Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovai E. V. ir J. V. su AB „Hansabankas” (dabar – AB „Swedbank“) pasirašė 2007 m. vasario 2 d. Konsultavimo dėl investicijų sutartis Nr. 07-12- K-135 ir Nr. 2005-12-K-36 (toliau – ir Konsultavimo sutartys, Sutartys). Ieškovas E. V. atsakovo patarimu suformavo1 502 037,95 Lt vertybinių popierių portfelį, o ieškovė J. V. – 1 053 829,55 Lt vertybinių popierių portfelį, kurių bendra vertė –2 555 867,5 Lt. Atsakovas Konsultavimo sutartimis prisiėmė įsipareigojimą teikdamas konsultacijas dėl turto investavimo siekti maksimalios naudos ieškovams, veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, sekti rinkos pokyčius ir kas savaitę teikti patarimus apie būtinybę perskirstyti ieškovų investicijų portfelį. Atsakovas kurį laiką teikė konsultacijas, kur ir kaip ieškovams investuoti, tačiau nuo 2008 m. gegužės mėnesio įsipareigojimų vykdymą be priežasties vienašališkai nutraukė. Kai situacija rinkose tapo įtemta, t. y. 2008 m. viduryje – kai vertybinių popierių, obligacijų bei fondų pelningumo rodikliai bei rinkos vertės ženkliai krito, atsakovas iš viso nustojo teikti bet kokią informaciją apie ieškovų turimus investicinius portfelius ir savo veiksmais realiai atėmė bet kokią galimybę reaguoti į rinkos pokyčius. Ieškovai tikėjosi, kad atsakovas, būdamas profesionalus licencijuojamas finansines paslaugas teikiantis subjektas, aktyviai vertins rinkos pokyčius bei pateiks patarimų, kaip portfeliu disponuoti ar jį pertvarkyti, nes be profesionalios pagalbos, būdami vartotojai, neturėjo jokių galimybių priimti adekvačių sprendimų bei įvertinti rizikos. Iš paskutinės pateiktos 2011 m. birželio 1 d. ataskaitos matyti, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų ir nevaldant ieškovų portfelio ieškovo E. V. portfelis patyrė 517 311,83 Lt, o ieškovės J. V. – 227 727,18 Lt nuostolių, neskaitant tuo metu buvusios infliacijos bei atsakovui sumokėtų komisinių mokesčių.

Atsakovo darbuotoja R. B. 2008 m. sausio 7 d. el. laišku bei 2008 m. balandžio 23 d. vykusio susitikimo metu nurodė, kad bankas nebevykdys įsipareigojimų, nes dėl naujai priimtų ES direktyvų būtina pasirašyti naujas sutartis. Ieškovai, būdami neprofesionalūs investuotojai ir vartotojai, buvo suklaidinti atsakovo pateiktos informacijos. Atsakovo nurodyta ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID) ir nacionaliniai teisės aktai nenustatė pareigos ieškovams ar kitiems investuotojams nutraukti galiojančias sutartis ar pakeisti jų sąlygas bloginant neprofesionalių investuotojų padėtį. Priešingai, šiuo teisiniu reglamentavimu buvo nustatyta atsakovui papildoma pareiga teikiant paslaugas surinkti informaciją apie investuotojus, o ne atsisakyti vykdyti prievoles pagal galiojančias sutartis. Ieškovai, nebūdami profesionalūs teisininkai bei investuotojai, pasitikėjo atsakovo darbuotojų aiškinimu, todėl geranoriškai sutiko peržiūrėti naujai siūlomus konsultavimo sutarčių projektus. Įvertinę Konsultavimo sutarčių sąlygas, suprato, kad pagal atsakovo siūlomas standartines sąlygas visa atsakomybė perkeliama tik ieškovams, t. y. iš esmės atsakovas visiškai apribojo savo civilinę atsakomybę už teikiamas konsultacijas. Ieškovų pageidavimą individualiai aptarti konsultavimo sąlygas bei parengti sutartį, kurios sąlygos proporcingai apsaugo abiejų šalių interesus, atsakovas iš esmės ignoravo ir jokių veiksmų nesiėmė, o vėliau patvirtino, kad bankas kitos sutarties neketina rengti. Ieškovai į atsakovą dar kartą kreipėsi 2008 m. liepos 1 d., nurodydami, kad nėra gavę atsakymų į pateiktus užklausimus, ir daugiau kaip pusmetį neteikiama jokia informacija apie tai, kaip atrodo investicinis portfelis ir kaip reikėtų elgtis. Atsakovas ataskaitas pateikė tik 2008 m. rugpjūčio 18 d., tačiau konsultacijos bei finansų rinkų analizė nebuvo atliekama. Kadangi nepasirašius naujų sutarčių liko galioti 2007 m. vasario 2 d. su atsakovu sudarytos Konsultavimo sutartys, tai atsakovo neveikimas yra esminis šių sutarčių pažeidimas, nes ieškovai iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Kai tapo aišku, kad Sutartys ateityje nebebus vykdomos, ieškovai 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštu įspėjo atsakovą, jog vienašališkai jas nutraukia nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. Tačiau atsakovas net ir po Konsultavimo sutarčių nutraukimo toliau skaičiavo mokesčius ir nepaisė ieškovų pretenzijų, atsisakė geranoriškai atlyginti patirtus nuostolius bei iki šiol atsisako vertybinių popierių portfelį pervesti į AB SEB banką, pateikdamas formalius atsakymus bei vis papildomai reikalaudamas sumokėti paties atsakovo vienašališkai nustatytus mokesčius.

Ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir sutartinių prievolių pažeidimo patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. už netinkamai teikiamas paslaugas E. V. nuo 2007 m. iki 2010 m. nepagrįstai sumokėjo atsakovui 50 864,41 Lt, o J. V. – 34 721,53 Lt. Atsakovo valdomo ieškovų turto vertės sumažėjimas nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2011 m. birželio 1 d. taip pat pripažintinas ieškovų nuostoliais (745 039,01 Lt), nes jie, neturėdami galimybės kontroliuoti AB „Swedbank“ valdomų akcijų fondų ir negalėdami gauti informacijos iš atsakovo, taigi atitinkamai negalėjo imtis priemonių, kad vertybinių popierių portfelio vertė nesumažėtų. Dėl atsakovo suklaidinimo ieškovai taip pat patyrė netiesioginius nuostolius, nes negavo pajamų, kurias būtų gavę, jeigu būtų investavę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, t. y. 4,154 proc. nuo 1 502 037,95 Lt investicinio portfelio vertės už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2011 m. birželio 15 d., iš viso 463 646,78 Lt.