- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-184-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02487-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L., uždaroji akcinė bendrovė „BALTIJOS AUDITAS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2-2618-577/2018 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams R. P., A. B., D. S. (buvusi L. L.), I. K. (buvusi S.), E. B., S. L. (S. L.), uždaroji akcinė bendrovė „BALTIJOS AUDITAS“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (teisių perėmėja biudžetinė įstaiga Turto vertinimo priežiūros tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018, 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (toliau – ir BKB) Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinio reikalavimą atsakovei A. B. dėl žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinio reikalavimus atsakovei A. B. dėl 75 524,27 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidos ir (arba) tenkinti ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ dėl 75 524,27 Eur žalos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
1.1. Byloje Nr. e2-2618-577/2018 buvo nustatyta, kad pareiškėjos (valdybos narės) parašas BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ valdybos 2010 m. gegužės 12 d. posėdžio protokole yra suklastotas (pareiškėja nedalyvavo kredito unijos valdybai priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo skolininkui). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pareiškėjai taikytina civilinė atsakomybė, nes pasirašydama 2011 m. liepos 4 d. posėdžio protokolą, ji turėjo matyti ir kitus paskolos suteikimo skolininkui dokumentus, taip pat BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ valdybos 2010 m. gegužės 12 d. posėdžio protokolą, tačiau protesto dėl to nepareiškė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 išnagrinėjo iš esmės analogišką klausimą priešingai. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad R. P., būdama kredito unijos paskolų komiteto nare, nedalyvavo komitete, sprendusiame kredito unijos paskolos suteikimo skolininkui klausimą, bet R. P. parašai kredito unijos Paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. siūlyme valdybai yra ne jos (suklastoti). Kasacinis teismas pažymėjo, jog teismai civilinę atsakomybę atsakovei R. P. taikė neindividualizavę jos civilinės atsakomybės sąlygų ir nekonstatavę jų egzistavimo, teismai nepasisakė dėl R. P. (ne) dalyvavimo kredito unijos paskolų komiteto veiksmuose, susijusiuose su paskolos suteikimu skolininkui, netyrė ir nenustatė kada kredito unija išmokėjo skolininkui paskolą ir kokias materialiąsias teisines pasekmes kredito unijai sukėlė atsakovės R. P. protesto dėl paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. nutarimo paskolos suteikimo skolininkui klausimu nepateikimas. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 sprendė, jog apeliacinės instancijos teismo išvada (nėra pagrindo atsakovės R. P. atleisti nuo atsakomybės) padaryta prieš tai nekonstatavus civilinės atsakomybės atsakovei taikymo egzistavimo, ir kad šis nustatytas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų taikymas apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį. Prašomojoje atnaujinti byloje atsakovei buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos priteisimo buvo tenkintas be jokio teisėto pagrindo, nes teismai nenustatė pareiškėjos civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis galėtų būti laikoma nauju įrodymu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes joje esantys faktiniai duomenys atitinka naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamus reikalavimus. Taigi kasacinio teismo nutarties 66–74 punktuose išdėstyta pozicija turi esminę reikšmę šios bylos baigčiai, t. y. byloje išspręsto ieškinio reikalavimo pareiškėjai (atsakovei) teisiniam kvalifikavimui ir tokio reikalavimo tenkinimo galimybei.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto
1.2. Prašomoje atnaujinti byloje teismai atmetė ieškinio reikalavimą turto vertintojai UAB „BALTIJOS AUDITAS“ nusprendę, kad be esminių ataskaitos trūkumų yra pernelyg nutolęs priežastinis ryšys tarp turto vertintojos neteisėtų veiksmų ir kredito unijos patirtos žalos, jog lemtų turto vertintojos civilinę deliktinę atsakomybę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, spręsdamas klausimą dėl turto vertintojo civilinės atsakomybės už kredito unijos žalą, padarytą turto vertintojo veiksmais, kurie pasireiškė neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu, konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Rezultatas“ (turto vertintojos) neteisėtų veiksmų ir ieškovės (kredito unijos) patirtos žalos netinkamai įvertino kaip pernelyg nutolusį ir dėl to nekvalifikuotiną kaip būtinąją civilinės atsakomybės šiai atsakovei taikymo sąlygą. Nurodytoje byloje kasacinis teismas vertino, kad UAB „Rezultatas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypą, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas; turto vertintoja savo veiksmais, pasireiškusiais neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu, prisidėjo prie sąlygų žalai ieškovei kilti sudarymo, sukurdama atitinkamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti, dėl netiesioginį priežastinį ryšį tarp turto vertintojos neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg nutolusį. Taigi kasacinio teismo nutarties 49–65 punktuose išdėstyta pozicija patvirtina, jog prašomoje atnaujinti byloje ieškinio reikalavimas, pareikštas turto vertintojai buvo atmestas be teisėto pagrindo.
