- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-918-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10224-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei V. S., trečiasis asmuo A. Š. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. (Š.) patikslintu pareiškimu prašė pakeisti nustatytą 2014 m. sausio 29 d. susitarimu naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), tvarką, nustatant, kad ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 8-6 (17,14 kv. m.), o atsakovė V. S. – patalpomis, pažymėtomis plane 8-7 (14,43 kv. m.); nustatyti, kad šalys bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 8-1 (7,98 kv. m.), 8-2 (0,96 kv. m.), 8-3 (3,34 kv. m.), 8-4 (9,98 kv. m.), 8-5 (1,93 kv. m.); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai.
2. Nurodė, kad trečiasis asmuo A. Š. 1/2 Buto paveldėjo pagal testamento liudijimą, išduotą 2017 m. vasario 2 d., mirus A. Š.. 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Pagal kurią A. Š. perleido ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį Buto, 185/2951 dalis žemės sklypo, 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 127/2000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. atsakovė V. S. paveldėjo 1/2 dalį Buto, tačiau jame niekada negyveno. 2014 m. atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių nusistatė naudojimosi Butu tvarką. Ieškovei pradėjus gyventi Bute, ji bei A. Š. ne kartą prašė atsakovės leisti jiems gyventi kambaryje, pažymėtame plane 8-6, kadangi šis kambarys yra didesnis, jiems gyvenant dviese yra patogesnis. Be to, šiame kambaryje yra balkonas, o atsakovės tėvas A. Š. yra neįgalus, jam sunku vaikščioti, balkone jis galėtų kvėpuoti grynu oru. Atsakovė turi namą, kuriame ir gyvena, Bute ji niekada negyveno. Butas paverstas sandėliu, jame saugomos padangos bei kiti namų apyvokos daiktai, kurie nenaudojami.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. S. prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad 2014 m. sausio 29 d. tarp atsakovės (buvusi pavardė – T.), ir A. Š. (atsakovės dėdės), kuriam tuo metu priklausė 1/2 dalis Buto, buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, pagal kurį atsakovės išimtiniam naudojimui buvo paskirta 17,14 kv. m. buto patalpa 8-6, o A. Š. naudojimui buvo paskirta 14,43 kv. m. patalpa 8-7, kuria šiuo metu ieškovė turi teisę naudotis. Ieškovei įsigyjant dalį Buto buvo žinoma apie atsakovės ir jos dėdės susitarimą dėl naudojimosi Butu tvarkos, todėl ieškovė įsigydama ginčo buto dalį turėjo įvertinti šią aplinkybę. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo sunkiai juda, nes jis daug metų dirba darbą, susijusį su sunkių krovinių krovimu ir juda pakankamai gerai. Ieškovės nurodoma kompensacija, kurią ji sutiktų sumokėti už 1/2 dalį Buto neatitinka jo dalies vertės.
4. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2014 m. sausio 29 d. susitarimu, notarinio registro Nr. 2-1196, sudarytu tarp V. T. (S.) ir A. Š. nustatytą naudojimosi Butu tvarką. Nustatė, kad ieškovė J. Š. (Š.) naudojasi Buto patalpa, pažymėta plane 8-6 (17,14 kv. m.), atsakovė V. S. naudojasi Buto patalpa, pažymėta plane 8-7 (14,43 kv. m.), J. Š. (Š.) ir V. S. bendrai naudojasi Buto patalpomis, pažymėtomis plane 8-1 (7,98 kv. m.), 8-2 (0,96 kv. m.), 8-3 (3,34 kv. m.), 8-4 (9,98 kv. m.), 8-5 (1,93 kv. m.). Priteisė iš atsakovės valstybei 625,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant 89,39 Eur sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodas – 5660, o 536 Eur – į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
6. Teismas nurodė, kad po 2014 m. Susitarimo dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės pasikeitė tam tikros faktinės aplinkybės. Mirė A. Š., su kuriuo ir buvo sudarytas Susitarimas dėl Buto naudojimosi tvarkos. Atsakovė įsigijo nuosavą būstą (namą) ir jame gyvena iki šiol. Mirusio A. Š. Buto dalimi naudojasi ieškovė nuosavybės teisės pagrindu bei atsakovės tėvas A. Š. – uzufrukto teise. Ieškovė ir trečiasis asmuo gyvena ginčo bute nuo 2017 m. kambaryje 8-7, kuris yra mažesnio ploto, nei kambarys 8-6, kuriame atsakovė negyvena, bet laiko savo daiktus, bei kuriame yra išėjimas į Butui priklausantį balkoną. Bute gyvenantis trečiasis asmuo A. Š. yra iš dalies nedarbingas. Ieškovė neturi kito gyvenamojo būsto.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad šiuo metu galiojanti Buto naudojimosi tvarka yra neracionali ir pažeidžia ieškovės bei trečiojo asmens interesus, palikus atsakovei teisę naudotis didesnio ploto kambariu, kuriame ji negyvena apie 10 metų bei kuriame yra išėjimas į Butui skirtą balkoną, atsakovei nepagrįstai būtų suteikta pirmenybė asmeniškai naudotis didesnio ploto ir naudingumo kambariu.
8. Teismas nurodė, kad ieškinyje pasiūlyta nustatyti Buto naudojimosi tvarka yra racionali, efektyvi bei atitinka Buto bendraturčių ir trečiojo asmens interesus. Tai, kad ieškovei skirtinas naudoti kambarys yra truputį didesnis, vertino kaip leistiną nukrypimą nuo lygių turto naudojimo dalių, nepažeidžiantį iš esmės atsakovės teisių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai teismo sprendimo motyvams, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, atsiradusių po 2014 m. sausio 29 d. susitarimo dėl ginčo buto tvarkos tarp bendraturčių nustatymo sudarymo, o teismo sprendime konstatuotos neva reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką ginčo butu, atsirado dėl pačios ieškovės laisvos valios arba egzistavo iki 2014 m. sausio 29 d. Todėl teismas sprendimu tenkindamas ieškinį nukrypo nuo teisminės praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą.
9.2. Teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą ir atsakovės argumentus dėl ginčo buto naudojimo ir valdymo (kad šiuo metu atsakovės dukrai yra suėję 17 metų ir bus leidžiama jai naudotis atsakovei priklausančia ginčo patalpa, o jai nenorint, nuomojama), nepagrįstai vertino kaip deklaratyvius, niekuo neįrodytus teiginius, nepatvirtinančius ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Šioje byloje ne atsakovė turėjo įrodyti svarbias aplinkybes, dėl kurių nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka neturėtų būti keistina, bet ieškovė privalėjo įrodyti svarbias objektyvias bei būtinumą lemiančias aplinkybes, dėl kurių nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka keistina, kas nebuvo padaryta.
9.3. Teismas aplinkybe, sudarančia pagrindą keisti nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarką, laikė tai, kad trečiasis asmuo, gyvenantis su ieškove, yra 40 procentu darbingas, t. y. yra iš dalies nedarbingas. Tačiau teismas nevertino kitų bylos duomenų, kurie patvirtina, jog trečiojo asmens nedarbingumas nekliudo jam judėti, išeiti į lauką, dirbti ir gauti pajamas. Trečiasis asmuo – A. Š., atsakovės tėvas, ne tik, kad jos neaugino, nesirūpino, bet jam ir dabar nerūpi nei duktė, nei anūkai. Tiesa yra ta, kad nors jam ir išduotas nedarbingumas, bet jis yra pakankamai darbingas, turi savo įmonę, gauna pajamas, užsiima pastolių nuoma, pats juos krauna, sudeda ir išardo. Jis yra pilnai pajėgus ne tik užsidirbti, bet jam nereikalinga jokia kito asmens pagalba. Todėl 1/2 dalies Buto perrašymas svetimai moteriai – sugyventinei yra ne kas kita, kaip siekis parodyti faktą, kad jam reikalingas išlaikymas, ir kad tik atsakovė – dukra nepaveldėtų tėvo turto.
9.4. Teismas visiškai nevertino, jog pakeitus naudojimosi ginčo butu tvarką, būtų pažeistos atsakovės, kaip nekilnojamojo turto bendraturtės, teisės. Pakeičiant šiuo metu nustatytą ginčo buto naudojimosi tvarką, atsakovės naudojimui paskiriant ieškovės ir trečiojo asmens eilę metų naudotą patalpą 8-7, kuri yra įsigėrusi rūkalų bei kačių šlapimo kvapų, būtų akivaizdžiai pažeidžiamos atsakovės teisės ir teisėti interesai.
9.5. Teismo sprendime išdėstytos nepagrįstos išvados ir tendencingas įrodymų vertinimas leidžia pagrįstai abejoti teismo šališkumu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyva yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. balandžio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad atsakovė naudoja bendrą nuosavybę ne racionaliai, ne pagal daikto (buto paskirtį) paversdama jį sandėliu. Pakeitus naudojimosi tvarką Butas naudojamas pagal jo paskirtį ir atsakovei tai nepadaro jokios žalos bei nesuvaržo jos teisių, kadangi jai ir ieškovei nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto nesikeičia.
10.2. Atsakovė teikdama, kad teismo sprendimas nepagrįstas, teigia melagingus parodymus. Apie atsakovės sudarytas sutartis ieškovei nieko nebuvo žinoma. Taip pat ieškovė yra A. Š. žmona, o ne sugyventinė, kaip teigia atsakovė. Dėl atsakovės nurodomo blogo kvapo Bute, tai ji sklinda iš atsakovės kambario, kadangi ten sandėliuojamos padangos, restauruoti baldai su acetono bei kitu cheminių medžiagų kvapu, bei kiti daiktai, kurie nuo senaties laiko įgyja specifinį kvapą. Atsakovės teiginiai prasilenkia su padorumu, ji siekia pažeminti savo tėvą ir jo sutuoktinę.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir priimtas vadovaujantis teisingumo bei protingumo pagrindais. Teismas konkrečiai nustatė, kad atsakovė naudoja bendrą nuosavybę ne racionaliai ne pagal daikto (buto paskirtį) paversdama ji sandėliu. Pakeitus naudojimosi tvarką Butas naudojamas pagal jo paskirtį ir atsakovei tai nepadaro jokios žalos bei nesuvaržo jos teisių.
11.2. Trečiasis asmuo visada rūpinosi atsakove, teikė jai materialinį išlaikymą tiek vaikui, tiek esant jau susituokusiai. Taip pat atsakovei perdavė 2-jų kambarių butą Kaune, jį suremontavo. Tačiau atsakovei pareikalavus dovanoti ginčo kambarį arba parašyčiau testamentą, trečiasis asmuo atsisakė, kadangi yra silpnos sveikatos ir atsakovė savo tėvu nepasirūpins. Dėl šios priežasties 1/2 dalį buto pagal sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos perdavė savo žmonai J. Š.. Atsakovė niekada Bute negyveno, ji turi šalia 2-jų aukštų apie 300 kv. m. nuosavą namą. Atsakovės santykiai su dėdė V. Š. pasibaigė nuvežus jį pas notarą pasirašyti Susitarimą. Vėliau padėti jam išgyventi, kadangi jis neturėjo darbo ir jokių lėšų, teko ieškovei ir trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 25 d. gautas atsakovės atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės prašymas priimti naujus įrodymus – sąskaitas, apmokėjimo kvitus, fotonuotraukas, kurie patvirtina, kad atsakovė iš esmės pagerino - suremontavo Buto kambarį, pažymėtą plane 8-6, nupirko baldus, todėl palikus teismo sprendimą galioti, būtų pažeistos atsakovės teisės, nes ji šiuo kambariu naudojasi nuo 2014 m.
13. Ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los pateikė prašymą atmesti atsakovės atstovės pateiktus naujus įrodymus. Nurodo, kad atsakovės nurodomi darbai atlikti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, be to, atsakovė 2021 m. balandžio 1 d. ginčo kambarį panaudos sutarties pagrindu perleido naudoti L. V. (pateikia į bylą Panaudos sutartį). Šie atsakovės veiksmai tik patvirtina, kad atsakovė nepripažįsta teismo sprendimo ir imasi veiksmų, kuriais bando imituoti būsimą žalą, jeigu teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atstovės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo neargumentuotas. Be to, prašomi prijungti įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjam ginčui tarp šalių spręsti, todėl prašymas juos priimti laikytinas nepagrįstas ir atmestinas ( CPK 314 straipsnis).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos pakeitimo.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti nustatytą 2014m. sausio 29d. susitarimu naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad ieškovė naudojasi patalpomis pažymėtomis plane 8-6 (17,14 kv. m.), o atsakovė – patalpomis, pažymėtomis plane 8-7 (14,43 kv. m.); nustatyti, kad šalys bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 8-1 (7,98 kv. m.), 8-2 (0,96 kv. m.), 8-3 (3,34 kv. m.), 8-4 (9,98 kv. m.), 8-5 (1,93 kv. m.).
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad yra naujai atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmės daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui.
20. Apeliacinius skundu atsakovė ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydama, kad priimtas teismo sprendimas neatitinka naujų aplinkybių dėl kurių galima buvo pakeisti susitarimu nustatytą ginčo buto naudojimosi tvarką, priimtas teismo sprendimas prieštarauja teisminei praktikai. Teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino byloje pateiktus įrodymus.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 ir kt.).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuota, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018 ir kt.).
23. Nagrinėjamos bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2014m. susitarimo dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo pasikeitė tam tikros faktinės aplinkybės, kurios lėmė keisti jau nustatytą naudojimosi butu tvarką. Byloje nustatyta, kad mirė ankstesnis buto savininkas A. Š., su kuriuo ir buvo sudarytas susitarimas dėl buto naudojimosi tvarkos. Atsakovė įsigijo kitą nuosavą būstą ir jame gyvena, o kita mirusiojo A. Š. buto dalimi naudojasi ieškovė nuosavybės teise bei atsakovės tėvas – trečiasis asmuo uzufrukto teise. Nustatyta ir tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo ginčo bute – kambaryje 8-7 jau gyvena nuo 2017 metų, šio kambario plotas yra mažesnis už kito kambario plotą, atsakovė kambaryje negyvena, be to trečiasis asmuo yra iš dalies nedarbingas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus duomenis konstatavo naujai atsiradusias aplinkybes, turinčias reikšmės daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos pakeitimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis konstatuotomis aplinkybėmis ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas ir pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje, Nr. 3K-3-177/2011).
24. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatavo, kad šiuo metu ieškovės pasiūlyta butu naudojimosi tvarka yra racionali, efektyvi bei atitinka buto bendraturčio ir trečiojo asmens interesus. Teismas pastebėjo, kad ieškovei skirtinas naudotis truputį didesnis kambarys, tačiau pabrėžė, kad tokio kambario paskyrimas yra leistinas nukrypimas nuo lygių turo naudojimo lygių dalių bei iš esmės nepažeidžiantis atsakovės teisių. Teismas nagrinėdamas bylą įvertino ir atsakovės bei jos atstovės atsikirtimus į ieškinį ir apie tai pasisakė savo sprendimo motyvuojamoje dalyje, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.
25. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė savo pareigą įvykdė ir ieškinį įrodė, todėl teismas pagrįstai ieškinį patenkino ( CPK 178 straipsnis). Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu dėl šališko teismo ir konstatuoti teismo šališkumą, priimant skundžiamą teismo sprendimą. Pastebėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė teisėjai nagrinėjančiai bylą nušalinimo nebuvo pareiškusi. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantei ir jos atstovei buvo leista pasinaudoti visomis joms suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jis jos netenkina nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo.
27. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikusi ieškovė bei trečiasis asmuo priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.