- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2-744-328/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07761-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- S. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei S. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu, ieškovu D. G. jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovės S. J. nepilnamečiui vaikui D. G. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą; periodinės išmokos turi būti pervesdamos į ieškovo banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos; 3) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo siūlymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šalys (ieškovas ir atsakovė) socialiniams darbuotojams žinoma dėl tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) kilusio barnio. Dėl kilusio ginčo atsakovei su vaiku buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba. Specialistų pagalba tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, ir išlaikymo, kuria ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą po 240 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tvirtino, jog vaikui gyvenant skyrium, ieškovas reguliariai vaiką lankydavo, parsiveždavo į namus. Gana dažnai pastebėdavo, kad vaikas turi kraujosruvų, kartą pastebėjo kraujosruvas ant vaiko kaktos, atsakovė nurodė, jog sūnus yra sunkus vaikas, pats pradėjo daužyti galvą, kad jai sunku vaiką auklėti. Atsakovei teikiant pagalbą krizių centre pastebėtas netinkamas jos elgesys su vaiku, buvo skirta laikinoji vaiko priežiūra su ieškovu ieškovo motinos šeimoje. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai priėmė sprendimą perduoti vaiką motinai (atsakovei). 2022 m. kovo 10 d. Gerovės centro pagalbos plane nurodoma, kad gautas darželio raštas, kuriame nurodoma, jog vaikui pradėjus gyventi su motina, visa pasiekta vaiko sėkminga adaptacija baigėsi. Ieškovas mano esant akivaizdu, kad atsakovė nesugeba sudaryti vaikui saugios, ramios gyvenimo atmosferos, dėl to vaikas kenčia, blogėja jo sveikata ir tai atsiliepia jo vystymuisi. Vaikas, būdamas laikinai prižiūrimas tėvo, tapo ramesnis, geriau adaptavosi ugdymo įstaigoje, bendravo su vaikais. Teigiama adaptacija baigėsi, kai vaikas pradėjo gyventi su motina. Teigė, jog ne atsakovei, o ieškovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociškai ir psichologiškai saugesnę aplinką, vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti vaikui gyvenant su tėvu. Todėl egzistuoja pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu. Mano, jog atsakovė vaiko išlaikymui yra pajėgi teikti po 250 Eur per mėnesį. Ieškovas mano, jog atsižvelgiant į ūmų atsakovės būdą, tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą), kuriuo su ieškinio (patikslinto) reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog apgailestauja, kad ieškovas tokiais, atsakovės vertinimu, absurdiškais ieškiniais kursto tarp pačių šalių nesantaiką ir tik todėl, kad stengiasi pakenkti atsakovei dėl to, kad nebeištvėrusi nuolatinio ieškovo smurto atsakovė nutraukė artimus santykius su juo. Teismo nutartimi patvirtina taikos sutartimi šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Pažymėjo, jog iš esmės nuo pat gimimo iki dabar (su tam tikra nedidele išimtimi) šalių vaikas visada gyveno ir gyvena su savo motina, t. y. atsakove. Mano, jog ieškovas nei teikdamas pradinį ieškinį, nei patikslintą ieškinį, nenurodė esminių aplinkybių, dėl ko būtų būtina keisti esamą vaiko gyvenamąją vietą. Patikslintas ieškinys grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių tikslas – apkalbėti atsakovę arba neigiamai ją charakterizuoti, kartu smarkiai hiperbolizuoti ieškovą, tačiau visiškai nepateikiant argumentų, dėl ko turi būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta. Patikslintame ieškinyje nurodomos aktualumą praradusios faktinės aplinkybės, o nurodant tam tikrą atsakovei nenaudingą aplinkybę, sąmoningai nutylimos tokią aplinkybę lėmusios priežastys. Pripažino, jog ieškovo nurodomu gyvenimo laikotarpiu turėjo tam tikrų problemų, emocinių ir psichologinių sunkumų, dėl ko nukentėjo atsakovės bendravimo su vaiku kokybė, tačiau atsakovė dėjo ir deda pastangas, kad kilusios problemos būtų įveiktos. Atkreipė dėmesį, jog psichologines problemas ir elgesį tam tikru periodu lėmė ieškovo smurtiniai veiksmai atsakovės atžvilgiu. Nurodė, jog krizių centre atsakovė buvo apgyvendinta ne dėl tariamo netinkamo elgesio su vaiku, o dėl ieškovo naudoto psichologinio smurto tam, kad būtų išvengta žalos vaikui. Pastebėjo, jog ieškovo taikytas psichologinis smurtas prieš atsakovę fiksuotas rašytiniuose įrodymuose. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo prašo asmuo, kuris visai neseniai smurtavo prieš sugyventinę. Patikėti vaiką tokiam asmeniui, atsakovės nuomone, labai rizikinga. Pažymėjo, jog lankyti kursai, dedamos pastangos kontroliuoti save ir savo emocijas, santykių su ieškovu nutraukimas davė rezultatą – atsakovės psichologinė būsena yra daug stabilesnė, atsakovė turi tikslą keistis, mokytis ir tobulėti tam, kad galėtų tinkamai rūpintis savo vaiku. Ieškovas dėl vaiko gerovės nieko nedaro, apsiriboja tik žodiniais pareiškimais. Mano, jog ieškinys (patikslintas) nėra pagrįstas. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo keisti nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas (dėl gyvenamosios vietos pakeitimo) yra nepagrįstas ir atmestinas, analogiškai atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog su atsakove gyveno trejus metus. Gimus vaikui šalių santykiai buvo geri, tačiau vėliau pašlijo. Tvirtino, jog dėl santykių iširimo ir vaiko patirtų traumų kalta atsakovė. Nurodė, jog vaiką prižiūrėti jam padėjo motina. Teigė, jog iš atsakovės negauna informacijos apie vaiką. Laikėsi pozicijos, jog vaikui su atsakove nėra saugu, atsakovė nededa pastangų kažką keisti. Prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, jog ieškovas atsisako reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi šalių bendravimas su vaiku vyks atsižvelgiant į vaiko interesus. Papildomai paaiškino, jog stebint šeimą laikinos rūpintojos D. G. šeimoje, pastebėta, jog vaiko elgesys pakito, išnyko agresyvumas, vaikas noriai bendravo su kitais vaikais, ėjo į darželį, vaiko būklė buvo gera. Vaikas grąžintas atsakovei, nepaisant to, kad jos agresyvumas ir elgesys buityje nesutampa su motinos elgesiu, tuo labiau neatitinka pateiktų duomenų apie atsakovės išklausytas paskaitas. Teigė, jog atsakovė nesiekė įgytas žinias taikyti realybėje. Tvirtino, jog tėvui svarbi vaiko emocinė būsena, o motinai – jos pačios. Tėvo pastangos sudaryti vaikui tinkamas sąlygas ženkliai skiriasi nuo motinos, motina rūpinasi tik savo emocijomis. Mano, jog vaiko teisių apsaugos institucijos išsakyta nuomonė nėra pagrįsta argumentais. Prašo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo tenkinti, dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenagrinėti, kadangi šio reikalavimo ieškovas atsisako, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta. Papildomai paaiškino, jog su ieškovu draugavo beveik ketverius metus. Kartu šalys apsigyveno 8 atsakovės nėštumo mėnesį. Kai atsakovė pagimdė vaiką, šalių santykiai buvo geri. Vėliau prasidėjo nesutarimai, psichologinis smurtas. Ieškovas kasdien ją įžeidinėjo, nuolat būdavo nepatenkintas, jos vienos iš namų neišleisdavo, nuolat grasino, jog atims vaiką. Tvirtino, jog vaikas girdėjo kivirčus. Ieškovas nepadėjo prižiūrėti vaiko. Pripažino, jog ant vaiko šaukė. Paaiškino, jog socialinės darbuotojos norėjo padėti, o ji nesuprato, kad žmonės nori padėti, tokios ji buvo būsenos. Patikslino, jog gyvenimo būdą pakeitė. Nurodė, jog vaikas turi elgesio sutrikimų, ji su vaiku lankosi pas specialistus. Psichologė paaiškino, jog per trumpą laiką vaikas patyrė daug išgyvenimo, todėl tai atsiliepia, vaikas labai nerimauja.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškinys visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir argumentus. Paaiškino, jog vaikas kenčia dėl tėvų tarpusavio santykių ir ambicijų. Agresyvi ieškovo pozicija, nepagarba vaiko motinai, tikrai neprisideda prie stabilesnės vaiko emocinės ir psichologinės būsenos. Mano, jog ieškovas esminių aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neįrodė. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo pozicija dėl ydingo ar netinkamo atsakovės elgesio grindžiama aktualumą praradusiomis aplinkybėmis. Ieškovas, kaltindamas atsakovę dėl buvusio elgesio, nutyli tokį elgesį lėmusias priežastis. Pažymėjo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės šiuo metu yra išnykusios. Tvirtino, jog vaiko ugdymo įstaigos pažyma nepatvirtina netinkamo atsakovės elgesio su vaiku. Tai, kad vaikas turi elgesio sutrikimų, yra kitas klausimas. Mano, jog vaikas negali stabiliai elgtis esant tokiai situacijai (vaikas gyveno su motina, laikinos priežiūros laikotarpiu buvo iš motinos paimtas, vėliau vėl grąžintas motinai, o dabar vėl norima perduoti vaiką ieškovui), kokia yra susiklosčiusi. Mano, jog ugdymo įstaigos pažymą reiktų vertinti kaip ieškovo ir atsakovė tarpusavio santykių rezultatą, o ne kaip ydingą atsakovės elgesį. Kita vertus, byloje pateikti duomenys, jog atsakovė, esant duomenims apie vaiko elgesio sutrikimus, kreipėsi pagalbos į specialistus, kad galėtų šias problemas spręsti. Duomenų, jog tokias pastangas dėjo ieškovas, nėra pateikta. Nuo tada, kada vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, niekas nepasikeitė. Netgi priešingai, matyti motinos pastangos tinkamai rūpintis vaiku, todėl ieškovo teiginiai, kad vaikui su atsakove nesaugu, yra nepagrįsti. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė išreiškė nuomonę, kad vaikas liktų gyventi su motina, bet būtų nustatyta maksimali bendravimo su tėvu tvarka. Atkreipė dėmesį, jog problema yra tarp tėvų ir vaikas yra įkaitas. Paaiškino, jog motina lankosi pas specialistus, vykdo įpareigojimus.
Teismo posėdyje, po byloje paskelbtos pertraukos pabaigos, išvadą teikiančios institucijos atstovė nedalyvavo. Įvertinus tai, kad byloje yra pateikta institucijos išvada, šalims neprieštaraujant, civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 155 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis vaikas D. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. G. ir atsakovės S. J. sūnus. Įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) (duomenys neskelbtini) nutartimi c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria D. G. ir S. J. susitarė, kad nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. J. jos gyvenamojoje vietoje (sutarties 1 punktas).
Ieškovas prašo pakeisti teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Tokiu būdu byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pakeisti teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo D. G. ir atsakovės S. J., nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybėmis, jog vaikui su atsakove nėra saugu, atsakovė negeba sudaryti vaikui saugios, ramios gyvenimo atmosferos, būtent ieškovui, o ne atsakovei labiau pavyksta atliepti vaiko emocinius poreikius. Tačiau byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
Rašytine bylos medžiaga (išvadą teikiančios institucijos pateikta medžiaga, pagalbos planai ir kt.) nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės šeima yra žinoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius). (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistams nustačius, jog vaiko įstatyminiai atstovai (abu) yra apsvaigę nuo alkoholio ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl kyla realus pavojus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai nuspręsta paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (tėvų namų) ir laikinai apgyvendinti pas senelę D. G. (tėvų bute). (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketoje fiksuojamas pokalbio su D. G. (ieškovo motina) turinys, iš kurio matyti, jog moteris reiškia susirūpinimą, jog jos sūnus (ieškovas) su savo sugyventine dažnai vartoja alkoholį, elgiasi nerūpestingai; <..> abu tėvai nelabai atsakingai žiūri į vaiko sveikatos priežiūrą. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys, jog tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo kilę sunkumų įgyvendinant tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Iš byloje pateiktų duomenų (biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau ir – Centras) pagalbos planų (2021 m. sausio 4 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2022 m. sausio 6 d. ir kt.), pranešimų dėl informacijos pateikimo ir kt.) matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovės nuo (duomenys neskelbtini) kildavo konfliktai, kuriems malšinti ir situacijai išsiaiškinti ir (ar) spręsti buvo pasitelkiami policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai ((duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo); šeima Centro žinioje nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo incidento, kai abu vaiko tėvai buvo neblaivūs ir negalėjo tinkamai rūpintis vaiku.
Iš byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė į socialinius darbuotojus kreipėsi pagalbos įveikti šeimoje kilusį konfliktą (pranešta apie psichologinį ieškovo smurtą atsakovės atžvilgiu), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovei ir jos nepilnamečiui vaikui buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba (apgyvendinimo krizių centre paslauga) išimties tvarka, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba (apgyvendinimo krizių centre paslauga). Paslaugos teikimo metu pastebėtas netinkamas atsakovės elgesys su vaiku (nevaldo emocijų, nuolat rėkia ant vaiko, grubiai elgiasi, tampo vaiką, vadina necenzūriniais žodžiais, palieka vieną viešose vietose, t. y. nekreipia dėmesio, kai vaikas nespėja su ja, neužtikrina vaikui dienos režimo ir kt.). Dėl aplinkybių, jog atsakovė galimai negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdyje priimtas sprendimas nutraukti atsakovei apgyvendinimo krizių centre paslaugą, vaikui organizuoti laikinąją priežiūrą su vienu iš įstatyminių atstovų – tėvu D. G. D. G. šeimoje. Vaiko laikinoji priežiūra vykdyta iki (duomenys neskelbtini). Nutraukus laikinąją priežiūrą vaikas perduotas motinai (atsakovei). 2022 m. sausio 6 d. pagalbos plane Centro socialinė darbuotoja nurodė, jog motina (atsakovė) yra lygiavertė tėvui ir gali auginti vaiką, pagalbos plane numatytus įpareigojimus vykdo. 2022 m. kovo 10 d. pagalbos plane išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė socialinių darbuotojų poziciją, jog vaikui su motina yra saugu ir pavojus jo saugumui nekyla, vaiko tėvas per metus laiko nieko nepadarė dėl to, kad vaikas gyventų su juo.
Byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, baigė medikamentinio gydymo kursą. Objektyvių duomenų, jog po gydymo kurso atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė S. J. (duomenys neskelbtini) dalyvavo tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose 7 iš 8 (14 val.) tėvystės įgūdžių užsiėmimuose ((duomenys neskelbtini). Centro pažymėjimas); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) lankė pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus (22 val. trukmė) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (16 val. iš 18 val.) dalyvavo tėvystės programoje ((duomenys neskelbtini) ,,Gelbėkit vaikus“ pažyma); toliau konsultuojasi su psichologu ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma). Atsakovė gyvena nuomojamame bute, 2022 m. gegužės 16 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, jog atsakovės būste yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, butas tvarkingas, sanitarinės sąlygos labai geros.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, matyti, jog atsakovė savo elgesį bei požiūrį vaiko atžvilgiu pakeitė, deda pastangas, kad galėtų tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, vaikui su atsakove yra saugu ir priešingų duomenų byloje nėra pateikta (CPK 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Šiuo atveju visuma byloje pateiktų duomenų nesuponuoja išvados, jog esanti vaiko aplinka jam tapo nesaugi (CPK 185 straipsnis).
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos (butas). Ieškovas paaiškino, jog vaikui bute yra įrengtas atskiras kambarys. Atvejo vadybininkės parengtame buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte yra fiksuojama, jog gyvenamosios sąlygos vaikui yra labai geros. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovės nuomojamas būstas nėra tinkamas vaikui ir šiame būste nėra sukuriamos sąlygos vaikui augti ir vystytis (CPK 183 straipsnis). Aplinkybės, atsakovė būstą nuomojasi, o ieškovui gyvenamosios patalpos priklauso nuosavybės teise, visumos byloje esančių įrodymų kontekste, nevertintinas kaip pakankamas pagrindas vaiko gyvenamajai vietai pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Ieškovas byloje yra pateikęs darbdavio charakteristiką, kurioje pateikiama teigiama ieškovo charakteristika. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų iš atsakovės esamos ir buvusios darboviečių matyti, jog atsakovė darbe taip pat charakterizuojama teigiamai.
Ieškovo ir jo atstovės byloje akcentuojama aplinkybė, kai atsakovė, būdama neblaivi susimušė su taip pat neblaivia savo drauge, įvertinus byloje pateiktų duomenų visetą, šiuo metu yra praradusi aktualumą (atsakovė yra pakeitusi elgesį, nuo priklausomybės gydėsi, atliko aktyvius veiksmus gyvenimo būdui keisti ir kt.) ir negali būti vertinama kaip išimtinai atsakovę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, todėl teismo vertinama kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis (CPK 185 straipsnis).
Byloje liudytoja apklausta šeimos atvejo vadybininkė E. N. teismo posėdyje paaiškino, jog auklėjimo procesas geriau sekasi tėvui tam tikrais klausimais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje buvo išreikšta asmens subjektyvi nuomonė, susidaryta vertinant ieškovo ir atsakovės pasisakymus atvejo vadybos posėdžiuose bei vieną kartą dalyvaujant vaiko perdavimo motinai procese. Liudytoja apklaustos atvejo vadybininkės paaiškinimai teismo vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovo kompetencijas ir galimybes savarankiškai rūpintis kasdiene vaiko buitimi, gyvenimo sąlygomis, t. y. auginti vaiką ir užtikrinti vaiko gerovę, nėra pateikta. Priešingai, ieškovo atstovė teismo posėdyje replikavo, jog ieškovui to nereikia. Savo ruožtu iš byloje pateiktų pagalbos planų turinio matyti, jog išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad pakankamų tėvystės įgūdžių neturi nė vienas iš mažamečio vaiko D. G. tėvų (2022 m. kovo 10 d. pagalbos planas). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė pastangas tėvystės įgūdžiams įgyti ir (ar) turimiems praplėsti (tobulinti), dėjo, tėvystės įgūdžių užsiėmimus (paskaitas) lankė.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) šalių nepilnamečiui vaikui buvo taikyta laikinoji priežiūra su ieškovu D. G. šeimoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog laikinosios priežiūros laikotarpiu vaiko gyvenime aktyviai dalyvavo ieškovo motina (vaiko senelė), kuri iš esmės prižiūrėjo šalių nepilnametį vaiką (vaiko ir motinos susitikimai buvo derinami su šiuo asmeniu, D. G. dalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, teikė paaiškinimus apie vaiko būseną, elgesį ir kt.). Tokiu būdu objektyvių duomenų apie ieškovo savarankiškus gebėjimus užtikrinti vaiko gerovę byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas, tvirtindamas, jog gali geriau pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, motinos aplinka vaikui nėra saugi, jokių tokius argumentus pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas byloje nėra nuoseklus, teikdamas paaiškinimus yra linkęs nutylėti dalį informacijos, reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, apsiriboja apibendrinamojo pobūdžio teiginiais apie galimai vaiką traumuojančią aplinką, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie savo galimybes užtikrinti vaiko gerovę, akcentuoja pavienes atsakovę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog ieškovas nežino realių savo mažamečio vaiko poreikių (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintini ieškovo paaiškinimai, jog pasirašydamas taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, klaidingai manė, jog susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos krizių centre, kuriame atsakovė su vaiku laikinai gyveno (CPK 185 straipsnis).
Visumos byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo išvadai, jog vaiko elgesio sutrikimai, kuriuos akcentuoja ieškovas ir jo atstovė, yra išimtinai vaiko gyvenimo su motina pasekmė (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys iš gydymo įstaigos apie per trumpą laiką vaiko patirtą traumą, diagnozuotą ūmią kvėpavimo ligą, savaime nepatvirtina, jog motinos aplinka vaikui nėra saugi (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog šalių (ieškovo ir atsakovės) santykiai yra įtempti, šalys sunkiai geba rasti kompromisą vaiko priežiūros klausimais, kilusių problemų sprendimo alternatyvas, nors abi aktyviai deklaruoja meilę ir rūpestį vaikui.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šalių mažametis vaikas po laikinosios priežiūros senelės šeimoje pabaigos daugiau nei septynis mėnesius gyvena su motina, su kuria yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Įvertinus šalių mažamečio vaiko amžių (vaikui šiuo metu kiek daugiau nei dveji metai), nurodytas laiko tarpas yra pakankamai ilgas, todėl remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama (CK 3.3 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, jog pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas sprendžia, jog ieškovas byloje neįrodė, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
Ieškovas byloje taip pat reiškė reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo posėdyje reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovas atsisakė.
Šie ieškovo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atžvilgiu. Teismui nenustačius pagrindų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, aukščiau nurodytais pagrindais ir motyvais, kaip išvestinis, netenkintinas ir reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 185 straipsnis),
Ieškovui atsisakius reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 42 straipsnis, 296 straipsnis).
Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).
Dėl bylos baigties
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti šalių taikos sutartimi nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nuo šalių sudarytos taikos sutarties, kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, pakito tam tikros aplinkybės, tačiau šie pokyčiai nesudaro pagrindo keisti šiuo metu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas nuosavybės teise įgijo būstą, tačiau, minėta, vien ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo klausimą). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė taip yra sukūrusi tinkamas buitines sąlygas vaikui augti ir vystytis,. be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė yra pakeitusi savo elgesį, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, Byloje nėra duomenų, jog šeimos problemos ir (ar) vaiko turimi sutrikimai yra išimtinai atsakovės elgesio pasekmė ir jos aplinka vaikui nėra saugi, dėl ko būtina ją keisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, ieškovo ieškinys netenkintinas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kitoje dalyje ieškinio reikalavimus paliekant nenagrinėtus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog patyrė 650 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 750 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. patyrė 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Atsakovė byloje pateikė įrodymus apie 1 550 Eur patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (ieškinys atmestas), remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, ieškovui jo patirtos išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 550 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 376 straipsniu, teismas
nusprendžia:
netenkinti ieškovo D. G. ieškinio atsakovei S. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Priteisti iš ieškovo D. G. 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei S. J..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.