- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-155-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06493-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) V. G. (V. G.) vardu atstovės advokatės Giedrės G. S. pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-417-867/2026 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. S. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo V. G. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymui skirtą sumą kas metai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis.
2. Atsakovas V. G. (toliau – ir atsakovas) priešieškiniu prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal pateiktą pasiūlymą, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 130 Eur dydžio periodinę išmoką, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė nesutikimo su priešieškiniu argumentus ir pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki įsiteisės šioje byloje teismo sprendimas, laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
4. Nurodė, kad atsakovas nepadeda išlaikyti nepilnamečio vaiko, nurodydamas, kad nedirba dėl po avarijos patirtų sužalojimų ir sveikatos būklės. Jokių įrodymų apie tai ir apie gaunamas pajamas teismui neteikia. Nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra pervedęs tik 260 Eur, nemoka kredito įmokų, už komunalines paslaugas, todėl jos pačios finansinė padėtis labai bloga.
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad priteistina laikino išlaikymo suma vaikui turėtų būti sumažinta iki 130 Eur. Nurodo, kad ieškovė realių nepilnamečio vaiko poreikių nepagrindė rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, jog laikinas išlaikymas tenkins nepilnamečio vaiko būtinus poreikius. Atsakovo pajamas šiuo metu sudaro tik 401,34 Eur išmoka ir 124,80 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Atsakovui diagnozuoti daugybiniai sužalojimai, reikalinga reabilitacija, nustatytas 65 proc. netekto dalyvumo lygis, todėl dirbti negali, patiria papildomų išlaidų komunaliniams mokesčiams. Laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui negali būti priteisiamas remiantis standartiniais kriterijais. Be to, ieškovė gauta vaiko pinigus. Atsakovas prisideda natūra, nes ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jam priklausančioje buto dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2025 m. gruodžio 10 d. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 220 Eur iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ieškovę paskyrė nepilnamečiam vaikui išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
7. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 220 Eur laikiną išlaikymą vaikui periodine kasmėnesine išmoka, nes bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o byloje nustatytos įstatyme numatytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
8. Nurodė, jog šioje proceso stadijoje teismui nėra žinomi tikslūs duomenys apie atsakovo ir ieškovės realiai gaunamas pajamas, turimas santaupas, turtą. Vertino, kad dabartinė atsakovo sveikatos būklė neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vien ieškovei, su kuria faktiškai šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas, nes jos pajamos taip pat nedidelės ir ji privalo užtikrinti jo kasdieninius poreikius.
Atsiliepimas
9. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad jis prie vaiko išlaikymo prisideda natūra, nes vaikas gyvena jam priklausančioje buto dalyje, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėjęs bent dalį mokesčių už komunalines paslaugas. Be to, ieškovė nurodė, kad ji viena moka tiek kredito įmokas, tiek ir už butui teikiamas komunalines paslaugas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas V. G. (toliau – apeliantas) teismo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Dėl diagnozuotų ligų ir sveikatos būklės atsakovas patiria didelius fizinius skausmus, finansines išlaidas šių ligų gydymui, terapijai. Sveikatos būklė ir darbingumo lygis turi tiesioginės įtakos jo galimybei gauti daugiau pajamų ir susirasti darbą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino atsakovo sveikatos būklės ir darbingumo lygio bei to, kad šiuo metu neturi galimybės dirbti jokio darbo ir gauti didesnes pajamas, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymas, užtikrinantis tik būtinus (bazinius) vaiko poreikius.
6.2. Nepilnametis vaikas jokių specialių ugdymo ar kitų specialių poreikių, kurie būtų ofilialiai nustatyti kompetentingų instiucijų, neturi. Vaikui oficialiai diagnozuotas tik (duomenys neskelbtini). Vaiko specialieji poreikiai nėra nustatomi vien pagal tėvų nuomonę ar pagal privačiai teiktas paslaugas. Pateikta ergoterapeutės rekomendacija ir išvada nėra oficiali diagnozė. Ieškovė, įrodinėdama vaiko poreikius, neprideda jokių nei išlaidas, nei vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų. Nurodytos išlaidos rūbams, avalynei turi būti per pusę mažesnės, nes vaikas ugdymo įstaigos nelanko. Visus daiktus vaiko poreikiams tenkinti šeima turi, todėl dalis nurodomų sumų išvis nepagrįstos. Nepilnametis vaikas sauskelnių nenešioja. Įrodymų apie patiriamas medicinines išlaidas ir būtinybę jas gauti ieškovė nepateikė.
6.3. Ieškovė gauna išmoką vaikui, kuri užtikrina dalies vaiko poreikių patenkinimą. Ieškovė yra darbinga, turi realią galimybę dirbti ir užsidirbti. Ieškovė, nesant oficialių išvadų, pati nusprendė nevesti vaiko į ugdymo įstaigą. Prižiūrėti nepilnametį vaiką ieškovei padeda mama. Tuo tarpu atsakovas užsidirbti negali ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas iš jo priteisti mažesnio dydžio laikiną išlaikymą.
6.4. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistas 220 Eur dydžio laikinas išlaikymas yra per didelis, nebūtinas būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, nustatytas neatsižvelgiant į išimtinių aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle ir nedideliu dalyvumo lygiu, buvimą, neproporcingas jo turtinei padėčiai ir pažeidžia jo interesus.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateiktu atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Atsakovo nurodoma 130 Eur laikino išlaikymo suma yra nepagrįsta įrodymais ir neteisinga, nepakankama sergančiam vaikui išlaikyti. Teismas nustatė, kad atsakovas gavo dideles išmokas, nors vaikui išlaikyti nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio sumokėjo tik 360 Eur. Atsakovas nemoka nei už komunalines paslaugas, nei kredito įmokų. Jos pačios sveikatos būklė bloga ir ypač pablogėjo nuo atsakovo ir jo atstovės elgesio. Jei ne jos šeimos pagalba, jai išgyventi būtų labai sunku.
7.2. Atsakovas, gaudamas virš 500 Eur pajamų, gali teikti 220 Eur laikiną išlaikymą, nes turi turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovas sužalojimus patyrė neblaivus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam taikytas gydymas buvo sėkmingas, jis dalinai darbingas, gauna ligos išmokas, turi turto, gavo nemažas išmokas.
7.3. Vaiko poreikių suvestinėje nurodyti tik minimalūs vaiko poreikiai ir minimali jo išlaikymui reikalinga suma, todėl prašymas ją dar daugiau sumažinti nepagrįstas. Mažamečiam vaikui reikalinga papildoma ugdymo priežiūra, paslaugos gerinant vaiko kalbinę ir psichologinę, elgesio būseną, kurios yra mokamos.
7.4. Nuo sausio mėnesio jai nebemokama nedarbo išmoka, nes dėl savo sveikatos būklės ir vaiko priežiūros darbo negavo. Taigi pati tapo finansiškai dar daugiau pažeidžiama, neturi pakankamai pajamų, iškilo grėsmė prarasti būstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė 220 Eur iš atsakovo priteistiną laikiną išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui.
Dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos
5. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovas V. G. yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-417-867/2026 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. G. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovės prašymu byloje skundžiama teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki kol byloje įsiteisės procesinis sprendimas iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi nustatytu priteisto išlaikymo dydžiu ir prašo laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį sumažinti iki 130 Eur dėl jo sveikatos būklės įtakotos sunkios finansinės padėties.
7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas.
8. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.
9. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vienam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
11. Apeliantas neginčija, kad byloje buvo CPK 144 straipsnyje numatytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taip pat neginčija jam, nepilnamečio vaiko tėvui, CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl šiais aspektais apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako. Tačiau atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė per didelį laikiną 220 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris neproporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir jo sunkiai turtinei padėčiai, įtakotai sveikatos būklės, ir sutinka teikti išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
12. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio, pažeidė CK 3.192 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nenustatė tikrųjų būtinų vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, dėl ko priteisė per didelį, neatitinkantį atsakovo turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių, išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
13. Pagal 2025 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 700 šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1153 Eur, atskaičius privalomus mokėjimus – 847 Eur. Taigi, vertinant pagal minėtą orientacinį kriterijų, tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis kiekvienam iš tėvų nuo 2026 m. sausio mėnesio yra 423,50 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes, iš apelianto nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė beveik dvigubai mažesnį 220 Eur laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dar daugiau mažinti priteisto laikino išlaikymo dydį nėra teisinio ir faktinio pagrindo, nes būtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai ir neužtikrinti minimalūs būtini vaiko poreikiai.
14. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokias pinigų sumas išlaidžia sūnaus poreikiams tenkinti. Bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui prašė priteisti 300 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t. y. mažesnį išlaikymą, negu jis tenka vienam iš tėvų vertinant pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų. Ieškovė, įrodinėdama mažesnius nei minimali mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, juos pagrindė pateiktoje suvestinėje nurodytais duomenimis apie tai, kad būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingi 700 Eur per mėnesį. Preliminariai įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad į suvestinę įtrauktos išlaidos, kurios reikalingos būtiniems vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui užtikrinti, jos nėra akivaizdžiai per didelės ir / ar nepagrįstos, jokios išlaidos prabangos prekėms ar paslaugoms nenurodomos. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas turėjo paneigti ieškovės pateiktus duomenis apie išlaikymo, reikalingo vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, dydį, nes įrodinėja, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis, kuris, minėta, yra net mažesnis nei vienam iš tėvų tenkanti minimalios mėnesinės algos dalis, yra per didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
15. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo siūlomas 130 Eur išlaikymo dydis, kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu, užtikrins vaiko būtinų poreikių patenkinimą (CPK 178 straipsnis), todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip neįrodytas. Net ir vaikui nelankant ugdymo įstaigos tiek drabužiai, tiek avalynė yra reikalingi, nes jie susidėvi, turi būti keičiami dėl vaiko amžiaus, pritaikyti pagal sezoną, jiems skirtos išlaidos minimalios, todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad jos turi būti per pusę mažesnės. Preliminariai įvertinti bylos duomenys rodo, o ir pats apeliantas skunde pripažįsta, kad sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kad jis lankosi pas (duomenys neskelbtini), todėl numatomos išlaidos, susijusios su minėta vaiko būkle ir ligų valdymu bei gydymu, yra tikėtinos, realios ir pagrįstos.
16. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad sūnui specialūs poreikiai nenustatyti ir kad kompetentingi specialistai nėra diagnozavę ligų, kurių gydymui būtų reikalinga skirti ieškovės nurodomus papildomus 320 Eur (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ši suma nebuvo įtraukta į būtinų vaiko poreikių patenkinimui reikalingą 700 Eur sumą, todėl šis atskirojo skundo argumentas nesudaro pagrindo mažinti nustatyto laikino išlaikymo dydį.
17. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino jo turtinės padėties ir išimtinių aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle ir nedideliu 35 procentų dalyvumo lygiu, dėl ko jis negali dirbti ir gauti didesnių pajamų.
18. Iš skundžiamos nutarties ketvirtajame lape nurodytų aplinkybių ir argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymą nustatyti, atsižvelgė į tai, kad abu vaiko tėvai nedirba, gauna mažesnes, nei minimali mėnesinė alga, VSDFV išmokas, kad jie lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo butą Klaipėdoje, kurio įgijimui jiems suteiktas 48 000 Eur kreditas neišmokėtas, kad atsakovas gauna apie 526 Eur VSDFV išmokas, kad 2024 m. lapkričio 29 d. atsakovas buvo sužalotas eismo įvykio metu ir ilgai gydomas, kad nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. jis gavo 8 858 Eur išmokų iš ligonių kasos užsienyje, o vaiko išlaikymui paskyrė 360 Eur, kad atsakovui nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. nustatytas 65 procentų netekto dalyvumo lygis ir IV lygio individualios pagalbos teieikimo išlaidų poreikis, kad atsakovas nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę. Būtent įvertinęs išskirtines aplinkybes, susijusias su atsakovo sunkia turtine padėtimi, įtakota sveikatos būklės ir nedideliu dalyvumo lygiu, teismas ir nustatė 220 Eur nesiekiantį pusės minimalios mėnesinės algos ir mažesnį, nei prašė ieškovė, laikiną išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų giminaičių pagalba ar kitomis panašiomis aplinkybėmis. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, susijusius su išlaikymo dydžio nustatytu, ir laikino išlaikymo dydį nustatė tinkamai.
19. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagal bylos duomenis apeliantui aukščiau nutartyje nurodytas dalyvumo lygis ir individuali pagalba nustatyti laikinai iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. Iš pateiktų duomenų apie nustatytas darbo pobūdžio sąlygas matyti, kad nustatyta tik dalis sąlygų, kuriomis jis negali dirbti, ir nepateikti duomenys, kad būtent dėl ribojančių darbo sąlygų atsakovas buvo nepriimtas į darbą. Atsakovas yra nurodęs, kad negali dirbti, kad jam bus taikoma kinezeterapija, gydymas, tačiau byloje esantis E027 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas galiojo iki 2025 m. lapkričio 8 d.
20. Teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas negali įvertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino sprendžiamo klausimo išsprendimui reikšmingus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.