Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų D. J. ir G. K. gynėjo advokato Dariaus Noviko, kaltinamojo A. N. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorei ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas nustatytiems trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismui su kaltinamuoju aktu 2022 m. birželio 16 d. buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje D. J., kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; G. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, nustačius, kad baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamasis aktas, vėliau prokurorės teisme pateikti pakeisti kaltinimai A. N., D. J. ir G. K., surašyti nekvalifikuotai, nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, nutarta grąžinti bylą prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

8.5. Skundžiamoje nutartyje kritikuojamas prokurorės sprendimas kaltinamųjų nusikalstamas veikas kvalifikuoti, kaip padarytas, veikiant bendrininkų grupe, teismui nurodžius, jog kaltinime neatskleistas bendrininkavimo turinys. Gynėjas sutinka, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių duomenų šaltinių, kurie leistų spręsti apie kaltinamųjų tarpusavio susitarimą, veiksmų bendrumą, bendrą tyčios buvimą, tačiau, pripažinus, jog bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai neįrodyti, tai sudaro pagrindą šią aplinkybę konstatuoti išteisinamajame nuosprendyje, o ne pagrindą perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Papildomo tyrimo metu jokie nauji bendrininkavimo požymiai nebegali paaiškėti (visi kaltinamieji tokias kaltinimo aplinkybes kategoriškai neigia, jokių kitų duomenų šiuo aspektu tiesiog nėra ir tikėtina, kad neatsiras).

8.8. Skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas ir dėl galimo UAB „B“ vadovų A. N., D. J. ir G. K. bendrininkavimo su buhalterinę apskaitą tvarkiusiais asmenimis A. A. ir A. M., tačiau sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien tai, jog kaltinimas nebuvo pareikštas kitam asmeniui, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K- 250/2009).

8.9. A. A. ir A. M. galimai pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles, tačiau tai jie galėjo padaryti tik dėl aplaidumo, t. y. galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Jokių duomenų, kad jie būtų bendrininkavę su A. N., D. J., G. K., kad būtų turėję tyčią apgaulingai tvarkyti apskaitą, nebuvo gauta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (teismo procese šie asmenys apklausti po du kartus), t. y. jų veika yra atskira, jose A. N., D. J., G. K. nebendrininkavo. Todėl dėl jų galimai padarytos veikos byla neturėjo būti perduota prokurorui, o priėmus išteisinamąjį nuosprendį A. N., D. J., G. K. atžvilgiu teismas galėjo priimti procesinį sprendimą, numatytą BPK 257 straipsnio 1 dalyje, t. y. nutartimi informuoti prokurorą, kad nusikalstamą veiką padarė ir kiti asmenys, kurie nebuvo kaltinamieji byloje.

8.10. Anot gynėjo, neginčijama, jog bylą nagrinėjantis teismas ne tik gali, bet ir privalo būti aktyvus, tačiau teismo aktyvumas neturi peraugti į teismo šališkumą. Teismas negali perimti kaltintojo funkcijos, negali tapti prokuroro padėjėju, pats imtis taisyti valstybinio kaltintojo klaidas, dalinti jam patarimus, kaip pabandyti ištaisyti kaltinimus, kokius dar asmenis patraukti atsakomybėn. Tokie teismo veiksmai neatitinka nei rungimosi principo, nei teismo, kaip teisingumą vykdančio nešališko arbitro, funkcijos.

8.11. Remiantis išdėstytu skunde, gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas perduoti (grąžinti) baudžiamąją bylą prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas surašytas, nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Gynėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje dėstomos aplinkybės yra susijusios ne su kaltinamojo akto formos trūkumais, o su akte suformuluotų kaltinimų nepagrįstumu, su faktu, kad kaltinime nurodytos aplinkybės buvo paneigtos teisme ištirtais įrodymais. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visus įrodymus ir nustatęs, kad kaltinimas A. N. nepasitvirtino, Vilniaus apygardos teismas turėjo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o ne perduoti bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamųjų D. J. ir G. K. gynėjo advokato Dariaus Noviko, kaltinamojo A. N. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundai tenkinami.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. N., D. J. ir G. K. gynėjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, taip pat susipažinęs su skundui išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra nepagrįsta, todėl naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama, esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K‑222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K 111- 677/2016, Nr. 2K‑34-303/2017, Nr. 2K‑141‑693/2018, Nr. 2K-8-699/2019).

12. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinamos tinkamai įgyvendinus BPK 219 straipsnyje nustatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-532/2010, Nr. 2K-339/2010, Nr. 2K-7-648/2019). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina paminėtas kaltinamojo teises ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pagal kaltinamame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-132-511/2019). Visgi, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

13. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnysis teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.

15. Minėta, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų tikslas yra apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas ir užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla perduota teismui su kaltinamuoju aktu, kuriuo kaltinimai pareikšti skirtingais laikotarpiais UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas ėjusiems kaltinamiesiems, t. y. A. N. (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d.), pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; D. J. (laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d.) ir G. K. (laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Kiekvienas iš kaltinamųjų kaltintas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu atitinkamu savo vadovavimo UAB „B“ laikotarpiu, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu.

16. Žemesniajam teismui nenustačius kliūčių pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pasinaudojo BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo A. N., D. J. ir G. K. kaltinimo pakeitimo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo ir teisiamajame posėdyje pakeisto kaltinimo atitikimo BPK 219 straipsnio nuostatų reikalavimams.

17. Žemesnysis teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, kad kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose neatskleisti būtinieji veikos objektyviosios pusės požymiai, abstrakčiai nurodomas nusikaltimo dalykas, nurodomos bent jau iš dalies neteisingos faktinės aplinkybės, o pakeistame kaltinime šie esminiai trūkumai nebuvo pašalinti. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog pakeistame kaltinime kaltinamųjų veiksmus kvalifikuojant, kaip padarytus bendrininkų grupe, neatskleistas nei bendrininkavimo turinys, nei jų (galimai ir kitų asmenų) kaip bendrininkų vaidmuo. Be to, keliami klausimai ir dėl UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų veiksmų įvertinimo, t. y. galimo bendrininkavimo su kaltinamaisiais darant kaltinimuose aprašytas nusikalstamas veikas, tinkamo kvalifikavimo. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies.

18. Iš kaltinamojo akto, taip pat iš prašymo pakeisti kaltinimą turinio matyti, kad juose išdėstytos iš esmės visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nurodyta, kokiu būdu, kada nusikalstamos veikos padarytos tiek, kiek šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Galima sutikti, kad kaltinamiesiems surašytuose kaltinimuose nusikaltimo dalykas nedetalizuotas, daug perteklinės informacijos, neaprašytas kaltinamųjų bendrininkavimo turinys, kai kurie duomenys pakartojami, tačiau priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, nėra pagrindo sutikti, kad tai trukdė teismui nagrinėti bylą. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek prokuroro, tiek teismo iniciatyva gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255, 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-40-895/2016). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti teisme. Deklaratyviais laikytini ir skundžiamos nutarties argumentai, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė kaltinamiesiems gintis nuo pareikšto kaltinimo. Apie tai leidžia spręsti kaltinamųjų bei jų gynėjų procesinis elgesys, taip pat aukštesniajam teismui pateiktų skundų turinys.

19. BPK normose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją arba, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, jas keisti, tikslinti, konkretinti, šalinti.

20. Iš to seka, kad žemesnysis teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Tačiau žemesnysis teismas bylos nagrinėjimo metu to nepadarė, o ir skundžiamoje nutartyje motyvus, kodėl išdėstyti kaltinamojo akto trūkumai apsunkina įrodinėtinų aplinkybių nustatymą, kas sutrukdė jam šiuos galimus kaltinamojo akto trūkumus (esant pagrindui) ištaisyti pačiam, kai teisme atlikti įrodymų tyrimo veiksmai, kuriais, kaip argumentavo, byla buvo papildyta naujais duomenimis, nurodė deklaratyviai. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas. Jo esmė nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės nesudarė kliūčių bylą nagrinėti teisme bei spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas susipažinęs su gauta baudžiamąja byla, vadovaudamasis BPK 232, 233 straipsniais, nenustatęs kliūčių nagrinėti bylą teisme, priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 60–67). Taigi šioje nutartyje nebuvo įvardinti baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimą iš esmės, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą ir teisėjai uždavus klausimą kaltinamiesiems A. N., D. J., G. K., ar jie suprato, kuo kaltinami, jie nurodė nesupratę kaltinimo dėl neaiškios kaltinimų esmės, įrodinėtinų aplinkybių (t. 7, b. l. 111–113). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. spalio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė, jog atskiros kaltinamųjų įvardintos aplinkybės (tam tikros nurodytos faktinės aplinkybės, dėl tarpinio vykdymo instituto taikymo) yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos, nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės teisiamuosiuose posėdžiuose ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės, dėl to bus padarytos atitinkamos išvados (t. 7, b. l. 127). Akivaizdu, kad kaltinamųjų įvardintas kaltinamojo akto trūkumas – neįvardinti, kokie dokumentai yra neišsaugoti, nepateikti, tinkamai neužpildyti, kurių duomenys nurodyti netinkamai – teismui netrukdė nagrinėti bylą teisme, kadangi jis galėjo būti pašalintas teisminio nagrinėjimo metu. Tai rodo ir teismo procesinis elgesys – atliekamo įrodymų tyrimo metu atlikti veiksmai, gynybos ir prokurorės užduoti klausimai liudytojams, specialistui, proceso šalių teismui pateiktų prašymų turinys, aiškinantis, dėl kokių ir už kokį laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems buhalteriams, kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai.

22. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant teisme, 2023 m. gegužės 3 d. prokurorė kreipėsi į teismą su prašymu visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu pakeisti kaltinimą dėl esminių faktinių aplinkybių – nurodant, kad A. N. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki 2019 m. kovo 26 d. veikdamas vienas, vėliau skirtingais laikotarpiais veikdamas bendrininkų grupe su D. J. ir G. K., t. y. pakeistu kaltinimu kaltinamiesiems inkriminuojama, kad veikos (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, pasireiškęs buhalterinės apskaitos organizavimu; įrašymas žinomai neteisingų duomenų apie UAB „B“ pajamas ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM ir šių deklaracijų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai) įvykdytos bendrais jų veiksmais. Tačiau ir pakeistame kaltinime nebuvo detalizuotas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, dalykas – nebuvo detalizuoti dokumentai, kurie nebuvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims (buhalteriams), t. y. aplinkybė, kuri įvardinta, kaip kaltinamojo akto trūkumas, nebuvo ištaisyta (t. 9, b. l. 56–72). Vienok, apygardos teismas tuo metu dėl šios ar kitų aplinkybių, kaip kaltinamojo akto trūkumo, pastabų neturėjo, tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, imdamasis priemonių be kitų kaltinamiesiems inkriminuotų kaltinimų faktinių aplinkybių nustatyti ir duomenis dėl dokumentų, kurie nebuvo pateikti apskaitą tvarkiusiems asmenims, t. y. atliko įrodymų tyrimą, išklausė baigiamųjų kalbų, išėjęs į pasitarimų kambarį, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, atliko papildomus įrodymų tyrimo veiksmus ir tik po to priėmė skundžiamą nutartį. Todėl vėlesnis teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui vertinamas kaip nepagrįstas. Teismas, ištyręs bei įvertinęs visus įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tokiu atveju turėjo priimti galutinį teismo sprendimą ir jame motyvuotai pasisakyti, ar pateikti duomenys iš tiesų atitinka prokurorės pareikšto kaltinimo turinį, ir ar šie duomenys yra pakankami pripažinti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

23. Aukštesnysis teismas taip pat pastebi, kad skundžiamoje nutartyje teismas, be kita ko, pasisako dėl tam tikrų kaltinime ir pakeistame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių atitikties įstatymo reikalavimams ir byloje nustatytiems duomenims. Tokiu atveju teismas jau vertina byloje nustatytas aplinkybes, jas gretina su šioje byloje surinktais duomenimis, taip iš esmės netiesiogiai atlikdamas jų, kaip įrodymų, vertinimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme. Dalis teismo nutartyje išdėstytų argumentų taip pat yra akivaizdžiai labiau susiję ne su objektyviai egzistuojančiais kaltinamojo akto trūkumais, bet byloje surinktų duomenų analize. Tačiau, sprendžiant dėl kaltinamojo akto atitikties įstatymo reikalavimams, surinktų duomenų apimtis nėra tikrinama. Sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto neturi būti susijęs su duomenų, kaip įrodymų, pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Tiek įstatymas, tiek suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismui priėjus išvados, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, jis pats turėtų atlikti papildomus veiksmus kilusiems prieštaravimams pašalinti, o jų nepašalinus arba nesant pakankamai duomenų, priimti išteisinamąjį nuosprendį.

24. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas taip pat siekia, jog prokurorė iš naujo įvertintų byloje surinktus duomenis ir svarstytų klausimą, ar UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys – A. A. ir A. M. nepadarė nusikalstamų veikų, ar nebendrininkavo su kaltinamaisiais darant kaltinimuose aprašytas nusikalstamas veikas. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas, baudžiamąją bylą teismui perdavus su kaltinamuoju aktu, yra betarpiškai saistomas BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 441/2004, Nr. 2K- 205/2009, Nr. 2K-575/2011, Nr. 2K-33-303/2017). Juo labiau, jog teisme, ištyrus ir įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką visgi gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas turi teisę motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

25. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

26. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nenurodyti kaltinamojo akto trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, naikinama, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.