- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2-915-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02487-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“, R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1771-577/2016 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams R. P., A. B., L. L., I. S. (K.), E. B., S. L. (S. L.), uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ prašo pripažinti negaliojančia UAB „Baltijos auditas“ 2010 m. balandžio 27 d. parengtą Nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. 7938-0011-0007), esančio Trakų r. sav., Markūnų k., rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/01-27 ir priteisti solidariai iš atsakovų R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L., UAB „Baltijos auditas“ 85 660,97 Eur žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L. 5 procentų metines procesines palūkanas, o iš atsakovo UAB „Baltijos auditas“ – 6 procentų metines procesines palūkanas, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsugos priemones ir ieškovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 85 660,97 Eur sumos, areštavo atsakovams, tarp jų ir UAB „Baltijos auditas“, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovų pinigines lėšas, leisdamas UAB „Baltijos auditas“ iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ prašė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovės nuostolių (5 460 Eur), galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovės UAB „Baltijos auditas“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo būtina sudaryti Mokėjimų tikslinio finansavimo sutartį bei, kad egzistuoja reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė. Atsakovė nepateikė duomenų, kad neužtekus turto, buvo areštuotos ir jos piniginės lėšos, taip pat nepagrindė pateiktos Mokėjimų tikslinio finansavimo sutarties sudarymo būtinumo. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas veiklos sąnaudas už 2013-2014 metus, tačiau informacijos apie 2015 metais patirtas sąnaudas, įmonės turimas pinigines lėšas, faktiškai areštuotų lėšų sumą, šiuo metu vykdomą veiklą bei lėšų trūkumą (poreikį) dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, byloje nėra. Be to, teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos bankrutavusios įmonės reikalavimų užtikrinimui, todėl tenkinus prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, suteikiama papildoma apsauga būtų ribota, nes, atsiradus pagrindui atlyginti nuostolius, piniginės lėšos iš bankrutuojančios įmonės būtų išieškomos ĮBĮ nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas formaliai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sudaryti mokėjimų tikslinio finansavimo sutartį. Draudimas naudotis nuosavomis lėšomis atsakovei lemia poreikį pasinaudoti trečiųjų asmenų finansiniais ištekliais bei suponuoja papildomas išlaidas palūkanoms mokėti. Būtent tai ir yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoti nuostoliai.Apskaičiuodama lėšų poreikį veiklai finansuoti, atsakovė naudojo ir pateikė į bylą oficialius, akcininko patvirtintus VĮ Registrų centrui pateiktus įmonės duomenis apie 2013-2014 metais patirtas veiklos sąnaudas. Prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo pateiktas nepasibaigus metams, todėl duomenų už 2015 m. metus pateikti nebuvo galimybės. Teismas nepagrįstai vadovavosi nutartimis, kurios nagrinėjamos bylos atveju neturi precedentinės galios. Be to, subjektai, kuriems netaikytinas reikalavimas užtikrinti galimus laikinųjų apsaugos priemonių sukeltus nuostolius, nėra įvardinti nei CPK nei Įmonių bankroto įstatyme. Todėl teismas vertinimas, kad atsakovės nuostoliai patirti dėl pritaikytų laikinųjų priemonių, turėtų būti atlyginami trečiąją eile kartu su kitais kreditoriais, paneigia teisingumo principus. Prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, įmokant depozitą į teismo sąskaitą, turėtų būti sumokėtas iš bankrutavusios įmonės administravimo lėšų, skirtų bankroto vykdymui. Taigi tokios išlaidos apmokamos pirmiausiai.
Atsiliepimas
Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovė nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lėmė jo negalėjimą vykdyti veiklos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra ribojama atsakovės veikla, galimybės teikti jos įprastines paslaugas ir gauti už tai pajamas. Atsakovės prašomas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas ieškovo atžvilgiu yra nerealus ir neobjektyvus bei su pritaikytomis laikinosiomis apsaugomos priemonėmis nesietinas jokiu priežastiniu ryšiu. Atsakovė savo valia ir interesais nutarė prisiimti įsipareigojimus dėl piniginių prievolių trečiajai šaliai, nesusijusiai su byla, savo nuožiūra šios šalys susitarė dėl paskolos dydžio ir mokėtinų palūkanų. Atsakovė net ir nesiekia pagrįsti jo veiklai finansuoti būtinų išlaidų, pateikiami veiklos sąnaudų skaičiavimai už buvusius laikotarpius nėra susiję ir nepagrindžia būsimų laikotarpių veikos vykdymo sąnaudų. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, kurios vardu veikia ir kurios disponavimą turtu vykdo bankroto administratorius. Bankroto administratoriaus veiksmai yra atliekami išimtinai tik pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytas pareigas bei laikantis įstatyme nustatytų ribojimų. Vadinasi grėsmė, jog netaikant nuostolių užtikrinimo priemonių, atsakovei kiltų papildomos kliūtys siekiant jos patirtų nuostolių atlyginimo, neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pastebėjęs, jog esama atvejų, kai ginčo apeliacine tvarka pagal apelianto atskirąjį skundą dėl tarpinio procesinio sprendimo teisinį rezultatą nulemia teisiniai faktai, atsiradę po teismo tokio procesinio sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, toks teisinis faktas gali atsirasti teismo kito procesinio sprendimo, kuris priimtas po apeliacine tvarka ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, pagrindu, jei šiuo naujai priimtu procesiniu sprendimu išsprendus klausimą, neliko nagrinėjamos apeliacinės bylos objekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-443/2012). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamos bylos atveju.
Kaip jau minėta skundžiama 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė atsakovės UAB „Baltijos auditas“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prieš tai nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-644-330/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeitė, panaikindamas nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovės (apeliantės) UAB ,,Baltijos auditas“ atžvilgiu ir šį klausimą išsprendė iš esmės – netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB ,,Baltijos auditas“. Aplinkybę, kad ieškovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ reikalavimų užtikrinimui šiuo metu nėra areštuota apeliantės turto patvirtina ir VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų akto registro duomenų bazėje esanti informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis, kuria apeliantės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau yra panaikinta aukštesnės instancijos teismo nutartimi, tai atskirojo skundo dėl nutarties, kuria nutarta netenkinti apelianto prašymo dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymo, netenka prasmės, nes nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas taikomas tik esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-59/2013). Vadinasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis, dėl kurios yra paduotas atskirasis skundas, negali būti apeliacijos objektas, nes panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas netenka prasmės, o atskirojo skundo dėl šios nutarties išnagrinėjimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalis, 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, nutraukti.