- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-90-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24944-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- G. O. M.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,
civilinio atsakovo atstovei S. P. dalyvaujant naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. O. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir G. C. paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiosios G. O. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. C. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2024 m. liepos 1 d., apie 10.44 val., (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 30 punkto reikalavimus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, taip pat artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti perėja einančios pėsčiosios, dėl ko partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią G. O. M., kuriai dėl kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu ir poodinėmis kraujosruvomis veido dešinėje, poodinės kraujosruvos kairiame kelyje, dešinio inksto parenchimos plyšimo su kraujosruva buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nukentėjusioji G. O. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendį – jos civilinį ieškinį tenkinti. Nurodo, kad byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. AB „(duomenys neskelbtini)“ jai išmokėjo 4 620 Eur dydžio draudimo išmoką. Mano, kad ši suma nepakankama jos eismo įvykio metu patirtai žalai atlyginti. Eismo įvykio metu jai buvo sužalotas gyvybiškai svarbus organas – inkstas. Plyšęs dešinysis inkstas embolizuotas ir pridegintas. Po operacijos liekamuosius reiškinius jaučia devintas mėnuo. Šiuo metu 1/3 inksto nevykdo funkcijų ir gydytojai urologai prognozuoja visišką inksto sunykimą. Pagal paskutiniuosius tyrimus diagnozė – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad po įvykio inkste atsirado daugiau cistų, skauda, negali nešti didesnio kaip 3 kg svorio, būtina laikytis dietos. Pažymi, jog vis dar jaučia potraumines pasekmes. Aiškina, jog patyrė didelį fizinį skausmą, jai buvo sužalotas veidas, sumušti rankų riešai, dešiniajame skruostikaulyje iki šiol neišnykusi hematoma. Ji išnaudojo begales kremų, tepalų, vaistų kompresams, važinėjo į (duomenys neskelbtini). Po įvykio patyrė stresą, jaučia baimę eiti gatve, kankina nemiga, trinka širdies ritmas, jaučia nuovargį, stringa atmintis, svaigsta galva, paūmėjo ir kitos buvusios ligos, kai kurias procedūras reikėjo kartoti iš naujo (NVI). Nurodo, kad vartoja raminamuosius vaistus, organizmo stiprinimui naudoja vitaminus, maisto papildus, lašina lašelines. Paaiškina, kad gyvena viena, grįžusi iš ligoninės buvo nepajėgi apsitarnauti, jai buvo reikalinga pagalba, kurią suteikė draugės, kaimynės (reikėjo parnešti maisto iš parduotuvės, pagaminti valgį), dėl ko jautė nepilnavertiškumo jausmą. Dar ir dabar jai yra reikalinga pagalba buto sutvarkymui, pasivaikščiojimui, nes jos dukra gyvena kitame mieste. Teigia, kad išeiti į lauką bijojo ir po kelių mėnesių dėl mėlynėmis nusėto veido. Nežino kokia bus jos sveikatos būklė dar po kelių mėnesių - gal teks šalinti inkstą ar dializuoti, nes kas kartą atsiranda vis nauji sveikatos padariniai. Atkreipia dėmesį, kad G. C. yra dar jauno amžiaus ir jai nežinoma, kokio dydžio pensiją jis gauna. Byloje nėra duomenų, kad yra ieškantis darbo, teismas neišsiaiškino kokia jo turtinė padėtis. G. C. turi automobilį, turi teisę vairuoti, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, o būdamas atsakingas už jai padarytą žalą, ją atlyginti. Pabrėžia, kad teismas netaikė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nors jis grubiai pažeidė KET - ją partrenkė pėsčiųjų perėjoje.
Atsiliepimas
3. Civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
3.1. Nurodo, kad sprendimas dėl civilinei ieškovei mokėtinos draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti dydžio buvo priimtas remiantis jos pateiktais medicininiais duomenimis, pagal kuriuos, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas dėl eismo įvykio truko ne daugiau nei 3 mėnesius. Nukentėjusiajai tik su apeliaciniu skundu pateikus naujus, iki tol nepateiktus ir atitinkamai nevertinus medicininis dokumentus, patvirtinančius, kad dėl eismo įvykio jos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta ilgiau nei 6 mėnesius, remiantis gydytojo eksperto išvada, 2025 m. balandžio 15 d. atlikta draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priemoka 2 772 Eur sumoje. Taigi, draudikas, civilinei ieškovei jau yra išmokėjęs bendrą 7 392 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės reikalavimas priteisti dar 2 608 Eur, kad bendra išmokos suma siektų 10 000 Eur neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
3.2. Neginčija, kad dėl įvykio nukentėjusioji buvo priversta gydytis ir reabilituotis, patyrė skausmų, sunkumų buityje, moralinių išgyvenimų, baimę, kitus civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytus nepatogumus. Būtent, įvertinant visą tai, nukentėjusiajai apskaičiuota ir išmokėta 7 392 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Manytina, jog ši suma yra adekvati ir pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai dėl eismo įvykio atlyginti, tiek, kiek neturtinė žala gali būti vertinama pinigais, įvertinus jos specifiką.
3.3. Paaiškina, kad išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo mokamos remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Išmokėta 7 392 Eur suma yra maksimali Rekomendacijose nurodyta suma neturtinės žalos atlyginimui dėl eismo įvykio asmeniui patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, tais atvejais, kai nukentėjusysis dėl to būna nedarbingas virš 6 mėnesių. Civilinės ieškovės papildomai reikalaujama dar 2 608 Eur suma (iš viso 10 000 Eur) ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytas ribas.
3.4. Pažymi, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 3 500 Eur. Didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti tokio pobūdžio bylose priteisiamos tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas. Taip pat svarbu paminėti, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma, kurios prašo nukentėjusioji, šiuo atveju, patyrusi nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra įprastai priteisiama asmenims, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau ir nuolat kinta). Civilinės ieškovės prašoma papildomai priteisti suma gerokai viršija teismų praktikoje tokiais atvejais nukentėjusiems asmenims priteisiamas sumas. Civiliniame ieškinyje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo teismų praktikos šiuo aspektu, ja nesivadovauti ir tenkinti civilinės ieškovės reikalavimą dėl 2 608 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris sudarytų iš viso 10 000 Eur.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras, civilinio atsakovo atstovė ir nuteistojo G. C. gynėjas nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantė G. O. M. skundžia nuosprendį dėl jos pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo klausimu.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. C., pažeisdamas KET reikalavimus, padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neatsargų nusikaltimą, dėl kurio G. O. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. O. M. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodinėmis kraujosruvomis veido dešinėje, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, dešinio inksto parenchimos plyšimas su kraujosruva, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (1 t., 27-30; 124-126 b.l.).
8. G. O. M. į bylą pateiktame civiliniame ieškinyje, dėl G. C. sukelto eismo įvykio, savo patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur suma, ir atsižvelgdama į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jai atlygino beveik pusę sumos, prašė iš G. C. priteisti jai likusią neturtinės žalos dalį (1 t., 43 b.l.). Pirmosios instancijos teismas jos civilinį ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Buvo konstatuota, kad nukentėjusiajai šiuo metu atlyginta neturtinė žala – 4 620 Eur, kuri atitinka Rekomendacijų maksimalų dydį, yra teisinga satisfakcija dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų ir pagrindo dar padidinti nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą nėra. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrina nukentėjusiajai teisingą kompensaciją. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų, jog po nukentėjusiosios sužalojimų ir gydymo buvo komplikacijų, liko liekamųjų pasekmių, sumažėjo jos gyvenimo kokybė, kas leido daryti išvadą, kad jos gydymas buvo sėkmingas. Ji nedirba, yra pensininkė, duomenų, kad jos sveikatos sutrikdymo laikotarpis buvo ilgesnis, nei 3 mėnesiai, nukentėjusioji nepateikė. Taip pat tai, jog nėra duomenų, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas kokio nors dydžio dalyvumo, neįgalumo lygis ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos lygis. Be kita ko, atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti, savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.
9. Pateiktu apeliaciniu skundu G. O. M. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad 4 620 Eur dydžio draudimo išmoka yra nepakankama jos eismo įvykio metu patirtai žalai atlyginti. Tą, jos manymu, padarytų visos 10 000 Eur sumos priteisimas. Nurodo, kad šiuo metu 1/3 inksto nefunkcionuoja ir gydytojai urologai jai prognozuoja visišką inksto sunykimą. Ji negali nešti didesnio kaip 3 kg svorio, jai būtina laikytis dietos. Be to, jai paūmėjo kitos, iki tol buvusios ligos. Ji nežino, kokia bus jos sveikatos būklė dar po kelių mėnesių, gal teks šalinti inkstą ar dializuoti, nes kas kartą atsiranda vis nauji sveikatos padariniai. Po įvykio ji patyrė stresą, ją kankina nemiga, trinka širdies ritmas, stringa atmintis, svaigsta galva, jaučia nuovargį, baimę eiti gatve. Grįžusi iš ligoninės, ji buvo nepajėgi apsitarnauti, jai buvo reikalinga pagalba, kurią suteikė draugės, kaimynės (reikėjo parnešti maisto iš parduotuvės, pagaminti valgį), dėl ko jautė nepilnavertiškumo jausmą. Dar ir dabar jai yra reikalinga pagalba buto sutvarkymui, pasivaikščiojimui. Išeiti į lauką bijojo ir po kelių mėnesių dėl mėlynėmis nusėto veido.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus ir jo priėmimo metu byloje buvusius duomenis apie G. O. M. padarytus sužalojimus, jos sveikatos būklę bei patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad jai išmokėta 4 620 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra teisinga satisfakcija patirtoms neigiamoms pasekmės atlyginti.
13. Pažymėtina, kad G. O. M. pateikus apeliacinį skundą, ji prie jo pridėjo papildomus, AB „(duomenys neskelbtini)“ nevertintus medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad dėl eismo įvykio jos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta ilgiau nei 6 mėnesius. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, civilinis atsakovas G. O. M. išmokėjo dar 2 772 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taigi, viso G. O. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 7 392 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ši suma, apeliacinio teismo manymu, yra adekvati ir proporcinga, nukentėjusiosios neturtiniams išgyvenimams kompensuoti. Be to, ji atitinka Rekomendacijų maksimalų dydį. Jos dar labiau didinti, kaip prašo nukentėjusioji, priežasčių nėra.
14. 2025 m. gegužės 6 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą G. C. teikė advokatas V. Kupcikevičius ir jo gynybos išlaidos sudaro 112,50 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios skundą, kuris yra atmetamas, bei tai, kad G. C. yra bedarbis, pensininkas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiosios G. O. M. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš G. C. nepriteisti.