Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-71-931/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-17
Bylos Nr.: 2-71-931/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07773-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Agnė Stankevičienė (pirm.)
Ieškovas: V. A.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS, Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Zita Vizbarienė, Renata Narbutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-71-931/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07773-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.6.1.4; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovui V. A. (V. A.), jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei,atsakovei A. A., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. (V. A.) patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir atsakovės A. A. patikslintą priešieškinį ieškovui V. A. (V. A.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2021 m. rugsėjo 28 d. patikslintu ieškiniu (t. IV, b.l. 41-42) prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes;

nepilnametės dukters J. A., gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. A.;

po santuokos nutraukimo ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini),

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini),

pastatą - gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vertės);

negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertės.

darbo stalą - 250 Eur vertės, varstotą - 150 Eur vertės, gręžimo stakles - 100 Eur vertės;

krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos, 500 Eur vertės.

Šalies argumentai

A. A. prašo priteisti:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertės; pastatą - Sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertės; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - 0 Eur vertės, iš viso (duomenys neskelbtini);

karkasinį pastatą (tūris - apie 70 kub. m.), (duomenys neskelbtini) vertės;

šulinį, 1560 Eur vertės;

biotualetą, - 170 Eur vertės;

metalinį sandėlį, 370 Eur vertės;

šiltnamį, 0 Eur vertės.

Atsakovei A. A. ieškovas iš viso prašo priteisti santuokoje įsigyto turto už bendrą 29150 Eur sumą. Už ieškovui V. A. atitenkančią mažesnės vertės santuokos metu įsigyto ir dalintino turto dalį, iš atsakovės A. A. priteisti 8300 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus eurų) piniginę kompensaciją.

Įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovas prašo pripažinti solidariu ieškovo V. A. ir atsakovės A. A. įsipareigojimu. Nustatyti, kad V. A. ir A. A. paskolos ir palūkanų mokėjimo įmokas kreditoriui mokės lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovės A. A. visas ieškovo V. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad tarp šalių pablogėjus santykiams, išsiskyrus požiūriui į šeimą, nuo (duomenys neskelbtini) šalys pradėjo gyventi skyrium. Nuo to laiko šalys nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam tolerantiški, neskyrė pakankamai dėmesio vienas kitam.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai J. A., mokamas periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Taigi išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Šalies argumentai

Ieškovas mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, nes dukra nuo pat gimimo gyvena su ja. Atsakovė neriboja ieškovui bendrauti su vaiku, be to, įgyvendinti nustatytą konkrečią bendravimo tvarką būtų sudėtinga, nes ieškovas yra (duomenys neskelbtini) ir pats negali žinoti, kada išvyks (duomenys neskelbtini) ir kokiai trukmei. Ieškovas, turėdamas laisvo laiko, visada bendrauja su vaiku ir aktyviai dalyvauja dukters auklėjime.

Ieškovas nurodė, kad Vaikų žaidimų aikštelė, kurios vertė - 200 Eur, skirtina išimtinai nepilnametės dukters J. A. poreikių tenkinimui (CK 3.120 str.), todėl į santuokoje įsigyto bei dalintino turto balansą netrauktina.

Ieškovas nurodė, kad metaliniame garaže yra dalintinas kilnojamasis turtas: darbo stalas - 250 Eur vertės, varstotas - 150 Eur vertės, gręžimo staklės - 100 Eur vertės. Dėl šio turto tarp sutuoktinių taip pat yra ginčas. Viso šiame punkte išvardinto turto vertė yra 500 Eur.

Kitą turtą šalys tarpusavyje yra pasidalinę ir dėl jo ginčo nėra.

Šalies argumentai

Ieškovas paaiškino, kad teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išvardinti automobiliai, įgyti po šalių gyvenimo skyrium (duomenys neskelbtini), t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuriuo naudojosi šalių vyresnioji dukra, yra parduoti.

Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedalintinas, nes jis įgytas po gyvenimo skyrium pradžios – (duomenys neskelbtini), A. A. yra jo naudotoja.

Už ieškovui atitenkančią mažesnės vertės santuokos metu įsigyto ir dalintino turto dalį, iš atsakovės A. A. priteistina 8300 Eur piniginė kompensacija (20850 Eur (kiekvienam sutuoktiniui atitenkančio turto dalis pinigine išraiška) - 12550 Eur (ieškovui atitenkančio turto piniginė išraiška)).

Toks dalintino turto paskirstymas nulemtas to, kad 50 arų žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 0,2 ha žemės sklypas yra šalia ieškovo gyvenamosios vietos ir jis šiuo turtu naudojasi ir prižiūri, o atsakovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), namų valdoje, kurioje esantis turtas nuosavybės teise priskirtinas jai. Garažu atsakovė iš viso nesinaudoja ir jis yra toli nuo jos gyvenamosios vietos. Krovininiu autobusiuku taip pat nuolat naudojasi ieškovas, todėl jis paliktinas ieškovui.

Atsakovei paliktinas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kaip minėta, kadangi ji jame nuo įsigijimo nuolat gyvena ir naudojasi juo, ieškovas pradėjus gyventi skyrium jame negyvena ir nesinaudoja.

Šalys prieš banką yra solidarūs skolininkai, o po santuokos nutraukimo skolininkų tarpusavio santykiuose paskolą turėtų dengti lygiomis dalimis, kasmėnesinėmis įmokomis.

2021 m. spalio 11 d. patikslinusi priešieškinio reikalavimus (t. IV, b. l. l 56-60) atsakovė prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio ieškovo V. A. kaltės;

pripažinti, kad pagal 2008 m. gegužės 30 d. su AB „Luminor Bank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtą įsipareigojimą, paskolos bankui grąžinimą, lieka solidariai atsakingi V. A. ir A. A., tačiau po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2008 m. gegužės 30 d. sutartį vykdys V. A. vienasmeniškai;

po santuokos nutraukimo A. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha ploto, (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės, ir automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovui V. A. atsakovė prašė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. 0,200 ha ploto, (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertės, taip pat, automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė prašė nepilnametės J. A. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina A. A.; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta 2018 m. sausio 16 d., patvirtinta taikos sutartimi iš ieškovo V. A. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. A. dydį ir priteisti nepilnametei J. A. išlaikymą iš ieškovo V. A. periodine išmoka po 320 Eur per mėnesį, mokama nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašau paskirti vaiko motiną A. A., priteistam išlaikymui taikyti indeksaciją.

Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalių dukra yra stamboko kūno sudėjimo, todėl jai perkami drabužiai iš suaugusiųjų parduotuvių. Be to, mergaitei reikalingas gydymas (duomenys neskelbtini), turi kitų sveikatos problemų. Ji yra tiriama (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), todėl yra papildomos išlaidos transportui, masažams. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė taip pat (duomenys neskelbtini), reikalinga pirkti medikamentus, tepalus, kurių ne visi yra kompensuojami, todėl šiuo atveju negali būti taikomas lygybės tarp tėvų principas sprendžiant dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio padidinimo.

Ieškovas nuolat keičia darbovietes, jo darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei atsakovės, nes prie darbo užmokesčio turi būti priskaičiuotos visos jo gaunamos pajamos, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė turinti informacijos, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) ieškovas papildomai gaudavo išmokas už nepilnametę dukrą. V. A. yra sveikas asmuo.

Atsakovė su vaiku gyvena labai blogomis sąlygomis, (duomenys neskelbtini), kurį turi nuolat šildyti. Pabrangus elektros energijos kainai, išlaidos būstui padvigubės.

Ginčo dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra nėra.

Dėl kredito AB „Luminor Bank“ atsakovė nurodė, kad paskolos vykdymas turėtų likti solidaria prievole, nes bankas nesutiks modifikuoti šios prievolės, be to, ieškovas neišreiškė sutikimo, kad prievolė liktų jo asmenine. Visgi, paimta paskola buvo panaudota ne šeimos interesais, jokios naudos atsakovė, kaip sutuoktinė, negavo. Laidavimą atsakovė pasirašė ieškovo psichologinio spaudimo pasekmėje. Ieškovui yra žinoma, kad ši paskola buvo paimta automobilių įsigijimui, kurie buvo įmonės turtas, tik buvo vairuojami ieškovo. Įmonei bankrutavus, šie automobiliai buvo panaudoti skolų mokėjimui, o nelikus įmonės, ieškovas, kaip laiduotojas, turi mokėti paskolą.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad yra pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir jai priteisti 2/3 dalis turto, kadangi su ja lieka gyventi nepilnametė dukra. Be to, CK 3.123 str. nėra numatytas baigtinis sąrašas, kokiais atvejais yra taikomas nukrypimo nuo lygių dalių principas ir yra vertinama individualiai kiekvienoje byloje.

Atsakovė (duomenys neskelbtini), gavo (duomenys neskelbtini) piniginę išmoką. Pervedus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) su žemės sklype esančiu vasarnamiu. Buvo panaudota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, priimtu (duomenys neskelbtini), paskirta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išmokėta kaip tikslinį žemės sklypui su pastatu pirkti, tai patvirtina sudaryta su savivaldybe sutartis. Atsakovė pagal darbingumo lygio nustatymo pažymą yra (duomenys neskelbtini). Todėl jai sutuoktinis turėtų teikti išlaikymą, tas yra laikoma svarbia aplinkybe nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Aplinkybės, kad turto įsigijimui buvo panaudota atsakovei išmokėta (duomenys neskelbtini), kad ji (duomenys neskelbtini), su ja lieka gyventi nepilnametė dukra turi būti pripažintos svarbiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat mano, kad jai papildomai turi atitekti garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra nutolęs nuo jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) atstumu, o nuo atsakovo - virš (duomenys neskelbtini) atstumu. Turėdama šį turtą, atsakovė galės jį išnuomoti, gaunamais pinigais mokėti paskolą. Atsakovė neturi lėšų piniginės kompensacijos išmokėjimui.

Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė patisklinti ieškinio argumentus, prašė priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Su atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimais dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo nesutiko. Ieškovas taip pat nesutiko, kad garažas būtų priteistas atsakovei, kadangi ji juo nesinaudoja. Ieškovas paaiškino, kad jis ir pats papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo, perka vaikui reikalingus drabužius. Pabrėžė, kad atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nepagrindė pasikeitusių aplinkybių, t. y. nei kokie yra vaiko poreikiai, nei kad pasikeitė ieškovo finansinė padėtis.

Ieškovas pripažino, kad jo tėvas po nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio, kuris vėliau buvo panaikintas, sudarymo grąžino A. A. iš savivaldybės pervestus pinigus. Tačiau ieškovas nesutiko, kad žemės sklypas buvo pirktas tik už tuos A. A. gautus pinigus. Ieškovas paaiškino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta už (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jei A. A. iš savo lėšų sumokėjo (duomenys neskelbtini), tai jis sumokėjo kita pusę pinigų sumos.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti priešieškino reikalavimus, nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti jam kompensaciją. Atsakovė pripažino, kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam nelojalus ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė paaiškino, kad labai daug išleidžia mergaitės poreikiams. Atsakovė nurodė, kad mergaitei yra (duomenys neskelbtini), jai kas mėnesį perka šampūną ir kondicionierių beveik už 36 Eur, 18 Eur priemonė nuo spuogų, vaikas buvo Skyparke, vaikas norėtų keliauti, vaikui ateityje reiks (duomenys neskelbtini), vaikas kartu su ja važiuoja pas jos gimines, taigi labai daug išleidžia už kurą. Tiek kuro, tiek elektros kainos labai išaugo ir tikėtina dar labiau kils. Atsakovės atstovė teigimu, vaiko poreikiams pagrįsti jeigu reikėtų, galima prie parduotuvių pririkti įvairių čekių.

Atsakovė teigė negalėsianti sumokėti ieškovui priteistinos kompensacijos už jai tenkančią didesnę santuokos metu dalintino turto kainą. Garažas atsakovei reikalingas, kad ji galėtų jį išnuomoti ir taip dengti paskolą. Teigė, kad gręžimo staklių ir darbinių stalo pas ją nėra, o dėl varstoto nurodė, kad sutuoktiniai turėjo du varstotus, vieną varstotą ieškovas pasiėmė pradėjus gyventi skyrium, todėl šitas varstotas liko atsakovei.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė K. S. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu davė išvadą, kad A. A. ne tik neįrodė išaugusių vaiko poreikių, bet iš vis negalėjo nurodyti vaiko poreikių. Teigė, kad atsakovė taip pat pati turi prisidedi lygia dalimi su vaiko tėvu prie vaiko išlaikymo, t. y. V. A. skiriant 190 Eur per mėnesį, lygiai tiek pat turi skirti ir A. A. Pabrėžė. Kad A. A. papildomai gauna vaikams skirtus pinigus iš savivaldybės – 70 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovo V. A. ir atsakovės A. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametę dukrą J. A., gimusią (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Ieškovas V. A. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo V. A. kaltės. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu, atsakovė paaiškino teismui, kad palaiko 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu, išklausius šalių paaiškinimų, šalys sutiko, kad jų santuoka iš esmės nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abi šalys pripažino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo nelojalūs vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą.

CK 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, šalys pripažino, kad bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, santuoka yra iširusi galutinai.

CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, kad nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, ir kad nebuvo vienas kitam lojalūs.

Teismas daro išvadą, kad šeima iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje numatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp V. A. ir A. A. nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo jų gyvenimo skyrium, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ir atsakovė. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji paprašė ieškovo išsikraustyti, kadangi ieškovas neprisidėjo prie bendro ūkio. 2017 m. rugsėjo 4 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame ieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (atsakovės prašymu byla prijungta prie nagrinėjamos bylos) taip pat nurodė, kad šalys jau porą metų negyvena kartu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo, jog šalys po (duomenys neskelbtini) kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nėra, ir esant ieškovo prašymui, konstatuoja, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sukelia sutuoktiniams nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl pavardžių

Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovė prašė teismo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos motu įgytą pavardę. Teismas palieka atsakovei santuokos metu turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamosios vietos klausimas nebuvo įspręstas.

Ieškovas ir atsakovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalys kartu negyvena. Šalių nepilnametė dukra nuo gimimo visą laiką gyvena su atsakove. Ieškovas sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Ieškovas prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nepareiškė. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad tai atitinka geriausiai vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių nepilnametės dukters J. A. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaiko interesus. Atsakovės prašymas nustatyti šalių nepilnametės dukters J. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove tenkinamas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Byloje ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių nėra. Šalys bendru susitarimu susitaria dėl dukters bendravimo su tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taikaus vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - Sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)); ir šiame žemės sklype esančius daiktus – karkasinį pastatą (tūris - apie 70 kub. m.); šulinį, biotualetą, metalinį sandėlį, šiltnamį.

negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini);

krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).

Ginčo byloje nėra, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Nors šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų matyti, kad V. A. ir A. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys neginčijo, kad šis turtas įgytas santuokos metu, nors byloje konstatuota aplinkybė, kad bendro ūkio neveda ir santuokos nutraukimas pasekmes šalims sukelia nuo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė šalys 2018 m. gegužės 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, kad šalys yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijusios minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau šis turtas yra registruotas atsakovės sesers vardu. Šalys prašė teismo suteikti laiko, kad galėtų tinkami užregistruoti šalių įgytą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko kad šis turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dalintinas nutraukiant santuoką, nepaisant to, kad pagal Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų išrašą registruotas šalių vardu tik 2018 m. rugpjūčio 24 d.

Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašo padalinti gręžimo stakles, varstotą ir darbinį stalą. Teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika, bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jei tarp šalių kyla ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šį klausimą sprendžia teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl gręžimo staklių ir darbinio stalo teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šis turtas, kurį ieškovas prašo dalinti santuokos nutraukimo byloje ir kurio buvimą pas ją iš esmės teismo posėdžio metu neigė atsakovė, realiai egzistuoja (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo). Ieškovui nepateikus atitinkamų įrodymų, reikalavimas padalinti tokį turtą negali būti tenkintas.

Nors atsakovė teismo posėdžių metu neneigė varstoto buvimo pas ją, tačiau teismui kilo abejonių dėl kilnojamojo daikto priklausymo. Atsakovė teigė, kad šalys gyvendamos santuokoje turėjo du varstotus. Pradėjus šalims gyventi skyrium, šalys pasidalino kilnojamąjį turtą – ieškovas vieną varstotą pasiėmė ir išsivežė, kitas varstotas liko pas atsakovę. Pats ieškovas teikdamas teismui 2018 m. kovo 13 d. ieškinį (t. I, b. l. 2-5) ir patikslintą ieškinį 2018 m. spalio 17 d. (t. I, b. l. 103-107) taip pat nurodė, kad šalių santuokos metu įgytą kitą kilnojamąjį turtą šalys tarpusavyje yra pasidalinusios. Reikalavimą padalinto gręžimo stakles, varstotą ir darbinį stalą ieškovas pareiškė tik 2021 m. rugsėjo 28 d. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovas, duodamas paaiškinimus nurodė, kad daiktai priklauso jo sesers vyrui. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš esmės tas pačiais aplinkybes dėl daiktų priklausymo ieškovo sesers vyrui ieškovas nurodė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. t. y., kad (duomenys neskelbtini) važiavo atsiimti sesers vyrui priklausančių daiktų.

Ieškovui neįrodžius, kad minėtas varstotas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, teismas minėto kilnojamojo daikto – varstoto nutraukdamas šalių santuoką, taip pat nedalija.

Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį registruotą turtą – krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Priešieškiniu atsakovė prašo padalinti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad ši transporto priemonė įgyta šalims gyvenat skyrium ir nevedant bendro ūkio. Teismas, tenkinęs ieškovo reikalavimą ir pripažinęs, kad teisines pasekmes santuokos nutraukimas šalims sukelia nuo gyvenimo skyrium pradžios – (duomenys neskelbtini), pripažįsta šią transporto priemonę A. A. asmenine nuosavybe ir į bendrą dalintino turto balansą netraukia.

Byloje paskyrus teismo ekspertizę nustatyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, adresu (duomenys neskelbtini), iš ekspertizės akto matyti, kad šalims priklauso vaikų žaidimų aikštelė, kurios vertė – 200 Eur. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šis daiktas skirtas išimtinai nepilnametės dukters J. A. poreikių tenkinimui (CK 3.120 str.), todėl į santuokoje įsigyto bei dalintino turto balansą netrauktinas.

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Byloje nustatyta, kad šalys turi solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl prievolės kreditoriui

Byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, yra solidarioji. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje šalys nereiškė reikalavimo modifikuoti prievolės, kreditorius neišreiškė sutikimo, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl teismas sprendžia, kad šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą.

Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2008 m. gegužės 30 d. sutartį vykdys asmeniškai V. A.

Taigi, nors reiklavimas šią prievolę pripažinti asmenine V. A. prievole tiesiogiai nėra pareikštas, teismas vertina, kad yra reikalinga pasisakyti dėl šios prievolės pobūdžio, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad atsakovė jokios naudos pagal kredito sutartį neįgijo, kad ji kreditavimo sutartį pasirašė psichologinio spaudimo pasekoje, todėl neturi pareigos vykdyti prievolę.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi tuo atveju, kai sutuoktinis ima paskolą su kito sutuoktinio sutikimu, tokia sutuoktinių prievolė laikoma solidariąja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013).

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad paskolą ieškovas pasiėmė turėdamas atsakovės A. A. sutikimą. Byloje pateikta 2008 m. gegužės 30 d. AB DnB NORD bankas (nuo 2017 m. spalio 2 d. Luminor bank AB) V. A. ir A. A. suteikė (duomenys neskelbtini) dydžio kreditą, kredito grąžinimo terminas 2028 m. balandžio 30 d. (t. I, b. l. 17).

Byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 19 d. nutarimas (t. III, b. l. 35-41) nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini). Šie A. A. duoti parodymai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma vyro su darbo santykiais susijusi veikla. Teismo vertinimu, A. A. nepaneigė aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) metais šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, ieškovas nusprendė investuoti, tikslu gauti didesnes pajamas, sutuoktinė A. A. tam neprieštaravo. Teismas nenustatė jokio pagrindo, kad prievolės vykdymą asmeniškai prisiimtu V. A.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V. , bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į tai, teismas nustato, kad ieškovas ir atsakovė privalo kreditą grąžinti solidariai lygiomis dalimis. Teismas pažymi, kad tos patvarkymas, skirtas ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiams reguliuoti, taip pažymint, kad jų skolos dalys lygios, ir apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui. Tačiau tai nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta, ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Skolininkų santykiams su kreditoriumi reguliuoti skirtas kitas rezoliucinės dalies sakinys – ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už viso kredito grąžinimą kredito sutarties sąlygomis, taigi solidarioji prievolė nepadalyta.

Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natūra konkrečiu atveju nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs šalių itin konfliktiškus santykius, nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiausiai tiek šalių interesus atitinka turto padalijimas – turto kompleksus (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu būdu –priteisiant vienam, o kitam priteisiant kompensaciją už tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį padalinus turtą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalys gyvena skyrium. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė su dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalys nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios 2018 metų kovo mėnesio išreiškė valią padalinti turtą pagal faktinę šalių gyvenamąją vietą – ieškovui priteisiant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini).

Atsakovei teigiant, kad negalės sumokėti ieškovui kompensacijos už jai atitenkančią didesnę santuokos metu dalintino turto dalį, teismas dar parengiamuosiuose teismo posėdžiuose 2018 metais siūlė šalims svarstyti galimybę ir nutraukiant santuoką priteisti atsakovei natūrą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o ieškovui nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė kategoriškai nesutiko su tokia galimybe.

Atsakovė įrodinėjo, kad priteisus jai nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) bus ypatingai pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kadangi tektų gyventi kaime, vaikas tuo tarpu yra pripratęs gyventi mieste, mieste lanko ugdymo įstaigą.

Tik 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovė pakeitė poziciją, teigdama, kad teismas savo iniciatyva turėtų spręsti dėl nekilnojamojo turto padalijimo tarp sutuoktinių būdo. Tačiau reikalavimų netikslino, prašė tenkinti priešieškinį.

Nagrinėjamu atveju, teismas remiasi pačios atsakovės argumentais dėl vaiko interesų užtikrinimo, priteisus jai turtą (duomenys neskelbtini), taip pat į ieškovo nurodytus argumentus, kad 2018 metais atsakovei nesutikus apsikeisti gyvenamosiomis vietomis, jis pradėjo kurti savo asmeninį gyvenimą (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad kitoks, nei pagal šalių faktinę gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto padalinimas pažeis ne tik nepilnametės šalių dukters interesus, bet ir pačių šalių teisėtus lūkesčius.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nutraukus santuoką priteisti asmeninės nuosavybės teise garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitam sutuoktiniui priteisiant sumokėti kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad minėto garažo vertė - 1250 Eur. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad garažo vertė yra 2 737 Eur (remiantis 2018 metų duomenimis).

Ieškovas, nurodydamas nekilnojamojo turto vertę remiasi masinio vertinimo verte, 2021 m. sausio 1 d. Atsakovė rėmėsi 2018 metų Nekilnojamojo turto pažyma. Nei viena iš šalių neprašė byloje paskirti teismo ekspertizės turto vertei nustatyti, ir nei viena iš šalių nepateikė turto vertinimo, atlikto savarankiškai.

Teismas sutinka, kad šalių santykiai yra labai konfliktiški. Tačiau spręsdamas dėl šio turto padalijimo, teismas vertina sekančias aplinkybes. Visų pirma byloje nustatyta, kad šiuo nekilnojamojo turto objektu šiai dienai nesinaudoja nei viena iš šalių. Minėtas nekilnojamasis turtas yra netoli atsakovės gyvenamosios vietos, tačiau ji šiuo garažu nesinaudoja ir juo neketina naudotis, teigė, kad garažas jai reikalingas tik nuomai, iš kurios gautais pinigais dengtų paskolą. Nuo atsakovo gyvenamosios vietos, minėtas garažas, pasak A. A., yra nutolęs apie (duomenys neskelbtini). Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad jis taip pat šiuo metu asmeniškai garažu nesinaudoja. Ieškovas byloje taip pat neneigė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių atsakovės teiginius, kad priteisus ieškovui nekilnojamąjį turtą, jis jį perleis tretiesiems asmenims. Šalims neprašius byloje paskirti ekspertizės nustatyti garažo vertę, remiantis nekilnojamojo turto pardavimo internetinio puslapio duomenimis, tokio garažo vertė šiai sprendimo priėmimo dienai ženkliai didesnė, nei nurodyta ieškovo. Įvertinus tai, kad nei viena iš šalių neketina naudotis minėtu turtu, teismas mano yra teisinga padalinti šį turtą šalims natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad turtas (duomenys neskelbtini), ir turtas (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į tai, kad šalys kartu negali gyventi ir negali tokio turto valdyti bendrąja daline nuosavybe, padalino taip, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų gyvenamąją vietą, taip būtų išvengiama tolimesnių konfliktų ir apsaugant nepilnamečio vaiko interesus.

Tačiau teismo vertinimu, padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, kuriuo realiai nesinaudoja nei viena iš šalių, jo bendras naudojimas ir valdymas netaps labiau suvaržytu ir nepažeis pačių buvusių sutuoktinių interesų bei gyvenimo kokybės. Teismo vertinimu, padalijus garažą natūra, šalys turės galimybė parduoti šį nekilnojamąjį turtą už realią rinkos kainą ir pasidalinti gautas pajamas, kuriomis, kaip minėjo atsakovė, netgi galėtų būtų padengtas įsiskolinimas kreditoriui. Teismo vertinimu, šio nekilnojamojo turto padalijimas natūra šalims atitinka ir formuojamą teisminę praktiką ir nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė minėtą transporto priemonę priteisti jam, atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnė šio turto dalį. Atsakovei neprieštaraujant dėl šio turto padalijimo būdo, teismas tenkina šį ieškovo reikalavimą.

Dėl ginčijamo turto vertės

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas).

Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta 0, 5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52,70 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 kv. m. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 kv. m. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta nekilnojamojo turto vertė 2020 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 124-165). Šalys nustatytos nekilnojamojo turto vertės neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad po atlikto vertinimo ieškovas pasistatė dar ir pirtį. Tačiau teismas byloje konstatavo, kad teisines pasekmes santuokos nutraukimas sukelia nuo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės atsakovė bylos nagrinėjimo metu, kaip jau buvo minėta neginčija, todėl net tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) metais ieškovas ir įgijo kilnojamąjį neregistruotiną turtą, jis nutraukiant santuoka nėra trauktinas į dalintino turto balansą.

Ieškovui 2020 m. rugsėjo mėnesį pakeitus byloje atstovą, advokatė R. Narbutienė informavo teismą, kad ieškovo pasirinktas ekspertas 2020 m. rugsėjo 11 d. turėjo apžiūrėti ir įvertinti šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nesudarė galimybės apžiūrėti ekspertui ir atlikti nekilnojo turto vertės ekspertizės.

2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas išdavė liudijimą, suteikiantį teisę ieškovo pasirinktam ekspertui ir/ar turto vertintojui apžiūrėti bei daryti fotonuotraukas žemės sklype ir jame esančiuose objektuose, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tiek, kiek tai susiję su ieškovui V. A. ir atsakovei A. A. bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio žemės sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertės nustatymu.

2020 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė teismui prašymą skirti byloje nekilnojamojo turto ekspertizę. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė nesudaro sąlygų įvertinti namų valdoje esantį turtą tvirtindama, jog vienas iš statinių (ieškovės ir dukters gyvenamasis būstas) yra (duomenys neskelbtini) tipo ir jo, atsakovės tvirtinimu, negalima vertinti.

Byloje 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirta nekilojamojo turto ekspertizė, pavedant ekspertei atsakyti į klausimą – kokia yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant, bet neapsiribojant sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną?

2021 m. sausio 26 d. teisme gautas teismo ekspertės K. V. turto ekspertizės aktas, kuriame pateikta išvada, kad atlikti išsamaus tyrimo, turto, esančio nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės, todėl ekspertui nepakanka duomenų rinkos vertei nustatyti.

Ekspertizės akte nurodyta, kad sklype yra NTR duomenų bazėje įregistruotų statinių, kurių ekspertė neturėjo galimybės tinkamai apžiūrėti, kadangi lauke buvo asmenų, nesilaikančių karantino rėžimo, taip pat yra NTR neįregistruotas turtas, savo išore panašus į mobilųjį namelį, kuris yra pritaikytas gyventi žiemą, pastatytas ant pamatų bei įrengtas tambūras.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu itin kritikavo ekspertės kompetenciją, nesutikdama su ekspertės išdėstyta nuomone dėl mobilaus namelio, dėl kurio byloje ir kilęs didžiausias ginčas. Atsakovė pati minėtą kilnojamąjį daiktą viso bylos nagrinėjimo metu įvardijo kaip (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su nepilnamete dukra.

2021 m. kovo 25 d. atsakovei sutikus su teismo eksperto A. L. kandidatūra, 2021 m. balandžio 1 d. ekspertizę pavesta atlikti minėtam ekspertui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, būtent dėl pačios atsakovės veiksmų užsitęsė turto vertinimas ir teismo paskirta turto vertinimo ekspertizė atlikta ir išvada pateikta tik 2021 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgus į tai, teismas nevertina atsakovės argumentų susijusių su aplinkybėmis, kad 2021 metais yra labai pakilusios nekilnojamojo turto kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsižvelgiant į išaugusias nekilnojamojo turto kainas, turėjo galimybė pateikti 2021 metų nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertinimą, tačiau to nepadarė.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad susipažinusi su ekspertizės aktu atsakovė išreiškė abejones eksperto A. L. kompetencija, kadangi kategoriškai nesutinka su išvadomis, kad „(duomenys neskelbtini)“, kuriame gyvena atsakovė išvadoje įvardintas kaip nekilnojamasis neregistruotas turtas – karkasinis pastatas. Atsakovė teigė susirasianti kitą ekspertą, gebanti atskirti „(duomenys neskelbtini)“ nuo nekilnojamojo turto. Tačiau teismui savarankiškai atliktos ekspertizės išvados nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. lapkričio 24 d. nepateikė.

Teismas 2021 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu išaiškino atsakovei teisę sumokėjus į teismo depozitinę sąskaitą kviesti į teismo posėdį ekspertizę atlikusį ekspertą, tiek prašyti byloje CPK 219 straipsniu pakartotinę ekspertizę, kylant abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, arba papildomą ekspertizę, jei išvada nepakankamai aiški ar neišsami. Atsakovė šiomis teisėmis nepasinaudojo, 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašymų neteiks.

Teismui abejonių nei dėl teismo eksperto kompetencijos, nei dėl pateiktos ekspertizės išvados pagrįstumo nekilo. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktu ekspertizės aktu, ir juo remiasi nustatydamas dalintino turto vertę (t. IV, b. l. 1-12).

Teismas laiko, kad santuokos metu įgyto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (duomenys neskelbtini), sodo pastato – (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – (duomenys neskelbtini), karkasinio pastato – (duomenys neskelbtini), šulinio – (duomenys neskelbtini), biotualeto (duomenys neskelbtini), metalinio sandėlio – (duomenys neskelbtini), šulinio – (duomenys neskelbtini). Viso dalintino turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – (duomenys neskelbtini).

Dėl turto dalių nustatymo

Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio kiekvienam iš sutuoktinių, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto dalis.

Atsakovė prašo dalijant nekilnojamąjį šalių turtą nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.).

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Atsakovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinus aplinkybę, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudotos asmenines lėšos ((duomenys neskelbtini), išmokėta kaip tikslinį žemės sklypui su pastatu pirkti).

Byloje ieškovas neginčijo aplinkybės, kad 2003 m. spalio 7 d. su ieškovo tėvu L. A. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria buvo perkamas žemės sklypas su pastatu. Taip pat neginčijama aplinkybė, kad pagal 2003 m. spalio 7 d. tarp A. A. sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 10 (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į ieškovo tėvo sąskaitą. 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu ieškovas (garso įrašo po pertraukos minutės 13.20 – 14.21) patvirtino, kad ieškovo tėvas gražino pervestus pinigus. Teismo vertinimu ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad tie pinigai buvo panaudoti sklypui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovas tik kategoriškai nesutiko, kad sklypas įgytas tik už (duomenys neskelbtini), teigė, kad sklypą pirko už (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, jei pripažinti, kad A. A. iš asmeninių lėšų sumokėjo puse sklypo kainos, tai jis tuomet sumokėjo kitą pusę. Tačiau nenurodė jokių argumentų, kad (duomenys neskelbtini) metais turėjo savo asmeninių lėšų, kadangi santuoką šalys sudarė ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tuo tarpu aplinkybė, kad A. A. gauta (duomenys neskelbtini) būstui įsigyti buvo pervesta ieškovui tėvui, kuris gražino jai pinigus, byloje laikoma įrodyta.

Pagal CK 3.88 straipsnio 5 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyto (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovės gauta (duomenys neskelbtini) lėšos buvo jos asmeninė nuosavybė, skirta būtent atsakovei, ne abiem sutuoktiniams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko nustatytą aplinkybę, kad šalims perkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, buvo iš dalies panaudotos ir A. A. asmeninės lėšos.

Ieškovė taip pat prašo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus. Pagal kasacinio teismo praktiką, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo šalių vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, nes žemės sklypas su statiniais, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, natūra priteisiamas atsakovei.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovei priteisiamas turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka, solidariai šalių prievolei užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje konstatavo, kad solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise yra svarbi aplinkybė nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija minėtoje byloje pažymėjo, kad kai hipoteka suvaržytas bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu atitenka vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio, praradusio nuosavybės teisę į įkeistą turtą, įkeisto turto hipoteka pasikeičia: iš praprastosios hipotekos ji tampa svetimo daikto hipoteka. Toks teisinis kvalifikavimas reikšmingas tuo, kad jeigu sutuoktinis, kuriam atiteko įkeistas turtas, įvykdo kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo. Teismas šią aplinkybę taip pat pripažįsta svarbia, sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, būtent dėl turto, kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei A. A.

Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: viso įkeisto turto, kuriame lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas, kurio gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, priskyrimas atsakovei, aplinkybė, kad įgyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos asmeninės atsakovės A. A. lėšos, gautos kaip (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini) bendrą turtą, atsakovei priteisiant ¾, ieškovui ¼ dalis turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), karkasinio pastato (tūris - apie 70 kub. m.), šulinio, biotualeto, metalinio sandėlio, šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini).

CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Atsakovei priteisus visą minėtą turtą, ieškovui priteistina iš atsakovės ¼ turto vertės, t. y. 7287 Eur (29150 Eur x 1/4 ).

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011 konstatavo, kad teismas, nustatęs teisiškai reikšmingus faktus nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitą turtą padalydamas laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Dalijant kitą šalių santuokoje įgytą turtą teismas pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nenustatė.

Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad natūra garažas padalijamas šalims po ½ dalį ir toks padalijimas nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, atsakovė neginčijo, kad santuokos nutraukimo byloje dalintinos transporto priemonės vertė 500 Eur. Ieškovas prašė minėtą transporto priemonę priteisti jam. Teismas tenkina ieškovo reikalavimą. Priteisus ieškovui krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, A. A. iš ieškovo priteistina 250 Eur dydžio kompensacija.

Ieškovui priteisus po santuokos nutraukimo turtą, kuriuo faktiškai jis naudojasi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei priteistina 5150 Eur (10300 Eur x ½).

Teismui priteisus ieškovui iš atsakovės 7287 Eur kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo 5400 Eur (250 Eur + 5150 Eur) kompensaciją, teismas daro įskaitymą ir priteisia atsakovui iš ieškovės 1887 Eur dydžio kompensaciją, nustačius, kad jai priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto.

Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad neturės galimybės sumokėti priteistą kompensaciją. Teismas išaiškina atsakovei, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi teismo posėdžio metu nebuvo keliamas šis klausimas, teismui nėra žinoma atsakovės atidėti, ar išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą ir kokiam laikotarpiui, teismas savo iniciatyva šio klausimo byloje nesprendžia.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Vilniaus mieto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad V. A. įsipareigoja dukrai išlaikyti mokėti po 190 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. patikslino priešieškinio reikalavimus, prašydama pakeisti šalių sutartą išlaikymo dydį ir priteisti dukrai iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą. 2021 m. spalio 11 d. atsakovė prašė priteisti 320 Eur dydžio išlaikymą.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Pabrėžtina, kad ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Dėl pirmosios sąlygos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis.

Atsakovė, prašydama pakeisti išlaikymo dydį, nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini), todėl iš gaunamo darbo užmokesčio turi pirkti ir sau vaistus, ieškovo darbo užmokestis yra didesnis, nes jis yra (duomenys neskelbtini), gauna papildomai (duomenys neskelbtini), todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsakovė teismo prašė prijungti išnagrinėtą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš prijungtos civilinės bylos duomenų nustatyta, kad tuo metu, kai šalys susitarė, kad V. A. teiks vaikui 190 Eur dydžio išlaikymą, A. A. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7). Atsakovė minėtoje byloje taip pat teigė, kad dėl (duomenys neskelbtini) nuolat tenka pirkti ir vartoti vaistus, o atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, dirba (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės – ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), yra sveikas, o ji turi (duomenys neskelbtini) ir su dukra gyvena, kaip įvardija pati atsakovė „(duomenys neskelbtini)“, nėra pasikeitusios ir nėra pagrindas išlaikymo dydžio pakeitimui. Šios aplinkybės egzistavo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, šiomis aplinkybėmis minėtoje byloje A. A. grindė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Be to, atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors turi (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jai dirbti pilnu etatu, dirba 8 darbo valandas, 5 darbo dienas per savaitę.

Atsakovės argumentai, kad ieškovas yra vyras, o vyrams moka didesnę algą, teismas atmeta kaip nepagristus. Tai nėra pagrindas nei nukrypti nuo lygių dalių principo, nei priteisti didesnį vaikui išlaikymą.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Kaip minėta, atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) metais visas turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Asmenine nuosavybės teise V. A. nekilnojamojo turto neturėjo, ir nuo (duomenys neskelbtini) metų neįgijo. Tuo tarpu byloje esantys duomenys apie transporto priemones patvirtina, kad A. A. 2018 m. sausio 24 d. įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad ši transporto priemonė įgyta A. A. asmeninės nuosavybės teise ir santuokos nutraukimo byloje nedalino. Nagrinėjamoje byloje dalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas atsakovei priteisė ir didesnės vertės turtą, ir nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, priteisdamas atsakovei didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Išvadai, kad V. A. turtinė padėtis yra geresnė, nei A. A., nėra pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė duomenų ir neįrodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi lyginant su (duomenys neskelbtini) metais.

Antra sąlyga, dėl kurios gali būti pakeistas išlaikymo dydis – iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai.

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių dukrai buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė nei 2020 m. lapkričio 20 d., nei 2021 m. spalio 11 d. patikslintame priešieškinyje (t. II, b. l. 51-55; t. IV, b. l. 56-60) nenurodė nei kaip konkrečiai išaugo vaiko poreikiai lyginant su 2018 metais, nei konkrečios dukters išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikalingos sumos. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dukra yra stamboko kūno sudėjimo, todėl jai perkami drabužiai suaugusiųjų parduotuvėje, dukrai reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas (duomenys neskelbtini), dukra turi kitų sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini), todėl yra papildomos išlaidos transportui, masažui.

Teismas pažymi, kad aplinkybe, jog dukrai reikės ateityje (duomenys neskelbtini), A. A. grindė ir ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau duomenų, kokias konkrečiai išlaidas atsakovė patirs dėl (duomenys neskelbtini) nepateikė. Į bylą atsakovė pateikė 2017 m. lapkričio 9 d. (t. IV, b. l. 64) medicinos dokumentų išrašą siuntimą, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) metais mergaitė siunčiama (rekomenduota) (duomenys neskelbtini).

Be to teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis.

Į bylą pateikta ir 2021 m. liepos 21 d. pažyma, kad (t. IV, b. l 65), kad vaikui atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios pažymos nėra aišku, koks gydymas, ar nuolatinis gydymas mergaitei yra paskirtas ir kokios dėl to yra patiriamos papildomos išlaidos.

Teismas pažymi, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir rinkdami įrodymus, ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Ieškovas ne kartą byloje prašė atsakovės pateikti duomenis apie atsakovės patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti, pateikti informaciją, kokius būrelius lanko, tačiau atsakovė tokių įrodymų nuo (duomenys neskelbtini) metų taip ir nepateikė. Priešingai, atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu pareigą pagrįsti vaiko poreikius siekė perkelti ieškovui, prašydama nurodyti, ar ieškovui žinoma ko reikia vaikui, ar jam žinoma apie išaugusias kuro, elektros energijos kainas. Tačiau bylose dėl išlaikymo pakeitimo įrodinėjimo pareiga teko nagrinėjamu atveju atsakovei.

Atsakovei nenurodžius procesiniuose dokumentuose nei konkrečių vaiko poreikių, nei išlaidų jiems patenkinti, teismas 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu siekė detaliai išsiaiškinti, kokio dydžio suma yra reikalinga J. A. išlaikyti. Tačiau, kaip nurodė institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė, išklausiusi atsakovės paaiškinimus, atsakovė negalėjo ne tik pagrįsti išaugusių vaiko poreikių, bet net nurodyti kokie yra vaiko poreikiai ir kokia dalis pajamų yra išleidžiama vaikui išlaikyti. Teismas itin kritiškai vertina 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovės replikas, kad jei institucijos, atstovaujančios vaiko interesus, atstovei ar teismui reikia įrodymų, čekių galima pririnkti prie kiekvienos parduotuvės (Maximos).

Teismas nereikalavo iš atsakovės pateikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), turėjo pareigą duodama paaiškinimus nurodyti pasikeitusius vaiko poreikius. Tačiau, kaip nurodė vaiko interesus byloje atstovaujančios institucijos atstovė, iš atsakovės paaiškinimų negalima daryti išvados, kad nepilnametės J. A. poreikiams per mėnesį reikalinga didesnė, nei šiuo metu skiriama 450 Eur (190 Eur x 2+70 Eur) suma per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu prašė atsakovės nurodė, kokias konkrečiai išlaidas augindama mergaitę atsakovė patiria, kiek išleidžia maistui, drabužiams, laisvalaikiui.

Atsakovė bendromis frazėmis įrodinėjo, kad reikalingos yra išlaidos vaiko atostogoms, bet kokia suma turėtų būti skiriama, negalėjo nurodyti, ir negalėjo nurodyti, kaip šis poreikis pasikeitė nuo 2018 metų. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jau porą metų vaikas neatostogavo, prieš pandemiją vaikas atostogaudavo (duomenys neskelbtini) pas pilnametę seserį, kur kelione ir gyvenimu pasirūpindavo ieškovas A. A. ir šalių pilnametė dukra A. K. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta šalių pilnametė dukra A. K. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu. Liudytoja ne tik patvirtino, kad tėvas rūpinasi nepilnamete J. A., bet taip pat paneigė atsakovės nurodytas aplinkybės, kad mergaitė yra labai išranki maistui ir jai tenka pirkti tik geriausius ir daug kainuojančius produktus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė taip ir nesukonkretino nei 2021 m. spalio 12 d., nei 2021 m. lapkričio 5 d., nei 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžių metu kokia suma išleidžiama vaiko maitinimu.

Atsakovė teigė, kad vaikas turi kitų sveikatos problemų, buvo vežamas į (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga išlaidos kurui. Teismas atkreipia dėmesį, kad mergaitė į klinikas buvo nuvežta porą kartu. Atsakovė nurodė, kad mergaitė lanko mokyklą, kuri nutolusi nuo namų tik 1,5 km. Atsakovė paaiškino, kad važiuodama į darbą pakeliui paveža ir dukrą, jei į darbą nevažiuoja, tada vaikas į ugdymo įstaiga nueina pėsčiomis. iki vaiko Kai atsakovė į darbą nevažiuoja ir vaiko pakeliui į mokyklą nenuveža, vaikas į mokykla gali nueiti ir eina pėsčiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė nurodė, kad reikalinga išlaidos transportui kai vaikas važiuoja pas atsakovės seserį, kitus giminaičius. Teismas sutinka, kad vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, tačiau šis poreikis egzistavo ir 2018 metais, be to atsakovė nenurodė, kokia suma yra išleidžiama kurui per mėnesį, ir kuri dalis išlaidų tenka vaiko poreikiams užtikrinti.

Teismas pripažįsta, kad vaikui reikalingos išlaidos laisvalaikiui, tačiau nesutinka su atsakovės nurodomomis patiriamomis papildomomis išlaidomis gimtadieniams – po 30 Eur skirti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus klasės draugų gimtadieniams. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Juos tenkinant turi būti atsižvelgiama į šalių galimybes. Nepagrįstas išlaidavimas, neūkiškumas nėra vertybė, ginama teismo. Be to, atsakovė net negalėjo tiksliai nurodyti kiek kartų per metus vaikas buvo gimtadienių šventėje, kad teismas galėtų įvertinti kokia dalis šių išlaidų tenka per mėnesį.

Atsakovė nurodė, kad mergaitė buvo pramogų parke, kino teatre. Tačiau paklausta kiek kartų vaikas buvo – nurodė porą kartų pramogų teatre ir vieną kartą kino teatre, taigi išlaidos atsakovės nurodytoms pramogoms gaunasi apie 3,50 (18x2+3)/12) Eur per mėnesį.

Atsakovė nurodė, kad reikalinga 40 Eur per mėnesį higienos prekėms. Vėliau nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl kas mėnesį perka šampūną – 18 Eur ir kondicionierių – 12 Eur. Teismui kelia abejonių atsakovės nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) metų mergaitės plaukų priežiūros priemones perka kiekvieną mėnesį už 30 Eur ir per metus išleidžia 360 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad 18 Eur kainuoja tepalas (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti ir pagrįsti ar kiekvieną mėnesį perka šią priemonę. Taip pat atsakovė nurodė, kad perka priemones veidui – Garnier, kuri kainuoja 14 Eur, bet taip pat nurodė, kad priemonę naudoja pati atsakovė.

Atsakovė pabrėžė, kad per metus perka 4 poras sportbačių, 2 porų žieminių batų, iš viso nurodė, kad vaikui reikalinga 10 porų batų. Tačiau nenurodė kiek per metus išleidžia vien batams. Atsakovė paaiškino, kad sportbačius yra pirkusi už 28 Eur, 40 Eur, 23 Eur, 16 Eur. Už žieminius batus 65 Eur. Atsakovė nurodė, kad 2 kartus per metus perka patalynę – po 60 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad patalynė nėra toks produktas, kuris optimaliai ir ekonomiškai naudojant būtų būtinas nuolat keisti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bent trijų metų bėgyje būtų dukrai nupirkusi 6 komplektus patalynės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis taip pat perka drabužius, pažymėjo, kad rudens sezonui nuvažiavo ir nupirko, striukė, kepurė kitų drabužių už 130 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovo argumentais. Kaip jau buvo minėta, aplinkybę, kad ieškovas rūpinasi nepilnamete dukra patvirtino ir liudytoja A. K.

Atsakovė nurodė, kad vaikui perka B grupės vitaminus po 16 Eur. Tačiau nėra aišku, ar būtent šios grupės vitaminus reikalinga pirkti kas mėnesį ir jie vartojami nuolat.

Atsakovė nurodė, kad per metus namo šildymui 180+140+110 Eur, 430 Eur namo šildymui. Atsakovė su dukra gyvena dviese, tai vaikui tenkanti išlaidų dalis už namo šildymą malkomis yra 215 Eur per metus, t. y. 17 Eur per mėnesį.

Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad mergaitė gyvena su motina ir atsakovei tenka didesnė išlaikymo našta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011). Tačiau ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį, šia aplinkybė įvertintina nustatant išlaikymo dydį, o ne sprendžiant dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad jau yra pasikeitęs net minimali mėnesinė alga. Tačiau nagrinėjamu atveju vien pasikeitusio minimalios mėnesinės algos dydžio nepakanka konstatuoti, kad vaiko poreikiai lyginant su buvusia teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) priėmimo metu, yra pasikeitę.

Nagrinėjant bylas dėl išlaikymo priteisimo, kuriose ieškinio dalykas yra šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas –iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrindė, kad vaikui išlaikyti reikalinga didesnė nei 450 Eur suma.

Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas taip pat išaiškina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę vėl kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 93 straipsnio 4 dalimi gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, kad ir įvertus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgia į šias aplinkybes: tarp šalių nekilo ginčo ir iš esmės šalys reiškė tapačius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Abi šalys prašė joms asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą. Teismas šioje dalyje padalino nekilnojamąjį turtą natūrą abiem šalims. Ginčas tarp šalių kilo dėl dalintino turto vertės, nukrypimo nuo lygių dalių principo, kompensacijos dydžio atsakovei tenkančią didesnės vertės turto dalį ir vaiko išlaikymo pakeitimo. Teismas įvertinęs šalių procesinį elgesį, kad iš pradžių ieškovas delsė prašyti paskirti byloje ekspertizę, ir prašymą pateikė tik į bylą įstojus ieškovo atstovei advokatei R. Narbutienei, vėliau atsakovė nebuvo suinteresuota greitu bylos nagrinėjimo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymui, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidas šalims paskirsto lygiomis dalimis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 552 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia puse sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 276 Eur.

Ieškovas 2020 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 500 Eur už teismo ekspertizę ( t. III, b. l. 57). Ieškovas 2021 m. balandžio 4 d. sumokėjo 450 Eur už teismo ekspertizę (t. III, b. l. 131).

Teismo ekspertė K. V. pateikė 2021 m. sausio 26 d. sąskaitą faktūrą 100 Eur sumai (t. III, b. l. 72). Šią sumą teismas priteisia iš atsakovės visą, kadangi šios 100 Eur dydžio išlaidos patirtos išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Teismo ekspertas A. L. 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašė sąskaitą 850 Eur sumai (t. IV, b. l. 32). Šios išlaidos, kartu su ieškovo patirtomis 200 Eur dydžio išlaidomis už advokatės teisines paslaugas (t. IV, b. l. 108) dalijamos pusiau ir ieškovui iš atsakovės teismas priteisia 525 Eur. Iš viso teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 901 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė A. A. 2019 m. kovo 29 d. sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį. Likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą teismas atidėjo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsakovė reiškė neturtinį reikalavimą (100 Eur) ir turtinius reikalavimus, už kuriuos teismas paskaičiavo 737 Eur žyminį mokestį, viso 837 Eur žyminį mokestį turėjo sumokėti atsakovė. Bylinėjimosi išlaidas skirstant lygiomis dalimis, teismas iš ieškovo priteisia į valstybės biudžetą 418 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, iš atsakovės 318 Eur (418 – sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio dalis).

Atsakovė teikė įrodymus apie patirtas 363 Eur turto vertinimo išlaidas ( t. II, b. l. 116-117) ir įrodymus apie 500 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas (t. IV, 62-63). Viso atsakovė patyrė 863 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jai iš ieškovo priteisiama atlyginti 431 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Ieškovui iš atsakovės priteisus 901 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo – 431 Eur, teismas daro įskaitymą ir priteisia ieškovui iš atsakovės 470 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 118,19 Eur. Šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių priteisiamos po lygiai, t. y. po 59 Eur iš ieškovo V. A. ir atsakovės A. A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad šalių santuoką nutrūko ir teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo A. A. palikti santuokos metu įgytą pavardę – A.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti ieškovui V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini),

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini),

pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, esantį (duomenys neskelbtini),

pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

karkasinį pastatą (tūris - apie 70 kub. m.), šulinį, biotualetą, metalinį sandėlį, šiltnamį.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1887 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) dydžio piniginę kompensaciją, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

Nustatyti, kad V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai.

Nustatyti, kad V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskolos ir palūkanų mokėjimo įmokas kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) moka lygiomis dalimis.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 418 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 318 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų) nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis per vieną darbo dieną išsiųsti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė