Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-120-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: e2A-120-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02696-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Izolda Nėnienė
Atsakovas: Ž. S.
Ieškovas: S. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-120-273/2021Proceso Nr. 2-13-3-02696-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-979/2020 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. S. ieškiniu prašė pakeisti 2018 m. gegužės 15 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo Ž. S. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams – D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , N. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise priteistas pinigines lėšos tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. teismo sprendimu nutraukiant santuoką bendru sutarimu dėl abiejų kaltės, atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį. Priteista išlaikymo suma neatitinka vaikų amžiaus, poreikių ir pragyvenimo lygio. Būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga atitinkamai N. - 480 Eur, R. -500 Eur, D. -530 Eur. Ieškovės turtinė padėtis negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams būtinųjų poreikių patenkinimo. Ieškovės darbo užmokestis - 650 Eur, valstybės mokama suma vaikams po 70 Eur kiekvienam, atsakovo teikiamas išlaikymas po 130 Eur. Bendros šeimos pajamos 1 250 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ji yra paveldėjusi 1/10 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Ieškovė transporto priemonę Volkswagen Golf įsigijo skolintomis lėšomis. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų 128,50 Eur AB SEB bankui iki 2020 m. spalio 25 d. Nurodė, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties gali teikti prašomą priteisti padidintą išlaikymą, atsakovas yra darbingas, gauna nuolatines pajamas, kitų išlaikomų asmenų neturi.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad galėtų teikti ne didesnį nei 146 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Vaikų poreikiai nepagrįstai padidinti, mano, kad protinga ir proporcinga galėtų būti ne didesnė nei 300 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams skirta suma. Nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo jo turtinė padėtis ženkliai nesikeitė, brangaus turto neįgijo, gyvena nuomojamame būste. Nors gaunamas atlyginimas padidėjo, tačiau patiriamos pragyvenimo išlaidos ir kiti būtini mokėjimai yra didesni. Papildomos galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos, nes dirba 5 dienas per savaitę ir savaitgaliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3407-979/2018 iš atsakovo priteisto nepilnamečiams vaikams D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , N. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. lapkričio 6 d., iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovo 450 Eur išlaidas, patirtas nepilnamečio D. S. dantų gydymui; priteisė ieškovei iš atsakovo 371,41 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo valstybei 45,77 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šalių vaikams 2018 m. gegužės 15 d. buvo atitinkamai 9, 14 ir 16 metų, o kreipimosi į teismą 2019 m. lapkričio 6 d.– atitinkamai 10, 15, 17 metų, nuo sprendimo priėmimo dienos praėję daugiau nei vieneri metai (1 metai 5 mėnesiai). Teismo vertinimu nurodytas laiko tarpas objektyviai negali būti pripažintinas pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams iš esmės pasikeisti. Teismas, įvertinęs ieškovės vaikų poreikių lentelėje nurodytas sumas, padarė išvadą, kad pagal nurodytą ir paskaičiuotą būtinųjų poreikių tenkinimą pakankama suma atitinkamai galėtų būti D. - 368,30 Eur, N. - 418,33 Eur, R. -417,33 Eur. Teismas sprendė, kad nepilnamečiams vaikams neturint specialiųjų poreikių, būtinųjų poreikių tenkinimui pakankama suma vidutiniškai gali būti ne daugiau nei po 400 Eur.

6. Teismas nustatė, kad ieškovės iš viso per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 690,97 Eur, atitinkamai išskaičius mokėtinas sumas bankui po 140,61 Eur (690,97 Eur -128,52 Eur)/4 vnt.) kiekvienam šeimos nariui. Dėl darbo pobūdžio ir specialybės, nepilnamečių vaikų kasdienės priežiūros po ugdymo įstaigos, ieškovė neturi galimybių dirbti ir papildomai užsidirbti lėšų. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas – 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) , t. y. šeimos gyvenamoji patalpa. Atsakovo vardu yra registruotas sodo pastatas, garažas ir du žemės sklypai. Atsakovas per mėnesį gauna 1 108 Eur pajamų, atitinkamai išskaičius mokėtinas sumas pagal vartojimo sutartis po 225 Eur (1 108 Eur – 114,60 Eur-95,40Eur)/4 vnt.) kiekvienam šeimos nariui. Atsakovo kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga skirti pinigines lėšas maistui, kelionės išlaidoms (Jonava-Alytus-Jonava), už nuomą ir komunalinius mokesčius, higienos priemonėms. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, kad po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, lyginant su ieškovės, ir yra ženkliai geresnė.

7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečių vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga vidutiniškai po apie 400 Eur kiekvienam, įvertinus valstybės (savivaldybės) teikiamą paramą pinigais – po 100,32 Eur kiekvienam, atsakovo teikiamą išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, ieškovės gaunamų pajamų nepakanka nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui. Kadangi atsakovo turtinė padėtis lyginant su ieškove yra geresnė, todėl papildomai prie nepilnamečių būtinųjų poreikių tenkinimo atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi, todėl iš atsakovo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma turi būti padidinta nuo 130 iki 170 Eur.

8. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad dėl D. S. odontologinio gydymo patyrė 900 Eur išlaidų. Kadangi šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir susijusios su būtinaisiais nepilnamečio vaiko sveikatos poreikiais, todėl ½ dalį šių išlaidų (450 Eur), turi būti priteista ieškovei iš atsakovo.

9. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 57,14 proc., žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus yra 80,10 Eur, ieškovė patyrė 650 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovei ir valstybei priteisė taikydamas 57,14 proc. proporciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 6 d., iki vaikų pilnametystės; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl 450 Eur dantų gydymo išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne savo pajamų dalimi;

1.2. Atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nėra pagerėjusi, o ženkliai pablogėjusi. Atsakovas po santuokos nutraukimo, kad galėtų pragyventi ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, buvo priverstas imti paskolas. Šiuo metu bendras atsakovo įsiskolinimo dydis kreditoriams siekia 7 706,44 Eur. Atsakovas iš ,,Achema“ kredito unijos pagal 2019 m. liepos 17 d. sutartį Nr. VAR201907-000057 yra paėmęs 2927,54 Eur paskolą ir jos grąžinimui kas mėnesį moka po 95,40 Eur. Atsakovo likusi skola ,,Achema“ kredito unijai yra 1848,44 Eur be palūkanų. Atsakovas iš N. S. pagal 2019 m. vasario 10 d. pasiskolinęs 2 600 Eur, kuriai kas mėnesį moka po 108 Eur, likusi skola 1 200 Eur. Atsakovas iš AS Bigbank pagal 2020 m. birželio 17 d. sutartį Nr.CL-LTC-20019133 yra paėmęs 5 000 Eur, kreditoriui moka po 114,80 Eur kas mėnesį ir likusi skola 4 658 Eur;

1.3. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas 2020 m. spalio 16 d. pardavė visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą;

1.4. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 1035 Eur, o išlaidos siekia 983 Eur. Iš pajamų atėmus išlaidas atsakovui lieka 52 Eur;

1.5. Ieškovė teismui nepateikė dokumentų, kurie objektyviai patvirtintų, kad ieškovė yra patyrusi išlaidas už vaiko dantų gydymą. Teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas teisingai išspręsti šią bylą, galėjo iš įstaigos, kur vaikas gydėsi dantis, t. y. UAB ,,Edovita“, išsireikalauti visą objektyvią informaciją susijusią su apmokėjimu už konkretaus ligonio dantų gydymą, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra patyrusi 900 Eur išlaidas;

1.6. Teismas neįvertino, kad Valstybinė ligonių kasa vaiko dantų protezavimui 2019 m. gegužės 29 d. yra skyrusi 236,36 Eur kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę jog Lietuvos Respublikoje vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos;

1.7. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kuris ieškinyje net nebuvo pareikštas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus; prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur už advokatės pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (LAT nutartis Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (LAT nutartis Nr. 3K-3-303/2008);

2.2. Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20019133su BIGBANK atsakovas sudarė jau vykstant teismo procesui, 2020 m. liepos 10 d. atsakovas įsigijo automobilį Opel Insignia už 3500 Eur. Jau po teismo sprendimo atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą du sodo sklypus su nameliu ir garažu už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, siekdamas išvengti išlaikymo įsiskolinimo nukreipimo į jo turtą;

2.3. Dėl atsakovo neva 2019 m. vasario 10 d. sudarytos paskolos sutarties su jo teta N. S. kilo pagrįsta abejonė, nes teismo posėdžio metu atsakovas paprašytas pateikti savo sąskaitos išklotinę, iš kurios būtų galima spręsti, kad jis nusiima grynus pinigus ir juos grąžina kaip paskolos dalį savo tetai, nepateikė;

2.4. Atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, vien jo gaunamos pajamos yra vos ne dvigubai didesnės nei ieškovės;

2.5. Nepaisant, kad ieškinyje nepareikštas savarankiškas reikalavimas priteisti iš atsakovo pusę ieškovės sumokėtos sumos už sūnaus Dariaus dantų gydymą, teismas pagrįstai nustatė, kad periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos tvirta pinigine suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis. Teismas šeimos bylose gali būti aktyvus ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos ir dydžio, turi parinkti tokią išlaikymo formą, kuri geriausiai atitiks vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šiuos papildomus rašytinius įrodymus: duomenis apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę pagal unikalius numerius, atspausdintus iš VĮ Registrų centro svetainės.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

15. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą atsakovas grindė aplinkybe, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, nes jį pardavė 2020 m. spalio 16 d. Tuo tarpu papildomus įrodymus kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė siekdama įrodyti, jog turtas parduotas netinkama kaina, siekiant išvengti išlaikymo įsiskolinimo nukreipimo į šį turtą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Taigi, CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

17. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 23 d., nekilnojamąjį turtą atsakovas pardavė 2020 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta konstatuotina, kad sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ši aplinkybė apeliacinio teismo nebus vertinama, todėl atsisakoma priimi ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. T. .y. proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini) , R. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris bylos nagrinėjimo metu 2020 m. birželio 11d. tapo pilnametis, tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3407-979/2018 nutraukiant santuoką bendru sutarimu buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas Ž. S. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams D. S., N. S. ir R. S. išlaikymą po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės nuo 2018 m. balandžio 1 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta motina S. S.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą padidino iki 170 Eur sumos per mėnesį kiekvienam vaikui, mokėtiną nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. lapkričio 6 d., iki vaikų pilnametystės bei priteisė ieškovei iš atsakovo 450 Eur išlaidų, patirtų nepilnamečio D. S. dantų gydymui.

22. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su iš jo priteista padidinto išlaikymo suma. Savo nesutikimą atsakovas motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne savo pajamų dalimi. Nurodo, jog atsakovas sutinka, kad reikia padidinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, bei kad vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui pakankama suma vidutiniškai gali būti ne daugiau nei po 400 Eur, tačiau atsakovo teikiamas išlaikymas turėtų būti padidintas ne iki 170 Eur, o iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo yra nepagerėjusi, o pablogėjusi. Po santuokos nutraukimo ėmė paskolas, kad galėtų išgyventi ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, tuo tarpu nutraukiant santuoką turėjo tik vieną kreditą. Įsiskolinimo dydis kreditoriams siekia 7706,44 Eur. Be to, atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 1035 Eur, o išlaidos siekia 983 Eur. Iš pajamų atėmus išlaidas atsakovui lieka 52 Eur. Atsakovo teigimu abi šalys vaikams turėtų teikti vienodo dydžio išlaikymą.

23. Pažymėtina, kad įvertinus apeliacinio skundo argumentus matyti, jog nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl teismo nustatytos vaikų būtinųjų poreikių sumos dydžio. Apeliantas apeliaciniame skunde neteigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukrypimu nuo lygių tėvų pareigų principo nustatant išlaikymo dydį kiekvienam iš vaikų.

24. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas privalo įvertinti, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, detaliai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, o aplinkybę, kad atsakavo turtinė padėtis yra pablogėjusi, patvirtina turimi įsipareigojimai kreditoriams. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį laikytini nepagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino. Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, nėra pagrindo nepagrįsta laikyti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Tuo tarpu vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į 17 punkte nustatytas aplinkybes, nevertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas neturi nekilnojamojo turto. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, kad pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju šalių vaikai gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė nei atsakovui vaikų auklėjimo ir priežiūros našta, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų.

26. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas jis gali teikti nepilnamečiams vaikams po 170 Eur išlaikymą.

Dėl išlaidų dantų gydymui

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išlaidų už vaiko dantų gydymą priteisimo nurodo, kad teismas galėjo iš įstaigos, kur vaikas gydėsi dantis, t. y. UAB ,,Edovita“, išsireikalauti visą objektyvią informaciją susijusią su apmokėjimu už konkretaus ligonio dantų gydymą, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra patyrusi 900 Eur išlaidas. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kuris ieškinyje net nebuvo pareikštas.

28. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. T. y. teismas, vykdydamas CPK XIX skyriuje įtvirtintą aktyvumo pareigą, pagal kurią jis turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Tačiau tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei į aplinkybę, kad išlaidos, patirtos vieno iš vaikų dantų gydymui, buvo įtrauktos į poreikių lentelę, nėra pagrindo daryti išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios byloje pareikštų reikalavimų išsprendimą.

30. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl ieškovės patirtų išlaidų už vaiko dantų gydymą matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog byloje pateikti medicininiai dokumentai, padaryti įrašai apie gydymą, apsilankymų skaičių, nekelia jokių abejonių, nors ieškovė nėra išsaugojusi visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kad ieškovės nurodytos gydymo išlaidos tikėtina galėjo būti patirtos.

31. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teigdama, jog vieno iš vaikų dantų gydymui patyrė 900 Eur išlaidų, nepateikė visų išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad byloje pateikti mokėjimo UAB „Endovita“ čekiai iš viso 375 Eur sumai (2019 m. kovo 12 d. čekis 80 Eur sumai; 2019 m. sausio 29 d. čekis 160 Eur sumai; 2019 m. sausio 31 d. čekis 75 Eur sumai ir 2019 m. rugsėjo 10 d. čekis 60 Eur sumai) bei pažyma, jog nuo 2019 m. sausio 23 d. D. S. taikyta dantų gydymas. Gydymo eigoje buvo atliktas 25 ir 23 dantų endodontinis gydymas (ieškinio priedai Nr. 2, 3). Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, byloje pateikti duomenys, jog nepilnametis D. S. 2019 m. sausio 22 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpyje 20 kartų konsultuotas dėl dantų gydymo UAB „Pagalba ligoniui“. Taip pat pateikti įrodymai, jog ieškovė UAB „Pagalba ligoniui“ sumokėjo 163 Eur (2019 m. rugsėjo 30 d. kvitas Nr. 3079475 23 eurų sumai (ieškinio priedas Nr. 2); 2020 m. sausio 27 d. kvitas Nr. 3267807 kvitas 20 eurų sumai, 2020 m. sausio 14 d. kvitas Nr. 3267477 16 eurų sumai, 2018 m. gruodžio 28d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 2420617 23 eurų sumai, 2019 m. vasario 8 d. kvitas Nr. 2424314 20 eurų sumai, 2019 m. lapkričio 26 d. kvitas Nr. 3236284 27 eurų sumai (2020 m. vasario 4 d. pateikti papildomi dokumentai (registracijos Nr. DOK-5127); 2020 m. vasario 18 d. kvitas Nr. 3270810 20 eurų sumai, 2020 m. kovo 2 d. kvitas Nr. 3270838 14 eurų sumai (2020 m. kovo 19 d. pateikti papildomi dokumentai (registracijos Nr. DOK-10987). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina 538 Eur dydžio išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą tik dėl šių išlaidų dalies priteisimo iš atsakovo. Kadangi ½ dalis patirtų išlaidų sudaro 269 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

32. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę jog Lietuvos Respublikoje vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovei neturi būti atlygintos išlaidos už vieno iš vaikų dantų gydymą. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas UAB „Pagalba ligoniui“ 2020 m. kovo 4 d. raštas Nr. SD-22, kuriame nurodyta, jog teritorinės ligonių kasos tik iš dalies finansuoja odontologines paslaugas (2020 m. kovo 19 d. pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (reg. Nr. DOK-10987).

33. Remiantis išdėstytu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaidų už dantų gydymą priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovo priteistas išlaidas sumažinant nuo 450 Eur iki 269 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 57,14 proc. Žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sudaro 80,10 Eur (200 Eur-130 Eur)x12 mėn.)x 3proc)x 3 vaikai) + (450 Eurx3proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 45,77 Eur (80,10 Eur x 57,14 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 650 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų pirmosios instancijos teisme (2019 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0998730 (200 Eur); 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0998742 (300 Eur) (2020 m. vasario 10 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-5942); 2020 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1066824 (150 Eur) (2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikti papildomi įrodymai (reg. Nr. DOK-30079)). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, ieškovei atlygintinų išlaidų suma – 371,41 Eur (650 Eur x 57,14 proc.), kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.

37. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė prašė pakeisti 2018 m. gegužės 15 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, t. y. padidinti priteisto išlaikymo dydį nuo 130 Eur iki 200 Eur). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3407-979/2018 iš atsakovo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. lapkričio 6 d., iki kiekvieno vaiko pilnametystės bei priteisė ieškovei iš atsakovo 450 Eur išlaidas, patirtas nepilnamečio D. S. dantų gydymui, t. y. klausimą dėl dantų gydymo išlaidų priteisimo teismas iš bendro ieškinio reikalavimo padidinti išlaikymo dydį išskyrė savo iniciatyva. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteista išlaidų už dantų gydymą suma, pakeitimas (sumažinimas) neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka yra tenkinamas mažesne apimtimi nei nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. 57,14 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021).

38. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (atsiliepimo į apeliacinį skundą (registracijos Nr. DOK-40933) priedas). Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 1 891,24 Eur (1,3x1454,80), kur 1454,80 Eur yra 2020 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 6 d., iki vaikų pilnametystės; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl 450 Eur dantų gydymo išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatymo bei įvertinus 37 punkte nurodytas aplinkybes, susijusias su išlaidų už dantų gydymą priteisimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovei S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. S. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 450 Eur ( keturių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidas, patirtas nepilnamečio D. S. dantų gydymui sumažinti iki 269 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. S. a k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė