Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1868-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2A-1868-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19651-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: UAB „Ignitis“
Atsakovas: M. B.

Kategorijos

2.6.10.4Prevencinis ieškinys
2.7.5Komercinės paslaptys
3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1868-794/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19651-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 2.7.5; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1448-534/2023 pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovui M. B. dėl draudimo atlikti veiksmus, įpareigojimo sunaikinti duomenis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą sunaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. iš duomenų bazės (duomenys neskelbtini) į naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiųstus ieškovės klientų duomenis bei kitą turimą ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomą informaciją ir šiuos duomenis ištrinti iš visų laikmenų, el. paštų, į kuriuos atsakovas išsisaugojo arba persiuntė duomenis, taip pat sunaikinti visas atsakovo atsispausdintas (jei duomenys buvo atsispausdinti) kopijas; 2) uždrausti atsakovui bet kokia apimtimi naudoti, atskleisti ir platinti 2022 m. rugsėjo 5 d. iš duomenų bazės (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiųstus ieškovės klientų duomenis; 3) uždrausti atsakovui naudoti ir atskleisti kitą ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomą informaciją; 4) įpareigoti atsakovą pasitelkiant antstolį užfiksuoti duomenų sunaikinimo faktą arba sudaryti sąlygas ieškovei pačiai jos pasirinktu būdu užfiksuoti tokių duomenų sunaikinimą pagrindžiančius duomenis.

2. Ieškovė nurodė, kad ji atliko tyrimą dėl atsakovo darbo funkcijų vykdymo ir nustatė grubius darbo pareigų pažeidimus. 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas ieškovės generalinio direktoriaus sprendimas nutraukti su atsakovu sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) nurodytu pagrindu, kai bus gautas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo (toliau – VDI) sutikimas darbo sutarties nutraukimui. 2022 m. rugsėjo 19 d. vykusio susitikimo, siekiant su atsakovu aptarti atlikto tyrimo rezultatus, priimtus sprendimus bei susitarti dėl likusio atsakovo darbo laiko, kuriame dalyvavo ieškovės generalinis direktorius, personalo verslo partnerė ir atsakovas, metu, atsakovas pareiškė grasinimus ieškovei, kad sieks „sunaikinti“ ieškovę, „išvesti pas konkurentus visus klientus“ ir kitaip pakenkti ieškovės interesams. Atsakovui 2022 m. rugsėjo 19 d. vykusio susitikimo metu išsakius minėtus grasinimus ieškovės Verslo saugos funkcinės srities darbuotojai, vadovaudamiesi AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės verslo atsparumo vadovo 2022 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintomis Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisyklėmis, atliko atsakovui suteiktų darbo priemonių (techninės ir programinės įrangos) naudojimo stebėseną ir patikrinimą. Buvo nustatyta, kad atsakovas, pasinaudodamas kelių elektroninio pašto adresų grandinės būdu, 2022 m. rugsėjo 5 d. iš ieškovės duomenų bazės (duomenys neskelbtini) parsisiuntė į naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) detalizuotus ieškovės klientų duomenis (juridinių asmenų pavadinimai, vadovų vardai, pavardės, pareigos, el. pašto adresai ir kita kontaktinė informacija), kurie, vadovaujantis ieškovės patvirtintu Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu, yra laikomi ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi. Ieškovė nurodo, jog turi realų pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovas bandys realizuoti savo grasinimus ir jiems galimai jau yra pradėjęs ruoštis neteisėtai į savo asmeninį el. paštą persisiuntęs ieškovei priklausančius jos klientų detalizuotus duomenis. Atsakovui naudojant šiuos ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančius duomenis ir (ar) juos atskleidus, bei įvertinus tai, kad tarp šių duomenų yra ir asmens duomenys, atsakovui juos atskleidus, ieškovė neabejotinai patirtų žalą. Atsižvelgdama į tai, bei siekdama apsisaugoti nuo atsakovo jau pradėtų atlikti bei užkirsti kelią atsakovo būsimiems neteisėtiems veiksmams ir išvengti galinčios kilti ieškovei realios žalos, ieškovė reiškia šį prevencinį ieškinį.

3. Ieškovė nurodė, kad kiekvienas darbuotojas darbo funkcijos vykdyti gauna darbinį kompiuterį, darbinį telefoną ir darbinį elektroninį paštą. Nėra draudžiamas suteiktų darbinių įrenginių naudojimas darbinėms funkcijoms vykdyti dirbant iš namų, taip pat informacijos išsisaugojimas darbinėms funkcijoms vykdyti minėtuose darbiniuose įrenginiuose. Tačiau, šiuo atveju atsakovas informaciją persisiuntė ne į darbinį, o į savo asmeninį, naujai sukurtą, be to dar darbdavį vien jau ir atsakovo sukurtu pavadinimu diskredituojantį el. paštą (duomenys neskelbtini). Persisiųsta buvo ne bet kokia informacija, o sudaranti ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį. Toks neteisėtas atsakovo veiksmas niekaip negali būti susijęs ir pateisinamas neva poreikiu vykdyti darbines funkcijas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. liepos 31 d. buvo supažindintas su į bylą pateiktu ieškovės konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu.

4. Vadovaujantis atsakovo su ieškove sudarytos darbo sutarties Bendrosios dalies 1.1 punktu atsakovas įsipareigojo vykdydamas savo pareigas paklusti darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, laikytis darbdavio patvirtintų darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ir padalinio nuostatų, visų kitų darbdavio ir grupės vidaus teisės aktų. Darbo sutarties Bendrosios dalies 2.2.8. punktas nustato atsakovo įsipareigojimą Sutarties galiojimo laikotarpiu ir 10 metų po jos pasibaigimo saugoti, nenaudoti asmeniniais ar komerciniais tikslais bei neatskleisti kitiems asmenims darbdavio komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos, laikytis darbdavio patvirtintos konfidencialios informacijos valdymo tvarkos, o darbuotojui pažeidus šį įsipareigojimą, atlyginti darbdaviui dėl to padarytą žalą. Žalos atlyginimas neatleidžia darbuotojo nuo tolimesnio įsipareigojimų dėl šiame punkte nurodytos konfidencialios informacijos saugojimo tinkamo vykdymo. Darbo sutarties Bendrosios dalies 3.2. punktu atsakovas patvirtino, kad sutinka ir patvirtina, kad jam yra žinoma ir priimtina, jog su darbdavio vidaus teisės aktais bei kitais darbdavio administravimo dokumentais darbuotojas būtų supažindinamas jam sukurtu elektroniniu paštu arba patalpinant informaciją dokumentų ir (ar) procesų ir (ar) pan. valdymo sistemoje ir kitose darbdavio naudojamose sistemose, prie kurių darbuotojui suteiktos prieigos, supažindinant pasirašytinai arba paskelbiant darbdavio vidiniame intraneto portale ar dokumentų ir (ar) procesų ir (ar) pan. valdymo sistemoje. Visi šiame punkte nurodyti informavimo būdai turi vienodą teisinę galią ir informavimas bet kuriuo pirmiau nurodytu būdu prilyginamas darbuotojo informavimui ir (ar) supažindinimui pasirašytinai.

5. Atsakovo generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. patvirtintų Darbuotojų darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės, Taisyklės) 3.3 punktas nustato, kad apie Taisyklių pakeitimus bei papildymus, Įmonės valdymo organų, generalinio direktoriaus, Struktūrinių padalinių vadovų sprendimus ir kitus Įmonės ar Grupės vidaus teisės aktus darbuotojai yra informuojami: elektroninio pašto žinute; išsiunčiant susipažinti per DVS (Dokumentų valdymo sistemą); portale (įmonės ir (ar) grupės vidiniame intraneto portale); supažindinant pasirašytinai; kitais būdais, kuriais gali būti užtikrinamas tinkamas ir savalaikis darbuotojų informavimas. Darbo tvarkos taisyklių 3.4 punktas nurodo, kad kiekvienas iš aukščiau (3.3 punkte) nurodytų informavimo būdų yra tinkamas ir bent vienu iš šių būdų informavus darbuotojus laikoma, kad darbuotojai buvo tinkamai supažindinti su įmonės ar grupės vidaus teisės aktais. O darbo tvarkos taisyklių 3.5 punktas nustato, kad darbuotojai, turintys kompiuterizuotą darbo vietą, išskyrus darbuotojus, esančius atostogose, turinčius laikinąjį nedarbingumą arba atliekančius karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, privalo kiekvieną darbo dieną tikrinti savo elektroninį paštą, susipažinti su portale ir DVS pateikiamais teisės aktais ir kitais pranešimais. Šiuo atveju atsakovui per dokumentų valdymo sistemą „Veiklos vadovas“ 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas, informuojant atsakovą apie patvirtintą visiems grupės darbuotojams privalomą vidaus teisės aktą – Taisykles, su kuriuo atsakovas turėjo pareigą susipažinti dokumentų valdymo sistemoje. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas darbo santykių metu bendrovėje buvo darbo tarybos pirmininkas. Verslo atsparumo vadovo 2022 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisykles kuriant dalyvavo atsakovas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas M. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas nuo 2019 m. birželio 1 d. dirbo ieškovės Verslo sprendimų departamento vadovo pareigose. Atsakovas nebuvo supažindintas su Informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimo ir darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisyklėmis. Atsakovas nepamena, ar buvo supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu. Bendrovėje nusistovėjusioje praktikoje nebuvo draudžiama tam tikrą informaciją, reikalingą vykdyti darbo funkciją, atsisiųsti, ar pabaigti darbus namuose, tuo labiau bendrovėje galimas darbas iš namų dvi dienas per savaitę. 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laišką atsakovas atsisiuntė sau, kad galėtų susisiekti su klientais darbo funkcijų vykdymo tikslais. Atsakovas niekada neatskleidė tretiesiems asmenims ir nenaudojo kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške esančios informacijos, ar bendrovės komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos. Ieškovės prevenciniame ieškinyje nurodyta asmeninė atsakovo el. pašto paskyra 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovo buvo ištrinta, jokių duomenų ar jų kopijų atsakovas nėra niekur išsisaugojęs, kopijavęs, platinęs ar kt. Atsakovas mano, kad ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja teikdama teismui prevencinį ieškinį, kadangi jos tikslas yra ne siekis išvengti tariamos žalos ateityje, bet daryti psichologinį spaudimą atsakovui (bendrovės darbo tarybos pirmininkui), kad šis sutiktų nutraukti darbo sutartį. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinio pareiškimas susijęs su darbo santykiais – jis dėl savo pasisakymų ir veiklos yra nepageidaujamas darbdaviui, ypač turint omenyje ginčus darbo ginčų komisijoje, teismuose. Ieškovė nenorėjo matyti atsakovo ofise, siūlė dirbti nuotoliu, atsakovui nesutikus, net esant priimtam 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimui nutraukti darbo sutartį, ne kartą siūlė nutraukti atsakovui darbo santykius šalių susitarimu. Atsakovas su darbo sutarties nutraukimu nesutiko, kadangi mano, kad darbo pareigų nepažeidė, o siekis nutraukti darbo santykius yra susijęs su atsakovo vykdoma darbo tarybos pirmininko veikla. Atsakovas 2022 m. spalio 18 d. ieškovės sprendimu yra atleistas iš pareigų.

7. Atsakovas nurodė, jog su ieškovės pareikštu prevenciniu ieškiniu nesutinka dėl to, jog atsakovas yra sąžiningas, nėra realaus pavojaus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, objektyviai neįmanoma įvykdyti dalies ieškinio reikalavimų bei nurodė, jog ieškovė yra nesąžininga, reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vieninteliais argumentais, neva patvirtinančiais atsakovo nesąžiningumą, ieškovė pateikia aplinkybes, jog darbo santykių galiojimo metu 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovas atsisiuntė el. laišką su klientų duomenimis, taip pat 2022 m. rugsėjo 19 d. susitikimo protokolą, surašytą išimtinai ieškovės vadovaujančių darbuotojų (generalinio direktoriaus ir personalo verslo partnerės). 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laišką darbuotojas siuntėsi darbo funkcijų vykdymo tikslais darbo sutarties galiojimo metu. 2022 m. rugsėjo 20 d. pateiktas 2022 m. rugsėjo 19 d. susitikimo protokolas neatitinka faktinės situacijos, iškraipant šalių pokalbių turinį. Pažymėjo, kad jis surašytas suinteresuotų bylos baigtimi asmenų.

8. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs supažindintas su Informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimo ir darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisyklėmis, ar bendrovės komercinių paslapčių sąrašu. Bendrovės praktikoje nebuvo draudžiama informacijos atsisiuntimas ar personalinio kompiuterio parsinešimas darbų užbaigimui namo, galima dvi dienas per savaitę dirbti iš namų. Personalinio kompiuterio nešimasis namo yra įprasta praktika bendrovėje. Atsakovui nesuprantama, kodėl šiuo atveju informacijos atsisiuntimas jau vertinamas, kaip neva nesąžiningas, kaip daugelis bendrovės darbuotojų yra atlikę panašius veiksmus. Svarbios aplinkybes tai, jog sistema iš kurios atsakovas atsiuntė duomenis, prieinama tik prisijungus su kompiuteriu. Tuo tarpu atsakovo darbas apėmė ne tik darbą prie kompiuterio (ofise), bet ir susitikimus su klientais, dažnai ir vykstant pas juos. Kai atsakovas važiuodavo pas klientus, patogiau buvo telefone susirasti kliento kontaktą ir jam paskambinti. Atsakovo teigimu, įvertinus į bylą pateiktas Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisykles, konstatuotina, jog jos nedraudžia siųstis informacijos darbo funkcijų vykdymo tikslais, tuo tarpu atsakovas duomenų nesaugojo asmeniniame kompiuteryje ir / ar kitoje techninėje įrangoje, nenaudojo, nekopijavo ir / ar neplatino informacijos kitais tikslais nei savo darbo funkcijų bendrovės veikloje vykdymas. Atsakovas mano, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške esanti informacija nėra laikytina bendrovės komercine paslaptimi. Atsakovas nesutinka, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. elektroninį laišką jis neteisėtai tvarkė asmens duomenis, taip pat nesutinka, kad jis savo veiksmais padarė asmens duomenų saugumo pažeidimą. Atsakovas, kuris atsisiuntė duomenis darbo funkcijų tikslais, kaip ieškovės darbuotojas (t. y. buvo teisėtas pagrindas), nėra laikomas duomenų valdytoju ir negali būti kaltinamas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Atsakovo manymu, jokio realaus pavojaus, kad ateityje gali ieškovei kilti žala dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laišku siųstų asmens duomenų, dėl kurios būtų atsakingas atsakovas, nėra. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 27 d. ištrynė prevenciniame ieškinyje minimą el. pašto paskyrą su visais duomenimis, jų kopijų ir jokios ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomos informacijos ir duomenų, taip pat kopijų neturi, todėl pakartotinai sunaikinti jau sunaikintų ir/ar užfiksuoti tokių duomenų sunaikinimo faktą atsakovas objektyviai negali, kitaip sakant teismui tenkinus tokius ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas būtų objektyviai neįmanomas.

9. Atsakovas pažymėjo, jog pas ieškovę dirbo virš 16 metų, vadovaujamose, aukšto lygio pareigose, atsakovo telefono numerį klientams suteikdavo įmonės darbuotojai, taip pat klientai vieni per kitus jį gaudavo, todėl atsakovo telefono numerį žinojo didelė dalis Lietuvos verslo subjektų. Atsakovo darbotvarkė buvo labai užimta (kiekvieną dieną susitikimai su klientais, taip pat vidiniai - įmonės vidinėms problemoms, organizaciniams klausimams spręsti), o atsakovas gaudavo daug tel. skambučių iš jam nežinomų numerių. Visuomet prieš perskambinant klientui, efektyviau yra iš anksto pasiaiškinti, kokiam klientui priklauso tel. numeris, kas tuo metu vyksta su kliento sutartimis, kokia yra situacija. Vykdant darbines funkcijas reikėjo, kad būtų galima greitai, nebūnant darbo vietoje, pasitikrinti, koks klientas skambino ir vėliau įsigilinus į situaciją - jam produktyviai perskambinti. Naują asmeninę el. pašto paskyrą atsakovas sukūrė, nes iš darbinio el. pašto paskyros į telefoną išsaugoti failų negalima, o anksčiau turimo asmeninio pašto prisijungimus atsakovas buvo pamiršęs, tik iš kompiuterio jungdavosi automatiškai, nes buvo seniai nustatyta, kad jungtųsi be slaptažodžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui M. B. iš ieškovės UAB „Ignitis“ 4 260,21 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Teismas nurodė, jog prevencinį ieškinį atmeta, nes nėra jokios grėsmės ateityje ieškovės žalai atsirasti, kai ieškovė UAB „Ignitis“, kaip vienas rinkos dalyvių, užima 78 procentus elektros energijos rinkos (UAB „Ignitis“ 2022 metų metinis pranešimas). Teismas vertino, jog prevencinis ieškinys ieškovės buvusio darbuotojo atžvilgiu pareikštas be pagrindo, nesant realaus pavojaus žalai atsirasti ateityje. Ieškovei grėsmę gali nulemti situacija rinkoje, vykstanti konkurencija, kiti energetikos rinkos dalyviai teikiantys analogiškas paslaugas, bet tokios situacijos rinkoje Lietuvos Respublikoje nėra, verslo įmonės faktiškai neturi kito pasirinkimo, alternatyvos, todėl atsakovas, norėdamas veikti piktybiškai ieškovės atžvilgiu, realiai negali pasiūlyti persiųstame į elektroninį paštą klientų sąraše nurodytoms bendrovėms kito rinkos dalyvio, nes energetikos įmonės, susijusios su Rusija, Baltarusija, neveikia, kitos įmonės itin mažos, nesudaro konkurencijos, bankrutuoja. Teismas taip pat vertino, jog atsakovas, kaip buvęs darbuotojas, neturi jokios galimybės įtakoti ieškovės verslo, sukelti jai grėsmę, padaryti žalą. Įrodymų dėl kitų komercinių paslapčių duomenų persiuntimą į atsakovo elektronines laikmenas nėra.

12. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas atskleidė komercinę paslaptį, kai atsakovas 2022 m. rugsėjo 5 d. iš UAB „Ignitis“ duomenų bazės (duomenys neskelbtini) parsisiuntė ir į naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) detalizuotus UAB „Ignitis“ klientų duomenis (juridinių asmenų pavadinimai, vadovų vardai, pavardės, pareigos, el. pašto adresai ir kita kontaktinė informacija), kuri, vadovaujantis UAB „Ignitis“ patvirtintu Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu, yra laikomi UAB „Ignitis“ komercine (gamybine) paslaptimi. Teismas nurodė, jog ieškovė vykdydama verslą užima apie 80 procentų valstybės rinkos, atsakovo atsiųsta informacija į elektroninį paštą prieinama internetinėje erdvėje, kaip https://rekvizitai.vz.lt/. Faktiškai 4/5 elektros vartotojų naudojasi ieškovės verslo paslaugomis, todėl atsakovo persiųsti kontaktiniai duomenys be papildomos informacijos apie klientus nesudaro komercinės paslapties, nes neatitinka komercinės paslapties požymių. Išanalizavus ieškovės konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą, tai itin platus, bendrovės valdymą, struktūrinę sudėtį bei visą ūkinę bendrovės veiklą apimantis konfidencialios ir komercinių paslapčių sąrašas – vidaus teisės aktai, organizacinė valdymo struktūra, privačių interesų deklaracijos duomenys, dalyvavimas aukcionuose, varžytinėse ir t.t. Teismas sprendė, jog ieškovės patvirtintame Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąraše išvardinti duomenys ir informacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies reikalavimų – slaptumo, komercinės vertės, slaptumo išsaugojimo protingų galimybių kartu paėmus.

13. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusio tarp šalių ginčo atveju, vadovaujantis ieškovės pateiktais įrodymais ir teisiniais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teismas pažymėjo, jog informacijos slaptumas savaime nesudaro pagrindo ją vertinti kaip komercinę paslaptį. Komercinės paslapties slaptumo kriterijų būtina vertinti kartu su vertingumo kriterijumi. Atsakovas nurodė, kad persiųsti klientų duomenys yra ištrinti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad persiųsti duomenys yra klientų sąrašas, adresai, telefonai, tai yra kontaktiniai duomenys. Nėra jokių duomenų apie perkamą produktą, paslaugas, sutartį ir jos sąlygas, skolas, klientų veiklą. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą sunaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. iš duomenų bazės (duomenys neskelbtini) į naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiųstus UAB „Ignitis“ klientų duomenis bei kitą turimą UAB „Ignitis“ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomą informaciją ir šiuos duomenis ištrinti iš visų laikmenų, el. paštų, į kuriuos atsakovas išsisaugojo arba persiuntė duomenis, taip pat sunaikinti visas atsakovo atsispausdintas (jei duomenys buvo atsispausdinti) kopijas teismas atmetė, nes duomenys nesudaro komercinę paslaptį, bei, kaip nurodė atsakovas, jie yra sunaikinti. Taigi, teismas atmetė ir kitą ieškovės reikalavimą – uždrausti atsakovui bet kokia apimtimi naudoti, atskleisti ir platinti 2022 m. rugsėjo 5 d. iš duomenų bazės (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiųstus UAB „Ignitis“ klientų duomenis. Teismas pažymėjo, jog ieškovės persiųstus duomenis galima rasti telefonų knygoje, elektroninėje erdvėje, šalių ginčo atveju persiųsti duomenys vertinami kaip ieškovės darbo pagalbinė priemonė, palengvinanti darbą.

14. Kitą ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovui naudoti ir atskleisti kitą UAB „Ignitis“ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomą informaciją teismas taip pat atmetė. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas 3 straipsnis ir 4 straipsnis atsakovui draudžia naudoti ir atskleisti komercines paslaptis, už ką numato civilinę atsakomybę. Abstraktaus pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovą laikytis susitarimo neatskleisti, neperduoti bei nenaudoti ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomą informaciją neterminuotą laiką ateityje neatitinka teisės aktų nuostatų. Reiškiant ieškinį teisme, privalu suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą (ieškinio dalyką), kuris turi būti grindžiamas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (ieškinio pagrindas). Ieškinio reikalavimas atsakovui gali būti pripažintas neaiškiu, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Teismas vertino, jog ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas neatitinka aiškumo, tikslumo ir konkretumo kriterijų. Tenkinus ieškovės abstraktų reikalavimą įpareigoti atsakovą nutraukti visos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomos informacijos naudojimą, nebūtų aiški tokio teismo sprendimo vykdymo apimtis. Ieškovės nekonkretaus pobūdžio reikalavimas apsunkina galimybes gintis nuo tokio pareikšto reikalavimo ir yra neproporcingas atsakovo padarytam darbiniam pažeidimui. Teismas sprendė, jog tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo patenkinimas neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį prieštarautų lygiateisiškumo, nesikišimo į privačius reikalus, teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo bei vykdytinumo reikalavimams.

15. Teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą pasitelkiant antstolį užfiksuoti duomenų sunaikinimo faktą arba sudaryti sąlygas UAB „Ignitis“ pačiai jos pasirinktu būdu užfiksuoti tokių duomenų sunaikinimą pagrindžiančius duomenis atmetė, nes tai yra neproporcingas kišimasis į atsakovo asmeninį gyvenimą ir susirašinėjimo slaptumą. Teismas pažymėjo, jog CK 2.23 straipsnio 2 dalis draudžia tokius veiksmus, o teismas ginče nemato motyvų ieškovei suteikti teisę kontroliuoti po darbo santykių pasibaigimo atsakovo susirašinėjimo laisvę, paštą, ir suteikti teisę sunaikinti atsakovo turimose elektroninėse laikmenose spėjamus, nekonkrečius duomenis, kuriuos ieškovė įvardina komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomos informacijos sunaikinimu. Ieškovės reikalaujama priemonė neproporcinga atsakovo darbo santykių metu padarytam vidaus darbo tvarkos pažeidimui, pažeidžia atsakovo privataus gyvenimo neliečiamumą (CK 2.23 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė, nes prevencinis ieškinys pareikštas be faktinio ir teisinio pagrindo, atsakovo persiųsti duomenys pagal jų turinį nesudaro komercinės paslapties, tai yra klientų kontaktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Ignitis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės prevencinį ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantė nurodo, jog teismas nepaisė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų ir peržengdamas šalių pateiktų įrodymų ribas ėmėsi pats savo iniciatyva vertinti internete skelbiamą informaciją. Apeliantės teigimu, teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo spręsti, kad ieškovė veikia šalių ginčui aktualioje elektros energijos tiekimo rinkoje neturėdama konkurentų. Vien tai, kad ieškovė šiai dienai užima didelę rinkos dalį, nereiškia, kad ji nedalyvauja konkurencinėje kovoje ir neturi kovoti/nekovoja su konkurentais dėl kiekvieno kliento. Ieškovei nesuprantama, kuo remiantis teismas sprendė, kad kitos įmonės itin mažos, nesudaro konkurencijos, bankrutuoja. Pabrėžė, kad net ir mažos dalies rinkos praradimas ieškovei reiškia nuostolius, tuo tarpu teismas sumenkino ieškovės galimą patirti žalą tik dėl to, kad ji yra sėkmingai veikiantis verslininkas.

16.2. Ieškovės bendrovėje taikoma tvarka ne tik aiškiai įvardija, kad detalizuoti duomenys (asmens kodas, kontaktai, adresas ir kiti asmens duomenys) apie esamus ir potencialius bendrovės verslo partnerius ir klientus, kuriuos atsakovas neteisėtai, pažeisdamas galiojančią tvarką 2022 m. rugsėjo 5 d. iš ieškovės duomenų bazės (duomenys neskelbtini) persisiuntė į savo naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), yra laikytini bendrovės komercine paslaptimi ir yra slapti, bet galiojantis tvarka taip pat aiškiai nustatė, kad tokios informacijos persisiuntimas į savo asmeninį paštą darbuotojams yra griežtai draudžiamas veiksmas ir atsakovas buvo susipažinęs su visais šiais taikomais reikalavimais. Teismas be jokio teisinio pagrindo atsakovo persisiųstus ieškovės klientų detalizuotus duomenis laikė ne komercine paslaptimi ir šiuo pagrindu nepagrįstai atmetė prevencinio ieškinio reikalavimus.

16.3. Ieškovė pažymi, kad atsakovo persisiųsta informacija – ieškovės klientų sąrašas – atitinka visus komercinės paslapties požymius. Niekur internete nėra viešai skelbiamas ieškovės klientų sąrašas ir juo labiau, kaip kad nagrinėjamos bylos atveju, niekur nėra skelbiami atsakovo neteisėtai persisiųsti duomenys apie net 22 715 ieškovės verslo klientų.

16.4. Atsakovas, neteisėtai persisiuntęs bei neteisėtai turėdamas ieškovės klientų sąrašą, gali juos atskleisti tretiesiems asmenims, neteisėtai panaudoti pats, siekiant pervilioti ieškovės klientus, pažeidžiant sąžiningą konkurenciją bei, be kita ko, sąlygojant ieškovei konkurencinę žalą. Teismas nepagrįstai nevertino, kad detalizuotus ieškovės klientų duomenis šiuo atveju persisiuntė ne šiaip paprastas ieškovės darbuotojas, o rimtas ir atsakingas, ypač produktų pardavimo, taikomos pardavimų strategijos prasme reikšmingas Verslo sprendimų departamento vadovo pareigas užėmęs atsakovas.

16.5. Ieškovė nurodo, jog ji dėjo protingas pastangas, siekdama apsaugoti savo komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. Siekdama apsaugoti savo interesus, ieškovė vidaus teisės aktuose aiškiai nustatė, kad darbuotojai neturi teisės naudoti, kopijuoti ir / ar platinti įmonės informacijos kitais tikslais, nei savo darbo funkcijų įmonės veikloje vykdymas, o taip pat saugoti su įmonės veikla susijusios informacijos darbuotojų asmeniniuose kompiuteriuose ir / ar kitoje techninėje įrangoje. Atsakovo neteisėtai, šiurkščiai pažeidžiant galiojusią tvarką 2022 m. rugsėjo 5 d. iš ieškovės duomenų bazės (duomenys neskelbtini) į savo naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiųstas ieškovės klientų sąrašas yra laikytinas ieškovės komercine paslaptimi, o teismo sprendimas grįstas priešingomis išvadomis, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

16.6. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, neva prevencinis ieškinys ieškovės buvusio darbuotojo atžvilgiu pareikštas be pagrindo, nesant realaus pavojaus žalai atsirasti ateityje. Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai paneigia šį teismo nepagrįstą teiginį. Nors atsakovas nurodo, jog yra ištrynęs persisiųstus duomenis, tačiau jokių tokį atsakovo teiginį pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

16.7. Apeliantė nesutinka su teismo nepagrįsta išvada, jog neva šalių ginčo atveju persiųsti duomenys vertinami kaip ieškovės darbo pagalbinė priemonė, palengvinanti darbą. Šis teiginys nelogiškas ir pažeidžia pamatinius teisinės valstybės principus. Lietuvos teisinėje sistemoje negalima situacija, kai atsakovo neteisėti veiksmai persisiunčiant pagal galiojančius vidaus teisės aktus griežtai persisiųsti draudžiamą informaciją būtų pateisinami paminant visas galiojančias tvarkas, ir juo labiau, dar kaip kad šiuo atveju – neva siekiu pasilengvinti darbą. Tokiu atveju, bet koks teisės aktų pažeidimas galėtų būti taip pat pateisinamas, nes laikytis reikalavimų daugeliu atvejų nėra patogu ir visada egzistuoja lengvesnių būdų atlikti darbą.

16.8. Vien dėl to, jog teismui byloje nebuvo pateikti konkretūs duomenys apie konkrečius jau atsakovo viliotus klientus, o teismo posėdžio metu apklaustas kliento atstovas A. V. viliojimo faktą paneigė, apeliantės vertinimu, negalėjo būti pagrindas spręsti, kad žalos grėsmės ieškovei nėra. Šiuo atveju nuo žalos ieškovę saugojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Palikus galioti teismo sprendimą, nustotų galioti ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas savo ruožtu įgalintų atsakovą imtis veiksmų ieškovės atžvilgiu, įgyvendinant savo išreikštus grasinimus.

16.9. Net jei ir vertinant, kad teismas pagrįstai prevencinį ieškinį atmetė, net ir tokiu atveju, visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovui iš ieškovės yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju teismas neneigė (pripažino) atsakovo neteisėtų veiksmų neteisėtai persisiunčiant ieškovei priklausančią jos Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąraše komercine paslaptimi nurodytą informaciją. Šiuo atveju ieškovės veiksmus kreipiantis į teismą su prevenciniu ieškiniu sąlygojo išimtinai būtent tik paties atsakovo neteisėti veiksmai bei iš to galintys atsirasti ieškovei žalingi padariniai, atitinkamai būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltės, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas jam iš ieškovės yra neteisingas. Teismas nevertino, kad ieškovei kreipiantis su prevenciniu ieškiniu į teismą atsakovas dar buvo ieškovės darbuotojas (nušalintas nuo darbo), kuris ką tik buvo išreiškęs grasinimus ieškovei ir pasisavinęs jam priklausančią Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąraše komercine paslaptimi įvardijamą informaciją. Tokiomis faktinėmis aplinkybės ieškovė turėjo pakankamą teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir šį kreipimąsi sąlygojo būtent paties atsakovo neteisėti kalti veiksmai, todėl visų atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovui yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške nebuvo asmeninių adresų ir kitų asmens duomenų, informacijos apie paslaugų pobūdį, suvartojamą elektros energijos kiekį, atsiskaitymus (įsiskolinimus) už suvartotas dujas ir elektros energiją, klientų (apskaitos prietaisų, vartotojų sistemų) patikrų rezultatus, taip pat informacijos apie patikimumą, mokumą, finansinę padėtį ar reputaciją, taip pat prekių/paslaugų tiekimo sąlygos, prekių/paslaugų įkainius, gautas ir parengtas sutartis, skaičiavimo programas, brėžinius, kitas specifines sąlygas. Taigi, priešingai nei bando įspūdį sudaryti ieškovė, sąraše nebuvo klientų sutarčių duomenų, t. y. mokėjimo planų, tarifų, suvartojimo kiekių, sutarčių datų ar kt. specifinių duomenų.

17.2. Atsakovas nurodo, jog bendrieji klientų duomenys (pavadinimai, adresai, vadovai, el. pašto adresai, kt.) yra viešai lengvai prieinama informacija (viešuose registruose, dujų ir elektros naudotojų sąrašus galima rasti regia.lt, kontaktus galima rasti internete rekvizitai.lt, telefono knygose), kuri neturi komercinės vertės ir todėl apskritai neatitinka komercinių paslapčių sąvokos.

17.3. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai spręsdamas dėl informacijos (ne)pripažinimo komercine paslaptimi vertino elektros klientų rinką. Akivaizdu, kad visos įmonės perka elektrą iš tam tikrų tiekėjų. Vien klientų sąrašo su kontaktiniais duomenimis turėjimas jokios komercinės vertės nekuria, nes, kaip ir nurodė teismas, įmonių duomenys yra randami viešai internete ir telefono knygose, informacija neatitinka ir slaptumo reikalavimo, nes joje nebuvo viešai neprieinamos informacijos. Nei prevenciniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė nepaaiškino kokią komercinę vertę šioje specifinėje rinkoje kuria klientų sąrašas su kontaktiniais duomenimis, nesant kitos specifinės informacijos apie paslaugų/prekių kiekius, kainas, pobūdį, mokumą, patikimumą ir pan.

17.4. Atsakovas taip pat nurodo, jog šiuo atveju ieškovės liko neįrodyta ir trečia sąlyga – kad ji ėmėsi protingų pastangų išsaugoti informacijos slaptumą. Atsakovas nepamena, kad būtų buvęs supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu, o ieškovės į bylą pateikti įrodymai tokio fakto neįrodo.

17.5. Atsakovas el. laišką siuntė vykdydamas galiojančią darbo sutartį darbo funkcijų vykdymo tikslais. Atsakovas su Informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimo ir darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisyklėmis, kurių pažeidimu jis yra kaltinamas, nėra supažindintas: 2023 m. sausio 13 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovui 9:50 val. išsiųstas prašymas susipažinti su minėtu dokumentu, o 09:15 val. (kažkodėl 35 min. anksčiau nei neva siųstas laiškas) neva atsakovas susipažino su dokumentu. Atsakovas pažymi, kad jokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Į paaiškinimų tekstą (kaip paaiškinimai) įkelta informacija, kuri neatitinka tarpusavyje, nelaikytinu tinkamu įrodymų apie supažindinimą. Taip pat pažymi, jog darbo funkcijų vykdymo tikslais leistina naudoti, kopijuoti ir / ar saugoti su įmonės veikla susijusią informaciją, t. y. atsakovas net ir ieškovės pateiktuose į bylą dokumentuose (su kuriais darbo metu nebuvo supažindintas) nemato draudimo siųsti informaciją į asmeninį el. paštą, kai tai daroma darbo funkcijų vykdymo tikslais.

17.6. Atsakovas nesaugojo informacijos asmeniniame kompiuteryje ir / ar kitoje techninėje įrangoje, 2022 m. rugsėjo 27 d. d. el. pašto paskyra buvo ištrinta. Atsakovas nurodo, jog niekada neatskleidė tretiesiems asmenims ir nenaudojo kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške esančios informacijos, ar bendrovės komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad priešingi faktai būtų įvykę. Taigi, nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, ar atliko neteisėtus veiksmus, kurie keltų grėsmę žalai atsirasti.

17.7. Atsakovas pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. jis darbo santykių galiojimo metu parsisiuntė duomenis apie elektros klientus (jų kontaktinius duomenis), kad būtų lengviau susisiekti, t. y. darbo funkcijų vykdymo tikslais. Nėra nei vieno įrodymo, kad šiuos duomenis atsakovas būtų naudojęs kitais tikslais, ar atskleidęs tretiesiems asmenimis. Atsakovo manymu, jokio realaus pavojaus, kad ateityje gali ieškovei kilti žala dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laišku siųstų asmens duomenų, dėl kurios būtų atsakingas atsakovas, nėra.

17.8. Atsakovas nesutinka su tuo, kad dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo atsakovo didelis neatsargumas ar kaltė, ar kitoks nesąžiningumas. Atsakovas darbo funkcijų vykdymo tikslais atsisiuntė sau el. laišką to laiško nenaudojo jokiais kitais tikslais, 2023 m. rugsėjo 27 d. (per protingą laiką sužinojęs apie nušalinimą nuo pareigų) sunaikino informaciją, buvo leidžiama dirbti iš namų, nuotoliu, tad jokių neteisėtų veiksmų atsakovas nėra padaręs. Vėliau atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį, operatyviai, vadovaudamasis nustatytais terminais teikė procesinius dokumentus, bylos nevilkino, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, buvo apdairus ir rūpestingas, atliekant procesinius veiksmus. Atsakovas mano, kad teismas teisėtai bei pagrįstai priteisė jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. B., kuris nuo 2019 m. birželio 1 d. dirbo ieškovės Verslo sprendimų departamento vadovo pareigose, 2022 m. rugsėjo 5 d. iš UAB „Ignitis“ duomenų bazės (duomenys neskelbtini) parsisiuntė į naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) detalizuotus UAB „Ignitis“ klientų duomenis (juridinių asmenų pavadinimai, vadovų vardai, pavardės, pareigos, el. pašto adresai ir kita kontaktinė informacija), kurie, vadovaujantis UAB „Ignitis“ patvirtintu Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu, yra ieškovės laikomi UAB „Ignitis“ komercine (gamybine) paslaptimi.

24. Ieškovė atliko tyrimą dėl atsakovo darbo funkcijų vykdymo ir nustatė darbo pareigų pažeidimus. 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas ieškovės generalinio direktoriaus sprendimas nutraukti su atsakovu sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) nurodytu pagrindu, kai bus gautas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo sutikimas darbo sutarties nutraukimui. 2022 m. tuksėjo 19 d. vykusio susitikimo, siekiant su atsakovu aptarti atlikto tyrimo rezultatus, priimtus sprendimus bei susitarti dėl likusio atsakovo darbo laiko, kuriame dalyvavo ieškovės generalinis direktorius A. B., Personalo verslo partnerė V. N. ir atsakovas, metu, atsakovas pareiškė grasinimus ieškovei, kad sieks „sunaikinti“ ieškovę, „išvesti pas konkurentus visus klientus“ ir kitaip pakenkti ieškovės interesams. 2022 m. rugsėjo 21 d. iš atsakovo buvo paimtos darbo priemonės (kompiuteris, telefonas).

25. Atsakovas nurodė, kad ieškovės minima asmeninė atsakovo el. pašto paskyra 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo ištrinta. Atsakovas 2022 m. spalio 18 d. buvo atleistas iš darbo - nutraukta darbo sutartis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

26. Ieškovė reiškia prevencinį ieškinį, vadovaudamasi Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio, 7 straipsnio pagrindu. Ieškovė nurodo, kad yra pagrindas manyti, kad atsakovas siekia padaryti ieškovės reputacijai ir turtui žalą, nes 2022 m. rugsėjo 19 d. atsakovas susitikimo su bendrovės vadovu metu grasino bendrovę sunaikinti. Nurodė, kad atsakovo elektroninio pašto adreso pavadinimas rodo neapykantą bendrovei, nurodo, kad detalizuotų UAB „Ignitis“ klientų duomenų, kurie sudaro komercinę paslaptį patalpinimas elektroniniame pašte rodo, kad duomenys išimti iš ieškovės duomenų bazės ir patalpinti trečiųjų asmenų valdomame internetiniame portale, tai yra duomenys paimti iš vidinio intraneto portalo ir patalpinti išoriniame internetiniame portale.

27. Atsakovas nurodė, kad elektroninį paštą sukūrė būdamas darbuotoju ir siekdamas palengvinti darbo funkcijų vykdymą. Nurodo, kad klientai skambindavo, kai būdavo dalykiniuose susitikimuose, susirinkime, vairuodavo automobilį, todėl vien pagal telefono numerį atsekti klientą ir numanyti kokiu klausimu skambina, buvo itin sunku. Atsakovo teigimu, duomenys nesudaro jokios komercinės paslapties – tai klientų kontaktai.

Dėl atsakovo (ne)teisėtų veiksmų, informacijos apie ieškovės klientus (ne)pripažinimo komercine paslaptimi ir būsimos žalos ieškovei (ne)atsiradimo

28. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio ieškinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023).

29. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 34 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas).

30. Pažymėtina, jog prevencinio ieškinio atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo nesąžiningumą, siekiant atlikti neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti žalą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002).

31. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad, nagrinėjamu atveju, prevencinį ieškinį pateikusiai ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir realią grėsmę žalai, kaip neteisėtų veiksmų pasekmei, atsirasti.

32. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė įrodinėjo, kad: 1) atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neteisėtai atsisiuntė bendrovės komercinę paslaptį; 2) atsakovo veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar žalos nesukėlė (ieškovė neįrodinėjo, kad jau yra padaryta žalos), o atsakovas yra nesąžiningas.

33. Apeliantė nurodo, jog jos bendrovėje taikoma tvarka ne tik aiškiai įvardija, kad detalizuoti duomenys (asmens kodas, kontaktai, adresas ir kiti asmens duomenys) apie esamus ir potencialius bendrovės verslo partnerius ir klientus (juridinius ir fizinius asmenis), kuriuos atsakovas neteisėtai, pažeisdamas galiojančią tvarką 2022 m. rugsėjo 5 d. iš ieškovės duomenų bazės (duomenys neskelbtini) persisiuntė į savo naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), yra laikytini bendrovės komercine paslaptimi ir yra slapti, bet galiojanti tvarka taip pat aiškiai nustatė, kad tokios informacijos persisiuntimas į savo asmeninį paštą darbuotojams yra griežtai draudžiamas veiksmas ir atsakovas buvo susipažinęs su visais šiais taikomais reikalavimais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo atsakovo persisiųstus ieškovės klientų detalizuotus duomenis laikė ne komercine paslaptimi ir šiuo pagrindu nepagrįstai atmetė prevencinio ieškinio reikalavimus.

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

35. Pažymėtina, jog informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

36. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, kuri nelaikoma komercine paslaptimi, sąrašas. Pagal šią teisės normą, komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

37. Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą; pagal šį požymį komercinė paslaptis atribojama nuo bereikšmės ar mažareikšmės (net potencialiai negalinčios teikti ekonominės naudos) informacijos, taip pat informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 47 punktas). Teisinė apsauga turi būti suteikiama tik tokiai informacijai, kuri tam tikru mastu yra unikali ir vertinga jos turėtojui ir kuri nėra būtina darbuotojams, siekiant dirbti jų pasirinktose srityse, kadangi visuotinai pripažįstama, jog jokie apribojimai neturėtų varžyti darbuotojo teisės savo naudai pritaikyti įgūdžius ir žinias, įgytas iš ankstesnio darbo patirties (Unikel, R. Bridging the „Trade Secret“ Gap: Protecting „Confidential Information“ Not Rising to the Level of Trade Secrets. Loyola University Chicago Law Journal, vol. 29, 841 (1998), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra su klientais susijusi informacija (pvz., darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, geroji praktika) gali tapti neatsiejama su klientais tiesiogiai dirbusių darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi ir dėl šios priežasties nepripažįstama komercine paslaptimi pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

39. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laišku persiųsti duomenys yra klientų sąrašas, adresai, telefonai, tai yra kontaktiniai duomenys. 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške nebuvo asmeninių adresų ir kitų asmens duomenų, informacijos apie paslaugų pobūdį, suvartojamą elektros energijos kiekį, atsiskaitymus (įsiskolinimus) už suvartotas dujas ir elektros energiją, klientų (apskaitos prietaisų, vartotojų sistemų) patikrų rezultatus, taip pat informacijos apie patikimumą, mokumą, finansinę padėtį ar reputaciją, taip pat prekių/paslaugų tiekimo sąlygos, prekių/paslaugų įkainius, gautas ir parengtas sutartis, skaičiavimo programas, brėžinius, kitas specifines sąlygas. Taigi, sąraše nebuvo klientų sutarčių duomenų, t. y. mokėjimo planų, tarifų, suvartojimo kiekių, sutarčių datų ar kt. specifinių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrieji klientų duomenys (įmonių pavadinimai, adresai, vadovai, el. pašto adresai, kt.) yra viešai lengvai prieinama informacija (viešuose registruose, dujų ir elektros naudotojų sąrašus galima rasti regia.lt , kontaktus galima rasti internete rekvizitai.lt, telefono knygose), kuri neturi komercinės vertės, todėl neatitinka komercinių paslapčių sąvokos (CK 1.116 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se paprastai nelaikomas komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.

41. Taigi, vien klientų sąrašo su kontaktiniais duomenimis turėjimas jokios komercinės vertės nekuria, nes šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, įmonių duomenys yra randami viešai internete ir telefono knygose. Teisėjų kolgijos vertinimu, informacija neatitinka ir slaptumo reikalavimo, nes joje nebuvo viešai neprieinamos informacijos. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė, kokią komercinę vertę šioje specifinėje rinkoje kuria klientų sąrašas su kontaktiniais duomenimis, nesant kitos specifinės informacijos apie paslaugų/prekių kiekius, kainas, pobūdį, mokumą, patikimumą ir pan. Taigi, apeliantės argumentai, jog atsakovo persisiųsta informacija – ieškovės klientų sąrašas – atitinka visus komercinės paslapties požymius, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42. Apeliantė nurodo, jog atsakovas, neteisėtai persisiuntęs bei neteisėtai turėdamas ieškovės klientų sąrašą, gali juos atskleisti tretiesiems asmenims, neteisėtai panaudoti pats, siekiant pervilioti ieškovės klientus, pažeidžiant sąžiningą konkurenciją bei, be kita ko, sąlygojant ieškovei konkurencinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad detalizuotus ieškovės klientų duomenis šiuo atveju persisiuntė ne šiaip paprastas ieškovės darbuotojas, o rimtas ir atsakingas, ypač produktų pardavimo, taikomos pardavimų strategijos prasme reikšmingas Verslo sprendimų departamento vadovo pareigas užėmęs atsakovas.

43. Iš Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje taisyklių 5.4.4 ir 5.4.6, 3.3 punktų matyti, jog darbuotojai neturi teisės naudoti, kopijuoti ir / ar platinti įmonės informacijos kitais tikslais, nei savo darbo funkcijų įmonės veikloje vykdymas, o taip pat saugoti su įmonės veikla susijusios informacijos Darbuotojų asmeniniuose kompiuteriuose ir / ar kitoje techninėje įrangoje. Atsižvelgiant į minėtas taisykles, priešingai nei teigia apeliantė, darbo funkcijų vykdymo tikslais leistina naudoti, kopijuoti ir / ar saugoti su įmonės veikla susijusią informaciją. Nagrinėjamu atveju matyti, jog draudimo siųsti informaciją į asmeninį el. paštą, kai tai daroma darbo funkcijų vykdymo tikslais, nėra. Be to, kaip nurodo atsakovas, jis nesaugojo informacijos asmeniniame kompiuteryje ir / ar kitoje techninėje įrangoje, o 2022 m. rugsėjo 27 d. el. pašto paskyra buvo ištrinta. Pažymėtina, jog byloje duomenų, kad atsakovas būtų atskleidęs 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške esančią informaciją tretiesiems asmenims ir naudojo kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais, nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas ne šiaip paprastas ieškovės darbuotojas, o rimtas ir atsakingas, ypač produktų pardavimo, taikomos pardavimų strategijos prasme reikšmingas Verslo sprendimų departamento vadovo pareigas užėmęs asmuo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. el. laiške esančią informaciją atsakovas naudojo ne darbo funkcijų vykdymo tikslais ir tokių duomenų byloje nėra.

44. Be to byloje liudytojas A. V. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovas darbo klausimais jį nukreipė į ieškovės atsakingą darbuotoją, atsakovas jo niekada neviliojo, nesiūlė nutraukti ar nevykdyti sutarčių su ieškove. Taip pat byloje pateikta skambučio registras, iš kurios matyti, kad būtent liudytojas A. V. skambino atsakovui, todėl apeliantės argumentai, jog vien dėl to, jog pirmosios instancijos teismui byloje nebuvo pateikti konkretūs duomenys apie konkrečius jau atsakovo viliotus klientus, o teismo posėdžio metu apklaustas kliento atstovas A. V. viliojimo faktą paneigė, negalėjo būti pagrindas spręsti, kad žalos grėsmės ieškovei nėra yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Nors apeliantė taip pat nurodo, jog palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustotų galioti ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas savo ruožtu įgalintų atsakovą imtis veiksmų ieškovės atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, ar atliko neteisėtus veiksmus, kurie keltų grėsmę žalai atsirasti, nėra.

45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neva šalių ginčo atveju persiųsti duomenys vertinami kaip darbo pagalbinė priemonė, palengvinanti darbą. Šis teiginys nelogiškas ir pažeidžia pamatinius teisinės valstybės principus. Teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais pažymi, jog apeliantės įmonėje buvo leidžiama į namus parsinešti darbo kompiuterį, darbo telefoną, dirbti iš namų, taigi namuose buvo leista naudoti darbdavio informaciją darbo funkcijų vykdymo tikslais. Be to, pats atsakovas nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. darbo santykių galiojimo metu parsisiuntė duomenis apie elektros klientus (jų kontaktinius duomenis), kad būtų lengviau susisiekti, t. y. darbo funkcijų vykdymo tikslais. Kaip jau buvo nustatyta, įrodymų, jog atsakovas naudojo informaciją ne darbo tikslais ar būtų atskleidęs tretiesiems asmenimis, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos atsisiuntimas darbo funkcijų vykdymo tikslais negali būti laikomas neteisėtu ar pažeidžiančiu darbdavio teises ar teisėtus interesus.

46. Nors apeliantė nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. atsisiųstą informaciją ištrynė, tačiau pažymėtina, jog ne kartą atsakovas buvo nurodęs, kad jam nežinomos techninės priemonės įrodyti ištrynimo faktą. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, jog ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomos informacijos ir duomenų, kopijų neturi, todėl pakartotinai sunaikinti jau sunaikintų duomenų (2022 m. rugsėjo 27 d. el. paskyra ištrinta) ir/ar užfiksuoti tokių duomenų sunaikinimo faktą atsakovas objektyviai negali. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tenkinus tokius ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas būtų objektyviai neįmanomas. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą sunaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. iš duomenų bazės (duomenys neskelbtini) į naujai sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiųstus UAB „Ignitis“ klientų duomenis bei kitą turimą UAB „Ignitis“ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia laikomą informaciją ir šiuos duomenis ištrinti iš visų laikmenų, el. paštų, į kuriuos atsakovas išsisaugojo arba persiuntė duomenis, taip pat sunaikinti visas atsakovo atsispausdintas (jei duomenys buvo atsispausdinti) kopijas, atmetė.

47. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė CPK reikalavimų ir peržengdamas šalių pateiktų įrodymų ribas ėmėsi pats savo iniciatyva vertinti internete skelbiamą informaciją bei tai, jog teismas netinkamai įvertino elektros rinką, nepagrįstai nurodė, jog ieškovė užima 78 proc. rinkos dalį tarp juridinių asmenų, kai realiai ji sudaro mažesnę dalį. Pažymėtina, jog pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, o pagal minėto straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog didesnė ar mažesnė rinkos dalis procentais nėra esminis byloje lemiantis aspektas, kadangi elektrą perka visi juridiniai asmenys, tad juridinių asmenų sąrašas kažkokios komercinės vertės neturi. Siekiant tiekti elektrą reikalingos specialios licencijos, leidimai, yra nusistovėję didieji rinkos dalyviai, todėl netgi jeigu atsakovas ir turėtų atsisiųstą informaciją tai nekeltų realios žalos tikimybės: informacija yra viešai randama internete, viešuose registruose, telefonų knygose.

48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jos teisės yra ar bus pažeistos bei atsiras potenciali žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta reali grėsmė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ateityje atlikimo, sukeliant žalą, bei atitinkamai būtinumas ginti šiuo metu ieškovės teises prevencinio ieškinio instituto pagrindu.

49. Kadangi dėl kitų ieškinio reikalavimų apeliantė apeliaciniame skunde nepasisakė ir neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 4 260,21 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbos išlaidų), kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės.

51. Apeliantė nurodo, jog net jei ir vertinant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prevencinį ieškinį atmetė, net ir tokiu atveju, visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovui iš ieškovės yra nepagrįstas.

52. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neneigė (pripažino) atsakovo neteisėtų veiksmų neteisėtai persisiunčiant ieškovei priklausančią jos Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąraše komercine paslaptimi nurodytą informaciją. Šiuo atveju ieškovės veiksmus kreipiantis į teismą su prevenciniu ieškiniu sąlygojo išimtinai būtent tik paties atsakovo neteisėti veiksmai bei iš to galintys atsirasti ieškovei žalingi padariniai, atitinkamai būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltės, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas jam iš ieškovės yra neteisingas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovei kreipiantis su prevenciniu ieškiniu į teismą atsakovas dar buvo ieškovės darbuotojas (nušalintas nuo darbo), kuris ką tik buvo išreiškęs grasinimus ieškovei ir pasisavinęs jam priklausančią Konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąraše komercine paslaptimi įvardijamą informaciją. Tokiomis faktinėmis aplinkybės ieškovė turėjo pakankamą teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir šį kreipimąsi sąlygojo būtent paties atsakovo neteisėti kalti veiksmai, todėl visų atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovui yra nepagrįstas.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

54. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023).

55. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas visiškai, todėl atsakovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršijo, bet ir nesiekė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (atsiliepimas, triplikas, konsultavimas, susipažinimas su ieškovės teikiamais dokumentais, paaiškinimais, pasirengimas ir dalyvavimas 3 posėdžiuose). Be to, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju nebuvo pirmosios instancijos teismo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, neatsargumas ar jo nesąžiningumas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 5 d. darbo funkcijų vykdymo tikslais atsisiuntė sau el. laišką, to laiško nenaudojo jokiais kitais tikslais, 2023 m. rugsėjo 27 d. sunaikino informaciją. Pažymėtina, jog buvo leidžiama dirbti iš namų, nuotoliu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nėra. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį, operatyviai, vadovaudamasis nustatytais terminais teikė procesinius dokumentus, bylos nevilkino, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, buvo apdairus ir rūpestingas, atliekant procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovės pareikšto ieškinio atsakovui, o ieškovės argumentai, jog ieškovės veiksmus kreipiantis į teismą su prevenciniu ieškiniu sąlygojo išimtinai būtent tik paties atsakovo neteisėti veiksmai bei iš to galintys atsirasti ieškovei žalingi padariniai, atitinkamai būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltės, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių sumažinti nėra pagrindo.

56. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovei kreipiantis su prevenciniu ieškiniu į teismą atsakovas dar buvo ieškovės darbuotojas (nušalintas nuo darbo), kuris ką tik buvo išreiškęs grasinimus ieškovei ir dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nurodyta aplinkybė, įvertinant, kad ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

57. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

61. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 651,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas priteisti atsakovo patirtas prašomas priteisti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės atsakovui 1 651,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

62. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

63. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ignitis“ atsakovui M. B. 1 651,65 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė