Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (duomenys neskelbtini) N. B., atsakovės atstovei advokatei Saulei Katauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024). Kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; kita vertus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; Vilniaus apygardos teismo 2019­09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1076-881/2018).

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Atsakovės teigimu, ieškovo pateiktas tyrimas nėra patikimas, nes mėginys yra suformuotas nedalyvaujant atsakovės atstovui, todėl negalima vertinti, kad šis mėginys buvo suformuotas laikantis mėginių ėmimo procedūros, t. y. dalyvaujant abiem šalims, be to, tyrimas atliktas neakredituotu metodu. Sutarties šalis turi turėti galimybę ginčyti grūdų kokybės rezultatus, jeigu su jais nesutinka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999-06-01 įsakymu Nr. 239 patvirtinto Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos aprašo VI skyriaus nuostatomis. Atsižvelgiant į Sutarties turinį, teismo vertinimu, kilus šalių ginčui, Sutartyje nenustatyta ribojimų pardavėjui ginčyti kokybę tik tyrimais, atliktais akredituotu metodu.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) krovos metu paimti 4 mėginiai – (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 15). (duomenys neskelbtini) Krovinio važtaraštis pasirašytas ieškovo, atsakovės atstovo, vairuotojo. Minėta, kad pagal Sutarties 2.17 punktą 1 mėginys skirtas pirkėjui, 1 – pardavėjui, ir 1 – tolimesniam produkcijos vartotojui. Atsakovės teigimu, ji mėginio neišsaugojo, byloje taip pat nėra duomenų, ar vienas mėginys buvo perduotas galutiniam vartotojui.

Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) kroviniui pagal lydraštį ((duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas partijos numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraščio, į (duomenys neskelbtini) buvo vežta 27 541 kg palaidų nelukštentų grikių (el. bylos failas 1, b. l. 119, 136). Bylos duomenimis, ieškovo ūkyje paimti grikiai, kurie į (duomenys neskelbtini) buvo vežami palaidi kartu su kitos ūkininkės grikiais, (duomenys neskelbtini) buvo suberti į rankoves. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) atsakovės sutarties su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tyrimo ataskaitos, atsakovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė galutiniam užsakovui pristatė apie 150 t grikių, atskirai saugomų 6 partijose (el. bylos failas 1, b. l. 127-131). Pažymėtina, kad iš pateiktos (duomenys neskelbtini) Tyrimo ataskaitos fotofiksacijos nėra duomenų apie krovinį Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant ginčą dėl produkcijos kokybės, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, jog galutiniam užsakovui buvo pristatytas didelis kiekis grūdų iš skirtingų grūdų augintojų, bent dalis grūdų (iš ieškovo ir ūkininkės E. Š.) buvo palaidi (nėra duomenų, ar likę pristatyti grūdai buvo palaidi ar didmaišiuose), svarbu nustatyti ieškovo parduotos produkcijos atsekamumą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, ar po pakrovimo pas ūkininkę E. Š. birių grikių siuntos buvo užplombuotos. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo krovinys buvo plombuotas, tačiau į ieškovo krovinį papildomai pakrovus 8 t grikių iš ūkininkės E. Š., (duomenys neskelbtini) Važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) plombos numeris nėra nurodytas (el. bylos failas 1, b. l. 133). Pažymėtina, kad Sutartimi buvo nustatyti tik produkcijos, pakuojamos į didmaišius, ženklinimo reikalavimai. Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja, kad ant kiekvieno didmaišio, jei produkcija pakuojama į juos, būtų įdėtas informacinis lapas su pirkėjo pavadinimu, pardavėjo pavadinimu, krovimo data, produkcijos pavadinimu, derliaus metais bei didmaišio numeriu. Visi didmaišiai turi būti sunumeruoti, siekiant kuo didesnio tikslumo ir krovinių susimaišymo rizikos minimizavimo. Taigi, akivaizdu, kad atsakovei pasirinkus grikių transportavimą ne didmaišiuose, o palaidus ir juos maišant su kitų ūkių grūdais, apsunkinamas produkcijos atsekamumas ir kokybės vertinimas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų tyrimų patikimumo, mėginių paėmimo tyrimams tvarkos laikymosi. Ginčo atveju pagal Sutarties 2.18 punkto nuostatas pripažįstami tik autentiškų iškrovimo metu pas pirkėjo užsakovą iš pristatytos produkcijos suformuotų mėginių (ne iš aruodo) tyrimai, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kaip mėginiai tyrimams buvo paimti (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Sutartyje nėra nustatytos mėginių paėmimo tvarkos. Grūdų mėginių ėmimo tvarką reglamentuoja Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-91 patvirtintas Ėminių ėmimo procedūros aprašas. Minėto aprašo paskirtis – nustatyti grūdų ir jų produktų ėminių ėmimo ir tipinių (reprezentacinių) ėminių sudarymo tvarką, kai ėminiai yra imami vykdant su intervencinėmis priemonėmis susijusias grūdų kokybės kontrolės funkcijas, kontroliuojant licencijuotuose sandėliuose ar laikomų valstybės rezervo grūdų kokybę ir / ar kitais atvejais ūkio subjektų prašymu grūdų pirkimo-pardavimo sandorių metu. Pažymėtina, kad šiuo procedūros aprašu privalo naudotis visi Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 2 punktas). Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims Aprašo nuostatos nėra privalomos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek grikių krovimo metu, tiek mėginių paėmimo metu atsakovės atstovas, kuris buvo atsakingas už sutarčių sudarymą, mėginių paėmimą, krovas (liudytoju apklaustas E. T.), nedalyvavo. Nors, atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai paėmė mėginius, nes nedalyvavo atsakovės atstovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovui buvo sudarytos kliūtys dalyvauti krovime. Priešingai, iš liudytojo parodymų nustatyta, kad krovimo ir mėginių paėmimo metu jis nedalyvavo dėl užimtumo, kadangi, pasak liudytojo, jis nežinojo, kada bus tiksliai transportas. Iš liudytojo parodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad transportu grūdams vežti rūpinosi atsakovė, todėl, teismo vertinimu, atsakovė atsakinga už tinkamą krovimo organizavimą, taigi, ir už dalyvavimą krovos ir mėginių paėmimo metu. Iš paaiškinimų nustatyta, kad paprastai mėginiai paimami dalyvaujant tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovams, tačiau tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, grįsta tarpusavio pasitikėjimu, kad krovos metu ir imant mėginius, atsakovės atstovas nedalyvaudavo. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ginčo atveju mėginys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl nėra tinkamas vertinant grikių kokybę.

Atsakovės teigimu, ištyrus ūkininkės E. Š. (duomenys neskelbtini) grikių mėginį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad priemaišų kiekis 1,6%, todėl netinkamos kokybės grikiai, sumaišius ieškovo ir ūkininkės E. Š. grikius, buvo ieškovo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kaip mėginys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas, ant mėginio maišelio nėra nė vieno parašo (el. bylos failas, b. l. 64). Liudytojo teigimu, jis dalyvavo paimant mėginį, tačiau šių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymais, nes ant mėginio maišelio nėra nė vieno parašo. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija dėl mėginių paėmimo tvarkos, mėginių maišelių ženklinimo ir, atitinkamai, tokių mėginių patikimumo atliekant laboratorinius tyrimus, nėra nuosekli, nes, viena vertus, ji ginčija ieškovo pateikto mėginio Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo patikimumą, atitikimą nustatytai tvarkai, kita vertus, ieškovo produkcijos netinkamą kokybę įrodinėja ūkininkės E. Š. produkcijos kokybės tinkamumu, remdamasi (duomenys neskelbtini) grikių mėginiu (duomenys neskelbtini), kuris, pasak liudytojo, buvo paimtas jam dalyvaujant, tačiau ant mėginio maišelio nesant ne tik liudytojo, bet ir pačios ūkininkės parašų.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014 ir kt.). Atsakovės teigimu, ieškovo Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijos protokolas nėra tinkamas įrodymas byloje, nes tyrimas atliktas neakredituotu metodu. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijoje atliktas mėginio Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimas nėra tinkamas įrodymas, nepagrįsti. Valstybinė augalininkystės tarnyba – tai augalų kontrole ir jų priežiūra užsiimanti institucija Lietuvoje, be kita ko, atliekanti augalininkystės produktų kokybės tyrimus, arbitražinius kokybės tyrimus. Pažymėtina, kad ir liudytojas patvirtino, jog atsakovė taip pat yra dariusi tyrimus ir Lietuvoje, tyrimai gana tikslūs. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad vien aplinkybė, jog Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijoje tyrimas atliktas neakredituotu metodu, savaime reiškia, kad protokolas nėra tinkamas įrodymas.

Pagal Sutarties 2.7 punktą, esant galimybėms, grūdai iki bazinių kondicijų džiovinami ir valomi pardavėjo sąskaita. Byloje, remiantis ieškovo, liudytojo paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovo grūdai buvo džiovinami, valomi iki perduodant atsakovei (duomenys neskelbtini). Be to, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, Sutartis sudaryta jau nuėmus derlių, taigi, ieškovui žinant parduotinų grikių kiekį, kuris ir buvo įrašytas į Sutartį. Bylos duomenimis, išdžiovinus ir išvalius grikius, (duomenys neskelbtini) atsakovei perduota beveik 22 proc. mažiau grikių, t. y. 19,56 t.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, siekti sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu laikoma viena iš sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Ji reiškia šalių pareigą padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti apie atsiradusias sąlygas, kliudančias vykdyti prievoles, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014).

Nustatyta, kad atsakovė, (duomenys neskelbtini) pateikusi (duomenys neskelbtini) sąskaitą dėl apmokėjimo tik už 13 260 kg grikių ir atsakovui (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikus prašymą pateikti informaciją dėl nurodytų nuskaitymų (kompensacijos už transporto paslaugas, už grūdų užterštumą), atsakovė (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu lakoniškai atsakė, kad grikių krovinyje (duomenys neskelbtini) rado šiukšlinių priemaišų ir tuščių, nesubrendusių grikių (el. bylos failas 1, b. l. 17-22). Į ieškovo klausimą, ar atsakovė ištyrė krovinio mėginius, nebuvo atsakyta (el. bylos failas 1, b. l. 21). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) krovos metu jos atstovas nedalyvavo, todėl paimti ieškovo mėginiai nėra tinkami kokybės tyrimams atlikti. Įvertinus pateiktą šalių susirašinėjimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tinkamai bendradarbiavo su ieškovu, o tai neatitinka sutarties šalių sąžiningumo principo.

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pateiktais ieškovo parduotos produkcijos kokybės tyrimais, teigė, kadangi ieškovas pardavė mažesnį nei sutarta grikių kiekį, atsakovė, taupydama transportavimo kaštus, nusprendė pasikrauti grūdų iš kito ūkio. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 2.5 punkto nuostatas, pakrovus mažiau produkcijos nei numatyta sutartimi, pardavėjas kompensuoja visus pamažinto svorio krovinio gabenimo, atvykimo į ūkį ir nepilno svorio krovinio pristatymo galutiniam pirkėjui kaštus, susijusias išlaidas bei nuostolius. Taigi, šalys buvo numatę atvejus, kaip kompensuojami galimi nuostoliai pakrovus mažesnį kiekį. Todėl atsakovės vienašališkas sprendimas pakrauti birius grūdus ir iš kito ūkio, sumaišant juos su ieškovo, prieš tai neatlikus laboratorinės analizės, laikytinas atsakovės neatsargumas ir rizikos bei atsirandančių padarinių prisiėmimas (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad atsakovė veikė apdairiai, pasikrovusi dalį grikių ir iš kitos ūkininkės, nes, kaip nustatyta byloje, grikiai buvo palaidi. Atsakovei sumaišius abiejų ūkininkų grikius bei atlikus tyrimą atsakovės nuvežtų į (duomenys neskelbtini), grikių krovinio rezultatai yra abejotini. Teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) tirti mėginiai, kuriuose nustatyta nuo 32 iki 41 proc. priemaišų, buvo būtent ieškovo produkcijos (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas sutinka su ieškovu, kad dėl atsakovės veiksmų, t. y. sprendimo grūdus sumaišyti, kilus ginčui, nėra objektyvios galimybės nustatyti, kurio iš ūkininko (ieškovo ar ūkininkės E. Š.) grikiai buvo nekokybiški, t. y. su dideliu kiekiu priemaišų.

Byloje, atsakovės prašymu, buvo skirta ekspertizė grikių priemaišų kiekiui nustatyti akredituotoje laboratorijoje (CPK 212 straipsnis). Pateikus užklausą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės atlikti ekspertizę, (duomenys neskelbtini) byloje gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priemaišų grikių mėginyje akredituotu metodu atlikti negali. Pateikus užklausą (duomenys neskelbtini) dėl galimybės atlikti ekspertizę, (duomenys neskelbtini) teisme gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad negali bylos šalims pasiūlyti analizės grikių kiekiui mėginyje nustatyti. Nesant galimybės atlikti tyrimo akredituotose laboratorijose, nes laboratorijos nebeteikia šios paslaugos, atsakovei atsisakius prašymo pakartotinai tirti grikius Valstybinėje augalininkystės tarnybos laboratorijoje, teismo ekspertizė byloje nebuvo atlikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų byloje, darytina išvada, jog dėl atsakovės veiksmų nėra galimybės objektyviai patikrinti perduotos galutiniam užsakovui ieškovo produkcijos kokybės. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui nusprendus sumais?yti ieškovo palaidus grikius su kitos ūkininkės grikiais, pries? tai neatlikus laboratorine?s analize?s, atsakovė veikė savo rizika ir visos neigiamos pasekmės dėl pasikeitusios kokybės grikių tolesnio panaudojimo (pardavimo) tenka atsakovei, juolab kad, kaip nustatyta byloje, prieš grikių sumaišymą su kito ūkininko grikiais, ieškovo krovinyje buvo rasta tik 8,5 % priemaišų. Įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovės veiksmus, tai, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo nei kontroliuoti, nei daryti įtakos atsakovės sprendimams transportuojant galutiniam užsakovui grūdus, imant mėginius tyrimams (duomenys neskelbtini) atlikti, nėra sąžininga ir teisinga spręsti, kad atsakovės pateikti (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimai yra patikimesni nei Valstybinėje augalininkystės tarnybos laboratorijoje atlikti išimtinai tik ieškovo grūdų tyrimai.

Sutarties 2.4 punktas numato, kad už kiekvieną drėgnumo ir šiukšlių priemaišų procentą, viršijantį standartais (LTS) ar techninėmis sąlygomis (TS) nustatytus bazinius šių rodiklių procentus, patiektos Produkcijos svoris mažinamas tuo pačiu procentų skaičiumi (taikomos nuoskaitos) pagal atsakovės užsakovo (galutinio vartotojo) įkainius automatiškai be papildomo įspėjimo.

Byloje konstatavus, kad bendras priemaišų kiekis ieškovo krovinyje buvo 8,5 %, taigi ieškovo krovinio viršytas priemaišų kiekis buvo 6,5 %, darytina išvada, kad, iš 19,56 tonų išskaičiavus 6,5 % priemaišų kiekį (19 560 kg - 6,5 % = 1271,40 kg), atsakovei perduota 18 288,60 kg grikių be priemaišų. Taigi, ieškovui turėjo būti sumokėta 24 342,12 Eur dydžio suma su PVM (18 288,60 kg x 1100 Eur + PVM = 24 342,12 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui sumokėjo tik 13 695,75 Eur sumą pagal Sutartį, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 10 646,37 Eur skolos (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,02 proc. palūkanų už kiekvieną pavėluotą dieną nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)), t. y. 1309,95 Eur (10 646,37 Eur x 0,02 proc. = 2,13 Eur; 2,13 Eur x 615 dienos = 1309,95 Eur) ((duomenys neskelbtini) m. Dok-(duomenys neskelbtini)).

Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

Ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties 4.5. punkte nurodyta, jog pirkėjas, neįvykdęs apmokėjimo, moka pardavėjui pavėluoto mokėjimo palūkanas 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną po atskiro pardavėjo pareikalavimo raštu.

Bylos duomenimis, ieškovas prekes – grikius, atsakovui perdavė (duomenys neskelbtini), atsakovė pagal Sutarties 1.1. punktą privalėjo atsiskaityti iki (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją, kuria pareikalavo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 10 646,37 Eur.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei Sutarties 4.5. punktu, atsakovei iki (duomenys neskelbtini) nesumokėjus Sutartyje nurodytos sumos, kyla pareiga mokėti 0,02 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną po atskiro pardavėjo pareikalavimo raštu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti sutartinių palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovui 1280,13 Eur palūkanų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) (10 646,37 Eur x 0,02 proc. = 2,13 Eur; 2,13 Eur x 601 diena = 1280,13 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminą, lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei išieškojimo išlaidų kompensavimą esant pavėluotam atsiskaitymui, taip pat atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolę ir informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimą, kokios sutarties sąlygos ir komercinė praktika laikomos nesąžiningomis žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus ir ginčų nagrinėjimą.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma: 1) fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba 2) ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Ginčo atveju ieškovo reikalavimai kildinami iš šalių sudarytos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsižvelgiant į Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatas, šio ginčo atveju gali būti taikoma 8 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Atsakovei laiku bei tinkamai neįvykdžius savo prievolės apmokėti už gautus grikius, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11 926,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teikiant ieškinį, ieškovas sumokėjo 269 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 3630 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, kitus procesinius dokumentus, už atstovavimą byloje, iš viso – 3899 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 2500 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kitus procesinius dokumentus, už atstovavimą byloje.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į civilinės bylos baigtį, į tai, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu patenkintinas 99,75 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina visa jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 3899 Eur (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistina suma neviršija valstybės nustatytos minimalios priteistinos sumos (8 Eur), todėl ji iš šalių nepriteisiama (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10 646,37 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 37 ct) skolos, 1280,13 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų 13 ct) palūkanų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 926,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3899 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.