- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-292-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00136-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Origamas“ ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Origamas“ prašo priteisti iš atsakovo T. K. 128 699 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d., nemokumo administratoriumi paskirtas Edmundas Rauktys. BUAB „Origamas“ direktoriumi nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. buvo T. K., kitas bendrovės vadovas nebuvo paskirtas, be to, atsakovas yra ir vienintelis bendrovės akcininkas. Visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, o taip pat ir susijusius su bankroto byla, pasirašydavo atsakovas. Pagal turimą 2023 m. balansą bei pelno(nuostolių) ataskaitą įmonė dirbo pelningai ir gavo 24 602 Eur pelną. Pagal 2024 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, įmonės vadovas per 15 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, privalėjo perduoti visą įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties įsiteisėjimo dieną. Dėl įsipareigojimų nevykdymo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi teismas atsakovui skyrė 300 Eur baudą, o 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi – 500 Eur baudą. Abiejose nutartyse teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudos skyrimas neatleidžia atsakovo nuo teismo įpareigojimų vykdymo. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas apribojo atsakovo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
3. Atsakovas, daug kartų ragintas, nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir turto neperdavė, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimų bei teismo įpareigojimų, o jeigu atsakovas būtų vykdęs JANĮ reikalavimus ir teismo įpareigojimus, nebūtų atsiradusi žala įmonei bei kreditoriams. Pagal balanso duomenis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., įmonė turėjo turto už 145 463 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 20 946 Eur, ir trumpalaikis turtas – 124 517 Eur. Ilgalaikį turtą 20 946 Eur sudarė: programinė įranga – 102 Eur, mašinos ir įrengimai – 1 530 Eur, finansinis turtas – 2 550 Eur ir transporto priemonė – 16 764 Eur. Transporto priemonę atsakovas perdavė nemokumo administratoriui ir ji buvo grąžinta įkaito turėtojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urbo bankas“ (Medicinos bankas), todėl neperduoto ilgalaikio turto vertė yra 4 182 Eur (102 Eur + 1 530 Eur + 2 250 Eur), kurią prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo prašo priteisti turto vertę – 124 517 Eur, kurį sudaro atsargos – 30 358 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 44 693 Eur, pinigų ekvivalentai – 7 466 Eur ir ateinančių laikotarpių pajamos – 42 000 Eur. Iš viso neperduoto turto vertė sudaro 128 699 Eur. Kadangi šis turtas administratoriui nėra perduotas, tai įmonės kreditoriams padaryta žala yra 128 699 Eur.
4. Atsakovui T. K. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė. Į 2025 m. sausio 7 d. paskirtą teismo posėdį atsakovas T. K. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai – išsiųstas pranešimas registruotos gyvenamosios vietos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nusprendė priteisti ieškovei BUAB „Origamas“ iš atsakovo T. K. 128 699 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės finansinių ataskaitų dokumentai, nei turtas, už tai atsakovas du kartus baustas bauda (300 Eur ir 500 Eur), be to, jam apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės teismas nusprendė, kad atsakovas T. K., žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir net tris kartus jį nubaudus už šios pareigos nevykdymą, ir toliau šios pareigos nevykdė, todėl toks atsakovo T. K. neveikimas pripažintas neteisėtu.
7. Atsakovo T. K. neteisėti veiksmai neperduodant nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo T. K. neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo T. K. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas T. K. nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų nemokumo administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo.
8. 16 764 Eur vertės turtas grąžintas kreditoriui, todėl nemokumo administratoriui neperduoto turto vertė sudaro 128 699 Eur. Bendra teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „Origamas“ bankroto byloje yra 266 062,31 Eur, o prašoma priteisti žala – 128 699 Eur, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo grėsmės nėra.
9. Teismas konstatavo, kad susiklostė tokia situacija, kuomet atsakovui neįvykdžius pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės finansinius dokumentus, nemokumo administratorius neturėjo galimybių nustatyti bendrovės debitorių ir pareikalauti jų grąžinti skolas, o debitorinių skolų suma siekia net 44 693 Eur. Kadangi 2023 m. gruodžio 31 d. balanse minėta suma nurodyta kaip per vienerius metus gautinos sumos, didelė tikimybė, kad turint duomenis apie šias skolas, nemokumo administratoriui būtų reali galimybė jas susigrąžinti ir taip bent iš dalies padengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. BUAB „Origamas“ skolininkų negalima nustatyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neperduodant nemokumo administratoriui finansinių dokumentų, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 128 699 Eur žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas T. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. 2024 m. gegužės 7 d. antstolis Saulius Užkuraitis 2024 m. balandžio 11 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 261118 pardavė atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą ir stovėjimo aikštelę. Šis būstas buvo pagrindinis. Kadangi atsakovas turi nepilnametį vaiką, turėjo greitai susirasti gyvenamąjį būstą, todėl remontavo šeimai priklausančią sodybą.
