Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-443/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2-443/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tobago“, V. Š., A. Š.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Puntukas“
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-443/12Procesinio sprendimo kategorija 121.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Tobago“, V. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-294-262/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Puntukas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tobago“, V. Š., A. Š. dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Puntukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Tobago“, V. Š. ir A. Š., kuriuo prašė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisti 285 128 Lt nuostolių, įpareigoti atsakovą UAB „Tobago“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto areštą 285 128 Lt sumai, uždraudė atsakovui UAB „Tobago“ naudoti, perduoti, skelbti ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, naudoti ūkinėje – komercinėje veikloje ieškovo vardą ir ieškovo sertifikatą, dalyvauti bet kokiuose sandoriuose su ieškovo klientais, parduoti, mainyti ar kitokiais būdais perleisti gaminius tretiesiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą iki 2011 m. lapkričio 25 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 303 512 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Ieškovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.

2011 m. gruodžio 1 d. atsakovai teismui pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo iki nustatytos datos sumokėti 303 512 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria ieškovas AB „Puntukas“ buvo įpareigotas sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 303 512 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Tobago“, atlyginimo užtikrinimui, yra apskųsta atskiruoju skundu, t. y. nutartis neįsiteisėjusi, todėl atmetė atsakovų prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Tobago“, V. Š. ir A. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad nesumokėjus nuostolių atlyginimui skirtų pinigų, teismas per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl neįvykdžius šio įpareigojimo, teismas turi pareigą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Galimybės stabdyti vykdymą nutarties dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo įstatymų leidėjas nenumato. Nutartis teisiškai grindžiama CPK 152 str. 2 ir 4 d., tačiau šiose nuostatose apie nutartis, kuriomis buvo taikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, nekalbama.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Puntukas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis yra neįsiteisėjusi, todėl ieškovui neatsirado pareiga atlyginti nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teismui neatsirado pareiga panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas neįvykdė nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis nėra skubaus vykdymo ir gali būti skundžiama, o apskundus tokią nutartį, ji įsiteisėja tik išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Atsakovų argumentai, kad negalima stabdyti nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo vykdymo, yra nepagrįsti. Šiuo atveju jokio nutarties vykdymo sustabdymo nebuvo, nutartis yra neįsiteisėjusi, todėl jos vykdymas neprasidėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai ginčo apeliacine tvarka pagal apelianto atskirąjį skundą dėl tarpinio procesinio sprendimo teisinį rezultatą nulemia teisiniai faktai, atsiradę po teismo tokio procesinio sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, toks teisinis faktas gali atsirasti teismo kito procesinio sprendimo, kuris priimtas po apeliacine tvarka ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, pagrindu, jei šiuo naujai priimtu procesiniu sprendimu išsprendus klausimą, neliko nagrinėjamos apeliacinės bylos objekto. Tuo atveju, kai teismas įpareigojo ieškovą užtikrinti atsakovų galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įnešant į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą sumą ar pateikiant banko garantiją dėl atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o atsakovas to nepadarė per nustatytą terminą ir dėl to teismas nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir ši nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 146 str. 1 d., 279 str. 1 d.), netenka teisinės prasmės apeliacine tvarka nagrinėti klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (ši nutartis priimta iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo), nes atsakovo šio prašymo nagrinėjimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl ieškovo įpareigojimo užtikrinti galimų nuostolių atsiradimą. Tokiu atveju pripažintina, kad neliko apeliacijos objekto. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas turi nutraukti apeliacinį procesą byloje dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto areštą 285 128 Lt sumai, uždraudė atsakovui UAB „Tobago“ naudoti, perduoti, skelbti ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, naudoti ūkinėje – komercinėje veikloje ieškovo vardą ir ieškovo sertifikatą, dalyvauti bet kokiuose sandoriuose su ieškovo klientais, parduoti, mainyti ar kitokiais būdais perleisti gaminius tretiesiems asmenims. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą iki 2011 m. lapkričio 25 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 303 512 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-248/2012 nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2012 m. balandžio 2 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 303 521 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Tobago“, atlyginimo užtikrinimo ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovui neįmokėjus nurodytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą per nurodytą terminą ir nepateikus banko tinkamos garantijos, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 146 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neliko apeliacijos objekto (panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kurias ir prašė nagrinėjamu atveju panaikinti atsakovai ir įsiteisėjo teismo nutartis šiuo klausimu). Todėl apeliacinis procesas pagal atsakovų UAB „Tobago“, V. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą yra nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų UAB „Tobago“, V. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, nutraukti.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas