyje nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nustatė, kad dalis prie ieškinio pateiktų priedų yra skenuotos nepatvirtintos dokumentų kopijos, dalis dokumentų yra techniškai netvarkingi (netinkamai nuskenuoti). Dalis pridedamų priedų nėra susiję su reiškiamais reikalavimais, ieškinio dalyku ir pagrindu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog teismui teikiami VĮ Registrų centro išrašai apie ieškinyje nurodomus juridinius asmenis yra senesni nei 6 mėnesiai, todėl siūlė pateikti kreipimosi į teismą dieną aktualius procesinio dokumento priedus. Kartu su ieškiniu nebuvo pateikta duomenų, kad E. P., pateikęs ieškinį savo ir ieškovės R. P. vardu, turi teisę atstovauti teisme ieškovei R. P.. Prie ieškinio buvo pateikta 2017 m. sausio 11 d. atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad R. P. turtinius ir kitus teisėtus interesus visose institucijose, teismuose bei valdžios institucijoje atstovaus Kredito unijų narių asociacijos pirmininkas E. P., tačiau byloje nebuvo duomenų, kad E. P. ir R. P. sietų artimas giminystės ryšys, reikalaujamas pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat, kad E. P. turi teisinį išsilavinimą ar yra advokatas ar advokato padėjėjas.

22. Taigi šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turėjo kokius konkrečiai trūkumus ieškovai privalo ištaisyti, konkrečiai nurodyti, kokių patikslinto ieškinio trūkumų, trukdančių priimti ieškinį ieškovai neištaisė. Ar visi ieškovų pateikti dokumentai iš tiesų yra techniškai netvarkingi, neįskaitomi ir kt., ar ieškovas E. P. turi teisę atstovauti teisme ieškovei R. P.. Minėti klausimai pirmosios instancijos teismo nutartimi liko neišspręsti. Pažymėtina, kad apeliantai, tiek pradiniame ieškinyje, teik atskirajame skunde teigia, kad yra pateikę įrodymus, dėl ieškovo E. P. galimybės atstovauti ieškovę R. P..

Dėl išreikalautinų dokumentų

23. Be to, kas nurodyta apeliantai teigia, kad jie prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti patikslintame ieškinyje nurodytus dokumentus, kadangi neturi galimybės teismui jų pateikti. Tačiau pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nurodydami, kad konkrečių dokumentų negali pateikti, turi pareigą pateikti duomenis, kad kreipėsi dėl jų išreikalavimo ir konkretūs dokumentai nebuvo pateikti. CPK 199 straipsnis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įrodymų panaudojimą civilinėje byloje svarbu ne tik, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir kaip įrodymai gauti, bet, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kadangi sąsajumo taisyklės taikymas eliminuoja nesusijusių su įrodinėjimo dalyku ir pakartotinai teikiamų įrodymų prijungimą prie bylos. Spręsdamas dėl šalių pateikiamų ar prašomų išreikalauti įrodymų ryšio su byla, teismas atsižvelgia į tai, ar šalys motyvuotai pagrindžia, kokias aplinkybes prašomi prijungti, ar išreikalauti įrodymai patvirtins arba paneigs. Taigi šiuo atveju apeliantai prašydami pirmosios instancijos teismo išreikalauti tuos įrodymus, kurių jie negali pateikti, turi motyvuotai pagrįsti šį savo prašymą (CPK 180 straipsni). Dėl teismo nurodytų trūkumų dėl įrodymų nepateikimo šalys turi teisę papildomus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. ( CPK 226 straipsnis).

24. Apeliantų vertinimu nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl civilinių bylų Nr. e2-8640-1067/2023 ir Nr. e2-8642-1067/2023 sujungimo, kadangi jų vertinimu tai išspręstų šalių indentifikavimo, kai dokumentai teikiami per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) klausimą.

25. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad ieškovė R. P. per EPP sistemą 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė ieškinį dėl turtines, neturtines žalos atlyginimo. Ieškinys pasirašytas abiejų ieškovų (apeliantų). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8642-1067/2023 ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Remiantis bylos duomenimis, ieškovai minėtos nutarties neskundė ir 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui civilinėje byloje Nr. e2-8642-1067/2023 patikslintą ieškinį. Teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodė, kad procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys), paduoti pasibaigus CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Civilinė byla Nr. e2-8642-1067/2023 išnagrinėta 2023 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismui priimant nutartį, kuri yra įsiteisėjusi. Atsižvelgęs į tai, kad civilinė byla Nr. e2-8642-1067/2023 yra išnagrinėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užbaigtoje byloje nėra pagrindo spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, todėl ieškovų patikslintą ieškinį atsisakė priimti. Teismas, ieškovams išaiškino, kad ieškovai turi teisę teikti procesinius dokumentus į civilinę bylą Nr. e2-8640-1067/2023 pagal ieškovų tapatų ieškinį. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, pirmiau painėti apeliantų argumentai nepagrįsti, be to, įvertinus tai, kad klausimas gražintinas iš naujo nagrinėti dėl minėtų apeliantų nurodytų argumentų nėra tikslinga išsamiau pasisakyti.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš dalies pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinys, patikslintas ieškinys turi trūkumų, tačiau apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas (šios nutarties, 12, 13, 14, 17, 18 punktai), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš dalies netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. P. ir R. P. ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.