- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- 1-171-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23511-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- L. G.
- Nukentėjusysis
- A. D., V. D., V. L.
- Civilinis atsakovas
- ADB Gjensidige filialo
- Kategorijos
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,
sekretoriaujant Almai Kazlauskienei, Dalei Juškevičienei, Vilmai Janonienei, Tatjanai Daugirdienei,
dalyvaujant prokurorei A. V., J. Č., I. Z.,
kaltinamajam L. G.,
kaltinamojo gynėjams advokatams R. K., D. S.,
nukentėjusiesiems A. D., V. D., V. L.,
nukentėjusiųjų V. D. ir V. L. atstovei advokatei R. L.,
civilinio atsakovo ADB Gjensidige filialo atstovui A. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
L. G. 2019 m. birželio 5 d. apie 17.06 val. kelyje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi Kaišiadorys – Žiežmariai 5,700 km. (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. kelių eismo taisyklių 9 punktą nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; ir 154 punktą nurodantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu Kaišiadorys – Žiežmariai, Žiežmarių kryptimi važiuojančios transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. D., vairuojamo V. D., su kuriuo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. D., kuriai dėl blužnies plyšimo, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šio automobilio keleivė V. L., kuriai dėl pakauškaulio kairio kondilo lūžio, kairio raktikaulio lūžio, kairės pusės I-o bei VIII-o šonkaulių lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. 17 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu Ford Tranzit nuo (duomenys neskelbtini), ir susidūrė su Audi, važiuojančia nuo Kaišiadorių. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) 50 km/h greičiu. Tuo metu, kai išvažiavo į pagrindinį kelią automobilių nebuvo, tačiau pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, kadangi nesustojo prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią. Toje sankryžoje matomumas į Žiežmarių pusę geresnis, o į Kaišiadorių pusę yra kalniukas, užstoja krūmai. Teigia, kad šiuo keliu važinėjantis dažnai. Nurodė, kad po eismo įvykio kvietė pagalbą, klausė visų duodamų nurodymų, buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų. Savo elgesį vertinai prastai, gailisi dėl eismo įvykio, nurodė, kad eismo įvykis įvyko, jam pagavus „žioplį“. Su nukentėjusiųjų prašomu žalos dydžiu nesutinka, kadangi neturi tokių pinigų atlyginti jai, tačiau nežino kokia suma būtų tinkama. Sutinka mokėti žalos tiek kiek teismas priteis, tačiau ne tokias sumas, kokias prašo priteisti nukentėjusiosios. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo motiną L. G..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo L. G. prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. per pietus parvažiavęs į namus iš darbo išleido žmoną ir vaikus pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Automobilį Audi A4 vairavo žmona V. D., o kartu su ja važiavo dukra A. ir sūnus J., kurie sėdėjo vaikiškose kėdutėse. Žmonai vairuojant automobilį kelio nuo autostrados iki Kaišiadorių atkarpoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti jo artimieji: uošvienė V. L. ir sutuoktinė V. D., bei sugadintas jam priklausantis automobilis „Audi A4“, 1996 metų gamybos. Jis civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia, kadangi už sugadintą transporto priemonę atlygino draudimo bendrovė, t. y. sumokėjo 684 Eur. Jis į įvykio vietą atvyko po eismo įvykio, matė įvykio vietą, sugadintą jam priklausantį automobilį. Kalbėjo su techninės pagalbos vairuotoju, kuris matė įvykį ir pasakojo, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis nestabdydamas įlėkė į sankryžą, ir trenkėsi į jo žmonos vairuojamą automobilį.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. apie pietus ji su vaikais išvažiavo pas tėvus ir ten pabuvo pusdienį. Grįžus iš darbo motinai V. L., kartu važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo ji, jos mama V. L. ir jos sūnus. Jos motina V. L. sėdėjo automobilyje už jos kairėje pusėje, galinėje sėdynėje, o automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo sūnus J.. Apsipirkę važiavo atgal į tėvų namus ir netoli (duomenys neskelbtini) pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį atvažiuoja automobilis. Automobilis trankėsi į jos vairuojamą automobilį ir jį apsuko. Po autoįvykio automobilio durelių vairuotojo pusėje atidaryti buvo neįmanoma, kadangi jos buvo sulankstytos ir užstrigę. Ji išlipo iš automobilio per keleivio pusę. Išlipusi bandė kalbinti V. L., bet ji nekalbėjo, buvo susmukusi. Po kurio laiko atvyko ugniagesiai, policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Ugniagesiai išėmė iš automobilio J., po to jo kėdutę ir tada pradėjo kalbinti motiną V. L., kuri kažkiek atsigavo. Ji pati stovėjo atsirėmusi į automobilio dureles ir rėmą, kadangi, negalėjo kojų nei pakelti, nei paeiti. Medikai ją paguldė ant greitosios vežimėlio ir atvežė į Kaišiadorių ligoninę, kartu su sūnumi J.. Kaišiadorių ligoninėje ją bandė peršviesti, tačiau dėl labai didelio skausmo kojose to padaryti negalėjo, kadangi tam tinkamos įrangos neturėjo, tuomet ją su vaiku išvežė į Kauną. Kaune padarė tyrimus, peršvietė ir pasakė, kad yra trūkusi blužnis, kad kažkiek viduje yra kraujo, kad yra lūžęs kaulas dėl kurio ji negali judėti. Ligoninėje jai buvo atliekami tyrimai, visą savaitę laiko ligoninėje pragulėjo nepasikėlusi. Po autoįvykio ji, bei jos motina V. L. negalėjo judėti, kalbėdavo tik telefonu, nors gulėjo toje pačioje ligoninėje. Pati ligoninėje pragulėjo savaitę laiko(septynias dienas), o po to buvo išleista į namus. Dvi dienas pabuvus namuose jai prasidėjo komplikacijos. Po to paaiškėjo, kad prasidėjo labai staigus vidinis kraujavimas, kurio metu ji neteko dviejų litrų kraujo, jai buvo atlikta skubi operacija, kurios metu pašalinta blužnis, kuri yra svarbi imuniteto dalis. Ligoninėje prabuvo dar septynias dienas. Šiuo metu, dėl to, kad neturi blužnies, jai pasireiškė trombocitozė, tai yra trombocitų kiekio didėjimas dėl kurio yra padidėjęs kraujo krešumas. Šiuo metu jai skauda koją, negali važiuoti dviračiu, slidinėti. Nurodo, kad įvykio metu jai buvo padaryti sužalojimai – kairės pusės gaktikaulio šakos lūžis, trūkusi blužnis, kuri dėl komplikacijų vėliau buvo pašalinta. 2019 m. birželio 5 d. ir šiuo metu ir ji yra vaiko auginimo atostogose, iki tol dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘. Dėl įvykio ji nepatyrė jokių negautų pajamų. Nurodo, kad bus reikalinga atlikti rando šalinimo procedūrą, kurios draudimas nedengia dėl to, kad ji yra nepadaryta ir jos kol kas negalima daryti, dėl to, kad randas nėra pilnai sugijęs, kad jį būtų galima lazeriu šalinti. Bus reikalingos vakcinos meningokokinės infekcijos, pneumonokokinės infekcijos, taip pat kiekvienais metais skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, rekomendacijas skiepytis pateikė gydytojai ir infektologas. Nurodo, kad autoįvykio metu buvo sugadinta automobilinė kėdutė, pirkta nauja 2014 metais, kuri kainavo 580 Lt. Dėl patirtų sužalojimų ji yra fiziškai apribota, du mėnesius pragulėjo kaip visiškai neįgali. Šešias savaites buvo skirtas visiškai gulimas rėžimas. Neteko organo, kuris yra atsakingas už žmogaus imunitetą, negali išeiti į kiemą, nes bijo užsikrėsti kokia nors infekcija, nes bet kokia infekcija yra labai pavojinga. Nurodo, kad šiuo metu bijo vairuoti automobilį, kas yra neišvengiama, nes turi vežti vaikus į įvairius būrelius, nepasitiki kitais eismo dalyviais. Anksčiau važinėdavo dviračiu, lankė sporto salę, slidinėjo, tačiau po įvykio to daryti negali. Didelių pokyčių kasdieniame gyvenime nėra, tačiau turi saugotis dėl susilpnėjusio imuniteto, vartoti papildus, žiūrėti labai savo mitybą. Šeimyninis gyvenimas po įvykio pakito, vaikai tapo labai jautrūs, su vyru santykiai nepablogėjo. Nurodo, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo neturtinės žalos 4 800 Eur, o turtinės žalos apie 600 – 800 Eur. Draudimo bendrovė sumokėjo už visas vakcinas, kurios buvo atliktos, gydytojų konsultacijas, automobilio transportavimo išlaidas, dalį kėdutės vertės, dalį vyro netektų pajamų, už ramentus, vaistus, kuriuos reikėjo gerti dėl to, kad buvo gulimam rėžime, kad jai nesiformuotų trombai. Nurodo, kad kaltinamasis atsiprašė tik paragintas gynėjo. Kaltinamasis po įvykio neskambino, nesidomėjo kaip ji jaučiasi, nelankė. Iki šios dienos kaltinamasis nėra atlyginęs jokios žalos. Prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės solidariai 1311 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 15200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. L. paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. pas ją atvyko duktė V. D. su vaikais. Po to nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir grįžtant namo iš (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio atvažiavo mašina ir trenkėsi į dukters vairuojamą automobilį. Dėl autoįvykio metu patirtos galvos traumos nieko neatsiminė iki kol atgavo sąmonę Kauno klinikose. Gydytojai sakė, kad jai buvo ne sąmonės netekimas, bet dėl galvos traumos apsvaigimas. Po įvykio jai buvo sužalota galva, sulaužyti du šonkauliai, iš kurių vienas buvo įdūręs į plautį, todėl buvo įvestas drenas ir valomas plautis, bei sulaužytas raktikaulis. Buvo sutraiškytas raktikaulis, dėl ko rankos negalėjo pakelti, skaudėjo galvą, ji svaigo, buvo dideli skausmai. Savaitę laiko negalėjo atsikelti ir net atsigulti ant pagalvės. Nurodo, kad ligoninėje išgulėjo apie 18 dienų. Gydytojas pergyveno kas bus su galva, tačiau ir dabar pastoviai juntamas skausmas, nors kažkiek ir pagerėjo. Skausmas galvoje juntamas būtent kairėje pusėje ir skauda būtent tą pusę, kur buvo perdurtas plautis. Reiškia 16 600 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį. Nurodo, kad po autoįvykio jai liko pastovus galvos skausmas, reikia gerti raminančius vaistus, reikalingas poilsis darbe, nes sudėtinga išdirbti. Šiek tiek pasikeitė jos kvėpavimas, einant greičiau uždūsta. Po eismo įvykio ji negali važiuoti dviračiu, teko parduoti karvę, nes neliko jėgų ją prižiūrėti. Nurodo, kad šiuo metu jos psichologinė ir dvasinė būsena yra prasta, kadangi visur važiuodama su vyru mato, kad galėtų įvykti įvykis. Taip pat nurodė, kad pasikeitė jos psichologinė būsena, ji bijo išeiti iš namų, nes bijo automobilių, sapnuoja košmarus, gydytoja išrašė raminančių vaistų, iki tol nereikėjo tokių vaistų vartoti. Nurodo, kad kaltinamasis jos atsiprašė paprašytas gynėjo, atrodo, kad priverstinai. Iki šios dienos kaltinamasis jai nėra atlyginęs nei kiek prašomos priteisti neturtinės žalos.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. O. paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17 val., gavo pranešimą dėl eismo įvykio, buvo nurodyta, kad yra nukentėjusių žmonių. Atvykęs į įvykio vietą matė medikus, ugniagesius. Įvykio vietoje buvo susidūrę du automobiliai: pilkos spalvos Audi ir baltos spalvos krovininis autobusiukas. Automobilis Audi buvo nuvažiavęs nuo kelio, o autobusiukas, gal tik į šalikelę, tačiau gerai neatsimena. Įvykio vietoje buvo tik autobusiuko vairuotojas, kiti žmonės jau buvo medikų automobiliuose. Mano, kad eismo įvykis įvyko, kadangi mikroautobusas išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Audi, su juo susidūrė. Prašo, kad būtų pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuo metu dėl praėjusio laiko tarpo, visko gerai nepamena.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo J. O. parodymus nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17:07 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kelyje Kaišiadorys – Žiežmariai nuo (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) važiuojant, prie pat sankryžos susidūrė automobilis su autobusiuku, girdi šaukiasi žmonės pagalbos. Atvykus į nurodytą vietą buvo rasti nuo kelio nuvažiavę du automobiliai, tai "Audi A4" valst. numerių šiuo metu nepamena, ir "Ford Transit" valst. Nr. šiuo metu nepamena. Įvykio vietoje jau buvo atvykę kolegos, kurie užtikrino eismo įvykio vietos saugumą ir eismo saugumą. Dirbo medikai ir ugniagesiai gelbėtojai, kurie vadavo žmones bei valė kelio dangą (dėl to atvykus, kelio danga buvo dalinai nuvalyta ir nebuvo aiški tiksli susidūrimo vieta). Automobilio "Audi A4" vairuotoja kurios vardo ir pavardės šiuo metu nepamena ir jos mažametis sūnus kurio vardo ir pavardės taip pat nepamena, GMP brigados jau buvo išgabenti į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvo "Audi A4" keleivė, kurios vardo ir pavardės negali pasakyti nes nepamena, kuri ugniagesių gelbėtojų buvo išvaduota iš užspausto automobilio ir skubiai išgabenta į gydymo įstaigą. "Ford Transit" vairuotojui L. G. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 prom., blaivumas. Jis paaiškino, jog atvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio "Audi" markės automobilio ir su juo susidūrė, ko pasekoje abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Įvykio vietoje iš L. G. paimti raštiško paaiškinimo nebuvo galimybės kadangi jis medikų buvo išgabentas į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvęs L. G. paaiškino, jog jam važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) priekyje jo, važiavusio "Audi" automobilio, kuris važiavo pagrindiniu keliu, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu atvažiavęs mikroautobusas "Ford Transit" net nepristabdęs kirto pagrindinį kelią bei nepraleidęs juo važiavusios "Audi" markės automobilio su juo susidūrė. Liudytojas Z. B. paaiškino, jog jam važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu atvažiavęs ir net nepristabdęs automobilis "Ford Transit" kirsdamas pagrindinį kelią nepraleido juo važiuojančio "Audi" markės automobilio ir su juo susidūręs nuvažiavo nuo kelio. Kadangi Z. B. yra techninės pagalbos darbuotojas jo apklausti nebuvo galimybės, nes siekiant užtikrinti eismo saugumą jis specialiuoju transportu laisvino kelią, tikslu pašalinti eismo įvykio padarinius ir taip atlaisvinti kelio važiuojamąją dalį. Eismo įvykio vietoje padarė foto nuotraukas, surinko eismo įvykio medžiagą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, užfiksavo liudytojų duomenis ir reguliavo eismą. Abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo nutransportuotos į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 177-178).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. B. paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17 val. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža pamatė išvažiuojantį mikroautobusą į pagrindinį kelią, kuris susidūrė su kitu automobiliu važiuojančiu Žiežmarių kryptimi. Buvo smūgis į Audi automobilį, kuris atsidūrė kelkraštyje, o mikroautobusas trenkdamasis apsisuko ir nulėkė į griovį. Iš Audi automobilio išlipo, jo manymu, vairuotoja ir atsistojo šalia automobilio prie vaiko, kuris sėdėjo kėdutėje. Ten buvo didelis klyksmas, išgąstis. Gale, šalia vaiko sėdėjo moteris, kuri dejavo ir sakė, kad yra prispausta. Mikroautobuso Ford vairuotojas lyg stovėjo prie savo mašinos, nebandė padėti nukentėjusiesiems po įvykio. Audi automobilyje buvo prispaustų žmonių. Kažkas dar privažiavo, buvo bandoma atidaryti duris, tačiau nepavyko, atvažiavo gelbėtojai ir išlaisvino. Su automobilio Ford vairuotoju nebendravo, akivaizdžiai sužalojimų nesimatė. Visą eismo įvykio eigą matė apie 50-60 metrų atstumu. Buvo birželio mėnuo šviesu, oras geras. Ford automobilis į sankryžą įvažiavo greitokai, bet greičio negali pasakyti, įvažiuojant į sankryžą Ford automobilio vairuotojas turėjo sustoti. Kokiu greičiu važiavo automobilis Audi, negali pasakyti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. A. C. pakomentavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tyrimas pradėtas 2019 m. liepos 26 d. ir atsakyta į tyrėjos 2019 m. liepos 22 d. užduotyje pateiktus klausimus. Nukentėjusiajai V. L. buvo nustatytas pakauškaulio kairiojo kondilo lūžis, kairiojo raktikaulio lūžis, kairės pusės pirmo ir aštuntojo šonkaulio lūžiai. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku, eismo įvykio metu. Patirti sužalojimai nukentėjusiajai V. L. galėjo būti padaryti sėdint ant galinės automobilio sėdynės. Nurodė, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, kuriame nurodoma kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai, sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat ekspertas pakomentavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nukentėjusiajai V. D. nustatytas blužnies plyšimas, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tyrėjos užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nurodo, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.11 punktu sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas A. S. paaiškino, kad V. D. prašė priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos. Šiuo metu yra išmokėta 4 800 Eur. Tokia suma išmokėta atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir teismų praktiką, todėl mano, kad paskaičiuota suma pagrįsta, likusi dalis atmestina. Taip pat atstovas nurodė, kad V. D. yra pareiškusi 2 016,00 Eur turtinės žalos reikalavimą, iš kurio jau yra patenkinta didžioji dalis. Už sugadintą kėdutę buvo išmokėta 95,00 Eur, atsižvelgiant į vidutinę rinkos kainą ir į penkių metų senumą. Skaičiavimai pateikti tiek atsiliepime, tiek balandžio mėnesio rašytiniuose paaiškinimuose. Taip pat buvo prašoma 1035,00 Eur randų šalinimo procedūrai, tačiau šios išlaidos neapmokėtos, nes šios išlaidos nėra patirtos, nėra pateikta įrodymų. Nurodė, kad tokios išlaidos atlyginamos tik tuomet kai nukentėjusysis neturi tam lėšų. Duomenų, kad nukentėjusioji tos operacijos negali atlikti savo lėšomis ir pateikti įrodymus, kad operacija atlikta, neturi. Taip pat kompensuota: 25 Eur už sąnario echoskopiją, 30 Eur už ramentą, 40,97 Eur už vaistus, 193,50 Eur už vakciną, 6,28 Eur už pleistrus ir tvarsčius, 42,35 Eur už transporto priemonės transportavimą, 13,75 Eur už kurą. Taip pat prašyta negautų pajamų, į kurias buvo įskaičiuotos Sodros išmokėtos išmokos nukentėjusiosios V. D. vyrui D.. Nors prašyta 404,11 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 19 d., buvo paskaičiuotas vienos dienos vidutinį darbo užmokestį į rankas ir išmokėta 79,68 Eur negautų pajamų, tai yra skirtumas tarp faktiškai negautų pajamų ir Sodros išmokėtos išmokos, kadangi pagal CK Sodros išmokėtos išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nurodė, kad V. L. prašė priteisti 16 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atstovas nurodė, kad yra kompensuota 3 400,00 Eur, likusi dalis jo manymu yra nepagrįsta, atsižvelgiant į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, teismų praktiką ir liekamuosius reiškinius. Taip pat prašoma priteisti V. L. 234,65 Eur turtinės žalos, tai yra 17,00 Eur už peties įtvarą ir 217,00 Eur negautų pajamų. Nurodė, kad šios išlaidos nukentėjusiajai buvo kompensuotos ir įrodymai pateikti.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. L. nustatyta pakauškaulio kairio kondilo lūžis, kairio raktikaulio lūžis, kairės pusės I bei VIII šonkaulių lūžiai. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b l. 128-130).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. D. nustatyta blužnies plyšimas, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 153-155).
Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d., 17 val. 22 min. L. G. nustatytas 0,00 promilių girtumas (t. 2, b. l. 71-72).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jau šalikelėje randasi du apgadinti automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 14-21).
Transporto priemonės automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad yra sugadintos šio automobilio priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, priekinis automobilio stiklas, galinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis galinis kairės pusės stiklas, automobilio stogas deformuotas ( t. 1, b. l. 184-186,190-195).
2019 m. birželio 5 d. Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. A. priėmė administracinį sprendimą „Dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme“ (t. 1, b. l. 187).
Žemesnės instancijos teismas
Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 188).
ADB „Gjensidige“ 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. D. buvo kompensuoti nuostoliai dėl apgadinto automobilio. Transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta neremontuotina ir įvertinus jos liekamąją vertą išmokėta 684,00 eurų suma (t. 2, b. l. 52).
Transporto priemonės krovininio automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta sekantys apgadinimai: sugadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės (t.2, b. l. 10-12, 16-23).
2019 m. birželio 5 d. Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. A. priėmė administracinį sprendimą „Dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme“ (t. 2, b. l. 13).
Žemesnės instancijos teismas
Automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 14).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta kad L. G. 2019 m. birželio 5 d. apie 17.06 val. kelyje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi Kaišiadorys – Žiežmariai 5,700 km. (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu Kaišiadorys – Žiežmariai, Žiežmarių kryptimi važiuojančios transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. D., vairuojamo V. D., su kuriuo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. D., kuriai dėl blužnies plyšimo, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šio automobilio keleivė V. L., kuriai dėl pakauškaulio kairio kondilo lūžio, kairio raktikaulio lūžio, kairės pusės I-o bei VIII-o šonkaulių lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamasis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 154 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta: kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas); kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 154 punktas).
Kaltinamasis L. G. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir nurodė, kad pažeidė KET 9 ir 154 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. D. ir V. L. sveikata.
Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, rašytiniai įrodymai, tame tarpe teismo medicinos specialisto išvados, kurios patvirtina, kad nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Todėl teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs bei sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo kaltinamasis L. G., kuris vairuodamas jam priklausantį automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas iš šalutinio kelio, neįsitikino, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja, jokia transporto priemonė, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, dėl ko atsitrenkė į jį. Taip padarė nukentėjusiosioms V. D. ir V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus.
Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, būtų prieš įvažiuodamas į kelią įsitikinęs, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo L. G. padaryti nurodyti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiosioms V. D. ir V. L. padarytais sunkiais sveikatos sutrikdymais. Todėl yra pagrindas L. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti bausmę.
Pripažindamas L. G. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirdamas už ją bausmę, teismas pažymi, jog skirdamas bausmę teismas turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę L. G., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau savo veiksmus bandė pateisinti dėl to, kad vairuodamas automobilį pagavo „žioplį“ ir dėl to įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužaloti du žmonės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu neatsiprašė nukentėjusiųjų ir tai padarė tik paskutiniame teisiamajame posėdyje, paragintas jo gynėjo. Tai parodo, kad kaltinamasis nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, o nukentėjusiųjų atsiprašė tik siekdamas švelninti savo teisinę padėtį. Nustatytos aplinkybės sumenkina kaltinamojo L. G. pareikštą kaltės pripažinimo faktą ir gailėjimosi reikšmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto aspektu ir dėl to nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). L. G. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 157 -160), neteistas (t. 2, b. l. 75), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų grupei ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (t. 2, b. l. 77), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 79), nedirba. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad L. G. asmenybė nėra pavojinga, jis nusikalto atsitiktinai, tačiau vertintina ir tai, kad nusikaltimu ne tik sukeltos sunkios pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai, bet ir padaryta turtinė žala, kuri nėra kaltinamojo atlyginta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmių rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmą kartą teisiamam asmeniui laisvės atėmimo bausmė neskirtina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis). Teismas pažymi, kad L. G. padarė neatsargų nusikaltimą, tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje už neatsargų nusikaltimą numatyta bauda siekia nuo 20 MGL iki 750 MGL. Teismas įvertinęs L. G. charakterizuojančius duomenis mano, kad žymiai mažesnės už vidurkį baudos paskyrimas, šiuo atveju padės įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes kaltinamajam L. G. skirtina 60 MGL - 3000 (trijų tūkstančių eurų) bauda. Taip pat būtų tikslinga leisti kaltinamajam sumokėti baudą per ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių laikotarpį. Be to, nevykdant bausmės - baudos, priklausomai nuo galimybės ją sumokėti, ji gali būti vykdymo procese keičiama kita bausmės rūšimi - viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7, 8 dalys).
Kadangi L. G. padarė nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, todėl nagrinėjamu atveju būtina svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, skyrimo klausimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).
Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis L. G. padarė nusikaltimą naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikaltimas įvykdytas šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, ko pasekoje sunkius kūno sužalojimus patyrė net du keleiviai. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus iš kurių du kartus jau po nusikalstamos veikos padarymo. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis L. G. naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones elgiasi neatsakingai, kelia grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai, todėl jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimesnį minimaliam vienerių metų ir šešių mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).
Dėl laidavimo taikymo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. G. gynėjas advokatas D. S. prašė atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos L. G. atsakomybei. Kartu pateikė L. G. prašymą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei L. G. charakterizuojančius dokumentus.
Toks prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis) ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta teismo diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc) spręsti, ar yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, net ir tais atvejais, kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje išvardytos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nesant imperatyvo teismui taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, sprendžiant šį klausimą turi reikšmę ne tik formalus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimas, bet ir įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, apibūdinančios veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką ir panašiai. Pažymėtina, kad galimybė nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar paskirti jam bausmę reiškia baudžiamosios atsakomybės diferencijavimą, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra išimtinis atvejis, antraip baudžiamasis įstatymas, t. y. baudžiamojo kodekso normos, nustatančios, kad nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui skiriama bausmė (nurodyta baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje), netektų imperatyvaus pobūdžio, taip būtų pažeidžiamas ir konstitucinis visų lygybės prieš įstatymą principas. Teismo sprendimo dėl baudžiamosios atsakomybės realizavimo (atleisti nuo jos ar skirti bausmę) neturi lemti kaltininko interesai; baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusio asmens, kuriam nusikalstama veika padaroma žala, interesų užtikrinimas taip pat turi būti įgyvendinamas, nes teisingumo vykdymas baudžiamosiose bylose (baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnis) reiškia ir skirtingų proceso subjektų teisę į teisingo teismo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 2K-377-222/2017).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. G. prisipažino daręs nusikalstamą veiką, tačiau teisiamųjų posėdžių metu nebuvo nustatyta, kad jis gailėtųsi ją padaręs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis neatlygino net dalies prašomų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, nors viename teisiamajame posėdyje buvo žadėjęs tai padaryti. Taip pat iš kaltinamojo L. G. elgesio matyti, kad nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis įsipareigotų ateityje atlyginti nukentėjusioms padarytas žalas. Taip pat kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo du kartus buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis nelinkęs laikytis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, kad nėra visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų imperatyvių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu laidavimo instituto taikyti nėra galimybės.
Dėl civilinių ieškinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios V. D. ir V. L. pareiškė bendrą civilinį ieškinį L. G. ir civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“, kuriuo nukentėjusioji V. D. prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 0163,23 Eur turtinės ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji V. L. – 234,65 Eur turtinės ir 16 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusiosios prašė priteisti solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusysis A. D. civilinio ieškinio byloje nepareiškė, kadangi ADB „Gjensidige“ už transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo jos liekamąją vertę – 684,00 Eur (t. 2, b. l 52–54).
Automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas kaltinamasis L. G. padarė eismo įvykį, kuris yra ir automobilio savininkas, įvykio metu buvo drausta ADB „Gjensidige“ (t. 2, b. l. 62).
ADB „Gjensidige“ dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai V. L. atlygino 3 400,00 Eur neturtinės žalos ir 266,28 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 249,28 Eur negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir 17,00 Eur gydymo išlaidoms už alkūnės įtvarą atlyginti.
ADB „Gjensidige“ dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai V. D. atlygino 4 800,00 Eur neturtinę žalą ir 79,68 Eur negautas pajamas laikino darbingumo laikotarpiu, 95,00 Eur už Maxi Cosi Tobi vaikišką automobilio kėdutę, 334,75 Eur gydymo išlaidoms atlyginti (35,00 Eur už rando šalinimo konsultaciją, 25,00 Eur už sąnario echoskopiją, 30,00 Eur už ramentus, 44,97 Eur už vaistus, 193,50 Eur už skiepus, 6,28 Eur už gydymo priemones), 42,35 Eur už transporto priemonės transportavimą ir 13,75 Eur kuro išlaidoms atlyginti.
Už nukentėjusiosioms V. D. ir V. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pareikšta pretenzija ADB „Gjensidige“ dėl 8 485,89 Eur žalos atlyginimo, kuri šią žalą atlygino (t. 2, b. l. 40, 46).
ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 15 d. paskaičiavo 139,52 Eur draudimo išmoką A. D. (nukentėjusiosios V. D.) negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 21 d. atlyginti ir įsipareigojo ją atlyginti (t. 3, b. l. 128-129).
Kaltinamasis L. G. nukentėjusioms V. D. ir V. L. jokios dalies žalos neatlygino.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. D. ir V. L. atstovė pareiškė, kad nukentėjusiosioms atlyginta dalis reikalautos turtinės ir neturtinės žalos, todėl dalies reikalavimų atsisako ir prašo priteisti iš kaltinamojo L. G. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai V. D. 1 311,00 Eur turtinės ir 15 200,00 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusiajai V. L. 16 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
ADB „Gjensidige“ atstovas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad nukentėjusiųjų V. D. ir V. L. reikalavimai ADB „Gjensidige“ atžvilgiu turėtų būti atmesti, turtinė ir neturtinė žala atlyginta atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymą, emocinius išgyvenimus ir liekamuosius reiškinius. Turtinė žala atlyginta atsižvelgiant į nukentėjusiųjų pateiktus rašytinius įrodymus. Nukentėjusiajai V. D. kompensuota 95,00 Eur už vaikišką kėdutę, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, 219,20 Eur negautų pajamų, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, negautų pajamų apskaičiavimo metodiką. Nukentėjusiajai V. L. atlyginta visa turtinė žala, kurios ji reikalavo. Neturtinės žala apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktiką, atsižvelgiant į sužalojimų mąstą, todėl reikalaujama kita dalis nepagrįsta.
Kaltinamojo L. G. gynėjas nurodė sutinkantis su civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atsiliepime išdėstytais argumentais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Paminėjo, kad nukentėjusiųjų reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neatitinkantis teismų praktikos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje materialiai atsakingais asmenimis yra kaltinamasis L. G., nes jo kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, bei taip pat ADB „Gjensidige“, nes transporto priemonė Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo žalą sukėlęs asmuo, buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala yra atlyginama draudimo sutarties pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tuo atveju kai žalos dydis neviršija TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalyje nurodytų sumų, tuomet žala (turtinė ir neturtinė) priteisiama tik iš civilinio atsakovo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Dėl šių priežasčių, kaltinamajam nors ir neginčijam turtinės žalos dydžio, tačiau draudikui, kuris ir privalo atlyginti žalą įstatymo ir sutarties pagrindu, ginčijant tokį žalos dydį, teismas turi įvertinti tokios žalos pagrįstumą. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių.
Nukentėjusioji V. D. prašo priteisti 1 311,00 Eur turtinės žalos, kurio nepadengė ADB „Gjensidige“. Draudimo bendrovė neatlygino reikalavimo dėl 1 000,00 Eur už rando šalinimo procedūrą, dalies reikalavimo dėl negautų pajamų, t. y. apmokėta 79,68 Eur negautų pajamų iš reikalautų 404,11 Eur, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, dar sumokėjo 139,52 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 21 d., bei neatlygino dalies už vaikišką kėdutę, t. y. apmokėta 95,00 Eur iš reikalautų 221,27 Eur.
ADB „Gjensidige“ neatlygino V. D. 1 035,00 Eur už rando šalinimo procedūrą, nurodydama, kad nebuvo pateikti dokumentai – sąskaitos su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, bei medicininiai išrašai apie atliktą operaciją. Nukentėjusioji V. D. nurodė, kad šiuo metu atlikti rando šalinimo procedūros negalima, tačiau nurodė, kad jai rekomenduotos penkios lazerinės procedūros, vienos procedūros kaina 200,00 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).
Nukentėjusioji V. D. pateikė vienintelį dokumentą, kuris tikėtinai pagrindžia, kad dėl pilvo centre stebimo raudono hipertrofinio rando 13 cm ilgio ir pilvo šonuose rausvi randai po 2 cm ilgio, atsiradę po operacijos, kuri buvo reikalinga atlikti po 2019 m. birželio 5 d. eismo įvykio, rekomenduota 5 lazerinės procedūros dėl randų šalinimo, kurios vienos kaina 200,00 Eur. Tačiau jokių įrodymų apie šios ketinamos atlikti procedūros realumą, kad ši procedūra būtų suplanuota atlikti nepateikė. Priešingai, pati nurodė, kad šiuo metu tokios procedūros negali atlikti, kadangi randas turi sugyti, kada tikėtinai randas gali sugyti nepateikė jokių duomenų ir tai pagrindžiančių įrodymų. Paminėtina, kad ADB „Gjensidige“ dėl įvykio išmokėjo 5 365,53 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl esant poreikiui ši suma galėtų būti panaudota nukentėjusiosios išlaidų padengimui. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. nukentėjusiajai V. D. realiai patyrus minėtas išlaidas, jai neužkirstas kelias dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į draudiką, kaltinamąjį ar teismą. Pažymėtina, kad ADB „Gjensidige“ atlygino 35,00 Eur išlaidas už konsultaciją dėl rando šalinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikalavimas priteisti 1 000,00 Eur už rando šalinimo procedūrą atmestinas.
Nukentėjusioji V. D. ieškiniu prašo atlyginti 404,11 Eur negautų pajamų, t. y., kad jos sutuoktinis A. D. turėjo nedarbingumą dėl vaiko priežiūros nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Tačiau nukentėjusiosios V. D. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neatlyginta 324,00 Eur negautų pajamų, už kokį laikotarpį nedetalizavo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių“ 9 punktu, asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskaičiuojant vidutinė darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo (redakcija galiojusi įvykio metu) Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Pagal pateiktą nukentėjusiosios V. D. sutuoktinio A. D. pažymą apie darbuotojo pajams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jo vidutinės pajamos atskaičius mokesčius 1465,00 Eur ((1465,10 + 1465,10+1464,80)/3) (t. 1, b. l. 102), Vidutinis darbo dienos užmokestis atskaičius mokesčius 69,76 Eur. A. D. per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 19 d. nedirbo 10 darbo dienų, todėl už 10 darbo dienų, jei būtų dirbęs, būtų gavęs 697,60 Eur (atskaičius mokesčius (69,76 Eur x 10 d. d.). V. D. gavo iš valstybės socialinio draudimo 617,92 Eur (t. 1, b. l. 100–101). Todėl šia suma mažintinos V. D. negautos pajamos, šeimos negautos pajamos. Taip pat paminėtina, kad ADB „Gjensidige“, teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2020 m. spalio 15 d. paskaičiavo 139,52 Eur draudimo išmoką A. D. (nukentėjusiosios V. D.) negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 21 d. atlyginti. Taigi, nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ V. D. išmokėjo 219,20 Eur negautų pajamų, todėl reikalavimas priteisti 324,00 Eur negautų pajamų atmestinas.
Nukentėjusioji V. D. prašo atlyginti 221,27 Eur žalą už Maxi Cosi vaikišką automobilinę kėdutę. ADB „Gjensidige“ atlygino 95,00 Eur, įvertinęs nusidėvėjimą ir atsižvelgęs į vidutinę rinkos kainą, t. y. 190 Eur. Tačiau jokių įrodymų apie naujos kėdutės vidutinę rinkos kainą ADB „Gjensidige“ nepateikė. Pateikti duomenis tiktai apie naudotas kėdutes. V. D. pateikė įrodymus, kad Maxi Cosi Tobi įsigijo už 219,82 Eur (759,00 Lt) (t. 1, b. l. 85–86). Vaikiška kėdutė buvo įsigyta 2013 m. rugpjūčio 2 d., todėl pagrįstai ADB „Gjensidige“ skaičiuodamas draudimo išmoką skaičiavo nusidėvėjimą. Po eismo įvykio toliau eksploatuoti jos negalima. Esant šioms aplinkybėms žala turėjo būti paskaičiuota nuo 219,82 Eur, o ne nuo vidutinės rinkos vertės, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, atskaičius nusidėvėjimą, t. y. 50 proc., žala būtų 109,91 Eur. Kadangi ADB „Gjensidige“ atlygino 95,00 Eur, todėl priteistina neatlyginta dalis, t. y. 14,91 Eur.
Nukentėjusiosios V. D. atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad prašo priteisti už sąnario echoskopija 10,00 Eur. Ieškiniu buvo reikalaujama priteisti 25,00 Eur už sąnario echoskopiją. Tačiau matyti, kad civilinis atsakovas jau yra šias išlaidas atlyginęs, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti šias išlaidas (t. 2, b. l. 139).
Nukentėjusiosios V. L. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiai nukentėjusiajai yra atlyginta visa turtinė žala. Matyti, kad ieškiniu nukentėjusioji V. L. reikalavo atlyginti 234,65 Eur turtinės žalos, o ADB „Gjensidige“ atlygino 266,28 Eur, todėl nukentėjusiosios V. L. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos nenagrinėtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusios nukentėjusiosios V. L. ir V. D., patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. joms buvo padaryta neturtinė žala. Sunkaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b l. 128-130) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 153-155), taip pat eksperto, rengusio išvadas, teisme duoti paaiškinimai.
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didesnės sumos buvo priteisiamos įvertinus ir nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pvz., netektas darbingumo laipsnis).
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis.
Minėta, kad nukentėjusiosioms V. L. ir V. D. padaryti sunkūs sveikatos sužalojimai. Tai neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį nukentėjusiųjų diskomfortą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios V. D., kuri vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų lėmę eismo įvykio kilimą, tuo labiau nukentėjusiosios V. L., kuri buvo tik nukentėjusiosios V. D. keleivė.
Nukentėjusioji V. D. po autoįvykio buvo paguldyta į ligonę nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., nustatyta blužnies hematoma ir gaktikaulio lūžis, vėliau išleista, tačiau atsiradus komplikacijoms, vėl nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo ligoninėje. Dėl komplikacijų V. D. buvo pašalinta blužnis, o tai reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje – galimus kraujodaros sutrikimus, imuniteto susilpnėjimą, dažnesnes infekcines ligas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės), blužnies pašalinimas prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui ir vien tik dėl šio sužalojimo asmuo laikomas netekusiu 30 proc. darbingumo (Taisyklių 6.6.11 punktas, bei priedo prie Taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 44 punktas). Taip pat matyti, kad buvo pateiktos rekomendacijos: gulimas rėžimas 4 sav.; ribotas kairės kojos krūvis 8 sav.; skiepijimas; dėl fizinio krūvio vengimo; svorio kėlimo apribojimas bent 2 mėn. Bus reikalingi kasmetiniai skiepai nuo gripo, bei kiti pagal rekomendacijas. Nukentėjusioji V. D. teigė, kad jai buvo 6 savaites gulimas rėžimas ir dar 6 savaites galėjo tik šiek tiek vaikščioti. Matyti, kad nukentėjusiajai išsivystė baimė dėl ateities neužtikrintumo, kaip svarbaus gyvybinio organo – blužnies netekimas paveiks jos socialinį gyvenimą, atsirado baimė ir nežinomumas dėl sveikatos, užsikrėtimo infekcijomis. Nerimas dėl sveikatos pablogėjimo tuo pačiu apribojo nukentėjusiajai ir galimybę užsiimti iki tol jai įprasta aktyvia veikla ir būti socialiai aktyviai. Nukentėjusioji negalėjo savo kaip motinos ir sutuoktinės pareigų atlikti tris mėnesius, jaučiasi nepilnavertė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji V. D. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Sukelti padariniai, kurių su laiku pašalinti nėra įmanoma.
Nukentėjusiajai V. L. nustatytas pakauškaulio kairio kondilo lūžis, kairio raktikaulio lūžis, kairės pusės I ir VIII šonkaulių lūžiai. Nukentėjusioji buvo stacionarizuota nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d. Skirtos rekomendacijos: ramybė, aktyvus judesiai per peties sąnarį negalimi 6 sav., tik pasyvūs judesiai. Iš išvados ir eksperto paaiškinimo, matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl to, kad buvo pakauškaulio kairio kondilo lūžis. Nukentėjusioji V. L. dėl patirtų sužalojimų, turi liekamuosius reiškinius kaip galvos skausmas, kvėpavimo sutrikimai, tačiau iš esmės fizinė būklė po eismo įvykio yra pagerėjusi. Pagal pateiktus įrodymus matyti, kad V. L. buvo nedarbinga nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nukentėjusioji toliau dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip ir iki eismo įvykio. Tačiau nukentėjusioji dėl sužalojimo turėjo atsisakyti įprasto gyvenimo būdo, t. y. ūkininkavimo, aktyvaus laisvalaikio praleidimo, tokio kaip važiavimo dviračiu. Atsirado baimės ir nerimo jausmas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad nukentėjusioji V. L. patyrė didelę žalą sveikatai, tačiau su nedideliais liekamojo pobūdžio reiškiniais (galvos skausmas), kas padarė ir darys neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei.
Nukentėjusiosios V. L. ir V. D. savo patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000,00 Eur. Atėmus neturtinę žalą, kurią jau yra išmokėjęs civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“, V. D. prašo priteisti 15 200,00 Eur neturtinės žalos, o V. L. 16 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo. Kaip minėta eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsti tik iš dalies.
Teismas įvertinęs nukentėjusiosios V. D. patirtus fizinius sužalojimus (blužnies plyšimas (buvo pašalinta blužnis), gaktikaulio lūžis), emocinius ir dvasinius išgyvenimus, ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui buvo apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, rūpintis mažamečiu vaiku, ir atsižvelgiant į liekamuosius reiškinius dėl imuninės sistemos susilpnėjimo dėl ko reikalingi skiepai, todėl patirta žala vertintina 9 500 Eur, iš kurių atimtina 4 800 Eur neturtinės žalos suma, kurią išmokėjo civilinis atsakovas, todėl iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteistina V. D. 4 700 Eur neturtinės žalos.
Įvertinus nukentėjusiosios V. L. patirtus fizinius (pakauškaulio kairio kondido lūžis, kairio raktikaulio lūžis, kairės pusės I ir VIII šonkaulių lūžiai), dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kad patirti sužalojimai nėra tiek sudėtingi ir gyvybei pavojingi, ir liekamųjų reiškiniai nėra tokie akivaizdūs, todėl patirta žala vertintina 6 500 Eur, iš kurių atimtina 3 400 Eur neturtinės žalos suma, kurią išmokėjo civilinis atsakovas, todėl iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteistina V. L. 3 100 Eur neturtinės žalos.
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. ir V. D. prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo L. G. ir ADB „Gjensidige“ jų turėtas atstovavimo išlaidas. Pateikti įrodymai, kad nukentėjusiosios V. D. ir V. L. bendrai apmokėjo 4 400,00 Eur advokato pagalbai (2019 m. birželio 18 d. sumokėjo 1000,00 Eur; 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 1000,00 Eur; 2019 m. gruodžio 27 d. – 500,00 Eur; 2020 m. vasario 14 d. – 400,00 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. – 1000,00 Eur; 2020 m. lapkričio 24 d. – 500,00 Eur).
Pagal Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK nenustatyta galimybė priteisti solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo advokato paslaugoms atlyginti, todėl šios išlaidos priteistinos tik iš kaltinamojo.
Pripažintina, jog nukentėjusiosioms gali būti atlygintos jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, jog nukentėjusiųjų V. L. ir V. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, o advokatė teisinę pagalbą teikė abiem nukentėjusiosioms kartu ir dėl jų abiejų teikė vieną ieškinį, taip pat nagrinėjant bylą vyko 6 posėdžiai, kuriuose advokatė R. L. atstovavo abi nukentėjusiąsias. Nors prašoma priteisti suma ir neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atstovavo teismo posėdžiuose abi nukentėjusiąsias, dėl kiekvienos atskirai nevyko, todėl atstovavimo išlaidų bendra suma abiem nukentėjusiosioms, t. y. 4 400,00 Eur, laikytina nepagrįstai didele, bei į kitas jau nurodytas aplinkybes, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki – 3 400 Eur, t. y. po 1 700 Eur kiekvienai nukentėjusiajai, ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. G..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenas, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (t. 1, b. l. 196, t. 2, b. l. 24).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Įpareigoti L. G. per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Jam išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Pranešti VĮ „Regitra“ apie L. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai V. D. 14,91 Eur (keturiolika eurų 91 ct) turtinės žalos ir 4 700,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai V. L. 3 100,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Procesą dėl nukentėjusiosios V. L. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiajai V. D. 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct) advokato išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiajai V. L. 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct) advokato išlaidoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.