Atsiliepimas
2. Ieškovė BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ atsiliepime prašė pareiškėjos A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė šiuos esminius nesutikimo su prašymu motyvus:
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
2.1. Pareiškėja būtinybę atnaujinti procesą nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019. Pirma, naujai sukurtą precedentą teismai gali naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Antra, kasacinis teismas pareiškėjos nurodytoje nutartyje neišsprendė ginčo iš esmės bei nekonstatavo, jog negali būti taikoma civilinė atsakomybė asmenims, jei viename iš paskolos išdavimo dokumentų jų parašas buvo galimai suklastotas. Prašyme nenurodyti jokios naujos bei esminės aplinkybės, kurios paneigtų byloje teismų nustatytas aplinkybes, sudariusias pagrindą pareiškėjai taikyti civilinę atsakomybę.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto
2.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi kasacinio skundo nepriėmė. Pareiškėja iš esmės atkartojo kasacinio skundo argumentus (t. y. parašo suklastojimas, pareiškėjos tariamas nedalyvavimas priimant sprendimą dėl paskolos išmokėjimo skolininkui ir pan.), dėl to laikytina, kad nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sąlygų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi tarp prašomos atnaujinti bylos ir kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-224-701/2019 egzistuoja tik tam tikras formalus panašumas, tačiau bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, o kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 suformuotas precedentas negali būti taikomas praeičiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų
5. Teismo vertinimu, nors pareiškėja prašo atnaujinti civilinės bylos procesą atskirais savarankiškais pagrindais (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais), tačiau prašymas iš esmės yra grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto vertintojo ir kredito unijos paskolų komiteto pirmininko civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kuria kaip proceso atnaujinimo pagrindu remiasi pareiškėja, sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių turto vertintojo ir kredito unijos paskolų komiteto pirmininko civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo, tačiau dėl šių teisės normų pasisakė tik įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo kontekste ir jokių teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių šiais klausimais nesuformulavo. Priešingai, civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nereiškia ir nepatvirtina, kad civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybę, jog pareiškėja (kredito unijos valdybos narė) nedalyvavo kredito unijos valdybai priimant sprendimą dėl paskolos skolininkui suteikimo, ir, įvertinusi, kad pareiškėja, matydama kitus susijusius dokumentus dėl paskolos skolininkui suteikimo, protesto dėl to nepareiškė, nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjos civilinė atsakomybės. Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, spręsdamas dėl atsakovės (kredito unijos paskolų komiteto pirmininkės) civilinės atsakomybės, nekonstatavo, kad byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste atsakovei apskritai negalėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau sprendė, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai neištyrė su tuo susijusių aplinkybių, dėl to panaikino skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš naujo, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad materialiąsias teisines pasekmes ieškovei (kredito unijai) sukėlė atsakovės (paskolų komiteto pirmininkės) protesto dėl paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. sprendimo, apie kurį atsakovė sužinojo vėliausiai 2011 m. vasario 1 d. sudarant finansinės būklės įvertinimo aktą, nepateikimas, t. y. atsakovė, kaip paskolų komiteto pirmininkė, neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestinga, kad apsaugotų kredito unijos interesus, todėl yra pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę. Teismas padarė išvadą, jog nurodytos civilinės bylos procesinė baigtis sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 pateikti kasacinio teismo išaiškinimai teikia pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės kredito unijos valdybos narei / paskolų komiteto pirmininkei. Aptariamu atveju pareiškėja nenurodė jokių naujų faktinių duomenų, kurie buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Pareiškėja siekį atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu išimtinai sieja tik su vėlesniais kasacinio teismo išaiškinimais, tačiau teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, nelaikytinas naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu. Dėl to teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, priteistą žalą sumažindamas iki 75 524,27 Eur, palikdamas nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. balandžio 27 d. parengtą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą nutraukta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą, konstatavus, jog kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla; kasaciniame skunde taip pat nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Taigi pareiškėja pasinaudojo žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, dėl to proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra įmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018. Nurodo šiuos esminius atskirojo skundo motyvus:
8.1. Pagal kasacinio teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-192/2011) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Naujuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylos baigčiai, t. y. išnagrinėto ginčo santykio kvalifikavimui. Vadinasi, naujai paaiškėję faktai, nauji įrodymai turi atskleisti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir neteisingumą.
8.2. Faktą, jog procesas gali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, net ir tais atvejais, kai byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-44/2007), t. y. atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai tuo tarpu proceso atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Vadinasi, teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, siekiant teisingai taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, prioritetas turi būti ne šiame punkte įtvirtintai papildomai sąlygai, pagal kurią byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neturi būti peržiūrėta apeliacinės instancijos teisme, o būtent proceso atnaujinimo instituto paskirčiai ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytiems faktiniams ir teisiniams argumentams, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindo buvimas ir pagal kuriuos visų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste teismo turėtų būti sprendžiama, ar dėl pareiškėjo nurodytų argumentų teismui yra / turi būti pakankamas pagrindas suabejoti byloje priimtų teismų sprendimo ir nutarties teisėtumu ar tam pagrindui nėra.
8.3. Skundžiama nutartimi teismas sprendė tik procesinį klausimą, CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atnaujinti procesą byloje, ar ne. Teismas, spręsdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo įgaliotas spręsti, ar teismo sprendimas ir teisėjų kolegijos nutartis paliktini galioti, keistini ar byloje priimtinas naujas sprendimas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), nes apie tai, t. y. ar yra materialieji ir / ar procesiniai pagrindai palikti galioti, pakeisti teismo sprendimą ir teisėjų kolegijos nutartį ar priimti byloje naują sprendimą, ar tokių pagrindų nėra, sprendžiama tik CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kitame (trečiajame) proceso atnaujinimo etape.
8.4. Pareiškėjos nurodytos bylos savo faktine ir teisine fabula laikytinos analogiškos ar iš esmės panašiomis bylomis, kuriose, atsižvelgiant į tai, kredito unijos bankroto administratoriaus ieškinio reikalavimai, pareikšti inter alia pareiškėjai, turėjo būti jas nagrinėjusių teismų sprendžiami taip pat (analogiškai), o ne skirtingai (ne taip pat). Šiuo atveju byloje priimtų teismo sprendimo ir teisėjų kolegijos nutarties turinys akivaizdžiai rodo, kad byla pagal kredito unijos ieškinio reikalavimus, pareikštus pareiškėjai ir turto vertintojui, išspręsta kitaip, nei ją buvo privalu spręsti pagal kasacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį. Be to, kaip yra paaiškėję šiuo metu, byla pagal kredito unijos ieškinio reikalavimą, pareikštą turto vertintojui, taip pat yra išspręsta kitaip, nei ją privalu spręsti pagal kasacinio teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. nutartys, priešingai nei nuspręsta nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, sudarė teismui protingą ir pakankamai pagrįstą pagrindą suabejoti byloje priimtų teismo sprendimo ir teisėjų kolegijos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.
8.5. Teismo atsisakymas atnaujinti procesą akivaizdžiai neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties, reiškia nepagrįstą teismo atsisakymą įvykdyti byloje teisingumą, nors būtent tokiam tikslui pasiekti inter alia (be kita ko) turi būti taikomas ir proceso atnaujinimo institutas. Proceso atnaujinimo institutu pareiškėja siekė pasinaudoti, prieš tai pasinaudojusi apeliacijos institutu ir pabandžiusi pasinaudoti kasacijos institutu, jau neturėdama teisinių galimybių naudotis kitomis teismų sprendimų teisėtumo kontrolės instancine tvarka būdais (formomis). Pasinaudojimas apeliacijos ir kasacijos institutu nėra jokia kliūtis naudotis proceso atnaujinimo institutu. Pareiškėjos siekis proceso atnaujinimo byloje, pagrįstas sąžiningu siekiu, kad visos civilinės bylos, kurios yra faktine ir teisine prasme analogiškos / esminiai panašios, būtų išspręstos taip pat (t. y. vienodai), o ne skirtingai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
9.1. Kasacinio teismo nutartis priimta 2019 m. liepos 4 d., o apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2019 m. sausio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą, buvo priimta 2019 m. balandžio 10 d. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantės nurodyta aplinkybė, kuri neva sudaro pagrindą atnaujinti procesą, neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą nesant įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų. Taip pat apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys dėl panašaus pobūdžio ginčų, nesudaro pagrindo teigti, kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai ir dėl to būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kasacinis teismas nesprendė ginčo iš esmės bei nekonstatavo, kad civilinė atsakomybė tokių asmenų kaip apeliantė, vien dėl to, kad viename iš paskolos išdavimo dokumentų jos parašas buvo galimai suklastotas, apskritai negali būti taikoma. Kasacinio teismo pateikti išaiškinimai taip pat nepatvirtina, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybę, jog apeliantė nedalyvavo kredito unijos valdymo organui priimant sprendimą dėl paskolos skolininkui suteikimo, ir, įvertinus, kad matydama kitus susijusius dokumentus dėl paskolos skolininkui suteikimo, protesto dėl to nepareiškė, nepagrįstai sprendė dėl apeliantės civilinės atsakomybės. Be to, kasacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje nėra pateikti teisės normų, reglamentuojančių turto vertintojo ir kredito unijos paskolų komiteto pirmininko civilinę atsakomybę, aiškinimas ir taikymas, o pasisakyta tik dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais. Apeliantė būtinybę atnaujinti teismo procesą grindžia po bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, ir joje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, tačiau pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktikai nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto
9.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui įtvirtinta papildoma privaloma sąlyga – šiuo pagrindu procesas byloje gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo, įskaitant teisės normų taikymo, teisingumas ir teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. Šios aplinkybės apeliantė neneigia.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „BALTIJOS AUDITAS“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atskirojo skundo esminius argumentus:
10.1. Prašymas atnaujinti procesą byloje Nr.e2-2618-577/2018 grindžiamas aplinkybe, kad kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimis išnagrinėjo civilines bylas, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios, o priimti teismo sprendimai skirtingi. UAB „BALTIJOS AUDITAS“ sutinka, jog yra tam tikras formalus bylų panašumas, nes bylose civilinė atsakomybė taikyta kredito unijų valdymo organų narėms: byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti civilinė atsakomybė taikyta valdybos narei A. B., o byloje Nr.e3K-3-224-701/2019 – paskolų komiteto pirmininkei R. P.. Daugiau bylų panašumų nėra. Kasacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje konstatuota, kad teismai civilinę atsakomybę atsakovei R. P. taikė neindividualizavę, o byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos buvo individualizuotos. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kokią įtaką kredito unijos patirtai žalai padarė apeliantės veiksmai, atlikti Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ valdybai priimant 2011 m. liepos 4 d. sprendimą. Priešingai, iš bylos konteksto galima suprasti, kad tai netinkamas, pažeidžiant valdybos darbo reglamentą, nereagavimas į nepagrįstai išduotą paskolą ir pritarimas paskolą atidėti, beviltiškam skolininkui, pridengė galimai nusikalstamus kredito unijos vadovybės veiksmus, didino žalą sąlygotą netinkamo kredito išdavimo. Apeliantės protestas galėjo ir turėjo apriboti nekontroliuojamą kredito skolos augimą. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, jog R. P. apie paskolų komiteto nutarimą paskolos suteikimo UAB „Rovela“ klausimu turėjo žinoti P. K. finansinės būklės vertinimo procedūros metu ir / arba atsiskaitydama KU narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, konstatavo tinkamai neištyrę su tuo susijusių aplinkybių, nenurodę tokius faktus pagrindžiančių faktinių bylos duomenų. Taigi, civilinėje byloje Nr.e3K-3-224-701/2019, skirtingai negu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, paskolų komitetas svarstė ne skolininko, o kito subjekto (P. K.) finansinę būklę.
10.2. Prašydama peržiūrėti sprendimą dėl turto vertintojo atsakomybės, apeliantė teigia, kad kitoje, vėlesnėje, kasacinio teismo byloje aplinkybės iš esmės panašios prašomos atnaujinti bylos aplinkybėms. Su šiuo teiginiu UAB „BALTIJOS AUDITAS“ nesutinka, nes kitose bylose vertinimas buvo atliktas įkeitimui (tokiais atvejais būtina likvidacinė turto vertė), o byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, vertinimas atliktas ne įkeitimo tikslu, likvidacinė vertė nenustatyta, vertinant taikytas maksimalaus ir geriausio turto panaudojimo principas, vertinimo ataskaitoje nurodytos ataskaitos panaudojimą ribojančios sąlygos, draudžiančios vertinimo ataskaitą naudoti įkeitimo tikslu. Apeliantė nekonkretizavo, kokios naujos aplinkybės paaiškėjo bylose Nr.e2-2618-577/2018 Nr.e3K-3-224-701/2019. Dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties peržiūrėjimo apeliantė teikė kasacinį skundą, kuriame nurodė, jog teismai padarė nepagrįstą ir CK 6.247 straipsnio nuostatų bei kasacinio teismo praktikos neatitinkančią išvadą dėl sąlygų turto vertintojo civilinei deliktinei atsakomybei taikyti nebuvimo, tačiau kasacinis skundas nebuvo priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų
12. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
13. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantė prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.
15. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė (pareiškėja) pasinaudojo žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, dėl to proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra įmanomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą paduodamas byloje, kurioje pagal įstatymą nustatyta kasacijos galimybė, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negali būti remiamasi prašant atnaujinti procesą tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 buvo revizuotas apeliacine tvarka; kasacinis skundas nepriimtas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas, apeliantė, prašydama atnaujinti bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą gali remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Apeliantė teigia, jog byla Nr. e2-2618-577/2018 pagal pareikštus ieškinio reikalavimus solidariems atsakovams (kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos nariams ir turto vertintojui), turėjo būti išspręsta kitaip, t. y. pagal kasacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-224-701/2019 (dėl individualizuotos kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos narių (šiuo atveju apeliantės kaip kredito unijos valdybos narės) civilinės atsakomybės) ir 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 (dėl solidariosios turto vertintojo žalos atlyginimo prievolės kartu su kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos nariais).
20. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 (prašomoje atnaujinti) ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. 85 660,97 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat po 1 813,93 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. balandžio 27 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. 10/04-27 nutraukė; ieškinį atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-240-302/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteista žala ir bylinėjimosi išlaidos pakeitė ir šią sprendimo dalį išdėstė taip: „Priteisti ieškovei BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S. 75 524,27 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir po 1 330,40 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovų po 271,60 Eur žyminio mokesčio“; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovei iš atsakovų po 293,00 Eur, o iš atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 333,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-574/2019 kasacinį skundą atsisakė priimti.
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-656/2017, išnagrinėjęs ieškovės BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms G. R., A. B., D. S., R. P., E. B., D. S., UAB „Rezultatas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, BUAB „Rovela“, P. K., UAB „Lorika“, ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“), išvadą teikianti institucija Turto vertinimo priežiūros tarnyba, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų G. R., A. B., D. S. ir R. P. 88 589,50 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Rezultatas“ 88 589,50 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškinį atsakovėms E. B. ir D. S. atmetė; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2010 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02 nutraukė; panaikino atsakovėms A. B. ir D. S. teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Rezultatas“ 3 913,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovei iš atsakovų G. R., A. B., D. S. ir R. P. po 1 128,44 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos; grąžino atsakovei R. P. iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 300,00 Eur depozito sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-704-370/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovių G. R., A. B., D. S. ir R. P. priteista 88 589,50 Eur žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos, o iš atsakovės UAB „Rezultatas“ priteistas 88 589,50 Eur žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos, taip pat paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeitė ir išdėstė taip: „Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių G. R., A. B., D. S. ir R. P. 177 178,99 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio dalį atsakovei UAB „Rezultatas“ atmesti; priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių 9 027,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos išlaidas; priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių 1 815,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimą; priteisti atsakovei UAB „Rezultatas“ iš ieškovės 1 200,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, apmokant jas iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų“; kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; panaikino UAB „Rezultatas“ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1025-781/2019 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė į valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. B. 11,55 Eur, iš atsakovės G. R. 11,55 Eur, iš atsakovės D. S. 11,55 Eur, iš atsakovės R. P. 11,55 Eur ir iš atsakovės UAB „Rezultatas“ 11,55 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-137-XX/2020 priimtas atsakovės UAB ,,Rezultatas“ kasacinis skundas ir įrašytas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.
22. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 dalyje „Dėl atsakovės R. P. civilinės atsakomybės“ konstatuota, jog: i) teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl aplinkybės – R. P. (ne) dalyvavimo ieškovės (BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“) paskolų komiteto veiksmuose, susijusiuose su paskolos suteikimu UAB „Rovela“, atliktuose 2011 m. sausio 7 d., nors ši aplinkybės įeina į bylos įrodinėjimo dalyką ir turi reikšmės bylai teisingai išspręsti; ii) teismai netyrė ir nenustatė, kada ieškovė išmokėjo UAB „Rovela“ suteiktą paskolą ir kokias materialiąsias teisines pasekmes ieškovei sukėlė atsakovės R. P. protesto dėl paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. nutarimo paskolos suteikimo UAB „Rovela“ klausimu nepateikimas; iii) teismai faktus, kad R. P. apie unijos paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. nutarimą paskolos suteikimo UAB „Rovela“ klausimu turėjo sužinoti P. K. finansinės būklės vertinimo procedūros (aktas pasirašytas 2011 m. vasario 1 d.) metu ir (arba) 2011 metais, atsiskaitydama ieškovės narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, konstatavo tinkamai neištyrę su tuo susijusių aplinkybių ir įrodymą bei nenurodę tokius faktus pagrindžiančių faktinių bylos duomenų; iiii) teismo išvada, kad nėra pagrindo R. P. atleisti nuo atsakomybės, padaryta prieš tai nekonstatavus civilinės atsakomybės šiai atsakovei taikymo egzistavimo. Todėl kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį.
24. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 pasisakyta, kad: i) A. B. nedalyvavo 2010 m. gegužės 12 d. valdybos posėdžio metu, valdybos protokolo Nr. P-201 nepasirašė, tačiau yra pasirašiusi 2011 m. liepos 4 d. valdybos protokolą Nr. P-452, kuriuo pritarė paskolos sutarties su UAB „Lorika“ sąlygų pakeitimui; šios aplinkybės atsakovė teisminio nagrinėjimo metu neginčijo; bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktas, jog visi su atitinkamo skolininko paskolos byla susiję dokumentai buvo laikomi vienoje laikmenoje, todėl A. B., pritardama dėl paskolos sąlygų pakeitimo, turėjo matyti ir 2010 m. gegužės 12 d. valdybos sprendimą; byloje nėra duomenų, kad atsakovė A. B. būtų parašiusi protestą ar kokia nors kita forma išreiškusi nesutikimą, tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. žinojo apie priimtą sprendimą suteikti UAB „Lorika“ paskolą, jokių prieštaravimų nereiškė, jam pritarė; ii) teismai tyrė ir nustatė, kad UAB „Lorika“ 2010 m. vasario 12 d. paskolos sutarties pagrindu kredito unija suteikė 350 000,00 Lt (101 367,00 Eur) tikslinę paskolą su 9 proc. metinėmis palūkanomis, 2010-05-12–2015-05-15 metų laikotarpiui; paskolos sutartis buvo užtikrinta įkeitimu, vėliau laidavimu; skolininkui pažeidus prisiimtus sutartimi įsipareigojimus, ieškovė paskolos sutartį nutraukė 2013 m. spalio 26 d.; pardavus įkeistą turtą, ieškovei grąžinti 7 017,43 Eur; likusi 85 660,97 Eur paskolos dalis liko negrąžinta; iii) paskolų komiteto ir valdybos nariai, atlikdami jiems teisės aktų nustatytas pareigas, nagrinėjo UAB „Lorika“ prašymą dėl paskolos suteikimo, sąlygų keitimo bei vienbalsiai pritarė paskolos išdavimui; iiii) nustatytas neteisėtas kredito unijos paskolų valdybos narės A. B. veiksmų buvimo faktas paskolos UAB „Lorika“ išdavimo procese (žinojo apie priimtą sprendimą suteikti UAB „Lorika“ paskolą, jokių prieštaravimų (protesto) nereiškė, jam pritarė, dėl to pažeidė KUĮ 14 str., 20 str., 30 str., 28 str. 5 d., unijos įstatų 4.12.4 p., 5.5 p., 5.46 p, 5.80 p., Valdybos darbo reglamento 4. 2. 4. p, 7.1 p., CK 2.87 str. 1, 2 d., 7 d.).
25. Taigi prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018, skirtingai bylai Nr. e3K-3-224-701/2019, A. B. civilinės atsakomybės sąlygos individualizuotos – A. B., žinojusi apie 2010 m. gegužės 12 d. valdybos sprendimą dėl paskolos suteikimo ir pasirašiusi 2011 m. liepos 4 d. valdybos protokolą Nr. P-452 dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, negalėjo veikti formaliai (pritarti paskolos sutarties sąlygų pakeitimui), bet turėjo pareigą imtis visų galimų priemonių (protestuoti) dėl išduotos paskolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, jog jos veiksmai – dalyvavimas 2011 m. liepos 4 d. valdybos posėdyje dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo ir protesto dėl valdybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo suteikti skolininkui paskolą nepareiškimas negalėjo padaryti ir nepadarė jokios įtakos paskolos suteikimui. Protesto dėl paskolos suteikimo nepateikimas sukėlė BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ materialiąsias teisines pasekmes – skolininkė UAB „Lorika“ iš suteiktos 101 367,00 Eur dydžio paskolos negrąžino 85 660,97 Eur paskolos dalies. Sutiktina su UAB „BALTIJOS AUDITAS“, jog protestas valdybos darbo reglamento 3.14 papunkčio pagrindu galėjo apriboti BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ nuostolius (nedidinti). Panašios aplinkybės konstatuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019.
26. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2290-392/2018, išnagrinėjęs ieškovės BKB kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams G. R. (buv. R.), A. B., D. S. (buv. L. L. / S.), I. K. (buv. S.), E. B., S. L., UAB „Rezultatas“, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, UAB „Advertas“, D. R., UAB „Ordalys“, ADB Gjensidige (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“), išvadą teikianti institucija Turto vertinimo priežiūros tarnyba, dėl žalos atlyginimo, ieškinį tenkino – priteisė BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų G. R., D. S., A. B., I. K., E. B., S. L. ir UAB „Rezultatas“,116 202,93 Eur žalos atlyginimą ir po 298,57 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei iš G. R., D. S., A. B., I. K., E. B., S. L. 5 proc. ir UAB „Rezultatas“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė iš atsakovų po 410,33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; bylos dalį dėl UAB „Rezultatas“ parengtos ataskaitos pripažinimo negaliojančia nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-136-781/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteista žala, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pakeitė, ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti ieškovei BKB Kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų G. R., I. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S., 102 445,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir po 524,26 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno; priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 35,52 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinio dalį atsakovei UAB „Rezultatas“ atmesti; priteisti valstybei iš atsakovių po 290,50 Eur bylinėjimosi išlaidų“; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovei iš atsakovų po 280,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos išlaidų; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. (civilinėje byloje Nr. e2-2522-392/2016, vėliau Nr. e2-2290-392/2018) nutartimi UAB „Rezultatas“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalis dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeista ir nutarties rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. R., I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. ir UAB „Rezultatas“ 102 445,98 Eur žalos atlyginimą ir po 449,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovų G. R., I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. 5 proc. ir iš atsakovės UAB „Rezultatas“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 102 445,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 35,52 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti valstybei iš atsakovų po 219,52 Eur (bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovų po 232,74 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų“; kitą nutarties dalį (dėl laikinųjų apsaugos priemonių) palikti nepakeistą; priteisti valstybei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų ir iš atsakovės A. B. po 24,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimo atlyginimu.
27. Iš nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus, nes nėra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, susijusių su apeliantės A. B. civiline atsakomybe ir pirmosios instancijos teismo sprendime, priimtame prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje nėra padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimo metu. Šiuo atveju dėl solidariosios turto vertintojo žalos atlyginimo prievolės kartu su unijos paskolų komiteto bei valdybos nariais pasisakyta vėlesnėje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 ir šį aiškinimą teismai gali naudoti sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktikai nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Taigi civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 proceso atnaujinimas nėra išimtinė priemonė civiliniame procese, kadangi vėlesnis kasacinio teismo (civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 pateiktas aiškinimas dėl turto vertintojo solidarios atsakomybės kartu su unijos paskolų komiteto bei valdybos nariais) teismų gali naudojamas sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.