10.2. Šis procesas ypatingai apsunkino reikiamų dokumentų paruošimą ir pateikimą nemokumo administratoriui E. Raukčiui. Teigia, kad kelis kartus buvo atvykęs ir prašomus dokumentus pateikė, tačiau visų dokumentų perduoti negalėjo. Šiuo metu dokumentai yra baigiami ruošti. Įmonės finansinių dokumentų ruošimas užtruko ilgiau nei planavo.
10.3. Nemokumo administratoriaus E. Raukčio finansinius dokumentus teigia gavęs tik 2025 m. vasario 14 d. ir pagal gautus buhalterinės apskaitos dokumentus parengė BUAB „Origamas“ finansinių atskaitų dokumentus už 2023 ir 2024 metus, kurie atspindi įmonės realią situaciją. Byloje dėl įmonės bankroto buvo pateikta preliminari įmonės BUAB „Origamas“ finansinė ataskaita už 2023 metus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Origamas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus E. Raukčio, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas suteikė teisę atsakovui būti išklausytam, tačiau atsakovas nepasinaudojo šia teise. Atsakovui tinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai, tačiau atsiliepimo į ieškovės ieškinį atsakovas nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Nors kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė medicininę pažymą, tačiau šis dokumentas yra skirtas kitam teismui.
11.2. Nors atsakovas ir nurodė, kad parengė BUAB „Origamas“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 ir 2024 metus, tačiau šių dokumentų nepridėjo prie apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas T. K. pateikė varžytynių aktą ir sveikatos pažymą ir prašė priimti šiuos dokumentus.
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikta sveikatos pažyma yra skirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nors turėjo būti skirta Šiaulių apygardos teismui ir dar pateikta prieš teismo posėdį pirmosios instancijos teisme. Net jei ir būtų pagrindas šią pažymą priimti, ji niekaip nepateisina apelianto delsimo perduoti visus bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui, o taip pat nepateisina ir apelianto nedalyvavimo teismo posėdyje. Varžytynių aktas nors ir patvirtina, kad apelianto būstas buvo parduotas varžytynėse, tačiau šis įrodymas nėra susijęs su klausimu dėl jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės egzistavimo. Kaip teisingai apskųstame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės finansiniai dokumentai, nei turtas, už tai atsakovas du kartus baustas bauda, be to, jam apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi, pateiktas varžytynių aktas taip pat niekaip nepateisina atsakovo piktybiškai nevykdomo teismo įpareigojimo ir neeliminuoja jo civilinės atsakomybės.
18. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad prie jo yra pridedami BUAB „Origamas“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2023 ir 2024 metus, tačiau šie dokumentai kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikti.
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo pateiktų su apeliaciniu skundu dokumentų nėra pagrindo priimti, todėl jo prašymą atmeta.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).
21. Bendrovės valdymo organams, taip pat vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).
22. Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 9, 19, 21 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.
23. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija ir apskųsto teismo sprendimo argumentais, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog egzistuoja visos atsakovo T. K. civilinės atsakomybės sąlygos.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės finansiniai dokumentai, nei turtas, už tai, atsakovas du kartus baustas bauda (300 Eur ir 500 Eur), be to, jam apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
26. Apeliaciniame skunde apeliantas nepaaiškino ir nenurodė aplinkybių, kuriuos galėtų pateisinti neteisėtą neveikimą ir nebendradarbiavimą su nemokumo administratoriumi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui reikėjo susirasti gyvenamąją vietą ir atlikti ten remonto darbus, nepateisina fakto, jog net ir gavęs dvi baudas bei apribojimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atsakovas pareigos perduoti turtą taip ir neįvykdė. Vien tik deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jau paruošti BUAB „Origamas“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2023 ir 2024 metus, nepateikus įrodymų apie jų egzistavimą, taip pat negali būti pripažintinos aplinkybėmis, pašalinančiomis atsakovo civilinę atsakomybę.
27. Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teisingumą. Apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, minėta, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Priešingai, teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų atitiktį rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo, veikiančio pagal įstatymo reikalavimus, kriterijus. Aplinkybė, kad turtas neperduotas bendrovės nemokumo administratoriui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis) leidžia nuspręsti ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistavimo.
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
29. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu bendrovės vadovo pareigų vykdymu (bendrovės turto neišsaugojimu (praradimu) ir jo neperdavimu nemokumo administratorei), bendrovei padarytos žalos ir jos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nepaneigė, be kita ko, apeliantas nepaneigė ir jo kaltės prezumpcijos (CK 2.87, 6.245–6.249 ir 6.263 straipsniai). Apelianto deklaratyvūs ir objektyviais įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su atitinkamomis skundžiamo sprendimo išvadomis ir pats be pateisinančios priežasties nedalyvavo teismo posėdyje, nors pirmosios instancijos teismo tokia galimybė buvo suteikta, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
32. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), bet ji nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.