Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, trečiasis asmuo notaras – Mindaugas Statkevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl palikimo, atsiradusio po J. S. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris, ieškovei D. S., kaip palikėjo dukrai ir vienintelei įstatyminei įpėdinei, per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmus, perėjo valstybei pagal 2023 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

14. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą palikimui priimti ir pripažinti 2023 m. rugsėjo 26 d. notaro išduotą palikimo parėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, teigdama, jog terminą palikėjo palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių – dėl jai nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. taikyto gydymo, kuomet buvo atliekamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji pakartotinai negalėjo atvykti į Lietuvą, taip pat dėl teisinių žinių stokos ir Lietuvos įstatymų neišmano, ieškovei manant, jog palikimas paveldėtas buvo savaime.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. spalio 22 d. sprendimu, atmesdamas ieškovės ieškinį, pažymėjo, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog šioje byloje ieškovė neįrodė, jog žinodama apie tėvo mirtį, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

16. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

17. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei notaro išduoto palikimo parėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

19. Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2014).

20. Nagrinėjamos bylos kontekste, viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu, jog aplinkybė, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių teisės srityje tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą svarbą, tokio termino praleidimo teisinius padarinius, negali būti laikoma svarbia ir objektyvia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą jį atnaujinti. LR CK 1.6 straipsnyje expresis verbis numatyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisinio išsilavinimo neturėjimas taip pat nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų paties teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.).

21. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, kaip aktualius vertino ir kasacinio teismo išaiškinimus apie tai, jog nei asmens užimtumas darbe, nei asmens gyvenimas užsienyje (o nagrinėjamu atveju ieškovė nuo 2010 metų yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir joje faktiškai visą šį laiką gyvena) savaime netraktuojami kaip objektyvios priežastys, trukdančios priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimant palikimą per atstovą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-523/2007; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstos, egzistavusios specifinės aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle, jai aktualiu laikotarpiu taikytu gydymu ir medicinos procedūromis, vertinant jas kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų individualių faktinių aplinkybių, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste, gali būti vertinamos kaip rimtos ir svarbios priežastys, sutrukdžiusios ieškovei priimti palikimą po tėvo mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.

23. Kaip nurodė ieškovė, kaip matyti iš jos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini), ieškovės el. susirašinėjimo su centru dėl vizitų / procedūrų ir kaip iš esmės neginčijo atsakovė, ieškovės D. S. asmeniniame gyvenime ginčo laikotarpiu, t. y. tuo laikotarpiu, kai mirė jos tėvas J. S. ir prasidėjo terminas palikimui po jo mirties priimti, buvo susiklosčiusius individualios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sunkios ir jautrios su ieškovės gydymusi nuo (duomenys neskelbtini) ir jį lydinčiomis medicininėms procedūromis, režimu, rekomendacijomis susijusios aplinkybės, kurios teisingumo ir protingumo principų prasme vertintinos, kaip sutrukdžiusios ieškovei būtent tuo laikotarpiu spręsti su tėvo palikimu susijusius klausimus, kadangi tuo gyvenimo laikotarpiu prioritetas buvo teikiamas savo sveikatos ir (duomenys neskelbtini) gydymui, siekiui (duomenys neskelbtini), t. y. su asmens sveikata ir asmeniniu gyvenimu susijusiems neturtiniams reikalams, o ne turtiniams reikalavimas spręsti.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant palikimo siekiančio pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-115/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie itin neapdairų, piktybišką, akivaizdžiai pasyvų ir nerūpestingą ieškovės elgesį paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir nepagrįstai ilgą delsimą.

25. Kaip jau buvo minėta, teismas turi vertinti ir sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra vienintelė palikėjo J. S. dukra ir vienintelė potenciali įpėdinė, kadangi palikėjas mirė nepalikęs testamento, jokių kitų potencialių įstatyminių įpėdinių taip pat nėra (palikėjas mirę išsituokęs, jo tėvai taip pat mirę, jokių kitų artimų giminaičių nenustatyta). Tai savo ruožtu reiškia, jog atnaujinus ieškovei terminą palikimui po tėvo mirties priimti, nebūtų pažeistos ir paliestos jokių kitų potencialių įpėdinių ar kitų asmenų teisės bei teisėti lūkesčiai, tuo pačiu nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, juo labiau, kad valstybė šiuo atveju paveldėjimo santykiuose dalyvauja ne savo valia, ją atitinkamai išreikšdama ir galėdama apsispręsti, o dėl to, kad įstatymu nustatyta jos pareiga priimti palikimą, nesant kitų įpėdinių.

26. Pagaliau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčo santykiams aktualios teisės normos šiuo atveju turėtų būti taikomos ne formaliai, o per teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų prizmę. Sąžiningus, apdairius, rūpestingus ir atidžius asmenis gina įstatymas, o remiantis šiuolaikine civilinės teisės doktrina, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje, leidžia susiaurinti arba apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jeigu jos taikymas sukeltų aiškiai neteisingą, neprotingą arba nesąžiningą rezultatą, ir tai taikytina tiek dispozityvioms, tiek imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2002). Nagrinėjamu atveju termino vienintelei po palikėjo J. S. mirties likusiai įstatyminei įpėdinei – dukrai D. S., kurį šį terminą praleido dėl sudėtingų individualių savo asmeniniame gyvenime susiklosčiusių su sveikata ir siekiu (duomenys neskelbtini) susijusių aplinkybių, kuri Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau atnaujinus terminą, įgytų galimybę paveldėti po tėvo mirties likusį butą, nesant duomenų apie galimą kokių nors kitų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių bei civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimą, neatnaujinimas, įstatymo nuostatas taikant itin formaliai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

27. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai, itin formaliai ir paneigdamas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės sveikatos būklės, kaip priežasties atnaujinti / pratęsti praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, vertinimu, dėl to nepagrįstai atsisakė šias priežastis pripažinti svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti / pratęsti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinį, atnaujinant ieškovei D. S. terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti bei pripažįstant negaliojančiu 2023 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Nors tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, mano nagrinėjamu atveju esant pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir principų ir ieškovei jos procese patirtų neženklių, tik su žyminio mokesčio sumokėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, kuri, kaip minėta sprendimo 25 punkte, paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja ne išreikšdama savo valią, o dėl įstatyminio reglamentavimo (t. y. negali atsisakyti priimti palikimo), ir juo labiau negali būti laikoma atsakinga dėl individualių ieškovės asmeniniame gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, lėmusio termino palikimui priimti praleidimą bei valstybės paveldėjimo, atsiradimo, nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Apeliantės (ieškovės) D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. S. ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovei D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Pripažinti galiojančiu 2023 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. MS-7306.

Sprendimo kopiją siųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui, Testamentų registrui.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.