Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-850-460/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-21
Bylos Nr.: e2A-850-460/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: S. P., V. P.
Atsakovas: A. B., R. B.
Trečiasis asmuo: M. S., G. V. S.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. 2A-850-460/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00408-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. P. ir V. P. bei atsakovų A. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal patikslintą ieškovų S. P. ir V. P. ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl negyvenamųjų patalpų atlaisvinimo bei pagal atsakovų A. B. ir R. B. patikslintą priešieškinį ieškovams S. P. ir V. P. dėl sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys M. S., G. V. S., uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Gintaro galerija“, O. U., E. K., valstybės įmonė (toliau ir VĮ) Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, jį patikslino ir prašė: 1) įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti 8,09 kv. m dydžio patalpą 4-10, esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą 8,09 kv. m dydžio patalpoje 4-10, esančioje pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo V. P. naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 4-10 patalpa buvo suformuota šalių susitarimu pasirašant Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure 2008 m. birželio 13 d. sutartį tarp S. P., G. P., G. G., J. G., E. J. U., K. M. galerijos-muziejaus, O. U. dėl pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Pagal šį susitarimą buvo atlikti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nauji kadastriniai duomenys, kurie galioja ir dabar. Ieškovas V. P. dar 2021 m. pradžioje norėjo atstatyti patalpoje 4-10 išardytas gipso plokščių konstrukcijas ir įsirengti įėjimą į 4-10 patalpą, tačiau su tuo nesutiko atsakovai. Ieškovas parengė projektą dėl pertvarkymo, kas iš esmės nėra kapitalinis remontas ir jokio atsakovų sutikimo jam nereikia, nes atliekant darbus nebus liečiamos atsakovams priklausančios patalpos, tačiau pastarieji net neįleidžia ieškovo į jam priklausančią patalpą, tokiu būdu siekdami užvaldyti jam priklausančią nuosavybę. Ieškovų teigimu, atsakovams buvo leista laikinai neatlygintinai naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau dabar negali gera valia išsireikalauti jos iš šio svetimo neteisėto valdymo. Tai, kad jie turi nuosavybės teisę į patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-10, patvirtina Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure patvirtinta šalių 2008 m. birželio 13 d. sutartis, įrašas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovai nepagrįstai ginčija jų (ieškovų) teises į ginčo patalpą ir be pagrindo atsisako šią patalpą atlaisvinti, įrodo jų pateiktas ieškininis reikalavimas pripažinti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p. negaliojančiu bei jų pačių pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad jie naudojasi visa patalpa. Ieškovų teigimu, yra teisinis pagrindas prašyti teismo įpareigoti atsakovus per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti patalpą 4-10 ir įpareigoti juos netrukdyti ieškovui V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą patalpoje 4-10.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad negali suprasti, kaip norėdami atstatyti patalpos konstrukcijas ieškovai nori patekti į patalpą, kuri, jų teigimu, neegzistuoja. Ieškovai niekada neprašė įleisti į jiems (atsakovams) priklausančią patalpą Nr. 2-3 ir leisti ieškovams atstatyti (o faktiškai pastatyti) patalpą Nr. 4-10. Ieškovai kėlė reikalavimą atlaisvinti patalpą Nr. 4-10 ir perduoti ją ieškovams pagal priėmimo-perdavimo aktą. Kilo klausimas, kaip ieškovai galėjo įgyvendinti patalpos perdavimą pagal aktą, jeigu teigia, kad jos nėra. Teigiant, kad ieškovai neatlygintinai leido naudotis nuosavybės dalimi, ieškovai patikslintu ieškiniu iš esmės pripažįsta, kad tarp šalių egzistuoja panaudos teisiniai santykiai. Tačiau kyla klausimas, ar ieškovas leido naudotis patalpa, pažymėta indeksu 4-10, ar leido naudotis patalpos erdve. Ieškovas V. P. nurodė, kad „R. B. ir R. B. paprašė laikinai ieškovų leisti jiems savo veiklai vykdyti naudotis šia patalpa ir patys po sutarties pasirašymo išardė gipso kartono konstrukcijas, skyrusias patalpą 4-10 nuo 2-3“. Patalpos konstrukcijos buvo išardytos ieškovų leidimu po sutarties pasirašymo. Atsakovai nurodė, kad jie nebuvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi ir negalėjo po šios sutarties pasirašymo atlikti kažkokius veiksmus su patalpa. Jie (atsakovai) tapo pastato bendraturčiais tik 2016 m., o iki tol dirbo O. U. IĮ, kuri buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi. Iš ieškovų nurodytų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad 2008 m. O. U. ir E. U. buvo perduota patalpa ir leista atlikti patalpos pertvarkymą. Po 2008 m. birželio 13 d. ieškovų leidimu ir pritarimu patalpos Nr. 4-10 konstrukcijos buvo nugriautos, buvo padidintos patalpos Nr. 2-3 plotas ir vėliau (2016 m.) pagal sandorius perduota atsakovams. Nuo 2016 m. ieškovai jokių pretenzijų nereiškė ir sutiko su tuo, kad toks patalpų perdavimas buvo teisėtas. Jie (atsakovai) nebuvo ieškovų ir O. U. ir E. U. susitarimo šalimi ir gavo patalpą Nr. 2-3 būtent tokio dydžio, kokia yra šiuo metu. Per šį laikotarpį patalpa Nr. 4-10 buvo iš esmės pagerinta. Jame buvo atliktas remontas, įmontuota brangi virtuvinė technika. Ieškovų reikalavimas atstatyti patalpos konstrukcijas (sienas) susijęs su neproporcinga žala jų (atsakovų) turtui. Jeigu ieškovai turėjo omenyje, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, jie turi būti įpareigoti pateikti jos kopiją proceso dalyviams susipažinti. Iš kitos pusės, nesant duomenų, kad patalpos panaudos sutarties šalys susitarė dėl panaudos termino, laikytina, kad šis susitarimas buvo neterminuotas. Paprastai, kad tarp šalių egzistavo prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovų teisės nutraukti panaudos sutartį prieš terminą apribotas. Ieškovai privalo motyvuoti savo reikalavimą nutraukti panaudos sutartį. Neprašant nutraukti panaudos sutarties, ieškovai negali reikalauti iškeldinti jų iš neegzistuojančios patalpos. Taip pat ieškovai teigia, kad po neatlygintino patalpos perdavimo jiems (atsakovams), patalpos konstrukcijos buvo išardytos, tai apie kokią panaudos sutartį, atsakovų vertinimu, galima kalbėti. Iš esmės ieškovai pripažįsta, kad atsisakė nuo patalpos Nr. 4-10 valdymo ir perdavė ją atsakovams, tik šis susitarimas nebuvo įformintas. Atsakovai nesutiko su ieškovų argumentais, kad patalpa, pažymėta plane indeksu 4-10, priklauso jiems nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.12–4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais ir antraeilius. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovų teigimu, pastato patalpa yra pastato (daikto) dalis, pagrindinio daikto priklausinys. Viešajame registre, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – kavinė, unikalus Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuota 16 atskirų negyvenamosios paskirties patalpų. Taip pat viešajame registre įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį pastatą – K. M. gintaro galerijai-muziejui 16/100 dalių kavinės-baro; sutuoktiniams R. B. ir A. B. 30/100 dalių kavinės-baro; sutuoktiniams S. P. ir V. P. 38/100 dalys kavinės-baro; sutuoktiniams M. S. ir G. V. S. 16/100 dalių kavinės-baro. VĮ Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra turtinis vienetas, jis nėra atidalytas, bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka 2008 m. birželio 13 d. nusistatė naudojimosi bendru turtu tvarką, todėl bendraturčių dalys šiame turto objekte yra realiosios dalys, kurios parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Patalpa Nr. 4-10 nėra atskiras turto objektas ir ieškovai turėjo teisę šią patalpą valdyti. Nuo savo teisės valdyti šią patalpą ieškovai atsisakė tuo metu, kai leido iš patalpų Nr. 4-10 ir Nr. 2-3 sukurti vieną patalpą Nr. 2-3, kuria naudojosi E. U. ir O. U., ir kuri pagal sandorius 2016 m. perduota jiems (atsakovams). Atsakovai teigia, kad jie teisėtai naudojasi visa pastato dalimi, plane pažymėta indeksais 4-10 ir 2-3.

Šalies argumentai

3. Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašo: 1) pripažinti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p., pagal kurį sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko: 38/100 dalys kavinės-baro, ir sutarta, kad jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m), iš dalies negaliojančiu ir išdėstyti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.2 punktą ir 6.3 punktą nauja redakcija: 6.2. Sutuoktiniams E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 30/100 dalių kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 2-1 (30,66 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13 kv. m), 1/1 dalimi 2-6 (18,77 kv. m), dalies plotas: 60,41 kv. m; 6.3. Sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m). Dalies plotas: 49, 14 kv. m; 2. priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2007 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 1/4 dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). G. G. pagal 1994 m. kovo 13 d. priėmimo-perdavimo aktą įgijo 1/4 dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1995 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 2004 m. sausio 13 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-502/34/2004 m įgijo 1/4 dalis pastato (duomenys neskelbtini). K. M. gintaro galerija-muziejus nuosavybės teise 2006 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 1/4 dalis pastato (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 13 d. pastato bendraturčiai sudarė sutartį, pagal kurią susitarė perskaičiuoti pastato dalis, nustatyti naudojimosi ir valdymo pastato patalpomis tvarką, nusistatyti nuosavybės teisės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šios sutarties 6 punkte nurodyta, kad 6.1. K. M. gintaro galerijai-muziejui nuosavybės teise atiteko: 16/100 dalių kavinės-baro. Įmonė naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 1-1 (5,73 kv. m), 1/1 dalimi 1-2 (15,93 kv. m), 1/1 dalimi 1-3 (6,59 kv. m). Dalies plotas: 28,25 kv. m. 6.2 puntu sutuoktiniams E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 30/100 dalių kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m), 1/1 dalimi 2-6 (10,68 kv. m) Dalies plotas: 52,32 kv. m. 6.3.Sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m). Dalies plotas: 65,12 kv. m. 6.4. G. G. nuosavybės teise atitenka: 16/100 dalių kavinės-baro. Jis naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 3-1 (7,86 kv. m), 1/1 dalimi 3-2 (13,56 kv. m), 1/1 dalimi 3-3 (6,44 kv. m). Dalies plotas: 27,86 kv. m. Po šios sutarties sudarymo E. U. ir O. U. toliau naudojosi patalpa, kurios faktinis plotas yra 18,77 kv. m (vientisa patalpa, plane pažymėta patalpa 2-6 (10,68 kv. m) ir patalpa 4-10 ( 8,09 kv. m). 2016 m. lapkričio 7 d. G. G. savo pastato dalį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido M. S. ir G. S.. 2015 m. lapkričio 10 d. E. J. U. mainų sutartimi Nr. MV7-8306 perleido R. B. ir A. B. nuosavybės teisę į 3/20 dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 13 d. O. U. dovanojimo sutartimi Nr. Nr. DR-1772 perleido A. B. nuosavybės teisę į 3/20 dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 6 d. A. B. dovanojimo sutartimi Nr. DR-4814 perleido R. B. nuosavybės teisę į 3/20 dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytus sandorius sutuoktiniai R. B. ir A. B. kartu įgijo 30/100 dalis turto, adresu (duomenys neskelbtini) ir perėmė valdymui patalpas pažymėtas plane indeksu 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m), 1/1 dalimi 2-6, kurios faktinis plotas yra 18,77 kv. m. Faktinis dalies plotas: 60,41 kv. m. Atsakovų teigimu, patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, pastate, esančio adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo, visada egzistavo pastato dalis, kurios plotas 18,77 kv. m. Iš pastato patalpų eksplikacijos ir patalpų plano matyti, kad patalpa, pažymėta indeksu 4-10, neatskiriamai susijusi su gretima patalpa, pažymėta indeksu 2-6, kuriame įrengta kavinės virtuvė, todėl jos vienos perleidimas praktiškai būtų netikslingas bei neįmanomas. Kadangi pastato paskirtis yra kavinė-baras, R. B. ir A. B. panaudos sutarties pagrindu perdavė IĮ A. B. firmai neatlygintinai naudotis, pastato 1 aukšto dalis, plane pažymėtos indeksais 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m), 1/1 dalimi 2-6 (10,68 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m). Dalies plotas: 60,41 kv. m. Atsakovai nurodo, jog 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p., kuriame nustatyta, kad sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro ir jie naudosis kavinės-baro patalpa plane, pažymėta indeksu 4-10 (8,09 kv. m), dalis dėl nurodytos patalpos valdymo yra negaliojantis, nes šioje dalyje sutartis buvo sudaryta dėl akių, o sutarties šalys nesiekė jokių teisinių padarinių, tai yra sutarties šalys nesiekė perduoti V. P. ir S. P. neegzistuojančią patalpą 4-10. Ginčo dėl faktiškai neegzistuojančios patalpos naudojimosi nebuvo iki tol, kol ieškovai 2021 m. balandžio mėn. nesikreipė į pastato bendraturčius dėl sutikimo statyti naują statinį (įteisinti savavališkai pastatytą statinį) valstybinės žemės sklype, kurį pastato bendraturčiai naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Negavę pastato bendraturčių sutikimo, ieškovai kreipėsi į teismą. Civilinė byla Nr. e2-358-637/2022 išnagrinėta, ieškinys atmestas (teismo sprendimas įsiteisėjo). 2021 m. balandžio 2 d. ieškovai pateikė jiems (atsakovams) reikalavimą išsikelti iš savavališkai užimtos patalpos, o būtent iš patalpos plane, pažymėtos indeksu 4-10. Kadangi jie (atsakovai) atsisakė vykdyti nepagrįstą reikalavimą, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovai nurodė, jog ieškovų ieškinys negali būti tenkintas, nes nėra ginčo objekto – patalpos, pažymėtos indeksu 4-10. 2022 m. kovo 29 d. antstolis J. P. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kad užfiksuoti esamą situaciją: ar pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte yra patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m, kurio metu buvo atlikta faktinės būklės foto fiksavimas. Iš antstolio prie protokolo pridėtos fotofiksacijos matyti, kad patalpos, kuri pažymėta indeksu 4-10, nėra. Patalpoje, kuri plane pažymėta indeksu 4-10, iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo buvo sumontuoti vandentiekio ir elektros apskaitos prietaisai, kurie liko iki šiol ir kuriomis naudojasi atsakovai, o ieškovai savo inžinerines komunikacijas perkėlė į kitą vietą. Jie (atsakovai) iš E. U. sužinojo, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai susideda iš atskirų pastatų-kioskų, kurie iki 2008 m. sausio 7 d. atliktuose naujuose kadastriniuose matavimuose, pastato patalpų eksplikacijoje buvo pažymėti indeksu: 2-1 (23,04 kv. m), 2-2 (5,13 kv. m), 2-3 (13,10 kv. m) (naudotojai – O. U. ir E. U., 30,75 proc.); 4-1 (25,34 kv. m), 4-2 (12,00 kv. m), 4-3 (6,47 kv. m), 4-4 (2,14 kv. m), 4-5 (3,95 kv. m) (naudotojai V. P. ir S. P., 37,13 proc.); 3-1 (7,86 kv. m), 3-2 (13,56 kv. m) (naudojosi – G. G., 16 proc.); 1-1 (5,73 kv. m), 1-2 (15,93 kv. m) (naudotoja – K. M. gintaro galerija, 16 proc.). Patalpa, kuri susidėjo iš patalpų 2-4 (22,41 kv. m); 4-6 (6,03 kv. m); 4-7 (2,16 kv. m) ir 3-3 (13,56 kv. m) bendraturčiai naudojosi bendrai. Patalpa, plane pažymėta indeksu 2-4, buvo vidinis kiemas, kol pastato bendraturčiai nenusprendė uždengti patalpų erdvę stogu. Vėliau pastato bendraturčiai įrengė patalpas, pažymėtas plane indeksu: 4-6 ir 4-7, kuriomis naudojosi V. P. ir S. P.; 2-4 naudojosi O. U. ir E. U.; 3-1 naudojosi G. G.. Taip pat buvo atliktas patalpų nuo 4-1 iki 4-7 perplanavimas. Teigia, jog 2007 m. pastato bendraturčiai nutarė atkurti istorinį objektą– viešbutį „A“. Tam reikėjo gauti atitinkamų institucijų pritarimą, paruošti projektus. Kadangi bendraturčių dalys pagal pirkimo-pardavimo sutartis buvo lygios, o faktiškai jie naudojosi patalpomis, kurių kiekvienam priklausantis bendras plotas neatitiko turimai turto daliai, pastato bendraturčiai nutarė perskaičiuoti pastato dalis ir nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, išsaugojant iki 2008 m. faktiškai egzistuojantį proporcingumo principą. Pastato bendraturčiai norėjo užfiksuoti valdomų patalpų proporcijas tam, kad jas perkeltų į būsimą pastatą – „A“ viešbutį. Patalpa 3-3 buvo padalinta į dvi dalis: 1-3 (6,59 kv. m) ir 3-3 (6,44 kv. m). Kadangi likusios patalpos 2-4 padalinti tarp E. U. ir O. U. bei V. P. ir S. P. nebuvo įmanoma be žalos turtui, buvo nutarta plane pažymėti patalpa 4-10, kuri faktiškai neegzistavo, tačiau duodavo formaliai išlaikyti V. P. ir S. P. dalis pastate. Kas ir su kuo iš VĮ Registrų centro darbuotojais susitarė dėl fiktyvaus kadastrinių matavimų atlikimo, E. U. neatskleidė. Patalpų naudojimo proporcingumas išsaugotas po naujų kadastrinių matavimų atlikimo ir 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo. Patalpos, kurios faktinis plotas 18,77 kv. m, plane pažymėta indeksais 2-6 ir 4-10, paskirtis ir valdytojas po atlikto kadastrinio matavimo ir 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo nepasikeitė. Jos paskirtis – maisto paruošimo patalpa, jos valdytojais liko O. U. ir E. U.. Atsakovai nurodė, kad neįrengė ir neperėmė valdymui patalpos, pažymėtos indeksu 4-10 (paskirtis-sandėlis), tai liudija šios faktinės aplinkybės: 1) nėra jokių duomenų, kas ir kada įrengė patalpą 4-10. 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys iki ir po sutarties sudarymo buvo pastato bendraturčiai. Iki sutarties sudarymo formaliai nė vienas bendraturtis neturėjo jam priskirtos pastato patalpos ir dėl šios priežasties bet kokia pastato viduje statyba buvo įmanoma tiktai visų bendraturčių sutikimu. Tokių duomenų nėra; 2) patalpa 4-10 (sandėlis) jokio funkcinio ryšio su V. P. ir S. P. priklausančiomis patalpomis neturi. Iš pastato patalpų eksplikacijos matyti, kad V. P. ir S. P. be jų sutikimo patekti į savo patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, negali; 3) 2015 m. balandžio 14 d. V. P. ir S. P. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/04/14 pagrindu suteikė nuomininkui UAB „Toringa“ teisę valdyti 40,18 kv. m maitinimo paskirties patalpas bei įstiklintą lauko terasą, kas atitinka jų daliai iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo (173,55 kv. m/ x 0,25 ). 2018 m. spalio 1 d. V. P. ir S. P. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. SAK/2018-01 pagrindu suteikė nuomininkui UAB „Toringa“ teisę valdyti 57,03 kv. m maitinimo paskirties patalpas bei įstiklintą lauko terasą. Atsakovai pažymi, kad pagal 2008 m. birželio 13 d. sutartį V. P. ir S. P. atiteko 38/100 pastato dalis arba 65,95 kv. m pastato ploto, o pagal 2018 m. spalio 1 d. nuomos sutartį jie nuomininkui perdavė 57,03 kv. m, kas atitinka faktiškai jiems priklausantį pastato plotą (65,95 kv. m – 8,09 kv. m). Iš 2018 m. spalio 1 d. nuomos sutarties priedo Nr. 2 (patalpų planas) matyti, kad patalpų nuomotojai perdavė patalpų nuomininkui patalpas, plane pažymėtas indeksais: 4-1 (21,02 kv. m), 4-4 (2,14 kv. m), 4-8 (1,99 kv. m), 4-9 (31,88 kv. m), o patalpa, pažymėta indeksu 4-10 (8,09 kv. m), perduota nebuvo. Atsakovai nurodė, kad 2009 m. balandžio 22 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2009-0017, pagal kurią V. P. ir S. P. (žemės nuomininkai) buvo išnuomota 0,0609 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0231 ha. Žemės sklypo dalys kiekvienam pastato bendraturčiui nustatytos, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio turto (pastato) dalis. Kadangi ieškovai sudarė su UAB „Toringa“ patalpų nuomos sutartį, Valstybinės žemės nuomos sutartis su jais buvo nutraukta ir nuomininko teisės atskiru susitarimu 2019 m. rugsėjo 3 d. perleistos UAB „Toringa“. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimai liudija, kad po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Toringa“ sudarymo ieškovams nebeliko valdyme jokių patalpų. Taip pat iš pastato eksplikacijos matyti, kad patalpa, pažymėta indeksu 4-10, jokio funkcinio ryšio su kitomis ieškovams priklausančiomis patalpomis neturi. Tai yra jie negalėjo naudotis nurodyta patalpa, nes jie negalėjo į ją patekti. 2008 m. birželio 13 d. sutarties sąlyga dėl patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, perdavimo ieškovams valdymo teise buvo niekinė arba negaliojanti, nes buvo sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių – patalpų perdavimo valdymui, kadangi neįmanoma perduoti patalpos, kuri de jure neegzistavo. Atsakovų teigimu, nuo 2016 m. jie yra pastato bendraturčiai ir atsakingai pareiškia, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, kuri de jure pagal 2008 m. birželio 13 d. perduota ieškovams, o de facto nebuvo įkurta ir atitinkamai negalėjo būti 2008 m. birželio 13 d. sutarties dalyku, jo perleidimas valdymo teise ieškovams negalėjo būti įgyvendintas. Atsakovų įsitikinimu, kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota bei apmatuota patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryti dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavo savo pareigomis. Tačiau suėjus 15 metų nėra galimybės jos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prieš susitarimo sudarymą visų daikto bendrasavininkių dalys buvo lygios. Susitarimo šalys susitarė dėl naudojimosi tvarkos ir atitinkamai dėl dalių bendrajame daikte perskaičiavimo. Sutartyje nėra jokių duomenų dėl kompensacijos, o tai reiškia, kad sutarties šalys daikto perskaičiavimus atliko neatlygintinai. Ginčo sutarties dalis dėl patalpos 4-10 perdavimo nebuvo realiai vykdoma, jokių padarinių jos sąlygos sutarties šalims nesukūrė. Nagrinėjamu atveju po ginčo sutarties sudarymo ieškovams pastato izoliuota nekilnojamojo turto dalis – patalpa 4-10, nebuvo perduota, nes ji nebuvo sukurta ir de facto neegzistavo. Atsakovų vertinimu, akivaizdu, kad 2008 m birželio 13 d. sutarties pasirašymo metu notarei nebuvo atskleista, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m, neegzistuoja, nes sutarties šalys pateikė teismui pastato pirmojo aukšto patalpų eksplikaciją, kuri neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovų manymu, galima konstatuoti, kad realių sutarties padarinių dėl sutarties dalies ieškovams perdavimo valdyti patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, neatsirado: E. U. ir O. U., o vėliau jie (atsakovai), toliau naudojosi vientisa patalpa, kurios faktinis plotas 18,77 kv. m ( 2-6 ir 4-10), ją prižiūrėjo, remontavo. Be to, nors formaliai ginčo patalpa 4-10 yra atskira pastato patalpa, pagal patalpų eksplikaciją ji neatskiriamai susijusi su gretima patalpa 2-3 ir 2-6, kuriose įrengti virtuvė ir sanitarinis mazgas, todėl jos vienos perleidimas praktiškai būtų netikslingas; ieškovai iki 2021 m. balandžio mėn. nereiškė pretenzijų dėl patalpos perdavimo. Tikroji sutarties šalių valia buvo ne patalpos 4-10 perleidimas ieškovams, o regimybės, kad ieškovai naudojosi didesnės pastato ploto dalimi, todėl ateityje galėjo pretenduoti į didesnę ploto dalį statant viešbutį „A“. Tokiu būdu 2008 m. birželio 13 d. sutarties dalis dėl patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, perdavimo ieškovams yra niekinė, nes buvo sutarties šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių dėl patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, perdavimo ieškovams. Dėl patalpų kadastrinių matavimų panaikinimo atsakovai nurodė, kad VĮ Registrų centro NT RDB duomenimis (NT registras Nr. 50/122150, išrašo 10.5 punktas), pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko (kadastro žyma) Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, įregistravimo pagrindas: 2008 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Įrašas galioja nuo 2008 m. balandžio 29 d. Kadastrinių matavimo metu užfiksuota, kad pastato I aukšte yra patalpa Nr. 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m. Patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryta dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavo savo pareigomis. Iš tikrųjų ieškovas V. P. savo patikslintame ieškinyje pripažino, kad patalpa Nr. 4-10 de facto neegzistuoja. Jo teigimu, iš karto po 2008 m. birželio 13 d. sutarties pasirašymo, patalpa buvo neatlygintinai perduota atsakovams, kurie išardė gipso kartono konstrukcijas. Akivaizdu, kad ieškovai kardinaliai pakeitė savo poziciją dėl patalpos buvimo – nuo „patalpa yra ir turi būti grąžinta“ iki „patalpos nėra ir įpareigoti R. B. ir A. B. netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą patalpoje 4-10, 8,09 kv. m dydžio, esančioje pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Atsakovai nurodė, kad 2023 m. vasario 7 d. patikslintu ieškinio II p. prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis. Atsakovai visiškai sutinka su trečiojo asmens VĮ Registrų centro atsiliepimo argumentais, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nukreiptas į trečiąjį asmenį. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, sumokėjo 56,24 Eur avansą, tačiau įmonės darbuotojai telefonu informavo, kad be visų patalpų savininkų sutikimo atlikti pastato 1 aukšto kadastrinius matavimus neturi pagrindo. 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje VĮ Registrų centro atstovas pritarė šiai pozicijai. Atsakovai mano, kad VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų pakeitimas ar panaikinimo yra už šios bylos nagrinėjimo ribos. Todėl atsakovai atsiėmė savo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Atsiliepimas

4. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo šalims nebuvo nustatytos realiosios nuosavybės dalys, t. y. visi bendrasavininkai nuosavybės teise valdė tik po tam tikrą idealiąją dalį, kas akivaizdu, kad trukdė tinkamam turto naudojimui. Bendru šalių susitarimu dar iki sutarties pasirašymo 2008 m. sausio 3 d. buvo parengti nauji kadastriniai matavimai ir 2008 m. sausio 7 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Jie iki šiol nepanaikinti ir yra galiojantys. Šalių valia dėl pastato dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo buvo įforminta notarine tvarka. Atsakovų teiginys, kad niekada nebuvo tokios 8.09 kv. m dydžio ginčo patalpos 4-10 neatitinka tikrovės, nes pertvaros pagal kadastro duomenų bylą buvo, tik R. B. ir A. B. paprašė laikinai ieškovų leisti jiems savo veiklai vykdyti naudotis šia patalpa ir patys po sutarties pasirašymo išardė gipso kartono konstrukcijas, skyrusias patalpą 4-10 nuo 2-3. Ieškovai teigia, kad jie niekada nebuvo atsisakę atsakovų naudai jiems priklausančios nuosavybės dalies, taip pat jos nepardavė atsakovams ar kitu būdu perleidę. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. pradžioje paprašė atsakovų atlaisvinti patalpą 4-10, įrengti įėjimą į ją iš patalpos 4-8 bei atstatyti išgriautas gipso kartono konstrukcijas, tačiau atsakovai nesutiko manydami, kad patalpą jie galėjo užvaldyti prieš jų (ieškovų) valią, nes ja ilgai naudojosi, todėl buvo pareikštas ieškinys teismui dėl jų iškeldinimo iš patalpos 4-10. Atsakovų argumentas, kad 2008 m. birželio 13 d. sutartis yra tariamas sandoris, prieštarauja praktikai šiuo klausimu. Visos šalys 2008 m. birželio 13 d. sutartį vykdė. Atsakovai taip pat pripažino šios sutarties tikrumą, nes ne tik kad sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau ji buvo fiksuojama ir vėlesniuose sandoriuose, kuriuos šalys sudarinėjo su trečiaisiais asmenimis. Pvz., 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp O. U. ir A. B. patvirtina, kad šalys sutartį pripažino ir jos laikėsi. Visos 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys siekė tinkamai įforminti jiems priklausančias nuosavybės dalis ir nusistatyti, kas kokiomis patalpomis naudojasi. Tokiu būdu, sutartis atitiko suderintą šalių valią ir jų nuosavybės dalį turte, todėl toks sandoris negali būti pripažintas tariamu. Atsakovai negali įgyti nuosavybės kito asmens sąskaita. Jų suformuluotas ieškininis reikalavimas yra ydingas. Pirma, teismo kompetencijai nėra priskirta galimybė pakeisti sutarties turinį, antra, jeigu atsakovų ieškovų nuosavybė atimama 8,09 kv. m dydžio patalpa 4-10, tai atitinkamai turi keistis ir jų nuosavybės dalis, o ji gali pasikeisti tik atidalinant jiems priklausančią nuosavybės dalį, išmokant jiems piniginę kompensaciją. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad atsakovai yra praleidę ieškinio senaties terminą sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovai patys buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi, šios sutarties neginčijo ir sudarydami 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir įregistravimo pagrindas: 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, apylinkės teismo sprendimas 2015 m. kovo 9 d. Nr. 2-1671- 323/2015. Analogiškai yra nurodyta ir 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartyje. Tokiu būdu, atsakovams visada buvo žinoma, kad patalpa, kuria jie naudojasi, jiems nuosavybės teise nepriklauso ir negali priklausyti dėl notarinio šalių susitarimo ir kiekvienam iš bendraturčių priklausančios nuosavybės dalies. Atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su motyvais, kad neva tai po 2008 m. birželio 13 d. sutarties pasirašymo nepasikeitė patalpos valdytojas ir paskirtis, kad, jų nuomone, V. P. ir S. P. neįrengė ir neperėmė valdyti patalpos 4-10, neturi jokios įtakos sprendžiant šį ginčą.

5. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis (registro įrašo Nr. 50/122150) pastatas – kavinė-baras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis: 1) 16/100 dalys nuo 2016 m. lapkričio 23 d. M. S. ir G. V. S. (įregistravimo pagrindas: 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R-3163, 2016 m. lapkričio 7 d. pažyma dėl klaidos Nr. R-3165, 2016 m. lapkričio 21 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. R-3291; 2) 15/100 dalys nuo 2016 m. spalio 20 d. R. B. (įregistravimo pagrindas: 2016 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartis Nr. DR-4814); 3) 15/100 dalys nuo 2015 m. lapkričio 10 d. A. B. ir R. B. (įregistravimo pagrindas: 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartis Nr. MV7-8306); 4) 16/100 dalys nuo 2011 m. spalio 28 d. UAB „Gintaro galerija“ (įregistravimo pagrindas: 2006 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JP-6023, 2006 m. liepos 11 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. JP-6063, 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, 2010 m. gruodžio 10 d. vienintelio akcininko sprendimas, 2010 m. gruodžio 10 d. vienintelio akcininko sprendimas, 2010 m. gruodžio 22 d. perdavimo-priėmimo aktas); 5) 38/100 dalys nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. S. P. ir V. P. (įregistravimo pagrindas: 2007 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 905, 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406). Registro duomenimis, į Nekilnojamojo turto kadastrą nuo 2008 m. balandžio 29 d. įrašyti patikslinti pastato kadastro duomenys, nustatyti 2008 m. sausio 3 d. (įregistravimo pagrindas: 2008 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (toliau – 2008 m. sausio 3 d. byla)). Registrų centro Klaipėdos filialo matininko sudarytos 2008 m. sausio 3 d. bylos duomenimis, pastato bendras plotas yra 173,55 kv. m. Pagal 2008 m. sausio 3 d. bylos duomenis po kadastro duomenų tikslinimo pastato bendras plotas sumažėjo 4.93 kv. m. Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. įregistruota 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, sudaryta tarp tuo metu buvusių pastato bendraturčių S. P. ir V. P., G. G. ir J. G., E. J. U. ir O. U., K. M. gintaro galerijos-muziejaus, dėl pastato dalių perskaičiavimo, naudojimosi tvarkos ir valdymo nustatymo. R. B. ir A. B. 30/100 dalių pastato įgijo 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutarties Nr. MV7-8306 ir 2016 m. spalio 6 d. Dovanojimo sutarties Nr. DR-4814 pagrindu, pagal kurias nuosavybės teisė kildinama iš E. J. U. ir O. U. priklausiusios pastato dalies. Pažymi, kad Registrų centro matininkas, atlikęs pastato kadastrinius matavimus, sudarė 2008 m. sausio 3 d. bylą pagal faktiškai nustatytus pastato kadastrinių matavimų duomenis ir savo parašu patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Jokių neteisėtų matininko veiksmų nenustatyta. Juo labiau, kad ir pastato bendraturčiai daugiau nei 10 metų jokių pretenzijų nei matininkui, nei Registrų centrui dėl 2008 m. sausio 3 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrįstumo nereiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priešieškinio dalį, kuria atsakovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nutraukti; kitą priešieškinio dalį atmesti. Teismas nutarė priteisti valstybei iš ieškovės S. P. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti valstybei iš ieškovo V. P. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti valstybei iš atsakovės A. B. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti valstybei iš atsakovo R. B. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grąžinti atsakovams A. B., R. B. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 (mokėtojas A. Ž., pradinis mokėtojas V. Ž.), žyminio mokesčio užduoties kodas ZL26240. Pagrindiniai teismo argumentai:

6.1. Teismas atkreipė dėmesį, jog bendraturčiai 2008 m. birželio 13 d. sutartimi sutarė perskaičiuoti bendraturčių pastato dalis bei nustatyti naudojimosi ir valdymo pastato patalpomis tvarką. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog išskiriant patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, ieškovų vardu būtų registruota nuosavybės teisė į ją, nėra.

6.2. Teismas pažymėjo, jog bendraturčių dalys turto objekte – (duomenys neskelbtini), yra realiosios dalys, kurios parodo, kokia konkrečia daikto dalimi koks bendraturtis naudojasi. Vadinasi, bendraturčiams neišsprendus turto atidalijimo klausimo, visi bendraturčiai yra pastato bendrasavininkai, dėl to vienas bendraturčių neįgyja pagrindo reikalauti kito bendrasavininko atlaisvinti patalpų negatorinio ieškinio pagrindu.

6.3. Teismas, įvertinęs, jog atsakovai šio priešieškinio reikalavimo nepalaikė, buvo išreiškę atsisakymą nuo jo, taip pat įvertinęs, kad viso proceso metu atsakovus atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, sprendė, kad yra pagrindas nutraukti bylos dalį, kuria atsakovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, atsisakius ieškinio.

6.4. Teismas nurodė, VĮ Registrų centro matininkės parengti bei pasirašyti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, jie yra galiojantys ir nenuginčyti. Pastebėjo, kad nors atsakovai teigė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti dėl akių, t. y. patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryta dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavus savo pareigomis, nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų tokiems atsakovų teiginiams pagrįsti.

6.5. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina tarp ieškovų ir E. J. U. buvus susitarimą leisti E. J. U. naudotis ginčo patalpa. Pažymėjo, kad visos sutarties šalys sutartį vykdė, ją registravo, jos sąlygas perkėlė į kitas sutartis ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai kokiu nors būdu būtų išreiškę atsisakymą naudotis patalpomis, pažymėtomis 4-10, kaip tai numatyta 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 punkte.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

7. Apeliantai1 (ieškovai) S. P. ir V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Iki 2008 m. birželio 13 dienos sutarties pasirašymo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė būtent tik idealioji pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, t. y. 1/4, o pasirašius 2008 m. birželio 13 d. sutartį, jau buvo įregistruota realioji turto dalis, kuri būtent ir įrodo, kas ir kokiomis dalimis turte naudojasi.

7.2. Iš teismo sprendimo turinio neįmanoma suprasti, ko neįrodė ieškovai.

7.3. Teismas paliko situaciją, kai pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų bazę pastate, adresu (duomenys neskelbtini), patalpa, kurios indeksas 4-10 yra, tačiau kas turi teisę ja naudotis, teismas taip ir paliko neišsprendęs.

7.4. Visiškai lieka nesuvokiamas teismo sprendimo argumentas atmetant ieškinį, jog „bendraturčiams neišsprendus turto atidalijimo klausimo, visi bendraturčiai yra pastato bendrasavininkai, ko pasekoje vienas bendraturčių neįgyja pagrindo reikalauti kito bendrasavininko atlaisvinti patalpų negatorinio ieškinio pagrindu“.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime atsakovai su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Atsakovų teigimu, 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas.

8.2. Teigia, jog galima sutikti su teismu, kad patalpa, pažymėta indeksu 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m, kaip atskiras turto objektas nebuvo suformuotas, šalys įgijo teisę į pastato dalį, o bendru susitarimu nutarė, kas ir kokiomis patalpomis naudosis. Ieškovai nėra patalpos savininkai, jie turėjo teisę patalpą, pažymėta indeksu 4-10 valdyti, kol savo noru neatsisakė nuo valdymo ir neperdavė valdymo teisę E. U. ir O. U..

8.3. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovai bei E. U. ir O. U., gavę kitų bendraturčių pritarimą, nutarė pakeisti notaro patvirtintą susitarimą dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Ginčo tarp bendraturčių nebuvo ir tai liudija, kad toks susitarimas atitiko bendraturčių interesus.

8.4. Atsakovai mano, kad nesant patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m, ieškovai neturėjo teisinio pagrindo remtis CK IV knygos normomis. Ieškovai iš esmės nori, kad jiems būtų grąžinta ne patalpa, o patalpoje Nr. 2-6 erdvė, kurios plotas 8,09 kv. m.

Šalies argumentai

9. Apeliantai2 (atsakovai) A. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinis ir šioje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Atsiliepimas

9.1. Atsakovai nurodė, kad neatliko jokių perplanavimo darbų patalpoje, pažymėta indeksu 2-6, kurios faktinis plotas yra 18,77 kv. m ir kurioje buvo ir iki šiol įrengta kavinės plovykla.

9.2. Atsakovai savo reikalavimą grindė tuo, kad nei iki ginčijamo sandorio sudarymo, nei po to, jokios patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo; po ginčijamo sandorio sudarymo E. U. ir O. U. valdomų patalpų plotas nepasikeitė ir buvo perduota atsakovams be jokių pakeitimų. Dėl šios priežasties, atsakovų manymu, tariamojo sandorio požymių nustatymo kontekste, esminę reikšmę turėjo aplinkybės, susijusios su patalpos įrengimu, matavimo rezultatų objektyvumu ir patalpos perėmimu ieškovų valdymui.

9.3. Atsakovų manymu, negalima atlikti patalpos, kurios nėra, kadastrinius matavimus.

9.4. Atsakovai po nekilnojamojo turto įsigijimo perėmė sandorio sudarymo metu faktinę ir iki šiol egzistuojančią patalpų naudojimosi tvarką, kuri iš esmės skiriasi nuo 2008 m. birželio 13 d. sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos sąlygų. Kadangi jiems buvo žinomos faktines aplinkybės, susijusios su patalpų eksplikacija bei paskirtimi, jie net negalvojo, kad kažkas gali reikšti pretenzijas dėl patalpos, kurios niekada nebuvo.

9.5. Iš ieškovo V. P. parodymų matyti, kad sudarant ginčijamą sutartį buvo žinomas jos laikinas pobūdis, nes šalys šiuo sandoriu ketino užtikrinti dalių proporciją būsimam viešbučio „A“ atkūrimui. Be to, iš ieškovų ir liudytojo parodymų matyti, jog turint patalpą, kurios plotas 8,09 kv. m sandėliavimui, ieškovai nutarė išsinuomoti dar kitą patalpą iš K. M. valdomų patalpų ir mokėjo nuomos mokesčius.

9.6. Atsakovai mano, kad jeigu teismas sprendė, kad nebuvo įrodytas 2008 m. birželio 13 d. sandorio ydingumas arba negaliojimas, teismas turėjo teisę išspręsti reikalavimo 2 punktą.

10. Atsiliepime ieškovai su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Visos 2008 m birželio 13 d. sutarties šalys sutartį vykdė, dėl to jo negalima vertinti kaip tariamą sandorį.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantų2 prašymas pripažinti negaliojančiu 2008 m birželio 13 d. sutarties 6.3 punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantai2 prašo priimti į civilinę bylą archyvinį dokumentą „Patalpų planas“.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei nauju pateiktu įrodymu, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantai2 nepagrindė būtinybės nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; nepagrindė, kad rašytiniai įrodymai siejasi su šalių teikiamais motyvais ginant savo interesus. Pažymėtina, kad apeliantų2 teikiamas įrodymas nėra tampriai susijęs su šioje civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais.

18. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų2 papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus ir juos grąžina.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure 2008 m. birželio 13 d. sutuoktinių S. P., V. P., įgaliotinis G. P., veikiantis įgaliojimo, pagrindu, G. G. asmeniškai ir J. G. vardu, veikiantis įgaliojimo pagrindu, sutuoktiniai E. J. U., O. U. ir K. M. gintaro galerija-muziejus, atstovaujama savininko K. M., sudarė sutartį, notarinio registro Nr. JP-8405, pagal kurią: 1. S. P., V. P., G. G., J. G., E. J. U., O. U. ir K. M. gintaro galerija-muziejus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), paskirtis: maitinimo, pažymėjimas plane: 1MIž, bendras plotas: 173,55 kv. m, tūris: 482 kub. m, toliau sutartyje vadinamas Daiktu. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. 50/122150. Sutarties 6 punktu bendraturčiai susitarė, jog bendraturčių susitarimu pastato dalys perskaičiuojamos. Bendraturčiai susitaria nustatyti naudojimosi ir valdymo pastato patalpomis tvarką ir nusistatyti nuosavybės teisės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje sekančiai:

1.2. K. M. gintaro galerijai-muziejui nuosavybės teise atitenka: 16/100 dalių kavinės-baro. Įmonė naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 1-1 (5,73 kv. m), 1/1 dalimi 1-2 (15,93 kv. m), 1/1 dalimi 1-3 (6,59 kv. m). Dalies plotas: 28,25 kv. m.

1.3. Sutuoktiniams E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 30/100 dalių kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m.), 1/1 dalimi 2-6 (10,68 kv. m.) Dalies plotas: 52,32 kv. m.

1.4. Sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m). Dalies plotas: 65,12 kv. m.

1.5. G. G. nuosavybės teise atitenka: 16/100 dalių kavinės-baro. Jis naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 3-1 (7,86 kv. m), 1/1 dalimi 3-2 (13,56 kv. m), 1/1 dalimi 3-3 (6,44 kv. m). Dalies plotas: 27,86 kv. m.

1.6. 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartimi, notarinio registro Nr. MV7-8306, E. J. U. perdavė A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 3/20 dalis pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į R. B. ir A. B. priklausantį butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pastatui – kavinei-barui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas: Sutartis, 2008 m. birželio 13 d., Nr. JP-8406; Apylinkės teismo sprendimas, 2015 m. kovo 9 d., Nr. 2-1671-323/2015 įrašas galioja: nuo 2015 m. gegužės 5 d. Įregistruota daikto daliai, kurios savininkas/(-ai) E. J. U. Asmeninė nuosavybė.

1.7. 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. DR-1772, O. U. padovanojo A. B. 15/100 dalį pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas: Sutartis, 2008 m. birželio 13 d., Nr. JP-8406; Apylinkės teismo sprendimas, 2015 m. kovo 9 d., Nr. 2-1671-323/2015 įrašas galioja: nuo 2015 m. gegužės 5 d. Įregistruota daikto daliai, kurios savininkas/(-ai) O. U.. Asmeninė nuosavybė.

1.8. Pagal 2022 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso: 16/100 pastato M. S. ir G. V. S.; 15/100 pastato R. B.; 15/100 pastato R. B. ir A. B.; 16/100 pastato UAB „Gintaro galerija“; 38/100 pastato S. P. ir V. P.. Pastatui Nr. 2399-3000-1010 nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, 2015 m. kovo 9 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1671-323/2015. Pastatui Nr. 2399-3000-1010 Kadastrinius matavimus atliko (kadastro žyma) Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, įregistravimo pagrindas 2008 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įrašas galioja nuo 2008 m. balandžio 29 d.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis nurodė, kad byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog išskiriant patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, ieškovų vardu būtų registruota nuosavybės teisė į ją, nėra. Dėl to, kad bendraturčių dalys pastate yra realiosios, kad bendraturčiai nėra išsprendę turto atidalijimo klausimo, nusprendė, jog ieškovai neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota bei išmatuota patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryti dėl akių ir patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, bendraturčiams susitarus perskaičiuoti dalis bendrame turte neegzistavo, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl tariamo sandorio atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Dėl apeliantų2 (atsakovų) apeliacinio skundo

3. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

4. Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.86 straipsnio nuostatas, yra pažymima, kad sandorio – kaip teisinio veiksmo, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, – esminis elementas yra tikras šalių ketinimas sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Veiksmai, kuriems trūksta šio esminio valios elemento, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas taikomas tais atvejais, kai asmenys, siekdami tam tikrų tikslų, imituoja sandorio sudarymą – atlieka išoriškai sandorį atitinkančius veiksmus, tačiau realiai nesiekia sukurti sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

5. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad bylose dėl sandorio pripažinimo tariamuoju įrodinėjimo objektą sudaro dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, turi būti nustatyta, ar po sandorio faktiškai atsirado jam būdingos teisinės pasekmės – ar šalys realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, būtina aiškintis tikrąją sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus bei tikslus. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tas, kad toks sandoris realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl tariamųjų sandorių taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti, kad sandoris buvo tariamasis, tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokiu pagrindu grindžia savo reikalavimus, o atsakovui tenka pareiga įrodyti ginčijamo sandorio realų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

7. Apeliantų2 (atsakovų) apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai savo reikalavimą grindė tuo, kad nei iki ginčijamo sandorio sudarymo, nei po to, jokios patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo; po ginčijamo sandorio sudarymo E. U. bei O. U. valdomų patalpų plotas nepasikeitė ir buvo perduota atsakovams be jokių pakeitimų. Apeliantai2 tikina, jog 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p., pagal kurį sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko 38/100 dalys kavinės-baro, ir sutarta, kad jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m) yra negaliojantis sandoris, sudarytas dėl akių.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinga teigti, kad šalys, sudarydamos 2008 m. birželio 13 d. sutartį, neketino sukurti teisinių santykių, kurių pagrindu jos būtų įgijusios (praradusios) tam tikras teises ir pareigas, tokių aplinkybių atsakovai šioje byloje neįrodė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2008 m. birželio 13 d. sutartį šalys realiai vykdė. Visos sutarties šalys ją registravo Nekilnojamojo turto registre, minėta sutartimi siekta sukurti teisinius padarinius, jie sukėlė teisines pasekmes šalims. Pažymėtina, jog šalys 2008 m. birželio 13 d. sutarties sąlygas perkėlė į kitas sutartis, kurias šalys sudarinėjo su trečiaisiais asmenimis, pvz., 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp O. U. ir A. B. (atsakovė) patvirtina, kad šalys sutartį pripažino ir jos laikėsi. Spręstina, kad 2008 m. birželio 13 d. sutartis atitiko suderintą šalių valią. Be to, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai kokiu nors būdu būtų išreiškę atsisakymą naudotis patalpomis, pažymėtomis 4-10, kaip tai numatyta 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 punkte.

9. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad šioje byloje įrodyta, jog 2008 m. birželio 13 d. sutartis buvo realiai vykdoma. Kadangi minėta sutartis vykdoma (su tam tikromis ieškinyje nurodytomis išimtimis), ji negali būti laikoma tariamu sandoriu, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi realių padarinių.

10. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. birželio 13 d. sutartį (6.3 punktą) atsisakė pripažinti tariamu ir negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu – aptartos aplinkybės (sandorių realus įvykdymas ir byloje nustatyta jų šalių valia bei tikslai, sandorius sudarant), siekiant teisinių pasekmių yra pakankamos patvirtinti pirmosios instancijos teismo išvadą.

11. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatytas šio konkretaus šalių ginčo faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoriu šalys realiai nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių, tik imitavo sandorius (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo ginčo sandorį (6.3 punktą) pripažinti tariamu ir negaliojančiu CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

12. Atsakovų (apeliantų2) teigimu (antrasis apeliacinio skundo ginčas), nors dėl naudojimosi bendruoju daiktu tvarkos pakeitimo nei CK 1.74 straipsnio 1 dalis, nei CK 4.81 straipsnis nereikalauja notarinės sandorio formos (tokiu susitarimu daiktinė (nuosavybės) teisė nėra perleidžiama, nekilnojamasis daiktas ar daiktinės teisės į jį iš esmės nėra suvaržomos), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastato bendraturčių susitarimas dėl patalpų naudojimo tvarkos buvo sudarytas notarine forma, nagrinėjamuoju atveju kilus ginčui tarp šalių, būtent teismas savo sprendimu galėjo pakeisti notarinės formos patvirtintą sandorį.

13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo.

14. Kitas aspektas tas, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

15. Akcentuotina, kad 2008 m. birželio 13 d. sutartyje (e. b., t. 1, b. l. 3-7) šalys laisva valia nustatė, kad sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai yra pasirašomi šalių, patvirtinami notariškai ir sudaro neatskiriamą šią sutarties dalį (9 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys sudarė 2008 m. birželio 13 d. sutartį ir jos 6.3 punktą laisva valia, atsakovai neginčijo minėtos sutarties 6.3 punkto iki pat šio ginčo, sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, sutartyje konkrečiai nurodyta, kas pagal nustatomą naudojimosi tvarką naudosis patalpa 4-10.

17. Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo metu egzistavo ginčo sandorio šalių nelygybė dėl tarpusavio teisių ir (ar) pareigų neatitikties. Nei viena šalis nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad viena ar kita sandorio šalis turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje, kad viena šalis nesąžiningai pasinaudojo atsakovų (apeliantai2) padėtimi ir dėl ginčijamo sandorio sąlygų atsakovai neturėjo galimybės derėtis.

18. Svarbu ir tai, jog CK 6.183 straipsnio 3 dalis nustato, jog notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ir papildyta tik notarine forma.

19. Pridėtina, kad prie 2008 m. birželio 13 d. sutarties buvo pridėtas pastato planas (e. b., t. 1, b. l. 8), jame aiškiai matyti, kad patalpa 4-10 egzistuoja. Kitas aspektas tas, kaip teisingai pastebėjo teismas, byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota bei apmatuota patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryti dėl akių ir patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, bendraturčiams susitarus perskaičiuoti dalis bendrame turte neegzistavo (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio 6.3. punktą teismas be kitų šalių sutikimo galėjo pakeisti ir išdėstyti jį nauja redakcija.

21. Atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliantų1 (ieškovų) apeliacinio skundo

22. Apeliantų1 (ieškovų) apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties pasirašymo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė būtent tik idealioji pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, t. y. ¼ dalis, o pasirašius 2008 m. birželio 13 d. jau buvo įregistruota realioji turto dalis, kuri parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Apeliantų manymu, iš teismo sprendimo turinio neįmanoma suprasti, ko neįrodė ieškovai. Teigiama, kad atmesdamas ieškinį teismas paliko situaciją, kai pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų bazę pastate, adresu (duomenys neskelbtini), patalpa, kurios indeksas 4-10, yra, tačiau kas turi teisę ja naudotis, teismas taip ir paliko neišsprendęs.

23. Kaip žinoma, ieškovės diskrecija yra pasirinkti teisių gynimo būdą ir suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškinio (patikslinto) turinį nustatyta jog ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį (e. b., t. 2, b. l. 38-42), prašydamas apginti pažeistą valdymo teisę į 8,09 kv. m dydžio patalpą 4-10, esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

25. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu (lot. actio negatoria).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog išskiriant patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, ieškovų vardu būtų registruota nuosavybės teisė į ją, nėra (e. b., t. 1 b. l. 142-151). Teismas nurodė, jog bendraturčių dalys turto objekte – (duomenys neskelbtini), yra realiosios dalys, kurios parodo, kokia konkrečia daikto dalimi koks bendraturtis naudojasi. Vadinasi, bendraturčiams neišsprendus turto atidalijimo klausimo, visi bendraturčiai yra pastato bendrasavininkai, ko pasekoje vienas bendraturčių neįgyja pagrindo reikalauti kito bendrasavininko atlaisvinti patalpų negatorinio ieškinio pagrindu (sprendimo 41 punktas). Kitaip tariant teismas nurodė, kad ieškovai nėra 8,09 kv. m dydžio patalpos 4-10, esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieninteliai savininkai, dėl to negali savo galbūt pažeistų teisių ginti negatorinio ieškinio pagrindu.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

30. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Esant bendrosios nuosavybės santykiams kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į bendrą daiktą ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą. Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Dėl bendrąja daline nuosavybe esančio daikto naudojimosi tvarkos nustatymo reikšmės ir įtakos bendraturčių teisėms į bendrą daiktą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrosios dalinės nuosavybės kontekste kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali naudoti, apriboti patekimą į ją ar daryti joje pakeitimus be bendraturčio sutikimo tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Nors šiuo atveju ieškovai ir atsakovai bei tretieji asmenys M. S., G. V. S., UAB „Gintaro galerija“, O. U. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, t. y. minėtiems bendraturčiams priklauso turto vienetas po tam tikrą turto dalį, tačiau akcentuotina tai, kad tarp minėtų bendraturčių 2008 m. birželio 13 d. sutartimi yra nustatyta pastato naudojimosi tvarka, ja, be kitko, nustatyta, kad ieškovai naudojasi patalpa 4-10 (Sutarties 6.3 punktas).

33. Aktualu ir tai, jog bendraturčiai 2008 m. birželio 13 d. susitarimą dėl pastato naudojimosi tvarkos patvirtino notariškai ir įregistravo viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka tapo privaloma visiems bendraturčiams ir tam asmeniui, kuris vėliau įgis / įgijo dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.

34. Dėl to, kad šalių nuosavybės dalys yra aiškios, nustatyta naudojimosi pastatu tvarka, t. y. kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių naudoja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovams) įgyvendinant nuosavybės teisę valdyti 4-10 patalpą, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovams neturint galimybės valdyti 4-10 patalpos, yra pažeidžiama ieškovų (bendraturčių) teisė valdyti patalpą 4-10.

35. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju negali būti reikalaujama, jog ieškovams ginant savo pažeistas teises bendrosios nuosavybės teise priklausančio pastato dalis būtų atidalyta iš bendrosios nuosavybės, kaip apie tai užsiminė pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad ieškovai yra tinkamas subjektas pirmajai negatorinio ieškinio sąlygai tenkinti – ieškovai yra patalpų savininkai / bendraturčiai ir jiems 2008 m. birželio 13 d. notarinės formos bendraturčių susitarimu yra nustatyta teisė naudotis patalpa 4-10.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės dėl jiems apribotos galimybės naudotis patalpa 4-10 (neįleidžia ieškovų į jam naudotis priklausančią patalpą), sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą spręsti dėl bendraturčio / bendraturčių teisės pažeidimo, kaip sąlygos tenkinti negatorinį ieškinį. Atsakovų veiksmai (apribojimas naudotis patalpa 4-10) apriboja ieškovų / bendraturčių teises, apribojimas patekti į patalpą 4-10, valdymą padarė negalimą, sukūrė objektyviai nepateisinamų apsunkinimų ieškovams naudotis turtu ir jį valdyti. Atsakovų nurodytas tikslingumas ieškovams naudotis patalpa 4-10, neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui.

37. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nustatytai naudojimosi bendru turtu tvarkai, 2008 m. birželio 13 d. notarinės formos sutartimi nustačius, kokį identifikuotą ir konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių turi teisę naudoti, nesant ginčo iš esmės, kad ieškovai neturi galimybės jo naudoti (atsakovai iš esmės ginčija, kad ieškovai neturi teisės jo naudoti, kad jo naudoti netikslinga), konstatuotina, kad ieškovai įrodė negatorinio ieškinio sąlygas, taip pat įrodė savo veiksmų teisėtumą – siekį naudotis pastato patalpa 4-10. Be to, atsižvelgus į tai, kad ieškovai turi teisę naudotis patalpa 4-10, o atsakovai jiems tokios galimybės nesuteikia, atsakovai įpareigotini netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą 8,09 kv. m dydžio patalpoje 4-10.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias negatorinį ieškinį ir dėl to kylančias teisines pasekmes, dėl to neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl valdymo pažeidimo.

39. Nurodytų materialinės teisės normų ne iki galo tinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė neteisingą galutinę pirmosios instancijos teismo išvadą.

40. Dėl nurodytų argumentų ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

41. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tariamo sandorio bei sutarties pakeitimo institutus, todėl pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias negatorinį ieškinį, todėl nepagrįstai ieškovų ieškinį atmetė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti šią sprendimo dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovų ieškinio yra nepagrįstas ir ieškovės ieškinys tenkinamas visa apimtimi, atitinkamai, pagal tokį procesinį rezultatą priteisiamos / perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

46. Teismas, atsižvelgdamas į bylos baigtį, sprendžia, kad atsakovai dėl ieškinio ir priešieškinio teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

47. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 85 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 3 392 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 3 477 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, į bylos apimtį, į tai, kad ieškovams teko gintis ir nuo priešieškinio, ieškovų patirtos 3 477 Eur išlaidos priteisiamos iš atsakovų.

48. Pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme 423,50 Eur išlaidos po lygiai priteisiamos iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliantų1 apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus, apeliantams1 priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

51. Apeliantai pateikė duomenis apie patirtas 111 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 2 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

52. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ieškovams po lygiai iš atsakovų priteisiama 2 611 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsisakyti priimti atsakovų A. B. ir R. B. su apeliaciniu skundu pateiktą dokumentą „Patalpų planas“ ir grąžinti šį dokumentą jį pateikusiems asmenims.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų S. P. ir V. P. ieškinys atsakovams A. B. ir R. B. dėl patalpų atlaisvinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovų S. P. ir V. P. ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl patalpų atlaisvinimo tenkinti – įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti 8,09 kv. m dydžio patalpą 4-10, esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą 8,09 kv. m dydžio patalpoje 4-10, esančioje pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti nauja redakcija taip:

priteisti ieškovams S. P. ir V. P. iš atsakovų A. B. ir R. B. po lygiai, iš viso 3 477 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

priteisti valstybei iš atsakovės A. B. 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

priteisti valstybei iš atsakovo R. B. 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

grąžinti atsakovams A. B., R. B. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 (mokėtojas A. Ž., pradinis mokėtojas V. Ž.), žyminio mokesčio užduoties kodas ZL26240;

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams S. P. ir V. P. iš atsakovų A. B. ir R. B. po lygiai, iš viso 2 611 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėVilija Valantienė