Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei L. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9.9. Nors atsakovė nurodo neturinti turto, deklaruoja gaunanti mažai pajamų, tačiau nėra jokios informacijos apie jos turtą ir/ar pajamas (duomenys neskelbtini), kur ji faktiškai gyvena, atsakovė turi lėšų samdyti privatų advokatą, todėl apeliantės prašymas dėl jos atleidimo nuo išlaidų valstybei vertintinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo dydžio padidinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ „Regitra“ pažymos, VĮ „Registrų centras“ išrašo, Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, Darbingumo lygio pažymos kopijas. Apeliantė nenurodė kodėl būtinybė pateikti šiuos rašytinius įrodymus kilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

14. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. M. ir atsakovė L. M. (Ž.) turi du bendrus vaikus: S. M. ir I. M.. 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šalių santuoka abiejų šalių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudarytą sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos šalys susitarė: „Vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis ir mokėjimo tvarka 2.1. Nepilnamečio sūnaus S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2.2. Nepilnametės dukters I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. M., a. k (duomenys neskelbtini) 2.3. Šalys susitaria, jog: 2.3.1. sūnui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mama L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą teikia periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo 2021-02-01 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų numatyta tvarka; 2.3.2. dukteriai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas J. M., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymą teikia periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo 2021-02-01 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų numatyta tvarka. 2.4. Išlaikymo sumą sūnui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. M. įsipareigoja pervesti į J. M. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, o J. M. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavedamas tėvui J. M., a. k (duomenys neskelbtini) 2.5. Išlaikymo sumą dukteriai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pervesti į L. M. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, o L. M. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavedamas motinai L. M., a. k (duomenys neskelbtini)

Dėl išlaikymo I. M. priteisimo ir išlaikymo S. M. padidinimo

16. Nepilnametės dukros I. M. gyvenamoji vieta teismo sprendimu patvirtintu šalių susitarimu buvo nustatyta su motina L. M.. Byloje nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovė L. M. 2021-04-12 išvyko į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko nebuvo grįžusi, mažametė I. M. visą tą laiką gyveno ir gyvena su ieškovu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nuo 2021-04-12 nustatė I. M. gyvenamąją vietą su tėvu J. M.. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš atsakovės L. M. priteisė išlaikymą dukrai I. M. nuo 2022-02-22 periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei padidino nepilnamečiam sūnui S. M. priteistą išlaikymą iš motinos L. M. mokamomis periodinėmis išmokomis iki 200,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022-02-22 iki sūnaus pilnametystės.

18. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

20. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

24. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti reikia į mėnesį skirti piniginių lėšų apie 400,00 Eur, nors, jo teigimu, jiems reikia daug daugiau lėšų, tačiau tiksliai apskaičiuoti vieno mėnesio vaiko išlaikymo tiksliai tiesiog neįmanoma, pvz., maistui vienam vaikui į mėnesį reikia skirti piniginių lėšų apie 150,00 Eur (vaikams norisi ir vaisių, daržovių, kokybiškesnio maisto), drabužiams – apie 20,00 Eur, avalynei – apie 20,00 Eur, sanitarijos, higienos priemonėms – apie 15,00 Eur, už dukros darželį kiekvieną mėnesį – 26,40 Eur, vaistams, vitaminams reikia skirti į mėnesį apie 15,00-20,00 Eur. Nurodė, kad dukra dažnai serga, ji gimė anksčiau termino, 27 savaičių, jos svoris buvo tik 900 gramų. Nurodo, kad ji tik neseniai pradėjo vaikščioti ir kalbėti, o jai jau beveik 5 metukai, jai dar trūksta ir svorio, dėl savo fizinės būklės ji atsilieka nuo bendraamžių). Todėl, skaičiuojant išlaidas dukrai, kartais į mėnesį vaistams, vitaminams išleidžiamos daug didesnės sumos. Vaikai kas dieną vežami į darželį ir į mokyklą ir pasiimami iš jų, todėl transporto išlaidoms išleidžiama apie 30,00-70,00 Eur, vaikų lavinimui (knygutėms, žaislams) išleidžiama apie 10,00-15,00 Eur, vieno vaiko dalis komunaliniams mokesčiams - apie 70,00 Eur, nenumatytoms išlaidoms skiriama apie 20,00-50,00 Eur.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaikai yra 5 ir 9 metų. I. M. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Mergaitei nustatytas vidutinis neįgalumas, nustatytas antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis. Šalių sūnus S. M. nuo 2021-09-24 lankė (duomenys neskelbtini) mokyklos 2 klasę, nuo 2022-04-29 lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. J. M. yra mokama socialinė išmoka vaikams po 233,52 Eur/mėn., jis gauna 352,44 Eur senatvės pensiją. Šalių dukrai mokama 214,50 Eur šalpos neįgalumo pensija. J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis namo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jo bendrasavininkė dukra R. M.. Ieškovo teigimu dukra gyvena ir dirba užsienyje, todėl leidžia jam su vaikais gyventi visame name neribotą laiką. J. M. asmeninės nuosavybės teise turi transporto priemonę R. E., kurios dalyvavimas viešajame eisme yra sustabdytas 2017-11-19. L. M. transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, registruoto jos vardu, neturi. Apeliantė nurodo, kad kas mėnesį gauna po 200,00 Eur, teigia, kad pragyventi atsakovei padeda sugyventinis A. S.. Apeliantė ir sugyventinis gyvena (duomenys neskelbtini) išsinuomotame bute. Tačiau apeliantė nenurodo, už ką gauna 200,00 Eur pajamas. Taip pat nėra įrodymų, kad būtent tokias pajamas ji gauna kas mėnesį. Nėra jokios informacijos apie jos turtą ir pajamas (duomenys neskelbtini), kur ji faktiškai gyvena. Todėl vertintina, jog byloje nėra žinomos tikslios apeliantės pajamos.

26. Pažymėtina, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyta suma vienam vaikui apie 400,00 Eur per mėnesį yra protinga suma ir atitinka šalių vaikų amžiaus vaikų poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad iš esmės šalių dukros poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni, nei įprastiniai (lyginant su kitais maždaug tokio amžiaus, gyvenamųjų vietovių ir bendrųjų ugdymo įstaigų vaikais), jos poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė suma nei vaikui, kuris neturi tokių poreikių. Tačiau ieškovas dukros išlaikymui neprašo didesnės išlaikymo sumos nei sūnui.

28. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad už abu vaikus ieškovas gauna 448,02 Eur per mėnesį išmokų vaikams, t. y. 224,01 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl šia suma turėtų būti mažinama jos vaikams mokėtina dalis. Pažymėtina, kad pagal išmokų vaikams įstatymą, atsižvelgiant į nedideles šeimos pajamas, ieškovas gauna 233,52 Eur išmoką abiem vaikams, t. y. po 116,76 Eur kiekvienam vaikui. Nors šalių dukra I. dar gauna 214,50 Eur per mėnesį neįgalumo pašalpą, tačiau ši valstybės mokama neįgalumo šalpos pensija yra tikslinė, susijusi būtent su dukros neįgalumu ir papildomomis dėl to reikalingomis išlaidomis, lavinimu, skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

29. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tikslių, pagrįstų duomenų apie apeliantės gaunamas pajamas, o visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, prašoma suma neįgalios dukros išlaikymui yra nedidelė, nėra pagrindo mažinti priteistiną išlaikymo dydį. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

30. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina apeliantas, teikiantis ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą dukrai I. M. nuo 2022-02-22 periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

31. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

32. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu buvo nutraukta šalių santuoką abiejų šalių bendru sutikimu ir patvirtina šalių sudarytą sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1. punkte susitarė, kad „Nepilnamečio sūnaus S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2.2. Nepilnametės dukters I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. M., a. k (duomenys neskelbtini) 2.3. Šalys susitaria, jog: 2.3.1. sūnui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mama L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą teikia periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo 2021-02-01 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų numatyta tvarka; 2.3.2. dukteriai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas J. M., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymą teikia periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo 2021-02-01 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų numatyta tvarka. Ieškovas paaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje 100,00 Eur per mėnesį išlaikymas abiem vaikams buvo nurodytas formaliai, esant prievolei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti išlaikymo vaikams dydį, detaliai neskaičiuojant realių vaikų poreikių, kurie, akivaizdu, jau 2021 m. nutraukiant santuoką neabejotinai buvo didesni nei 200 Eur per mėnesį. Ieškovas teigė, kad sutartis pasirašyta manant, jog kiekvienas teiks visapusišką išlaikymą vaikui, kuris su juo gyvena.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

35. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos įrodymų ir aplinkybių visuma, vertina, kad tikėtina, jog ieškovas nurodo teisingas minėtos sutarties sudarymo aplinkybes, kad šalys tuo metu tik formaliai nurodė išlaikymo dydį vaikams po 100,00 Eur, nes iš esmės jie kiekvienas prisiėmė atsakomybę visapusiškai išlaikyti vaiką, su kuriuo jis liks gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismas nutraukė santuoką – 2021 m. balandžio 9 d., nerealu, kad vaikų išlaikymui, kiekvienam vaikui būtų užtekę po 200,00 Eur per mėnesį, kad būtų visapusiškai užtikrintos būtinosios vaikams vystytis sąlygos. Ypač, kai šalių dukra yra neįgali ir jos poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni, nei įprastiniai (lyginant su kitais maždaug tokio amžiaus, gyvenamųjų vietovių ir bendrųjų ugdymo įstaigų vaikais). Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas spręsti dėl periodinių išlaikymo išmokų S. M. padidinimo.

36. Nesutiktina su apeliante, kad ieškovas nepagrindė padidėjusių išlaidų sūnaus išlaikymui ir teismas to nevertino. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti reikia į mėnesį skirti piniginių lėšų apie 400,00 Eur, nors, jo teigimu, jiems reikia daug daugiau lėšų, tačiau tiksliai apskaičiuoti vieno mėnesio vaiko išlaikymo tiksliai tiesiog neįmanoma, tiksliai detalizavo reikalingas sumas. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija ieškovo nurodomų sumų, neteikia įrodymų, kad tam tikros nurodytos išlaidos yra nebūtinos ar gali būti mažesnės. Apeliantė neteikia savo išlaidų vaikų poreikiams tenkinti skaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, 200,00 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį jų poreikių tenkinimui tikrai yra per maža ir nepakankama patenkinti net būtiniausius vaikų poreikius. Svarbu pažymėti ir tai, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, apeliantė vaikais nesurūpina, nesidomi, yra išvykusi į užsienį, šių aplinkybių neneigia ir pati apeliantė, todėl ieškovui tenka visa vaikų auklėjimo, rūpinimosi, priežiūros našta.

37. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas padidino nepilnamečiam sūnui S. M. priteistą išlaikymą iš motinos L. M. mokamomis periodinėmis išmokomis iki 200,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022-02-22 iki sūnaus pilnametystės.

38. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji yra darbinga, tačiau ji yra socialiai pažeidžiama, nes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 55 procentų nedarbingumas dėl lengvo protinio atsilikimo. Apeliantė pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodyta, kad ji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas darbingumo lygis 45 procentai. Išvadoje nurodyta, kad apeliantė negali dirbti naktį, viršvalandinių darbų, požeminių darbų. Taigi, apeliantė iš dalies yra darbinga, gali susirasti darbą ir dirbti, laikantis nustatytų apribojimų. Jokių duomenų, kad apeliantė bandė ieškotis kokio nors darbo, į bylą apeliantė nepateikė. Kaip jau anksčiau minėta, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė gali dirbti ir susirasti jos poreikius ir galimybes atitinkantį darbą ir taip užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turi galimybę mokėti priteistą išlaikymą vaikams, priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nepažeis apeliantės interesų.

40. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės valstybei 233,00 Eur žyminio mokesčio bei 316,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Minėtų lėšų išieškojimas gali dar labiau apsunkinti atsakovės turtinę padėtį, o dėl prastos finansinės padėties yra pagrindas atleisti atsakovę nuo minėtų išlaidų priteisimo.

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš apeliantės priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau apeliantė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nereiškė. Taip pat neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė į bylą tikslių duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, jog jas sudaro 200,00 Eur per mėnesį. Nėra jokios informacijos apie jos turtą ir pajamas (duomenys neskelbtini), kur ji faktiškai gyvena. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis apeliantės prašymas yra visiškai nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jai nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

46. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi atidėjo apeliantei L. M. žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės L. M. priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis).

47. Ieškovui byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė 2022-07-29 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodo, kad už ieškovui J. M. suteiktą teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 250,00 Eur.

48. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės jas priteisia valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš apeliantės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.