Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Origamas“ atstovui nemokumo administratoriui E. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Origamas“ ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

4. Atsakovui T. K. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 staipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė. Į 2025 m. sausio 7 d. paskirtą teismo posėdį atsakovas T. K. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai – išsiųstas pranešimas registruotos gyvenamosios vietos adresu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nemokumo administratorius E. R. prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, jog negalėjo nustatyti bendrovės debitorių, nes atsakovas neperdavė dokumentų, todėl kaip žalą prašo priteisti ir gautinas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Origamas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. R.. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Origamas“, atstovaujamos T. K., atskirąjį skundą, minėtą Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

7. UAB „Origamas“ direktoriaus pareigas nuo 2022-09-02 ėjo atsakovas T. K., kuris taip pat buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas.

8. Pagal bendrovės balansą 2023 m. gruodžio 31 dienai, UAB „Origamas“ turėjo 145 463 Eur turto, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 20 946 Eur ir trumpalaikis turtas – 124 517 Eur. Ilgalaikį turtą (20946 Eur) sudarė: programinė įranga - 102 Eur, mašinos ir įrengimai – 1 530 Eur, finansinis turtas – 2 550 Eur ir transporto priemonės – 16 764 Eur. Trumpalaikį turtą (124 517 Eur) sudarė: atsargos – 30 358 Eur (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 5 436 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai – 11 000 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 13 910 Eur, sumokėti avansai – 12 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 44 693 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 7 466 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 42 000 Eur.

9. Ginčo nėra, jog transporto priemonę (turtas už 16 764 Eur) atsakovas perdavė nemokumo administratoriui ir ji buvo grąžinta įkaito turėtojui UAB „Urbo bankas“ (Medicinos banakas).

10. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Origamas“ vadovas (atsakovas T. K.) per 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, privalėjo perduoti visą įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties įsiteisėjimo dienai. Dėl įsipareigojimų nevykdymo Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi skyrė atsakovui 300 Eur baudą, o 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi - 500 Eur baudą. Atsakovui ir toliau nevykdant teismo įpareigojimų, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi apribojo atsakovo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nepaisant to, atsakovas T. K. neperdavė bankroto administratoriui jokio bendrovės turto pagal balansą bei dokumentų. Neperduoto turto vertė nustatyta remiantis atsakovo bankroto byloje pateiktu bendrovės balansu 2023 m. gruodžio 31 dienai.

11. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtino UAB „Origamas“ kreditorinius reikalavimus, kuriuos patikslino 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 266 062,31 Eur.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas.

12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kai po bankroto bylos iškėlimo administratoriui neperduotas bendrovei priklausantis turtas ir dokumentai.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai.

14. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir įvertinti įmonės valdomo turto apimtį, jos masės pokytį tiek įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, tiek ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims.

15. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (1 punktas); visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (2 punktas). Išdėstytos nuostatos įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

16. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi, padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bankroto administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės finansiniai dokumentai, nei turtas, už ką, kaip minėta, atsakovas du kartus baustas bauda (300 Eur ir 500 Eur), be to, jam apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės teismas sprendžia, kad atsakovas T. K., žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir net tris kartus jį nubaudus už šios pareigos nevykdymą, ir toliau šios savo pareigos nevykdė, todėl toks atsakovo T. K. neveikimas pripažintas neteisėtu (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas sprendžia, jog atsakovo T. K. neteisėti veiksmai neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo T. K. neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo T. K. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas T. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų bankroto administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

20. Teismas, nustatęs, kad už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas buvęs įmonės vadovas ((duomenys neskelbtini)), konstatuoja, jog dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovas T. K..

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2023 metų balanse nurodytą turto vertę (atėmus grąžintos kretitoriui transporto priemonės vertę (16 764 Eur))

21. Ieškovė BUAB „Origamas“ prašo priteisti 128 699 Eur žalą, kurią sudaro BUAB „Origamas“ 2023 metų balanse nurodyto turto vertė atėmus kreditoriui grąžintos transporto priemonės vertę (16 764 Eur).

22. Teismas pažymi, kad įmonei padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiško nuotolių atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju pagal bendrovės balansą 2023 m. gruodžio 31 dienai, UAB „Origamas“ turėjo 145 463 Eur turto, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 20 946 Eur ir trumpalaikis turtas – 124 517 Eur. Ilgalaikį turtą (20946 Eur) sudarė: programinė įranga - 102 Eur, mašinos ir įrengimai – 1 530 Eur, finansinis turtas – 2 550 Eur ir transporto priemonės – 16 764 Eur. Trumpalaikį turtą (124 517 Eur) sudarė: atsargos – 30 358 Eur (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 5 436 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai – 11 000 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 13 910 Eur, sumokėti avansai – 12 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 44 693 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 7 466 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 42 000 Eur. Kaip minėta, 16 764 Eur vertės turtas grąžintas kreditoriui, todėl bankroto administratoriui neperduoto turto vertė sudaro 128 699 Eur. Primintina, jog bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma BUAB „Origamas“ bankroto byloje yra 266 062,31 Eur, o prašoma priteisti žala – 128 699 Eur, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo grėsmės nėra.

24. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet atsakovui neįvykdžius pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės finansinius dokumentus, bankroto administratorius neturi jokių galimybių nustatyti bendrovės debitorių ir pareikalauti jų grąžinti skolas, o debitorinių skolų suma siekia net 44 693 Eur. Kadangi 2023 metų gruodžio 31 dienos balanse minėta suma nurodyta kaip per vienerius metus gautinos sumos, didelė tikimybė, jog turint duomenis apie šias skolas, nemokumo administratoriui būtų reali galimybė jas susigrąžinti ir taip bent iš dalies padengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl paminėtos priežasties, teismo vertinimu, kadangi BUAB „Origamas“ skolininkų negalima nustatyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neperduodant nemokumo administratoriui jokių finansinių dokumentų, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo ieškovei 128 699 Eur dydžio žalą.

Dėl procesinių palūkanų

25. Iš atsakovo T. K. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (128 699 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovų M. K. ir D. P. P. solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (1 962,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

26. Ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1 940 Eur žyminis mokestis ir 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentųį teikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Origamas“, juridinio asmens kodas 305232112, iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128 699 (vieno šimto dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 128 699 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 940 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.