Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 101-102, 105), kuomet parodė, kad 2024-07-01 su broliu R. ir kaimynu V., jo automobiliu „Hyundai Galloper“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Molėtus apsipirkti. Automobilį vairavo jis pats. Molėtų mieste esančioje Vilniaus – Ąžuolų gatvių žiedinėje sankryžoje, išvažiuodamas iš sankryžos į Vilniaus g., nepamatė pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios ir ją patrenkė. Pamena, kad prieš eismo įvykį automobiliu važiavo labai lėtai, kad brolis pirmas pamatė pėsčiąją ir jis sušuko, dėl to jis paspaudė stabdžių pedalą. Dėl sukelto eismo įvykio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Jis žino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, sutinka, kad žala nukentėjusiajai yra padaryta, bet mano, kad civilinį ieškinį turėtų apmokėti draudimas. Be to, jo manymu, pateikto nukentėjusiosios civilinio ieškinio suma per didelė, jis neturi iš ko sumokėti.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273, 291 straipsniai).

Nukentėjusioji G. O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-07-01 su drauge S. Š. ėjo iš vaistinės. Priėjo prie žiedinės gatvių sankryžos Molėtų mieste, ėjo pėsčiųjų perėja į kitą kelio pusę. Nuėjusios iki kelio viduryje esančios salelės, sustojo, draugė atsiliko, nes norėjo paimti skėtį, o ji apsidairė ir nuėjo į pėsčiųjų perėją. Kas įvyko, nepamena, prisimena, kad kažkas sakė gaisrininko vardą, o vėliau vėl prarado sąmonę. Ji dvi savaites buvo gydoma Vilniaus Santaros ligoninėje, kur jai nustatė dešinio inksto plyšimą, veido sumušimą bei kelio sumušimą. Veidas buvo stipriai sužalotas, skruostikauliuose buvo didelės hematomos. Po to gydėsi namuose ir važinėjo į tyrimus į Vilnių. Dabar ji vis dar lankosi pas urologą, važinėja į Žalgirio kliniką masažams. Dabar skauda dešinį skruostikaulį ir akies regėjimas susilpnėjo. Lūžių nebuvo, tačiau buvo dešinio inksto trūkimas. Operacijos metu buvo daryta embolizacija ir inksto prideginimas. Pagal urologą, ant inksto yra sukietėjimai, ir inkstas gali atsisakyti funkcionuoti. Neseniai atlikta echoskopija parodė nefrosklerozę. Gydytojai negarantuoja pagerėjimo. Dokumentai, patvirtinantys, kad gydosi, yra kompiuterinė tomografija byloje ir vidaus organų echoskopija. Ji lankosi Molėtų sveikatos centre bei kitoje ligoninėje, kur stebima inkstų būklė. Civiliniu ieškiniu prašė 10 000 Eur neturtinės žalos, iš kurių draudimas apmokėjo pusę. Dar 5 000 Eur neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo. Ji žino, kad žmogaus sveikata yra neįkainojama, tik ji žino savo sveikatos būklę. Čekius pateikė draudimui, o dabar jų neberenka. Pirmą kartą su kaltinamuoju susitiko tik po 7 mėnesių teisme ir sulaukė jo atsiprašymo. Ji priėmė jo atsiprašymą, tačiau mano, kad jis pavėluotas, kaltinamasis turėjo parodyti daugiau iniciatyvos, galbūt visa teismo eiga būtų kitaip klostėsi, jei po įvykio kaltinamasis būtų elgęsis kitaip. Dabar ji ieškinį palaiko visa apimtimi.

Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-01 su G. O. M. ėjo žiedinėje Vilniaus – Ąžuolų gatvių sankryžoje esančia pėsčiųjų perėja. Sankryžos salelėje buvo sustojusios, kur apsidairė ir abi ėjo tolyn. Tuo metu O. ėjo pirmiau jos, per kokį žingsnį, ir tuo metu staiga pamatė prieš save automobilį, į kurį ji atsirėmė rankomis. Tas automobilis staigiai stabdė ir priešais ją sustojo. Tada ant kelio pamatė gulinčią O. Į įvykio vietą atvyko gaisrininkai, kurie su neštuvais nunešė O. iki Molėtų ligoninės Priėmimo skyriaus (b. l. 48-50).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-01 su G. C. ir jo broliu R., automobiliu važiavo į Molėtus apsipirkti. Automobilį vairavo G., pats sėdėjo ant galinės sėdynės. Molėtų mieste esančioje Vilniaus – Ąžuolų gatvių žiedinėje sankryžoje, išvažinėjant iš jos į Vilniaus g., pajautė staigų stabdymą. Tuo metu į kelią nežiūrėjo, tad nesuprato, kodėl G. pradėjo stabdyti automobilį. Automobiliui sustojus, pamatė prie šaligatvio gulinčią moterį ir tada suprato, kad įvyko eismo įvykis (b. l. 53-56).

Liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-01 su V. G., broliu G., brolio vairuojamu ir jam priklausančiu automobiliu Hyundai važiavo į Molėtus. Molėtų mieste esančioje Vilniaus – Ąžuolų gatvių žiedinėje sankryžoje, išvažiuojant iš jos, pajautė staigų automobilio stabdymą, o pažiūrėjęs į priekį, pamatė krentančią moterį. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Brolis skambino pagalbos centrui ir iškvietė pagalbą. Teigė, kad tą dieną lijo, todėl kelio danga buvo šlapia. Pačio įvykio nematė, nes tuo metu į kelią nežiūrėjo (b. l. 59-62).

Iš 2024-07-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės, schemos matyti, kad įvykio vieta yra Molėtuose, Vilniaus – Ąžuolų gatvių žiedinėje sankryžoje. Kelio danga šlapia. Ant išvažiavimo iš žiedinės sankryžos esančios pėsčiųjų perėjos stovi automobilis „Hyundai Galloper“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekyje automobilio guli partrenkta moteris (1 t., b. l. 4-9; 11-12; 13-14).

Iš 2024-07-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Hyundai Galloper“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis techniškai tvarkingas, eismo įvykio metu neapgadintas (b. l. 15-16).

Iš Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialistės D. P. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2024-07-01 apie 10 val. 44 min., jai dirbant kartu su to paties skyriaus specialistu J. Ž., Molėtų m. Vilniaus-Ąžuolų gatvių žiedinėje sankryžoje automobilio „Hyundai Galloper“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. C., gim. (duomenys neskelbtini), blaivus, važiuodamas iš Ąžuolų g., suko į dešinę į Vilniaus g. (pirmas išvažiavimas) ir užvažiavo ant pėsčiosios G. O. M., gim. (duomenys neskelbtini), ėjusios per važiuojamąją kelio dalį įrengtoje pėsčiųjų perėjoje. Sužeista pėsčioji akivaizdžiai blaivi. Kartu su ja per perėją ėjo S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu nenukentėjo. Automobilyje „Hyundai Galloper“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu važiavo R. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini). G. C. paaiškino, kad važiavo iš Ąžuolų g. ir suko į dešinę, kadangi stipriai lijo jis nepastebėjo, kad per pėsčiųjų perėją eina žmonės. G. O. M. išvežta į Vilniaus ligoninę (b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus poskyrio specialisto 2024-08-19 išvadoje Nr. G 2564/2024(01) ir 2024-11-27 – 2024-11-28 papildomoje išvadoje Nr. pG 3906/2024(01) nurodyta, kad G. O. M. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodinėmis kraujosruvomis veido dešinėje, poodine kraujosruva kairiame kelyje, dešinio inksto parenchimos plyšimas su kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais tikėtina užduotyje nurodytu būdu. Dešinio inksto pažeidimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27-30, 124-126).

Iš registruotų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobilio „Hyundai Galloper“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – G. C. (b. l. 19).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); padariniai (dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau ir – KET, Taisyklės). Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kad eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamajam G. C. inkriminuota, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 9, 30 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti perėja einančios pėsčiosios, dėl ko partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta G. O. M. sveikata.

Taisyklių 9 punktas numato, kad vairuotojas privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui bei laikytis visų atsargumo priemonių. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Būtent šio punkto reikalavimų nesilaikymas yra pavojingas ir gali sukelti eismo įvykį ir BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius.

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis G. C. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad, išvažiuodamas iš žiedo, nepastebėjo per perėją ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Nukentėjusioji G. O. M. parodė, kad prie žiedinės gatvių sankryžos ėjo per pėsčiųjų perėją, perėjo kelio viduryje esančią salelę, o kas įvyko toliau, nepamena. Liudytoja S. Š. parodė, kad su G. O. M. ėjo žiedinėje gatvių sankryžoje esančia pėsčiųjų perėja, O. ėjo pirmiau jos, ir tuo metu staiga pamatė prieš save automobilį, į kurį ji atsirėmė rankomis. Automobilis staigiai stabdė ir priešais ją sustojo. Ant kelio pamatė gulinčią O. Liudytojai V. G.ir R. C. parodė, kad su G. C. važiavo per žiedinę sankryžą, išvažiuojant iš jos, pajautė staigų automobilio stabdymą, pamatė krentančią moterį, suprato, kad įvyko eismo įvykis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, fotolentelės matyti, kad kaltinamojo automobilis po eismo įvykio stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus poskyrio specialisto išvadų matyti, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. O. M. sveikata. Iš Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialistės D. P. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad vairuotojas G. C. buvo blaivus.

Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, sudaro logišką įvykių seką ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro kategorišką išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajam G. C. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent kaltinamasis. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog G. C. savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 30 punktų reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti perėja einančios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Teismo vertinimu, tarp tokių kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas ir buvo esminė ir pagrindinė autoįvykio priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes (vairavimo patirtis apie 30 metus), žinodamas, kad KET įpareigoją automobilio vairuotoją, artėjant prie pėsčiųjų perėjos, sumažinti važiavimo greitį bei sustoti ir praleisti pėsčiąjį per gatvę, galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kadangi nurodyti kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimo motyvai

Asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

G. C. šiuo nuosprendžiu teisiamas už vieno neatsargaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo ((BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnis), jo padaryta veika nesukėlė labai sunkių ar sunkių pasekmių nukentėjusiesiems. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. G. C. pergyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių, neigiamai vertina savo veiką, atsiprašė nukentėjusiosios. Jis yra pensininkas, į psichiatro ar priklausomybės ligų kabinėtų įskaitą neįrašytas, nusiskundimų dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą nebuvo gauta. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis nusikalto atsitiktinai šiuo metu nėra itin pavojingas visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, savo dydžiu nežymiai mažesnę nei įstatymo nustatytos bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnis, 61 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti perėja einančios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. C. automobilį vairavo blaivus, eismo įvykis nesukėlė labai sunkių ar sunkių pasekmių nukentėjusiajai. Kaltinamasis neigiamai vertina savo veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, teigiamai charakterizuojamas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, yra pensininkas, gyvena vienkiemyje.