Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-23 · Civilinė byla Nr. eA2-4589-432/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-19Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-12-23Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-03-10Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-04-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
eA2-4589-432/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02487-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Atsakovas
R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L., UAB „Baltijos auditas“
Trečiasis asmuo
UAB „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Kategorijos
  • 3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eA2-4589-432/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02487-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L., UAB „Baltijos auditas“, tretieji asmenys- UAB „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išvadą duodanti institucija- Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Turto vertinimo priežiūros tarnybos teisių perėmėja) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja (atsakovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L., UAB „Baltijos auditas“, tretieji asmenys- UAB „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išvadą duodanti institucija- Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Turto vertinimo priežiūros tarnybos teisių perėmėja), panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutarties dalį dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodytą sprendimo dalį išdėstyti taip:

2. Priteisti ieškovui bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. ir UAB „Baltijos auditas“ žalos atlyginimą- 75 524,27 Eur.

3. Priteisti ieškovui bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Priteisti ieškovui bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovo UAB „Baltijos auditas“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Priteisti ieškovui bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. ir UAB „Baltijos auditas“ bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pagrindė aplinkybėmis, kad kitoje analogiškoje kasacinės instancijos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 civilinės atsakomybės klausimas dėl kredito unijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo yra išspręstas kitaip: žalos atlyginimas yra priteistas solidariai iš unijos paskolų komiteto ir valdybos narių bei turto vertintojo. Tuo tarpu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutartimi žala yra priteista tik iš unijos paskolų komiteto narių ir valdybos narių, o ieškinys turto vertintojui UAB „Baltijos auditas“ yra atmestas, konstatavus pernelyg nutolusį ir dėl to nepakankamą civilinei atsakomybei atsirasti priežastinį ryšį tarp atsakovo UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų padarinių. Pareiškėja mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir unijai padarytos žalos nebuvimo, kurios neištaisė Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-03 nutartimi, atmesdamas atsakovės D. S. apeliacinį skundą, nulėmė neteisėtą sprendimą. Nes turto vertintojas UAB „Baltijos auditas“, kurio neteisinga žemės sklypo vertinimo ataskaita turėjo esminės reikšmės paskolų komiteto ir valdybos sprendimams išduoti paskolą UAB „Lorika“, tokiu būdu yra nepagrįstai atleistas nuo atsakomybės už unijai padarytą žalą. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendime padarytos teisės taikymo klaidos atsakovei D. S. ir kitiems atsakovams yra užkertamas kelias ginti savo teises, ateityje pareiškiant ieškinį UAB „Baltijos auditas“ dėl žalos atlyginimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovės (pareiškėjos) įsitikinimu, įstatymo nuostata „sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka“ turėtų būti aiškinama ne formaliai, t. y. kad byla nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka, bet atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo sąlygas, jų turinį ir esmę, t. y. kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, dėl kurios yra priimtas neteisėtas sprendimas, liko neištaisyta, o neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas liko nepakeistas, t. y. „neperžiūrėtas“.

Atsiliepimas

8. Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Ši atsakovė pritaria pareiškėjos prašymui ir pareiškime nurodytiems motyvams. Atsiliepime papildomai pagrįstas ieškovės argumentas, kad bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra kliūtis procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas: atsiliepimą pateikus atsakovė nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-44/2007. A. B. skunde pabrėžta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai tuo tarpu proceso atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

9. Ieškovo- bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ atsiliepime prašoma atmesti pareiškėjos prašymą. Ieškovas nurodė, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos sąlygos procesui atnaujinti, kadangi byla, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas savo poziciją pagrindė nuostata ir atitinkama teismų praktika, kad naujų teismo precedentų suformavimas negali būti laikomas pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, tvirtina, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. 2019-07-04, t. y. dar iki pareiškėjos nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019-11-04 nutarties priėmimo dienos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo kasacinius skundus analogiško pobūdžio byloje bei šioje nutartyje pateikė išaiškinimus dėl teisės normų, aktualių nustatant priežastinį ryšį tarp turto vertintojo neteisėtų veiksmų ir kredito unijai padarytos žalos taikymo. Iš ginčui aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių matyti, kad pareiškėjos prašyme yra pažodžiui atkartojami 2019-07-04 nutartyje kasacinio teismo pateikti išaiškinimai. Be to, pareiškėja civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kurioje buvo priimta 2019-07-04 nutartis, dalyvavo kaip atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

10. Pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja grindžia naujai suformuota teismų praktika, kurioje nurodyta, kad už žalą, padarytą kredito unijai dėl neteisėtų paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmų, išduodant paskolas, solidariai atsakinga ir įkeisti numatytą turtą įvertinusi įmonė. Pareiškėja kaip tokios praktikos šaltinį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019. Tačiau tokia praktika yra suformuota ne tik pareiškėjos nutartyje, bet ir anksčiau priimtoje 2019-07-04-Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kur pareiškėja taip pat buvo atsakovė.

11. Apie bylos Nr. e3K-3-224-701/2019 nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme pareiškėja buvo informuota, viešai paskelbiant apie teismo posėdžio vietą ir laiką (2019-04-26 skelbimas) ir siunčiant pranešimus į šios atsakovės gyvenamąją vietą. Pagal CPK 121 str. 1 ir 2 d. nuostatas laikoma, kad su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susiję dokumentai D. S. buvo įteikti. Vadinasi, ji turėjo ir galėjo žinoti apie 2019-07-04-Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą- CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja apie jos prašyme nurodytą pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti 2019-07- 04. Tad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eiga pareiškėjai prasidėjo 2019-07-05 (kitą dieną po atitinkamos nutarties paskelbimo, CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir baigėsi 2019-10-05. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja padavė 2019-11-13, t. y daugiau kaip vieną mėnesį praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėja nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti. Todėl atnaujinto praleistą terminą nėra pagrindo (CPK 78 straipsnis). Ieškovas atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškimą dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimo.

12. Pagal CPK 75 str. 1 d., 78 str. ir 370 str. 3 d. nuostatas, praleidus trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nesant pagrindo šiam terminui atnaujinti, proceso byloje atnaujinimas yra negalimas. Pareiškėjos prašymas atmestinas dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo.

13. Kadangi pareiškėja prašyme nurodė išsamius proceso atnaujinimo pagrindus, šioje nutartyje taip pat išanalizuotini ir prašyme nurodyti pagrindai. Proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tikslas- ištaisyti esmines klaidas, kurios lėmė neteisėto ir (ar) nepagrįsto procesinio sprendimo byloje priėmimą ir kurias pagrindžia svarbios ir įtikinančios aplinkybės. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šių priežasčių įstatymo leidėjas įtvirtino konkrečias sąlygas, kurioms esant gali būti atnaujinamas procesas civilinėje byloje (CPK 366 str. 1 d. 1- 9 p.)

14. Pareiškėja (atsakovė D. S.) prašymą atnaujinti procesą pagrindė CPK 366 str. 1 d. 9 p. (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

15. Bylos, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėja, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-240-302/2019). Tie patys argumentai, kurie nurodyti pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo, buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje (2019-03-03 nutarties 24.1, 24.4, 24.5, 46, 73-75 punktai). Šie argumentai ir motyvai yra išsamiai išanalizuoti ir įvertinti. Ši aplinkybė yra kliūtis procesui atnaujinti pareiškėjos (atsakovės) D. S. prašyme nurodytu pagrindu.

16. Atsakovės A. B. atsiliepime į prašymą nurodyta teismų praktika- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007, nagrinėjant šį prašymą dėl proceso atnaujinimo negali būti taikoma. Nutartyje Nr. 3K-3-44/2007 buvo sprendžiama dėl proceso atnaujinimo byloje, turinčioje viešojo intereso elementų. Šioje byloje viešojo intereso elementų nėra, tad bylos Nr. 3K-3-44/2007 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra tapatus šioje byloje kilusiam ginčui ir paminėta teismų praktika šioje byloje netaikoma.

17. Pažymėtina, kad atsakovės E. B. ir A. B. atitinkamai 2019-04-02 ir 2019-04-03 padavė kasacinius skundus dėl pareiškime nurodyto teismo sprendimo. Tačiau šie skundai nebuvo priimti. Lietuvos Aukščiausiojo T. A. kolegijų nutartyse nurodyta, kad kasacinių skundų argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir (ar) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

18. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019-11-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, kur konstatuota, kad už žalą, padarytą kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ išduodant paskolą UAB „Advertas“, solidariai atsakingas yra ir turto vertintojas UAB „Rezultatas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos pasikeitimo nelaiko aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje 3K-7-110/2012 nurodyta, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo.

19. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pareiškėja tvirtina, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė atsakovui UAB „Baltijos auditas“ solidarios kartu su kitais atsakovais (kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ paskolų komiteto ir valdybos nariais, pareiškėja buvo KU „Švyturio taupomoji kasa“ valdybos narė) civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, išduodant paskolą UAB „Lorika“. Kaip teisės taikymo klaidą pareiškėja nurodė atsakovo- UAB „Baltijos auditas“ veiksmų, turto vertinimo ataskaitoje nurodant įkeistino žemės sklypo likvidacinę vertę- 679 900 Lt (196 912,65 Eur) įvertinimą sprendime, konstatuojant, kad neteisingas turto įvertinimas, kaip nuostolių dėl paskolos negrąžinimo priežastis, yra pernelyg nutolęs ir negalėjo nulemti žalos atsiradimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pernelyg nutolusį UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo ataskaitos ryšį su KU „Švyturio taupomoji kasa“ padaryta žala, šią išvadą pagrindė CPK įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos turo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir CK 6.247 str. nuostatomis bei teismų praktika, taikant pastarąją teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė tas pačias teisės normas. Tad pirmosios instancijos teismo sprendime pritaikytos tos teisės normos, kurios turėjo būti taikomos, nagrinėjant šį šalių ginčą. Kitoks negu teismo sprendime bylos aplinkybių vertinimas, kitokių išvadų padarymas, įvertinus tas pačias aplinkybes, yra įrodymų vertinimo, o ne teisės taikymo klausimai. CPK 366 str. pateiktas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra išsamus ir jame nėra nurodyta, kad procesas gali būti atnaujintas, kai kuriam nors iš proceso dalyvių kyla abejonių dėl bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimo teismo sprendime.

21. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų- teisinio apibrėžtumo principas. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012). Todėl esant tik įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros siekiančio asmens abejonėms dėl sprendimo pagrįstumo ir nesant įstatyme įtvirtintų pagrindų šiam sprendimui peržiūrėti, proceso pakartojimas nėra galimas.

22. Dėl išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto pagrindo, dėl kurio procesas gali būti atnaujintas. Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 procesas neatnaujinamas.

23. Proceso atnaujinimo klausimas išspręstas ne pareiškėjos naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotieji asmenys nenurodė, kad turėjo su proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų ir neprašė šių išlaidų atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 334, 335 str.,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas