Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės F. N. ieškinį atsakovui O. N. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys – D. M., A. N..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki mokslo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Duomenys neskelbtini baigimo, bet neilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai. Nurodė, kad 2016 m. spalio 23 d. jai suėjo 18 metų, 2017 m. liepos mėnesį baigė Duomenys neskelbtini gimnaziją. Kol būdama pilnamete mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, tėvas teikė išlaikymą po 72,41 Eur būtiniems poreikiams patenkinti, pervesdamas į mamos D. M. sąskaitą. Pirmą kartą 2018 m. kreipėsi į atsakovą prašydama geranoriškai prisidėti prie jos išlaikymo ir suteikti paramą, nes ji norėtų studijuoti, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Matydama, kad nepajėgs mokytis ir dirbti, o mama pakankamų pragyvenimui ir mokslams lėšų jai skirti negali, 2018 m. vasario 9 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Duomenys neskelbtini“. 2019 m. liepos 29 d. su VšĮ Duomenys neskelbtini kolegija sudarė studijų sutartį, pagal kurią yra priimta mokytis į pirmą studijų kursą. Studijų trukmė – šeši semestrai, t. y. treji metai. Studijų kaina metams – 1700 Eur. 2019 m. rugpjūčio 16 d teko nutraukti darbo santykius dėl jų nesuderinamumo su mokslais nuolatinių studijų dieniniame skyriuje. Prieš pateikdama teismui ieškinį dar kartą pabandė susitarti su atsakovu, tačiau jis atmetė ieškovės prašymą suteikti paramą. Nurodė, kad pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams, maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, transportui, laisvalaikiui ir pan. per mėnesį reikalinga apie 500 Eur lėšų suma. Ieškovės teigimu, pajamų ir turto ji neturi, dėl studijų dirbti galimybės neturi, o 2019 m. uždirbtus pinigus (apie 3350 Eur) atidėjo studijoms apmokėti. Prie jos pragyvenimo išlaidų prisideda mama ir senelė iš mamos pusės. Ieškovės manymu, atsakovo turtinė padėtis gera, atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl galėtų ir turėtų teikti ieškovei išlaikymą (paramą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo O. N. išlaikymą ieškovei F. N., gimusiai Duomenys neskelbtini., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai. Priteisė iš atsakovo 330 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 48 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

3. Nustatė, kad ieškovė yra pilnametė atsakovo dukra, savarankiškų pajamų ir nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos dieninę programą. Lanko paskaitas, kurios vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien nuo 8.30 iki 15.30 val. Studijų rezultatai pažangūs – geri, labai geri ir puikūs.

4. Teismo vertinimu, siekiant kokybiško ir visapusiško išsilavinimo, pažangių rezultatų, lankyti paskaitas yra privalu, todėl atsisakymas dirbti nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl studijuojančiam vaikui teiktinos paramos būtinumo. Atsakovo paaiškinimus apie galimą ieškovės netinkamą gyvenimo būdą, žalingus įpročius atmetė kaip nepagrįstus.

5. Konstatavo, kad ieškovei siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra būtina parama mokslui, pragyvenimo išlaidoms, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei. Įvertinęs ieškovės argumentus, jog jai minimaliems poreikiams patenkinti būtina apie 500 Eur per mėnesį suma, pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą lėšų poreikiams patenkinti dydį, tačiau pažymėjo, kad ne visos ieškovės nurodytos lėšos yra būtinos ir pagrįstos objektyviais įrodymais. Atsižvelgęs į ieškovės amžių, tokio amžiaus asmenų būtinus ir protingus poreikius, nusprendė, jog protinga ir reali suma, būtina minimaliems poreikiams patenkinti, yra 440 Eur.

6. Nustatė, kad paramą ieškovei iki šiol teikė jos mama, kurios pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 700 Eur. Nurodė, kad ieškovės mama nekilnojamojo ir kito registruotino turto neturi, taip pat neturi kitų išlaikymo reikalingų asmenų.

7. Nustatė, kad atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra vidutinio amžiaus, darbingas, turi paklausią plataus profilio statybininko apdailininko profesiją, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Pažymėjo, jog duomenų apie netektą darbingumą nėra.

8. Atsakydamas į atsakovo argumentus, jog jis dėl seniai daug metų besitęsiančių rankos skausmų negali dirbti, teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas keletą kartų – 2019 m. kovo mėnesį, 2019 m. rugpjūčio mėnesį (prieš bylos iškėlimą, po to, kai ieškovė kreipėsi į jį SMS žinute dėl paramos) ir 2019 m. spalio mėnesį (po bylos iškėlimo) kreipėsi į medikus dėl skaudančio peties, tačiau duomenų, kad šiam negalavimui gydyti būtų ėmęsis veiksmingų ir efektyvių priemonių, nėra. Taip pat atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog dėl šio negalavimo būtų sumažėjęs jo darbingumas, nėra. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi.

9. Nurodė, kad atsakovo pajamas, oficialiais duomenimis, sudaro apie 600 Eur darbo užmokestis ir apie 300 Eur išmoka už vaiką, iš viso apie 900 Eur. Atsakovas dirba UAB „Duomenys neskelbtini“ statybininku apdailininku, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, jog viešai skelbiamais duomenimis vidutinis darbo užmokestis šioje įmonėje 2019 m. sudarė apie 1090 Eur, o darbo pasiūlos skelbimuose statybininko apdailininko darbo užmokestis yra nuo 1000 Eur. Įvertinęs į bylą pateiktas nuotraukas, padarė išvadą, kad atsakovo buitis geresnė nei vidutiniška ir akcentavo, jog atsakovas negalėjo paaiškinti, kiek skiriama kiekvieno iš šeimos narių poreikiams patenkinti, kadangi nurodė neskaičiuojąs išlaidų. Teismo vertinimu, ši visuma aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad į bylą pateikti duomenys apie atsakovo oficialias pajamas neatspindi realių jo gaunamų pajamų.

10. Nurodė, kad atsakovas jokių objektyvių įrodymų, kad negalėtų teikti paramos pilnametei dukrai arba kad tokios paramos teikimas žymiai pablogintų jo ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas ar kad pačiam tėvui reikalingas išlaikymas, nepateikė ir šių aplinkybių neįrodė.

11. Atsižvelgęs į ieškovės poreikius, atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą – į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti ir išlaiko du mažamečius vaikus, bei ieškovės galimybę, nenukenčiant studijoms, pačiai užsidirbti, sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti materialinę paramą po 150 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad pradėjusi studijuoti būtų bent pabandžiusi susirasti kitą darbą. Byloje pateiktas tik vienos savaitės paskaitų tvarkaraštis, todėl šio įrodymo nepakanka konstatuoti, jog ieškovė neturi galimybių dirbti. Teismo išvada, jog ieškovė kasdien lanko paskaitas, nepagrįsta. Manytina, jog ieškovė gali derinti darbą ir studijas.

12.2. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo išlaikymas ieškovei būtų būtinas tam, jog ji galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos jos galimybės tęsti studijas pablogėtų.

12.3. Ieškovė, priimdama sprendimą studijuoti nefinansuojama valstybės, imti paskolą, o sukauptas santaupas naudoti vėlesnių metų studijoms apmokėti, turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog jai sulaukus pilnametystės atsakovas jau neturi analogiškos prievolės kaip nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą ir priimto jos sprendimo įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvui, jis neprivalo užtikrinti, kad jos poreikiai būtų patenkinti.

12.4. Tikėtina, kad ieškovė paskolą pasiėmė 2019 m. spalio 10 d. tik dėl akių, tam, kad formaliai atitiktų paramos reikalingo pilnamečio vaiko, išnaudojusio visas protingas galimybes pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, kriterijų.

12.5. Nesutiktina ir su teismo įrodymų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl paramos dydžio. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą lėšų poreikiams patenkinti dydį, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui.

12.6. Teismas apskritai netyrė atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovė gautas pajamas leisdavo nepakankamai taupiai ir racionaliai, nevertino jos pateikto banko išrašo.

12.7. Teismas neatsižvelgė į atsakovo realias galimybes teikti finansinę paramą ieškovei, į atsakovo uždarbį, išlaikomų asmenų skaičių, jo sveikatos būklę bei turimus įsiskolinimus, kuriuos privalo dengti. Nepagrįstai atsakovo turtinę padėtį vertino kaip pakankamą teikti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui.

13. Ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė neįrodė, kad pradėjusi studijuoti būtų pabandžiusi susirasti kitą darbą, nepagrįsti. Ieškovės paaiškinimai, jog ji, studijuodama dieniniame skyriuje negali susirasti darbo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika, yra visiškai pakankami.

13.2. Atsakovas apeliaciniame skunde suabsoliutino ieškovės pareigą dirbti studijų metu. Studijų forma – dieninė – rodo, kad studijos organizuojamos darbo dienomis, dienos metu. Ieškovė siekia ne tik įgyti išsilavinimą, bet ir įgyti būtinas žinias, tai užtikrintų Ieškovės galimybes būti konkurencingai darbo rinkoje – tą patvirtina ieškovės sąžiningas mokymasis ir geri mokymosi rezultatai. Remiantis teismų praktika, toks ieškovės siekis turi būti remiamas.

13.3. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė lanko paskaitas. Jei, atsakovo manymu, ieškovės paskaitų tvarkaraštis yra kintamas semestro eigoje, tokias nurodomas aplinkybes privalėjo įrodinėti atsakovas, o ne pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus rinkti ex officio.

13.4. Atsakovas teigdamas, jog ieškovė santaupas galėtų panaudoti pragyvenimui nuo studijų pradžios iki vasaros, nenurodo, ar ieškovei, išnaudojus sutaupytas lėšas pragyvenimui, tuo atveju, jei ieškovei nebūtų suteikta paskola studijoms, sutiktų prisidėti prie ieškovės studijų apmokėjimo.

13.5. Nesutiktina ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovei reikalingo paramos dydžio, kadangi iš atsakovo Ieškovės išlaikymui priteista 150,00 Eur periodinių išmokų, t. y. priteista išlaikymo suma yra mažesnė nei teismo nustatyta ieškovei pragyvenimui reikalinga pinigų suma. Visuotinai žinoma, taigi neįrodinėtina, kad 300,00 Eur suma nėra pakankama pragyvenimui ir ši suma negali užtikrinti net minimalių poreikių.

13.6. Pažymėtina, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniu skundu neneigia, jog uždarbiauja papildomai, ir tokiu būdu gauna neoficialias pajamas. Šis atsakovo procesinis elgesys tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą apie neoficialias atsakovo pajamas.

13.7. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų ieškovei teikti išlaikymą, yra pagrįstos objektyviais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas bandė nuslėpti faktą, kad jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas.

13.8. Atsakovo argumentai, jog jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos dėl sveikatos būklės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog į medikus dėl rankos skausmų atsakovas kreipėsi tik kelis kartus 2019 m., taip pat nesiėmė veiksmingų gydymosi priemonių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

16. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo atsakovo pilnametei dukrai (ieškovei).

17. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti sulaukusius pilnametystės savo vaikus, , kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. 1) nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; 2) įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo abiejų sąlygų – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 150 Eur bei dėl fakto, jog išlaikymas yra būtinas, – vertinimu.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovės poreikiais, pajamomis, pažangumu, nevertino ieškovės galimybių susirasti darbo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.

21. Iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies matyti, kad, spręsdamas klausimą, ar reikia ieškovei, sulaukusiai pilnametystės, išlaikymo, ar ne, teismas atsižvelgė į teismui pateiktus įrodymus. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. studijuoja VšĮ Duomenys neskelbtini kolegijoje Tarptautinės prekybos ir muitinės logistiką pirmojoje (profesinio bakalauro) studijų pakopoje, studijų forma – nuolatinė, studijų tvarkaraščio būdas – dieninis; taip pat nustatė, kad ieškovės mokslai baigsis 2022 m. birželio mėn. Nustatė, kad ieškovei pagal valstybės remiamos paskolos studentams 2019 m. spalio 10 d. sutartį banke „Swedbank“, AB, suteikta 1700 Eur paskola studijų kainai sumokėti, ją pervedant Duomenys neskelbtini kolegijai, bendra vartojimo kredito gavėjo grąžinama suma 2162,60 Eur. Ieškovė nekilnojamojo ir kito registruotino turto bei pajamų neturi; turi apie 3000 Eur santaupų, sukauptų darbo laikotarpiu, kurias yra numačiusi skirti susimokėti už studijas antrame ir trečiame kursuose. Teismas iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad ieškovė lanko paskaitas, kurios vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien nuo 8.30 iki 15.30 val. Studijų rezultatai pažangūs – geri, labai geri ir puikūs.

22. Apelianto teigimu, byloje pateiktas tik vienos savaitės paskaitų tvarkaraštis, todėl teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar jis nėra kintamas per semestrą , ir atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, ar ieškovė lanko paskaitas.

23. Visų pirma kolegija pažymi, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Kaip ne kartą išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017; kt.). Tai yra, ieškovė, teigdama, jog lanko paskaitas, kurios vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien nuo 8.30 iki 15.30 val., pateikė šias aplinkybes patvirtinantį įrodymą – paskaitų tvarkaraštį (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas minėtą pateiktą įrodymą bei ieškovės paaiškinimus laikė pakankamais įsitikinti ieškovės teiginiais, susijusiais su paskaitų trukme ir pobūdžiu (CPK 185 straipsnis). Jei, atsakovo manymu, ieškovės paskaitų tvarkaraštis yra kintamas semestro eigoje, tokias nurodomas aplinkybes privalėjo įrodinėti atsakovas.

24. Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, jog teismas netyrė, ar ieškovė lanko paskaitas. Pažymėtina, jog į bylą yra pateikta VšĮ Duomenys neskelbtini kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 05-2808, iš kurios nustatyta, kad ieškovė paskaitas lanko, skolų neturi. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ieškovė, teismas neturi pareigos tirti, ar ieškovė tikrai lanko visas paskaitas, nes įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo pareigą tikrinti, ar tikrai ieškovė lanko visas paskaitas, atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Kaip nepagrįstą kolegija atmeta ir kitą apeliacinio skundo argumentą – kad ieškovė neįrodė, jog pradėjusi studijuoti būtų bent pabandžiusi susirasti kitą darbą.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Teismai yra pažymėję, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1016-1092/2019; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5381-1065/2019; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-299-227/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-227/2016). Klaipėdos apygardos teismas yra nurodęs, jog aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų studentui siekti pabaigti studijas ir įgyti profesinį išsilavinimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1027-730/2019).

27. Todėl, kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė, mokydamasi dieniniame skyriuje, nedirba, negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant klausimą dėl studijuojančiam vaikui teiktinos paramos būtinumo.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų išvadai, jog ieškovė deda pastangas siekdama savimi pasirūpinti – ji ėmėsi visų veiksmų, kad iki studijų galėtų save išlaikyti bei sukaupti bent dalį lėšų studijų apmokėjimui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „Duomenys neskelbtini“ gamybos skyriuje formuotoja (darbininke). Taip pat nustatyta, kad ieškovei pagal valstybės remiamos paskolos studentams 2019 m. spalio 10 d. sutartį banke „Swedbank“, AB, suteikta 1700 Eur paskola studijų kainai sumokėti, nors kasacinis teismas yra nurodęs, jog nepasinaudojimas kreditavimo (valstybės remiamos paskolos) galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, susitaupiusi 3 350 Eur, kuriuos ketina panaudoti mokslų apmokėjimui, o ne perkelti šią naštą tėvams, elgiasi atsakingai ir sąžiningai, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog šias sukauptas lėšas ieškovė galėtų panaudoti pragyvenimui, laikytini visiškai nepagrįstais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybės remiama parama studijoms sukuria turtinę prievolę, t. y. ieškovė jai suteiktą valstybės paramą studijoms apmokėti įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodytas terminais ir sąlygomis, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė paskolą pasiėmė tik dėl akių, vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

30. Todėl, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad ieškovei būtina materialinė parama. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra viena iš CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų ieškovės teisei gauti išlaikymą iš tėvų įgyvendinti (nustatyta būtinybė pilnamečiam vaikui gauti tėvų materialinę paramą).

31. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas nesutinka ir su priteistu paramos dydžiu. Jo teigimu, teismas išsamiai netyrė, kokia konkreti suma reikalinga ieškovei, tik abstrakčiai konstatavo, kad, atsižvelgiant į ieškovės amžių, tokio amžiaus asmenų būtinus ir protingus poreikius, protinga ir reali yra 440 Eur lėšų suma.

32. Ieškovė nurodė, kad minimaliems poreikiams patenkinti būtina apie 500 Eur per mėnesį suma. Pateikė būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų skaičiuotę, pagal kurią poreikiams patenkinti reikalinga 525 Eur suma: 10 Eur telefono ryšiui, 25 Eur visuomeninio transporto išlaidoms, 70 Eur rusų kalbos kursams, 30 Eur sporto klubui, 22 Eur maisto papildams ir vaistams, 30 Eur higienos prekėms, 210 Eur maistui, 39 Eur komunaliniams mokesčiams, 30 Eur dienpinigiams, apie 59 Eur rūbams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikė, kad vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 555 Eur (apie 400 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur (apie 440 Eur atskaičius mokesčius). Todėl atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką bei įvertinęs ieškovės amžių, tokio amžiaus asmenų būtinus ir protingus poreikius, padarė išvadą, kad protinga ir reali būtiniesiems poreikiams tenkinti suma yra 440 Eur.

33. Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą (paramą) pilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo (paramos) priteisimui. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo momentu minimalios algos dydį sudarė apie 440 Eur atskaičius mokesčius. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas sprendė, kad ne visi ieškovės nurodyti poreikiai yra pagrįsti, todėl sumą, reikalingą patenkinti būtiniesiems poreikiams, sumažino nuo 525 iki 440 Eur. Taip pat pastebėtina, jog iš atsakovo ieškovei priteista 150 Eur suma, t. y. teismas nusprendė, jog atsakovas gali teikti mažiau nei pusę teismo nustatytos paramos dydžio. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pagrindo dar labiau mažinti ieškovės poreikiams patenkinti reikalingą sumą nėra.

34. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą.

35. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015)..

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

37. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas dirba UAB „Duomenys neskelbtini“ statybininku apdailininku. Atsakovo pajamos, oficialiais duomenimis, sudaro apie 600 Eur ir apie 300 Eur išmoka už vaiką, iš viso apie 900 Eur; turi du išlaikomus vaikus. Atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra vidutinio amžiaus, darbingas, turi paklausią plataus profilio statybininko apdailininko profesiją. Nurodė, kad atsakovas sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nusprendė, jog galbūt atsakovas nemokamų atostogų darbovietėje ir „Sodros“ pažymose nurodytų nedarbingumo dėl ligos laikotarpiais dirbo individualiai pagal užsakymus pagal jo paties įdėtus skelbimus.

38. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo paramą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. 100 Eur mažiau nei buvo prašoma ieškiniu, tai liudija, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį bei atitinkamai priteisė mokėti tokio dydžio paramą, kuri būtų realiai įvykdoma, nesukeltų atsakovui esminio jo turtinės padėties pabloginimo.

39. Kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų ieškovei teikti išlaikymą.

40. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas yra statybininkas apdailininkas – ši profesija, kaip matyti iš viešoje interneto erdvėje esančių darbo skelbimų, yra paklausi, todėl kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas neturi galimybių susirasti geriau apmokamo darbo. Kolegijai taip pat abejonių kelia ir aplinkybė, jog vidutinis darbo užmokestis 2019 m. UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo 1090,00 Eur, tačiau atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė tik apie 600 Eur.

41. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas neneigia teismo nurodytų abejonių dėl neoficialiai gaunamų pajamų. Minėta, jog teismas nurodė, kad galbūt atsakovas nemokamų atostogų darbovietėje ir „Sodros“ pažymose nurodytų nedarbingumo dėl ligos laikotarpiais dirbo individualiai pagal užsakymus pagal jo paties įdėtus skelbimus. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog prie atsakovo šeimos išlaikymo prisideda sutuoktinės tėvai, kurie, atsakovo teigimu, pastatė ir įrengė atsakovo šeimai gyvenamąjį namą. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai apie neoficialias atsakovo pajamas.

42. Kolegijos vertinimu, reikšminga laikytina ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (84 100 Eur rinkos vertės), t. y. atsakovas šių duomenų nenurodė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo vertinimu, jog atsakovo pateiktas raštelis, kuriame jis nurodė sutinkantis, kad skyrybų atveju jokių teisių į namą neturi, laikytinas teisiškai nereikšmingu vertinant atsakovo turtinę padėtį.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal kredito sutartį su AB SEB banku Nr. 04A1718051203-D7 įsigytą automobilį pardavė, tačiau gautų pinigų bankui negrąžino, už gautus pinigus atsakovas įsirengė namo terasą, atliko kitus turto pagerinimus. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovo blogą turtinę padėtį patvirtina įsipareigojimai AB SEB bankui, kadangi atsakovas užuot padengęs banko paskolą iš pinigų, gautų pardavus automobilį, juos panaudojo kitur – išleido namo terasos įrengimui.

44. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos dėl sveikatos būklės. Apeliaciniu skundu nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y. jog į medikus dėl rankos skausmų atsakovas kreipėsi tik 2019 m. kelis kartus bei nesiėmė veiksmingų gydymosi priemonių. Į bylą pateikti medicininiai dokumentų išrašai patvirtina, kad atsakovas lankėsi gydymo įstaigose dėl sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog atsakovas dėl sveikatos problemų yra iš dalies darbingas arba jam būtų apribota galimybė dirbti fizinį ar kitokį darbą, todėl tikėtina, kad atsakovo sveikatos sutrikimai buvo laikini ir šią dieną atsakovas yra sveikas ir darbingas (CPK 178 straipsnis).

45. Taigi, esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinus jo turtinę padėtį, turi galimybę teikti 150 Eur paramą ieškovei.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

50. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

51. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo O. N. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei F. N..