Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2-375-236/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2-375-236/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02487-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L., uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS AUDITAS“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Lorika“, Mariui Leskauskui, ERGO Insurance SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-375-236/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02487-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS AUDITAS“ dėl žalos atlyginimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lorika“, Mariui Leskauskui, ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išvadą teikianti institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau – ir kredito unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. P., A. B., D. S., I. K., E. B., S. L. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“, prašydama: 1) pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010-04-27 parengtą nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/01-27; 2) priteisti solidariai iš atsakovų R. P., A. B., D. S. (buvusi L. L.), I. K. (buvusi I. S.), E. B., S. L. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 85 660,97 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų fizinių asmenų iš kiekvieno 5 proc. metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 6 proc. metines procesines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S. 85 660,97 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 813,93 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo; 2) bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010-04-27 parengtą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą nutraukė; 3) ieškinį atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atžvilgiu atmetė.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteista žala ir bylinėjimosi išlaidos pakeitė ją išdėstant sekančiai: priteisti ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S. 75 524,27 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir po 1 330,40 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S. po 271,60 Eur žyminio mokesčio. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taip pat ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovų E. B., S. L., A. B. ir D. S. priteisė po 293 Eur, o iš atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 333 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

4. Vilniaus apygardos teisme 2019-11-13 gautas pareiškėjos D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2618-577/2018 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutarties dalį dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodytą sprendimo dalį išdėstyti sekančiai: 1) priteisti ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 75 524,27 Eur dydžio žalos atlyginimą; 2) priteisti ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovų l. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo 2015-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo 2015-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovų I. K., E. B., S. L., A. B., D. S. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

5. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjos teigimu, kitoje analogiškoje kasacinės instancijos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 civilinės atsakomybės klausimas dėl kredito unijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo yra išspręstas kitaip: žalos atlyginimas yra priteistas solidariai iš kredito unijos paskolų komiteto ir valdybos narių bei turto vertintojo. Tuo tarpu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutartimi žala yra priteista tik iš kredito unijos paskolų komiteto narių ir valdybos narių, o ieškinys turto vertintojai UAB „BALTIJOS AUDITAS“ yra atmestas, konstatavus pernelyg nutolusį ir dėl to nepakankamą civilinei atsakomybei atsirasti priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų padarinių. Pareiškėja mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ neteisėtų veiksmų ir kredito unijai padarytos žalos nebuvimo, kurios neištaisė Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-03 nutartimi, atmesdamas atsakovės D. S. apeliacinį skundą, nulėmė neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju turto vertintojos UAB „BALTIJOS AUDITAS“ neteisinga žemės sklypo vertinimo ataskaita turėjo esminės reikšmės paskolų komiteto ir valdybos sprendimams išduoti paskolą UAB „Lorika“, todėl UAB „BALTIJOS AUDITAS“ yra nepagrįstai atleista nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 sprendime padarytos teisės taikymo klaidos atsakovei D. S. ir kitiems atsakovams yra užkertamas kelias ginti savo teises, ateityje pareiškiant ieškinį UAB „BALTIJOS AUDITAS“ dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos įsitikinimu, CPK straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, kad sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, turėtų būti aiškinama ne formaliai, t. y. kad byla nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka, bet atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo sąlygas, jų turinį ir esmę, t. y. kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, dėl kurios yra priimtas neteisėtas sprendimas, liko neištaisyta, o neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas liko nepakeistas, t. y. iš esmės neperžiūrėtas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė A. B. pateiktu atsiliepimu pritarė pareiškėjos prašymui ir pareiškime nurodytiems motyvams. Atsiliepime nurodė, kad pagrįstas ieškovės argumentas, jog bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra kliūtis procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai tuo tarpu proceso atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

7. Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ pateiktu atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Ieškovė nurodė, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos sąlygos procesui atnaujinti, kadangi byla, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pažymėjo, kad naujų teismo precedentų suformavimas negali būti laikomas pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-23 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja grindžia naujai suformuota teismų praktika, kurioje nurodyta, kad už žalą, padarytą kredito unijai dėl neteisėtų paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmų, išduodant paskolas, solidariai atsakinga ir įkeisti numatytą turtą įvertinusi įmonė. Pareiškėja kaip tokios praktikos šaltinį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019. Tačiau tokia praktika yra suformuota ne tik pareiškėjos nurodytoje nutartyje, bet ir anksčiau priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kurioje pareiškėja taip pat buvo atsakovė. Teismas pažymėjo, kad apie bylos Nr. e3K-3-224-701/2019 nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme pareiškėja buvo informuota viešai paskelbiant apie teismo posėdžio vietą ir laiką (2019-04-26 skelbimas) ir siunčiant pranešimus į šios atsakovės gyvenamąją vietą. Šiuo atveju vadovaujantis CPK 121 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, laikoma, kad su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susiję dokumentai D. S. buvo įteikti tinkamai. Vadinasi, ji turėjo ir galėjo žinoti apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019.

10. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes darė išvadą, kad pareiškėja apie jos prašyme nurodytą pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti 2019-07- 04. Tad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eiga pareiškėjai prasidėjo 2019-07-05 (kitą dieną po atitinkamos nutarties paskelbimo, CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir baigėsi 2019-10-05. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2019-11-13, t. y. daugiau kaip 1 mėn. praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėja nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti. Todėl atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo (CPK 78 straipsnis).

11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalies, 78 straipsnio ir 370 straipsnio 3 dalies nuostatomis, praleidus 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nesant pagrindo šiam terminui atnaujinti, proceso byloje atnaujinimas yra negalimas, todėl teismas pareiškėjos prašymą atmetė dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo.

12. Teismas nurodė, kad bylos, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėja, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tie patys argumentai, kurie nurodyti pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo, buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-03 nutartyje (nutarties 24.1, 24.4, 24.5, 46, 73-75 punktai). Šie argumentai ir motyvai yra išsamiai išanalizuoti ir įvertinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ši aplinkybė yra kliūtis procesui atnaujinti pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu.

Šalies argumentai

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovės E. B. ir A. B. atitinkamai 2019-04-02 ir 2019-04-03 pateikė kasacinius skundus dėl pareiškime nurodyto teismo sprendimo. Tačiau šie skundai kasacinio teismo nebuvo priimti, kadangi kasacinių skundų argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir (ar) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nurodė, kad teismų praktikos pasikeitimas nelaikytinas aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą, todėl konstatavo nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo, dėl kurio procesas gali būti atnaujintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Pareiškėja D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-12-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja prašo procesą atnaujinti ne dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, o prašo kitaip įvertinti bylos aplinkybes.

15.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 368 straipsnio 1 dalies ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.

Atsiliepimas

16. Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019-12-23 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Pareiškėja apie jos prašyme nurodytą pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti dar 2019-07-04. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eiga pareiškėjai prasidėjo 2019-07-05, t. y. kitą dieną po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutarties paskelbimo, ir baigėsi 2019-10-10. Būtent pareiškėja, manydama, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą, per minėtą terminą galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau to nepadarė. Todėl priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tuo pagrindu pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą.

16.2. Pareiškėja teismui pateikė analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo pastarajam atsisakant atnaujinti procesą.

16.3. Pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, kadangi naujų teismo precedentų suformavimas negali būti laikomas pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą.

16.4. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių argumentų, pagrindžiančių, kad bylos atnaujinimo atveju, joje būtų priimtas kitoks teismo sprendimas. Aplinkybė, kad vienoje iš panašaus pobūdžio bylų teismas priėmė šiek tiek kitokį sprendimą dėl turto vertintojo atsakomybės, nereiškia, jog analogiškas sprendimas galėtų būti priimtas ir šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

19. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė civiliniame procese, taikoma tik išimtiniais atvejais, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

20. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/916/2015).

22. Būtent prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

23. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

24. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eiga pareiškėjai prasidėjo nuo 2019-07-05, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2019-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kurioje pareiškėja taip pat buvo atsakovė, todėl ji žinojo arba turėjo žinoti ne tik apie nagrinėjamą bylą nuo jos iškėlimo teisme dienos, tačiau ir apie byloje priimtą teismo procesinį sprendimą. Atitinkamai apeliantei turėjo būti žinoma ir apie jos nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą procesinio sprendimo priėmimo metu, t. y. 2019-07-04. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2019-11-13, t. y daugiau kaip vieną mėnesį praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėja tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nenurodė ne tik kad svarbių, tačiau ir susijusių šio termino praleidimo priežasčių, jų nepaaiškino, neprašė termino atnaujinti.

25. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad apeliantė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto

26. Kaip minėta, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).

27. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantė prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė (pareiškėja) pasinaudojo žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, dėl to proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra įmanomas. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu klausimu šioje byloje nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018.

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

31. Apeliantės teigimu, byla Nr. e2-2618-577/2018 pagal pareikštus ieškinio reikalavimus solidariems atsakovams (kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos nariams ir turto vertintojai), turėjo būti išspręsta kitaip, t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-224-701/2019 ir 2019-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 dėl solidariosios turto vertintojo žalos atlyginimo prievolės kartu su kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos nariais.

32. Iš byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje nėra padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimo metu. Šiuo atveju dėl solidariosios turto vertintojos žalos atlyginimo prievolės kartu su kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos nariais pasisakyta vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019), todėl šiuos naujus aiškinimus teismai gali naudoti sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktikai nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Šiuo atveju apeliantė nenurodė jokioje konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymo ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymo, imperatyviosios teisės normos netaikymo, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės netinkamo išaiškinimo ar neginčijamai neprotingo vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimo ir pan.

33. Taigi, civilinės bylos Nr. e2-2618-577/2018 proceso atnaujinimas nėra išimtinė priemonė civiliniame procese, kadangi vėlesni teismų praktikos išaiškinimai gali būti naudojami sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas šiuo atveju pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas