Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-360-302/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: e2A-360-302/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Asta Radzevičienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: ROLMEX L, A. I.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 2“, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-360-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01720-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.1.4.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ROLMEX L.L.C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 2“ (pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“) ieškinį atsakovams A. I. ir ROLMEX L.L.C dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST 2“ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pradinė ieškovė UAB „Medicinos bankas“ pakeista UAB „EDS INVEST 2“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė:

1.1. pripažinti apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl subjekto 2005 m. rugsėjo 7 d. pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 1-6478 dėl negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C. vardu, taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6478 negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę įgijo A. I.;

1.2. pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6676 dalyje dėl negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C. vardu, taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6676 negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę įgijo A. I.;

1.3. pripažinti apsimestiniais ir negaliojančiais 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74-4309 ir 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. 06-12-11 dalyje dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C. vardu, taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.74-4309 ir 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. 06-12-11 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę įgijo A. I.;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ yra atsakovo A. I. kreditorius, nes UAB „Medicinos bankas“ ir A. I. 2005 m. gruodžio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. K11/2005, o 2008 m. gegužės 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_64769. Atsakovas A. I. UAB „Medicinos bankas“ nėra grąžinęs didžiosios dalies paskolų. Atsakovui A. I. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Taigi, ieškovė, kaip A. I. kreditorė, turi teisę ginčyti sandorius, kuriuose dalyvavo A. I. UAB „Medicinos bankas“ iš kitų civilinių bylų, kuriuose dalyvavo ji ir A. I. sužinojo, kad atsakovas ROLMEX L.L.C. ginčijamais sandoriais yra įgijęs tokį nekilnojamąjį turtą: komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir namą, esantį (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės nors minėtas turtas ir yra registruotas ROLMEX L.L.C. vardu, tačiau realiai jis priklauso atsakovui A. I., nes būtent šis atsakovas, atstovaudamas ROLMEX L.L.C., savo arba sutuoktinės lėšomis įgijo ginčo turtą bei mokėjo už jo eksploatavimą (apsaugą, draudimą, kadastrinius matavimus, dujų tiekimo pajungimą).

3. Atsakovas ROLMEX L.L.C. nėra atsiskaitęs su A. I. nei už turto įgijimą, nei už jo išlaikymą. Taigi, ginčo turtas buvo nesąžiningai įregistruotas ROLMEX L.L.C. vardu, nors tikrasis jo įgijėjas ir valdytojas yra A. I. Tokiu būdu prisidengiant užsienyje įsteigtu juridiniu asmeniu, piktnaudžiaujant subjektine teise bei pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę buvo nesąžiningai pridengtas turto faktinis įgijimas A. I. naudai. Šis turtas turėtų būti pripažintas A. I. nuosavybe, kuri galėtų būti skirta jo kreditorių, įskaitant ieškovę, reikalavimų tenkinimui.

Šalies argumentai

4. Ieškovė prašė pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalį (kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei) bei 1.87 straipsnio 1 dalį (apsimestinius).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:

5.1. pripažino apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl subjekto 2005 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-6478 dėl negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C. vardu, taikė apsimestinio sandorio pasekmes – pripažino, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 1-6478 negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę įgijo A. I.;

5.2. pripažino apsimestine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6676 dalyje dėl negyvenamosios patalpos - komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C. vardu, taikė apsimestinio sandorio pasekmes – pripažino, kad pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 1-6676 negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę įgijo A. I.;

5.3. pripažino apsimestiniais ir negaliojančiais 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74 – 4309 ir 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. 06-12-11 dalyje dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C. vardu, taikė apsimestinio sandorio pasekmes – pripažino, kad pagal 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74 –4309 ir 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. 06-12-11 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę įgijo A. I.

6. Teismas nustatė, kad ginčo namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš varžytynių, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepaneigia, JOG šiuo atveju buvo nuslėptas tikrasis turto įgijėjas.

7. Teismo, tvirtinusio namo (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių aktą, atliktas vertinimas apsiribojo tik varžytynių procedūrų teisėtumo, t. y. varžytynių organizavimo, varžytynių vedimo ir rezultatų tvirtinimo atitikimo teisės reikalavimams, nustatymu. Šiuo juridiniu veiksmu nebuvo tiriama, ar A. I. deklaruodamas veikimą ROLMEX L. L. C. vardu, namą (duomenys neskelbtini) įgijo savo naudai ir sąskaita. Teismo atliktas formalių varžytynių organizavimo tvarkos ir jų nugalėtojo patvirtinimo veiksmas neturi res judicata galios sprendžiant, kas yra tikrasis ginčo namo (duomenys neskelbtini) savininkas.

8. Atsakovas A. I. neginčija nei vienos iš ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės. Priešingai, jo pateikti ginčo turto įsigijimo dokumentai patvirtina, tiesioginį A. I. dalyvavimą, sudarant ir vykdant visus ginčo sandorius.

9. Kadangi visus ginčo sandorius asmeniškai sudarė A. I., teismas padarė išvadą, kad jis taip pat rūpinosi ginčo turto pirkimu, derėjosi dėl jo sąlygų. Be to, atsižvelgė į tai, kad būtent A. I. priėmė ginčo turtą, jį valdė ir juo naudojosi.

10. Atsakovas A. I. neperdavė atsakovui ROLMEX L. L. C. pastarojo vardu įgyto namo (duomenys neskelbtini), po jo įregistravimo ROLMEX L. L. C. vardu A. I. ir jo sutuoktinė rūpinosi šiuo turtu, jo apsauga ir eksploatavimu. Šias aplinkybes patvirtina A. I. ir jo sutuoktinės banko sąskaitų išrašai bei komunalinių paslaugų teikėjų pažymos apie mokėjimus už namą (duomenys neskelbtini).

11. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu A. I. veiktų kaip ROLMEX L. L. C. įgaliotas atstovas, visos A. I. asmeninės lėšos, panaudotos ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) įgijimui bei namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, turėjo būti kompensuotos atsakovo ROLMEX L. L. C. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad už ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimą A. I. mokėjo savo lėšomis, t. y. 2006 m. gegužės 18 d., 2007 m. vasario 20 d. ir 2007 m. liepos 13 d. pavedimais iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) yra šalia A. I. priklausiusių komercinės paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), kurios buvo įgytos iš UAB „Medicinos bankas“ suteikto kredito. Šis turtas turi tiesioginį funkcinį ryšį, nes visos patalpos išdėstytos greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl, įvertinęs A. I. asmeninį mokėjimą už ginčo patalpas (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad būtent A. I. buvo asmeniškai suinteresuotas ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimu, o šio turto įregistravimas ROLMEX L.L.C. vardu yra apsimestinis.

13. Iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad namas (duomenys neskelbtini) yra A. I. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) priklausinys, esantis šalia kito A. I. priklausančio namo (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini) tarnauja pagrindiniam daiktui – sklypui (duomenys neskelbtini), t. y. jo savininkui A. I.

14. Atsakovas A. I. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis ar jo sutuoktinė būtų gavę kompensaciją iš ROLMEX L.L.C. už bendrovės naudai išleistas asmenines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas nebuvo perduotas ROLMEX L.L.C., duomenų apie kompensacijos už A. I. asmeninių lėšų panaudojimą nebuvimas reiškia, jog visi A. I. ir jo sutuoktinės veiksmai buvo atlikti ne atstovavimo ROLMEX L.L.C. pagrindu, bet asmeniniais A. I. interesais ir sąskaita.

15. Teismas padarė išvadą, kad prisidengiant užsienyje įsteigtu juridiniu asmeniu, pažeidžiant viešąją tvarką, gerą moralę ir A. I. kreditorių teises buvo nesąžiningai pridengtas ginčo turto faktinis įgijimas A. I. interesais ir naudai. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, o ginčo turtą pripažinti atsakovo A. I. nuosavybe.

16. Teismas taip pat nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės reikšti ieškinio, nes ginčijami sandoriai negali pažeisti pradinės ieškovės UAB „Medicinos bankas“ teisių, kadangi jie buvo sudaryti iki banko ir A. I. kredito sutarčių sudarymo.

17. Pažymėjo, kad kadangi A. I. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, o UAB „EDS INVEST 2“ yra A. I. kreditorius, nustačius, kad ginčo turtas ROLMEX L.L.C. vardu buvo įregistruotas apsimestinai, o tikrasis jo savininkas yra A. I., jo kreditoriai, galės nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į šį turtą. UAB „Medicinos bankas“ ir A. I. kreditavimo sutarčių sudarymo momentas šiuo atveju yra nereikšmingas, nes banko teisių pažeidimas ir ginčo turto savininko apsimestinumas yra tęstiniai, atliekami viešai nuslepiant tikrąjį ginčo turto savininką ir apribojant A. I. kreditorių teises.

18. Teismas atmetė atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį, konstatuodamas, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada pradinei ieškovei UAB „Medicinos bankas“ tapo žinoma apie galimą savo teisių pažeidimą, t. y. ginčo turto priklausomybę A. I. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, konstatavo, kad šiuo atveju bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra laikomas praleistu. Taigi, nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

19. Teismas taip pat atmetė atsakovų prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, konstatuodamas, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai yra neteisėti, ar kad ji piktnaudžiauja savo teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovas ROLMEX L.L.C. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1. Ieškovė neįrodė (net ir neįrodinėjo), kad atsakovai dar prieš įvykstant varžytynėms abiejų šalių bendra valia susitarė sudaryti apsimestinį sandorį, t. y. jokie byloje esantys objektyvūs duomenys neleidžia daryti išvados, kad ROLMEX L.L.C. būtų susitarę, jog A. I. įsigydamas nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)) užsiregistruos varžytynėse ir nupirks minėtą turtą ROLMEX L.L.C. vardu, o vėliau tą turtą užregistruos viešame registre kaip pastarojo nuosavybę, nors faktiškai šį turtą įgis sau.

20.2. Atsakovai byloje įrodė, kad tokio šalių susitarimo nebuvo – A. I. veikė ROLMEX L.L.C. vardu ir išskirtinai jo naudai atstovaudamas įmonės interesus įgaliojimo pagrindu. Be to, taip ir liko neišaiškintos aplinkybės ir tikslai, dėl kurių šalims būtų buvę naudinga sudaryti apsimestinį sandorį.

20.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindu pripažinti turto pardavimo iš varžytynių sandorį apsimestiniu yra aplinkybė, jog už pagal šį sandorį įgytą nekilnojamąjį turtą A. I. sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Ši teismo išvada absoliučiai nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

20.4. Teismas visiškai nemotyvuotai atmetė turto pardavimo iš varžytynių aktą (ginčijamą sandorį) surašiusios ir pasirašiusios antstolės Redos Vizgaudienės rašytinius paaiškinimus, kad už ginčo gyvenamąjį namą į banką pinigus įnešė kitas (ne A. I.) ROLMEX L.L.C. įgaliotas asmuo. Antstolė taip pat nurodė, kad A. I. iš varžytynių nusipirko tik žemės sklypą ir tik už šį nekilnojamąjį turtą sumokėjo asmeniškai.

20.5. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2004 iki 2010 metų A. I. aktyviai sudarinėjo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius ir registravo didelės vertės turtą savo vardu.

20.6. ROLMEX L.L.C. A. I. išduotas įgaliojimas nebuvo (ir nėra) nuginčytas, atstovavimo faktas sudarant sandorį buvo atskleistas, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad A. I. būtų viršijęs jam įgaliojimu suteiktas teises, todėl A. I. ROLMEX L.L.C. vardu pasirašytas nagrinėjamoje byloje ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas teisėtai ir pagrįstai sukūrė ROLMEX L.L.C civilines (nuosavybės) teises ir pareigas.

20.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovų poziciją, kad ROLMEX L.L.C. gyvenamasis namas yra A. I. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nes Lietuvoje galiojo teisinis reguliavimas, kuris užsienio juridiniams asmenims leido įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau draudė nuosavybėn įsigyti žemę. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.13, 4.14 ir 4.19 straipsnių nuostatas ir padarė neteisėtą išvadą, kad ROLMEX L.L.C. vardu registruotas pastatas yra A. I. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo surašyti ir teismo patvirtinti du turto pardavimo iš varžytynių aktai (ROLMEX L.L.C. įsigijo statinį, o A. I. – žemės sklypą). Taigi, šie du savarankiški sandoriai patvirtina, kad statinio neištiko žemės sklypo likimas ir A. I. neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatą. Tiek 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. 74-4309 (ginčo sandoris), tiek ir 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. 74-7309-1 yra aptarta statinio savininko teisė naudotis žemės sklypu panaudos sutarties pagrindu.

20.8. Teismas nepagrįstai apibendrino ir suabsoliutino aplinkybę, kad A. I. (arba jo sutuoktinė) iš savo asmeninių lėšų išlaikė gyvenamąjį namą. Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismo aptarti raštai dėl mokėjimo už komunalines paslaugas nepatvirtina, kad ginčo pastato eksploatavimo išlaidos apmokamos iš asmeninių A. I. lėšų.

20.9. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. 06-12-11, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, t. y. nenurodė nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis šis sandoris buvo pripažintas apsimestiniu. Ši sutartis neatitinka nei vieno iš CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų požymių, o tai reiškia, kad nei ROLMEX L.L.C. į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nei A. I. į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių neįgijo.

20.10. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą apsimestiniu ir, be kita ko, dar ir prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, visiškai neatsižvelgė, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74-4309 svarbu taikyti ne tik CK 1.87 straipsnio reglamentavimą, tačiau ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio nuostatas, kaip to prašė ROLMEX L.L.C. savo triplike. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas pasirašytas 2003 m. liepos 23 d. ir ieškovė jį ginčija, kaip galima spręsti iš dubliko turinio, CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, darytina išvada, kad tokiam reikalavimui pareikšti terminas yra praleistas daugiau nei dešimt metų.

20.11. Nors ROLMEX L.L.C. byloje prašė pirmos instancijos teismą taikyti CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą, tačiau pirmos instancijos teismas ne tik ignoravo šį prašymą, bet dėl jo iš viso nepasisakė, apsiribodamas tik bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino taikymo analize ir terminą siedamas su ieškovo sužinojimu apie tariamą jo teisių pažeidimą 2012 metais (tikslios ieškinio senaties termino pradžios teismas net nenustatinėjo). Tokia teismo išvada prieštarauja ne tik imperatyviai teisės akto nuostatai, bet ir teismų suformuotai praktikai.

20.12. Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ROLMEX L.L.C. įsigijimo tariamo apsimestinumo, pirmosios instancijos teismo apibendrintos ir nepagrįstos išvados akivaizdžiai nulemtos neteisingo byloje esančių rašytinių įrodymų įvertinimo.

20.13. Byloje nėra įrodymų, kad už negyvenamąsias patalpas – komercines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), pagal ginčijamą 2005 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ ir ROLMEX L.L.C., A. I. būtų sumokėjęs sandorio kainą arba jos dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas kelių pavedimų datas už visą ginčo turtą, subendrino tris atskirus turtinius vienetus, leisdamas sau padaryti nepagrįstą išvadą, kad už ginčo turtą sumokėjo A. I. savo lėšomis.

20.14. Tais pačiais motyvais, t. y. tariamu A. I. sandorio kainos sumokėjimu savomis lėšomis, pirmos instancijos teismas pripažino apsimestiniu ir 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas tokią išvadą pagrindė byloje esančiais duomenimis apie A. I. padarytus tris pavedimus iš savo sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas sąmoningai nurodė tik pavedimų datas ir neaptarė šių pavedimų turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. gegužės 18 d. pavedimas iš A. I. banko sąskaitos AB Turto bankui niekaip nėra susijęs su ginčo nekilnojamuoju turtu, o kitais dviem pavedimais, jeigu net ir laikyti, kad jie sietini su ginčijamu 2005 m. rugsėjo 15 d. sandoriu, tesudaro vos 60 000 Lt iš 170 000 Lt sandorio kainos.

20.15. Byloje nėra jokių duomenų ir apie A. I. gaunamą kokią nors naudą iš šio nekilnojamojo turto. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ROLMEX L.L.C. naudojasi savo, kaip ginčo patalpų savininko, teisėmis ir jas nuomoja, kas objektyviai patvirtina ROLMEX L.L.C. deklaruotą siekį šį nekilnojamąjį turtą įgyti komerciniais tikslais.

20.16. Kadangi, byloje nėra keliamas teisinis ginčas dėl įgaliojimų teisėtumo, galiojimo, jo ribų ir (ar) kitokio jo vykdymo, nėra pagrindo A. I. veiksmų vertinti kaip ginčo nekilnojamojo turto savininko, o ne ROLMEX L.L.C. įgaliotinio.

Atsiliepimas

21. Ieškovė UAB „EDS INVEST 2“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

21.1. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtinta pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo pagrįstumą, kad aplinkybės apie A. I. veiksmus dėl ginčo namo (duomenys neskelbtini) bei ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo apelianto vardu 2003 – 2005 m., šio turto neperdavimą apeliantui, faktinį ir teisinį ryšį su kitu A. I. priklausančiu turtu, taip pat jo veiksmai sudarant visus ginčo turto įsigijimo sandorius, mokėjimus pagal ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo sandorius vykdant iš asmeninių lėšų, mokėjimus iš asmeninių lėšų rūpinantis ginčo turto eksploatavimu, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ginčo turtas buvo nesąžiningai ir apsimestinai įregistruotas apelianto vardu, nors tikrasis jo įgijėjas (savininkas) – A. I.

21.2. Byloje nenustatytas nei vienas faktas dėl apelianto mokėjimų A. I. bei A. I. iš ginčo turto gautų lėšų perdavimo apeliantui. Priešingai – apelianto atstovo paaiškinta, kad atsiskaitymas su A. I. nebuvo sutartas ir tarp atsakovų nėra dėl to jokio ginčo, visos A. I. išlaidos dengiamos iš gaunamų nuompinigių už ginčo turtą.

21.3. Nei ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) pardavėjas, nei apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad apeliantas asmeniškai būtų atlikęs bet kokius mokėjimus dėl šio turto pirkimo. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad būtent A. I. priėmė ginčo patalpas (duomenys neskelbtini), jas valdė ir jomis rūpinosi. Turto priėmimą patvirtina A. I. sudaryti nuosavybės teisės perdavimo dokumentai.

21.4. Ginčo namu (duomenys neskelbtini) valdymą ir naudojimąsi įrodo šioje byloje teismo išduoto liudijimo pagrindu surinkti įrodymai apie tai, kad apelianto vardu nėra sudaryta nei vienos jo eksploatavimui reikalingos sutarties. Ginčo namas (duomenys neskelbtini) naudojamas ir valdomas A. I. šeimos interesais ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai apie A. I. bei A. I. mokėjimus, susijusius su šiuo turtu. Be to, ginčo namas (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo apdraustas BTA draudime pagal su A. I. sudarytą draudimo sutartį, kurios draudimo polise numatyta, kad draudimo naudos gavėjas yra A. I., o draudimo įmokas atliko jo sutuoktinė A. I.

21.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas iš esmės visiškai nevertino apelianto dėstomos pozicijos ir teiktų įrodymų. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo apie ginčo turto įsigijimo kainos sumokėjimą arba bet kokių kitų su ginčo turto įsigijimu, valdymu, naudojimu ir (ar) eksploatavimų patirtų išlaidų. Apeliantas yra juridinis asmuo ir teisėti jo atsiskaitymai turėtų būti daromi pavedimais per banko sąskaitą.

21.6. Atsakovams nuo ieškinio ginantis vieninteliu motyvu, kad visi ginčo sandoriai ir A. I. veiksmai dėl ir su ginčo turtu atlikti apelianto išduoto įgaliojimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės neįrodo tarp atsakovų esant atstovavimo teisinių santykių, kadangi jeigu A. I. iš tikrųjų veiktų kaip apelianto atstovas, visi jo veiksmai turėjo būti atlikti atstovaujamojo sąskaita, interesais ir naudai.

21.7. Ieškovo vertinimu varžytynių akto ginčijimui dėl pirkėjo asmens apsimestinumo taikytinos bendrosios CK nustatytos senaties taisyklės. Nors ginčo namo (duomenys neskelbtini) varžytynių aktą patvirtino teismas, tačiau šio proceso metu nebuvo nagrinėjamas varžytynių nugalėtojo (sandorio) šalies apsimestinumo klausimas. Varžytynių aktą tvirtinęs teismas vertino tik varžytynių procedūrų teisėtumo. Kitaip tariant, teismui tvirtinant varžytynių aktą, buvo sprendžiama dėl jo teisėtumo procesine prasme. Būtent tokiam procesinio teisėtumui patikrinti CPK nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

21.8. Ginčo namo (duomenys neskelbtini) įregistravimas apelianto vardu užbaigtas skundžiamu sprendimu panaikinta 2006 m. gruodžio 11 d. sutartimi Nr. 06-12-11, kuria atsakovų tiesiogiai susitarta, kad ginčo namas (duomenys neskelbtini) registruotinas apelianto vardu, o kitas pastatas A. I. vardu. Kadangi turto savininko apsimestinumas pridengiamas viešąja turto registracija, būtent nuo atsakovų 2006 m. gruodžio 11 d. sutartimi išviešinimo galėtų būti skaičiuojamas bendrasis CK nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

22. Atsakovo A. I. atstovas bankroto administratorius S. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. I., veikdamas per ROLMEX L. L. C. išduotą įgaliojimą, pasirašė 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo ROLMEX L. L. C. vardu įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas (duomenys neskelbtini)).

25. Atsakovas A. I. 2003 m. liepos 23 d. taip pat pasirašė pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo savo vardu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)), ant kurio yra apeliantės vardu registruotas namas.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolės paskelbtose namo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) varžytynėse be ROLMEX L. L. C. ir atsakovo A. I. taip pat dalyvavo atsakovo būsima sutuoktinė A. S., kuri į antstolės Redos Vizgaudienės banko sąskaitą 2003 m. liepos 23 d. įmokėjo 18 400 Lt, mokėjimo paskirtis: žemės ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas.

27. Remiantis antstolės Redos Vizgaudienės 2018 m. lapkričio 22 d. atsakymu, byloje nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini) kainą antstolei sumokėjo ne ROLMEX L. L. C., bet kitas įgaliotas asmuo, kurio duomenų antstolė neatskleidė.

28. Atsakovas A. I. savo ir ROLMEX L. L. C. vardu 2006 m. gruodžio 11 d. pasirašė sutartį, kuria atsakovai susitarė, kad valstybės įmonėje „Registrų centras“ bus įregistruota, jog atsakovo A. I. įgytame sklype (duomenys neskelbtini) esantis namas (duomenys neskelbtini) registruotinas ROLMEX L. L. C. vardu, o ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kitas pastatas (duomenys neskelbtini)) – atsakovo A. I. vardu.

29. Atsakovas A. I., veikdamas ROLMEX L. L. C. išduoto įgaliojimo pagrindu, 2005 m. rugsėjo 7 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ROLMEX L. L. C. vardu įsipareigojo nupirkti negyvenamąsias patalpas – komercines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos (duomenys neskelbtini)), už 331 000 Lt kainą.

30. Atsakovas A. I., veikdamas ROLMEX L. L. C. išduoto įgaliojimo pagrindu, 2005 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ROLMEX L. L. C. vardu įsipareigojo nupirkti negyvenamąsias patalpas – komercines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos (duomenys neskelbtini)), už 170 000 Lt kainą.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš viso už patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimą atsakovas A. I. asmeniškai sumokėjo 170 000 Lt.

32. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovą A. I. ir pradinę ieškovę UAB „Medicinos bankas“ siejo paskoliniai santykiai. Pradinė ieškovė ir atsakovas A. I. 2005 m. gruodžio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. K11/2005, kuri vėliau buvo keičiama ir pildoma, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 050 000 Lt (304 100 Eur) bendros sumos kreditas. Kredito paskirtis – 2 komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas. Už gautą kreditą atsakovas įsipareigojo mokėti kintamas palūkanas, o visą kreditą – grąžinti iki 2010 m. liepos 3 d. Kredito sutartis buvo užtikrinta buto su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), bei 2 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) hipoteka.

33. Pradinė ieškovė ir atsakovas A. I. 2008 m. gegužės 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_64769, pagal kurią atsakovui A. I. suteiktas 605 000 Eur kreditas. Kredito paskirtis – turto pirkimui, nekilnojamojo turo projektų vystymui bei vartojimo reikmėms. Už gautą kreditą atsakovas įsipareigojo mokėti kintamas palūkanas, o visą kreditą – grąžinti iki 2011 m. birželio 1 d. Ši kredito sutartis buvo užtikrinta 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), hipoteka.

34. Atsakovui A. I. nevykdant prisiimtos prievolės pagal abi kredito sutartis, pradinė ieškovė inicijavo priverstinį skolų išieškojimą iš kredito sutarčių užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo turto. Įkeisto turto nepakako atsakovo A. I. skoloms padengti.

35. Atsakovas A. I. inicijavo savo, kaip fizinio asmens, bankroto bylą (Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-23-588/2018), į kurią pateikė savo ir sutuoktinės A. I. banko sąskaitų išrašus. Remiantis šiais atsakovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitų išrašais byloje nustatyta, kad atsakovas su sutuoktine laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2013 m. atliko reguliarius mokėjimus už ROLMEX L. L. C. vardu įregistruotą ginčo namą (duomenys neskelbtini). Visos komunalinės paslaugos namui (duomenys neskelbtini) iki šiol teikiamos ne ROLMEX L. L. C., bet A. I. vardu.

Žemesnės instancijos teismas

36. Byloje taip pat nustatyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini) yra valdomos atsakovo A. I., kuris ROLMEX L. L. C. vardu sudaro šių patalpų nuomos sutartis bei grynais pinigais gauna pagal jas nuompinigius.

37. Ieškovė pareiškusi ieškinį nurodo, kad atsakovo A. I. mokėjimai už atsakovą ROLMEX L. L. C. įsigyjant ir prižiūrint patalpas (duomenys neskelbtini), šių patalpų būvimas šalia kito atsakovo A. I. turto, atsakovo ir jo sutuoktinės mokėjimai už namą (duomenys neskelbtini) ir jo būvimas ant atsakovui A. I. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovo veikimas pagal ROLMEX L. L. C. išduotą įgaliojimą, ieškovės manymu reiškia, kad tikrasis namo (duomenys neskelbtini) ir patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas A. I., o minėto turto registracija atsakovo ROLMEX L. L. C. vardu buvo apsimestinė, nesąžiningai pridengiant tikrąjį turto savininko asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

38. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad prisidengiant užsienyje įsteigtu juridiniu asmeniu, pažeidžiant viešąją tvarką, gerą moralę ir A. I. kreditorių teises buvo nesąžiningai pridengtas ginčo turto faktinis įgijimas A. I. interesais ir naudai. Taigi teismas nusprendė, kad A. I. formaliais veiksmais įgaliojimo pagrindu sudarė apsimestinius ginčo turto sandorius, o tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais, o turtą pripažino atsakovo A. I. nuosavybe.

39. Apeliantas ROLMEX L.L.C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą dėl esminių procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimą bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių apsimestinių sandorių sudarymą, sandorių sudarymą per atstovus pažeidimų, kurie lėmė neteisingą civilinės bylos išsprendimą, neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Dėl 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių akto bei 2006 m. gruodžio 11 d. sutarties dalyje dėl pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais

40. Ieškovė pareiškusi ieškinį, jį grindė CK 1.81 (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantys sandoriai) bei 1.87 (apsimestiniai sandoriai) straipsniais, tvirtindama, kad atsakovas A. I. prisidengdamas užsienyje įsteigtu juridiniu asmeniu, piktnaudžiaudamas subjektine teise bei pažeisdamas viešąją tvarką ir gerąją moralę nesąžiningai pridengė turto faktinį įgijimą savo naudai.

41. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

42. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

44. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

45. Nustatyta, kad atsakovas A. I., veikdamas per apelianto ROLMEX L. L. C. išduotą įgaliojimą, pasirašė 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74-4309, kuriuo apeliantas įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, atsakovas A. I. taip pat pasirašė pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74-4309-1, kuriuo savo vardu įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio yra apeliantui priklausantis namas.

46. 2006 m. gruodžio 11 d. sutartimi atsakovai susitarė, kad valstybės įmonėje „Registrų centras“ bus įregistruota, jog atsakovo A. I. įgytame sklype (duomenys neskelbtini) esantis namas registruotinas apelianto ROLMEX L. L. C. vardu, o ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. I. vardu.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama pripažinti varžytynių aktą bei 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį negaliojančiais, nurodo, kad nepaisant namo (duomenys neskelbtini) registracijos apelianto ROLMEX L. L. C. vardu, faktiškai jis priklauso atsakovui A. I., nes būtent jis ir jo sutuoktinė vykdė mokėjimus už šio turto apsaugą, draudimą, kadastrinių matavimų atlikimą, dujų tiekimo pajungimą ir kt.

48. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius duomenis nustatė, kad atsakovas A. I. neperdavė apeliantui ROLMEX L. L. C. pastarojo vardu įgyto namo (duomenys neskelbtini), o kartu su savo sutuoktine juo naudojosi, rūpinosi šiuo turtu, jo apsauga ir eksploatavimu, todėl sutiko su ieškovės argumentais ir pripažino, jog nepaisant šio turto įregistravimo ROLMEX L. L. C. vardu, atsakovas A. I. šį turtą įgijo savo naudai.

49. Apeliantas ROLMEX L. L. C. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai dar prieš įvykstant varžytynėms susitarė sudaryti apsimestinį sandorį, t. y. kad A. I. nupirks namą (duomenys neskelbtini) ROLMEX L. L. C. vardu ir viešame registre užregistruos kaip pastarojo nuosavybę, nors faktiškai jį įgis sau. Apelianto manymu, atsakovai įrodė, kad tokio susitarimo nebuvo, o atsakovas A. I. veikė ROLMEX L. L. C. vardu ir išskirtinai jo naudai atstovaudamas įmonės interesus įgaliojimo pagrindu.

50. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, nesutinka su apelianto argumentais, kadangi juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir laiko jas pagrįstomis.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžytynių aktą, veikdamas apelianto išduoto įgaliojimo pagrindu, pasirašė atsakovas A. I. Nors byloje nebuvo atskleista aplinkybė, kas antstolei Redai Vizgaudienei, vykdžiusiai varžytynes, sumokėjo už namą (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis jos į bylą pateiktu paaiškinimu, tai atliko ne apeliantas, taip pat ir ne atsakovas A. I., o kitas apelianto įgaliotas asmuo. Duomenys apie šį asmenį pateikti nebuvo, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šį namą ir sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat siekė įsigyti atsakovo A. I. būsima sutuoktinė A. S., kuri į antstolės banko sąskaitą 2003 m. liepos 23 d. įmokėjo 18 400 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama – žemės ir namo pirkimas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo A. I. bankroto byloje Nr. e2FB-23-588/2018 esančių įrodymų matyti, kad jis su sutuoktine A. I. (buvusi S.) turi vaiką D. I., kurio gimimo data (duomenys neskelbtini). Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ne tik atsakovas A. I., bet ir jo sutuoktinė turėjo suinteresuotumą įsigyti namą, adresu (duomenys neskelbtini).

52. Atsakovo A. I. suinteresuotumą patvirtina ir tai, kad jis, po namo įregistravimo apelianto ROLMEX L. L. C. vardu, jo faktiškai jam neperdavė ir ji valdo bei juo naudojasi. Įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, į bylą pateikta nebuvo. Byloje nustatyta, kad sklypas (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi apelianto vardu registruotas namas, priklauso atsakovui A. I. Šis sklypas kartu su jame esančiu kitu pastatu buvo atsakovui grąžintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014, pripažinus atsakovo nesąžiningumą, sudarant minėto turto pardavimo sandorį.

53. Pirmosios instancijos teismo išduoto liudijimo pagrindu taip pat buvo surinkti duomenys apie tai, kad apelianto vardu nėra sudaryta namo eksploatavimui reikalingų sutarčių. Visos sutartys yra sudarytos atsakovo A. I. vardu, o būtent: Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos dviem atskiriems pastatams pagal 2009 m. vasario 6 d. sudarytas sutartis su vartotoju – atsakovu A. I.; elektros energija tiekiama pagal su atsakovu A. I. 2005 m. spalio 3 d. sudarytą sutartį; gamtinės dujos tiekiamos pagal su atsakovu A. I. 2010 m. birželio 23 d. sudarytą sutartį. Duomenų, kodėl šios sutartys buvo sudarytos ne namo savininko apelianto ROLMEX L. L. C. vardu, pateikta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovas A. I. šį namą faktiškai valdė ir valdo bei jį naudojo, kaip savo.

54. Tai, kad atsakovas A. I. nėra tik formalus namo (duomenys neskelbtini) komunalinių paslaugų gavėjas patvirtina byloje esantys įrodymai apie jo bei jo sutuoktinės mokėjimus, susijusius su šiuo turtu. Iš atsakovo A. I. 2013 m. balandžio 3 d. Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. nustatyta, kad jis atliko tokius pavedimus, kurie susiję su namu (duomenys neskelbtini): 2006 m. lapkričio 2 d. pavedimas 309,14 Lt sumai, kurios paskirtis – pagal PVM ROLMEX LLC, gavėjas UAB „Falck Security“; 2007 m. sausio 22 d. pavedimas 600 Lt sumai, kurios paskirtis už apsaugą, 2 namai, (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „Falck Security“; 2007 m. rugpjūčio 30 d. pavedimas 400 Lt sumai, kurios paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini) (2 namai), gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2007 m. spalio 19 d. pavedimas 740 Lt sumai, kurios paskirtis pastatų draudimas, (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „BTA Draudimas“; 2008 m. rugsėjo 23 d. pavedimas 500 Lt sumai, kurios paskirtis už apsaugą, 2 namai, (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „G4S Lietuva“.

55. Iš A. I. 2013 m. balandžio 4 d. Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. nustatyta, kad ji atliko tokius pavedimus, kurie susiję su namu (duomenys neskelbtini): 2009 m. spalio 15 d. pavedimas 290,58 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I. ir ROLMEX, gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2010 m. balandžio 8 d. pavedimas 12 588,36 Lt sumai, kurio paskirtis naujo vartotojo sutartis adresu (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas Lietuvos dujos Klaipėdos filialas; 2010 m. gruodžio 17 d. pavedimas 120 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), ROLMEX, A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2011 m. vasario 23 d. pavedimas 400 Lt sumai, kurio paskirtis A. I. (duomenys neskelbtini) namų tikslūs kadastriniai matavimai, gavėjas valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas; 2011 m. gegužės 16 d. pavedimas 320 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2011 m. gegužės 19 d. pavedimas 2 255 Lt sumai, kurio paskirtis už langų paketus (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „ETNA“; 2011 m. lapkričio 9 d. pavedimas 360 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2012 m. balandžio 24 d. pavedimas 360 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2012 m. rugpjūčio 2 d. pavedimas 360 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2012 m. lapkričio 12 d. pavedimas 480 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“; 2013 m. sausio 17 d. pavedimas 320 Lt sumai, kurio paskirtis už apsaugą, (duomenys neskelbtini), A. I., gavėjas UAB „G4S Lietuva“.

56. Apelianto teigimu, atlikti mokėjimai niekaip neįrodo, kad atsakovas A. I. (arba jo sutuoktinė) iš savo asmeninių lėšų išlaikė gyvenamąjį namą, taip pat, kad jis faktiškai įgytas atsakovo A. I. šeimos interesais, o pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus padarė nepagrįstas išvadas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie tiek atsakovo A. I., tiek jo sutuoktinės atlikti mokėjimai patvirtina asmeninius atsakovo ir jo šeimos interesus namo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei paneigia, apelianto argumentus.

57. Visų pirma pažymėtina tai, kad nors apeliantui teismas buvo nurodęs pateikti įrodymus, pagrindžiančius namo įsigijimo kainos sumokėjimą arba bet kokius kitus įrodymus, pagrindžiančius jo įsigijimą, valdymą, naudojimą ir (ar) dėl jo eksploatavimo patirtas išlaidas, tačiau į bylą tokie įrodymai nebuvo pateikti. Apeliantas nurodė, kad jis tokių įrodymų pateikti negali, nes jie sunaikinti. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas taip pat niekaip nepagrindė, kaip jis atsilygina atsakovui A. I. už tai, jog jis kiekvieną mėnesį (jau daugiau kaip dešimt metų) prižiūri namą, juo rūpinasi, atlieka tam tikrus mokėjimus ir kt.

58. Antra, nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ROLMEX L. L. C. vardu registruotas pastatas yra A. I. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl jį ištikęs pagrindinio daikto likimas, t. y. jo nuosavybės teisė perėjusi žemės sklypo savininkui A. I., o ROLMEX L. L. C. nėra niekaip apsunkinta jo, kaip pastato – gyvenamojo namo, savininko teisė naudotis jam priklausančiu daiktu, jį valdyti ir (arba) juo disponuoti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi namas (duomenys neskelbtini) yra šalia kito atsakovui A. I. priklausančio namo, esančio tame pačiame sklype, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovus sieja bendri turtiniai interesai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas A. I. būtų suteikęs kokias daiktines teises į naudojimąsi jam priklausančiu sklypu ir nors atsakovas A. I. nemato būtinybės to daryti, teigdamas, jog apeliantas gali ir taip laisvai naudotis sklypu, ant kurio stovi jam priklausantis namas, tačiau tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie atsakovų turėtą tikslą, ypač byloje nenustačius ryšio tarp atsakovų, kitų santykių, apart atstovavimo įgaliojimo pagrindu, įsigyjant Lietuvos Respublikoje turtą ir nenustatant jokio už tai atlyginimo.

59. Apeliantas byloje nurodė, kad jis siekė įsigyti Lietuvos Respublikoje turtą tikslu gauti pelną iš jo valdymo ir (arba) jo realizavimo tam palankiausiu metu. Tuo pačiu pareiškimu apeliantas nurodė, kad šiuo metu namas (duomenys neskelbtini) pajamų negeneruoja ir yra naudojamas apelianto dalyvių poilsiui, o dokumentų apie iš namo nuo 2003 m. gautas pajamas apeliantas pateikti negali, nes jie yra sunaikinti. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas nuo 2010 m. iki 2018 m. nemokėjo mokesčių, kurie būtų susiję su pajamomis iš namo, taip pat, kad jis nėra registruotas Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtoju. Šie apelianto argumentai, byloje nustatytų aplinkybių bei esančių įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai bei sudarančiais pagrindą laikyti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas teisingomis ir pagrįstomis.

60. Paminėtos byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog jis įgijo namą (duomenys neskelbtini), jį valdė, naudojo ir juo disponavo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors namas buvo užregistruotas jo vardu, tačiau faktiškai perduotas jam nebuvo ir jis jo nevaldė. Bent jau tokie įrodymai, kaip minėta, į bylą pateikti nebuvo, nors teismas buvo įpareigojęs juos pateikti. Dėl išdėstyto, sutiktina su ieškovės argumentais, kad namas (duomenys neskelbtini), nuo jo įgijimo iki dabar valdomas ir naudojamas atsakovo A. I. ir jo šeimos narių interesais, o prisidengiant užsienyje įsteigtu juridiniu asmeniu, piktnaudžiaujant subjektine teise bei pažeidžiant viešąją tvarką ir gerąją moralę buvo nesąžiningai pridengtas jo faktinis įgijimas atsakovo A. I. interesais ir naudai.

61. CK 1.5 straipsnis nustato, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

62. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. I. nesąžiningumas prieš savo kreditorius buvo konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-235-370/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015. Minėtose bylose teismai nurodė, kad atsakovas A. I. nesąžiningai ir sistemiškai perleidinėjo įvairų vertingą turtą susijusiems asmenims.

63. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad namas (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso ne apeliantui, o atsakovui A. I., o tai sudaro pagrindą pripažinti apsimestiniais ir negaliojančiais 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74-4309 ir 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį dalyje dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L. L. C. vardu.

64. Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu 2003 m. liepos 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 74-4309 svarbu taikyti ne tik CK 1.87 straipsnio reglamentavimą, tačiau ir CPK 602 straipsnio nuostatas. Nors apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą, tačiau teismas ne tik ignoravo šį prašymą, bet dėl jo visai nepasisakė, apsiribodamas tik bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino taikymo analize ir terminą siedamas su ieškovo sužinojimu apie tariamą jo teisių pažeidimą 2012 metais. Tokia teismo išvada prieštarauja ne tik imperatyviai teisės akto nuostatai, bet ir teismų suformuotai praktikai.

65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, nurodė, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų. Iš to darytina išvada, kad ieškovė teigdama ir įrodinėdama, jog namo (duomenys neskelbtini) tikrasis savininkas yra atsakovas A. I., neturėdamas kitos galimybės apginti savo, kaip atsakovo A. I. kreditoriaus, pažeistų teisių, turi teisę pareikšti nagrinėjamą reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu tiek pagal CPK 602, tiek pagal CK 1.87 straipsnius.

66. Dėl išdėstyto, apelianto argumentai dėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino taikymo atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais dėl subjekto

67. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs asmeninį atsakovo A. I. mokėjimą už patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai, kad patalpos yra išdėstytos šalia A. I. priklausiusių paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kurios buvo įsigytos iš UAB „Medicinos bankas“ suteikto kredito, konstatavo, jog būtent A. I. buvo asmeniškai suinteresuotas patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimu, o šio turto įregistravimas ROLMEX L. L. C. vardu yra apsimestinis.

68. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad už negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sumokėjęs A. I. Pažymi, kad jokių ginčų tarp ROLMEX L. L. C. ir A. I. nėra. ROLMEX L. L. C. neturi jokių pretenzijų dėl prievolės atsiskaityti, dėl turto perdavimo. Byloje esantis įgaliojimas patvirtina, kad A. I. turėjo teisę ROLMEX L. L. C. vardu ir interesais sudaryti nekilnojamojo turto sandorius, o sandoriai buvo sudaryti išskirtinai ROLMEX L. L. C. naudai.

69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

70. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. I., veikdamas per apelianto išduotą įgaliojimą, 2005 m. rugsėjo 7 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria apelianto vardu įsipareigojo nupirkti negyvenamąsias patalpas – komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) už 331 000 Lt kainą. 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovas A. I. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria apelianto vardu įsipareigojo nupirkti negyvenamąsias patalpas – komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) už 170 000 Lt kainą.

71. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas A. I. patalpų (duomenys neskelbtini) pardavėjui UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ iš viso yra sumokėjęs 170 000 Lt, iš jų: 30 000 Lt sumokėjo 2006 m. rugsėjo 6 d. pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis: už patalpas pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11-22, 11-24 moka ROLMEX LLC; 50 000 Lt sumokėjo 2007 m. vasario 15 d. pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis: apmokėjimas už patalpas pagal pirkimo – pardavimo sutartį už ROLMEX LLC, 2005 m. rugsėjo 15 d.; 50 000 Lt sumokėjo 2007 m. vasario 20 d. pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis: už ROLMEX L.L.C. įsigytas komercines patalpas (duomenys neskelbtini); 10 000 Lt sumokėjo 2007 m. liepos 13 d. pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis: už ROLMEX L.L.C. įsigytas komercines patalpas (duomenys neskelbtini); 20 000 Lt sumokėjo 2007 lapkričio 21 d. grynais pinigais, kasos knygos įrašas: ROLMEX L.L.C atstovauja A. I.; 10 000 Lt sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

72. Bylos duomenis taip pat patvirtina, kad patalpos (duomenys neskelbtini) iki šiol yra valdomos atsakovo A. I., kuris apelianto vardu yra sudaręs patalpų nuomos sutartis bei grynais pinigais pagal jas gauna nuompinigius.

73. Teisėjų kolegija įvertinusi šias nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šių patalpų (duomenys neskelbtini) įregistravimas ROLMEX L. L. C. vardu yra apsimestinis, yra teisinga, nes ją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovų elgesys tiek sandorių sudarymo metu, tiek turto valdymo metu.

74. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys iš esmės to neginčija, kad patalpas (duomenys neskelbtini) prižiūri, jas eksploatuoja ir jomis rūpinasi būtent atsakovas A. I. Duomenų, kad atsakovas A. I. teiktų apeliantui informaciją apie jam priklausančių patalpų būseną, efektingą nuomą ar perspektyvas, į bylą nebuvo pateikta. Kaip jau minėta, byloje išsiaiškinta aplinkybė, kodėl apeliantas siekė Lietuvos Respublikoje įsigyti turtą, t. y. tikslu gauti pelną, tačiau pastebėtina tai, kad apeliantas neįrodė, jog per tiek nuosavybės teise disponavimo turtu metų, būtų jį gavęs ar bet atlikęs kokius nors veiksmus dėl tokio pelno gavimo. Šias aplinkybes pavirtinantys įrodymai nebuvo pateikti į bylą. Byloje nenustatytas nei vienas faktas dėl atsakovo A. I. iš ginčo turto gautų lėšų perdavimo apeliantui.

75. Byloje taip pat nebuvo paaiškinti ir atskleista aplinkybė kokią naudą, tuo atveju, jei atsakovas A. I. veikia tik kaip apelianto atstovas, jis gauna, tiek metų prižiūrėdamas ir rūpindamasis apeliantui priklausančiu turtu. Nors apeliantas paaiškino, kad atsiskaitymas su atsakovu A. I. nebuvo sutartas ir tarp atsakovų nėra dėl to jokio ginčo, o visos A. I. išlaidos dengiamos iš gaunamų nuompinigių už turtą, tačiau tai teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja elementariai logikai ir paneigia juridinio asmens tikslą – pelno gavimą. Be to, į bylą taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad apeliantas grąžino atsakovui A. I. jo asmeniškai panaudotas lėšas įsigyjant patalpas (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodinėta ar atsakovas A. I. apskritai reikalavo jam grąžinti sumokėtas lėšas, o jei ne, tai kokiu pagrindu jis jas investavo į apeliantui priklausantį turtą ir kokią naudą jis iš to turi, sprendžiant, kad jis veikė tik kaip apelianto atstovas.

76. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas A. I. būtų mokėjęs už patalpas (duomenys neskelbtini), o paminėti mokėjimai buvo atlikti už patalpas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2005 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pirkėjas ROLMEX L. L. C. už šias patalpas turėjo sumokėti per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2005 m. rugsėjo 8 d. Byloje nenustatyta, kad ROLMEX L. L. C. Lietuvos Respublikoje atstovautų kitas asmuo, ne atsakovas A. I. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad pats apeliantas ROLMEX L. L. C. sumokėjo už patalpas (duomenys neskelbtini). Nesant įrodymų, kurie pagrįstų apelianto poziciją, nėra pagrindo daryti priešingos išvados ir vadovautis apelianto argumentais, todėl jie vertinami kritiškai.

77. Sandoriai sudaryti asmeniškai atsakovo A. I. Būtent atsakovas A. I. priėmė patalpas (duomenys neskelbtini), jas valdė ir jomis rūpinosi. Patalpų priėmimą patvirtina A. I. sudaryti nuosavybės teisės perdavimo dokumentai. Turto valdymas seka iš apelianto į bylą pateiktų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarčių: 2014 m. kovo 20 d. nuomos sutartis su MB „Mados paslaptys“; 2016 m. spalio 17 d. nuomos sutartis su E. P.; 2017 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutartis su G. G. Šios sutartys pasirašytos taip pat atsakovo A. I.

78. Be to, kaip jau minėta, byloje atsakovų paaiškinta, kad patalpų (duomenys neskelbtini) nuompinigiai yra mokami grynais pinigais tiesiogiai atsakovui A. I. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad žodiniu apelianto ir atsakovo A. I. susitarimu pastarojo patiriamos išlaidos, susijusios su apelianto nekilnojamojo turto priežiūra, remontu, išlaikymu ir nuomininkų suradimu, dengiamos iš patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos gaunamomis lėšomis.

79. Šios nustatytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad A. I. ne tik sudarė patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis, sumokėjo bent trečdalį pirkimo kainos ir jas priėmė, bet rūpinasi jomis, prižiūri ir tokiu būdu jas turi savo žinioje visą laiką nuo 2005 m. Priešingu atveju, jeigu patalpos (duomenys neskelbtini) nebūtų jo žinioje, jis negalėtų jų prižiūrėti, remontuoti ir perduoti tretiesiems asmenims pagal sudarytas nuomos sutartis bei gauti už jas nuompinigius.

80. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas A. I. buvo asmeniškai suinteresuotas patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimu, o šio turto įregistravimas ROLMEX L. L. C. vardu yra apsimestinis.

Dėl atsakovų santykių kvalifikavimo

81. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nurodo, kad visi ginčo sandoriai ir atsakovo A. I. veiksmai dėl ir su turtu atlikti apelianto išduoto įgaliojimo pagrindu.

82. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju įgaliojimas galimai buvo panaudotas pažeidžiant šio teisės instituto esmę ir paskirtį, tikslu nuslėpti, kad tikrasis ginčo turto įgijėjas yra atsakovas A. I.

83. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, nustatytos faktinės aplinkybės neįrodo tarp atsakovų buvo atstovavimo teisinių santykių, kadangi jeigu atsakovas A. I. iš tikrųjų veiktų kaip apelianto atstovas, visi jo veiksmai turėjo būti atlikti atstovaujamojo sąskaita, interesais ir naudai.

84. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Ši prievolė apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

85. Visų pirma, sandorių sudarymas per atstovą yra atliekamas atstovaujamojo lėšomis ir (arba) kompensuojant atstovo su pavedimo vykdymu susijusias išlaidas. Antra, visas atstovo atstovavimo pagrindu įsigytas turtas privalo būti perduotas atstovaujamajam.

86. Kaip minėta, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas A. I., veikdamas pagal apelianto išduotą įgaliojimą ir būdamas, kaip jis teigia, jo atstovu, perdavė apeliantui įsigytą turtą. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad turtą po įsigijimo, valdė ir naudojo pats atsakovas A. I. Duomenų, kad apeliantas būtų kažkaip susijęs su Lietuvos Respublikoje įsigytu turtu, apart registracijos jo vardu, nėra.

87. Byloje taip pat nustatyta, kad visu šiuo laikotarpiu atsakovas A. I. nėra gavęs iš apelianto atlyginimo už daugiau nei dešimtmetį besitęsiančias atstovavimo paslaugas. Dar daugiau, atsakovui ir jo sutuoktinei nebuvo kompensuotos išlaidos, susijusios su turto pirkimu bei eksploatavimu.

88. Atsižvelgdama į tokias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatavo, jog apelianto ir atsakovo A. I. galimai nesieja atstovavimo teisiniai santykiai.

Dėl teismo sprendimo tinkamo motyvavimo

89. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųstojo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovų teiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčijami negyvenamųjų patalpų sudaryti sandoriai yra apsimestiniai. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

90. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Minėta, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisines nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

91. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovų po 961,50 Eur žyminio mokesčio, kadangi 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas grąžino pradinei ieškovei UAB „Medicinos bankas“ jos sumokėtą 1 923 Eur žyminį mokestį.

92. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradinė ieškovė UAB „Medicinos bankas“ paprašė jai grąžinti šioje byloje sumokėtą 1 923 Eur žyminį mokestį, nes atsakovui A. I. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. prašymą tenkino ir grąžino UAB „Medicinos bankas“ 1 923 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. 3532.

93. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sutinka su apelianto argumentais ir sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovų priteisti tik ieškovės patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas, kurios šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sudarė 2 360,80 Eur.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

94. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

95. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

96. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

97. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui ROLMEX L. L. C. nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

98. Ieškovė UAB „EDS INVEST 2“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad tokias išlaidas būtų patyrusi, į bylą nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti iš atsakovų ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST 2“, juridinio asmens kodas 302583330, iš atsakovų A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ROLMEX L. L. C., juridinio asmens kodas 1001984444, priteisiama po 1 180,40 Eur (vieno tūkstančio šimto aštuoniasdešimties eurų 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, už advokato teisines paslaugas.

Teisėjai Romualda JanovičienėAsta RadzevičienėVigintas Višinskis