Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei V. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š..

1. I. J. Š. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškimu (el. b. t. 1, l. 137-139), prašydama pakeisti nustatytą 2014 m. sausio 29 d. susitarimu naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas, ir ginčo butas), tvarką, nustatant, kad ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 8-6 (17,14 kv. m.), o atsakovė V. S. – patalpomis, pažymėtomis plane 8-7 (14,43 kv. m.); nustatyti, kad šalys bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 8-1 (7,98 kv. m.), 8-2 (0,96 kv. m.), 8-3 (3,34 kv. m.), 8-4 (9,98 kv. m.), 8-5 (1,93 kv. m.); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Pagal šią sutartį A. Š. perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto (duomenys neskelbtini); 185/2951 dalis žemės sklypo, 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 127/2000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo šį nekilnojamąjį turtą paveldėjo pagal testamento liudijimą, išduotą 2017 m. vasario 2 d., mirus A. Š.. A. Š. paveldėjo šį butą bei pirmiau nurodytas ūkinių pastatų ir žemės sklypo dalis 2012 m. birželio 22 d., mirus jo motinai. Trečiasis asmuo, paveldėjęs A. Š. nekilnojamąjį turtą, iš karto pradėjo gyventi ginčo bute. Trečiasis asmuo A. Š. kurį laiką gyveno vienas ir galėjo patekti tik į patalpą, pažymėtą plane Nr. 8-7. 2012 m. atsakovė V. S. paveldėjo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), tačiau jame niekada negyveno. 2014 m. ji dėl nesuprantamų priežasčių nusistatė naudojimosi Butu tvarką, nors jame niekada negyveno. Atsakovės dėdė A. Š. gyveno patalpoje, pažymėtoje plane 8-7, o patalpoje 8-6 gyveno jo motina, kadangi šiame kambaryje buvo balkonas ir ji, būdama garbaus amžiaus, išeidavo pakvėpuoti į jį grynu oru. Mirus A. Š. motinai, jos kambaryje liko jai priklausę daiktai ir baldai. Kadangi A. Š. išgyveno motinos netektį, jis nenorėjo gyventi jos kambaryje, nes tai jį slėgtų. Paveldėjęs ½ dalį Buto, jis gyveno jame vienas, jam nekilo problemų dėl naudojimosi butu tvarkos, nes faktiškai disponavo juo vienas. Atsakovė, pasinaudodama tokia situacija bei dėdes nesuvokimu, galbūt vedama savanaudiškų paskatų, įkalbėjo dėdę A. Š. pasirašyti naudojimosi Butu susitarimą, kuris nebuvo jam naudingas. A. Š. neteikė susitarimui jokios reikšmės, nenumatė, kad dėl to ateityje gali atsirasti nesutarimų. 2018 m. ieškovė tapo ½ dalies Buto, esančio(duomenys neskelbtini), savininkė bei Buto bendraturtė ir nuo to laiko apsigyveno šiame Bute. Ieškovei pradėjus gyventi Bute, ji bei A. Š. ne kartą prašė atsakovės leisti jiems gyventi kambaryje, pažymėtame plane 8-6, kadangi šis kambarys yra didesnis, jiems gyvenant dviese yra patogesnis. Be to, šiame kambaryje yra balkonas, o atsakovės tėvas A. Š. yra neįgalus, jam sunku vaikščioti, balkone jis galėtų kvėpuoti grynu oru. Atsakovė turi namą, kuriame ir gyvena, Bute ji niekada negyveno. Butas paverstas sandėliu, jame saugomos padangos bei kiti namų apyvokos daiktai, kurie nenaudojami. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės netenkina 2014 m. sausio 29 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos. Ieškovė mano, kad ji turi būti pakeista, kadangi neatitinka realiai susidariusių bendraturčių interesų. Tarp bendrasavininkų kilo ginčas, todėl reikia nustatyti naują naudojimosi tvarką, nes 2014 m. naudojimosi Butu susitarimas, pasikeitus bendraturčiams, netenkina esamos naudojimosi tvarkos prasmės. Ieškovė prašo nustatyti, kad šalys bendrai naudosis sienine spinta (pažymėta plane 8-5), virtuve (8-4), tualetu (8-2), vonia (8-4), koridoriumi (8-1). Nustačius ieškinyje nurodytą naudojimosi Butu tvarką, ieškovė sutinka už kambario, pažymėto plane 8-6, tenkančia dalį, kuri viršija 2 kv. m., mokėti nuomos mokestį ar išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Dublike (el. b. l. 90-92) ieškovė nurodo, kad kambario, pažymėto plane 8-6, plotas yra 2,97 kv. m. didesnis už kambario, kurį užima ieškovė ir trečiasis asmuo, plotą, nors šalių dalys yra lygios ir kiekvienai turėtų priklausyti po 15,785 kv. m. Ieškovė bei trečiasis asmuo visą laiką gyvena šiame Bute, moka mokesčius už visą Butą, nors kambariu, pažymėtu plane Nr. 8-6, niekada nesinaudojo. Trečiasis asmuo neturi kito nekilnojamojo turto, tai jo vienintelis gyvenamas būstas, jis yra ligotas, jam reikalinga daugiau būti gryname ore. Trečiajam asmeniui sunku vaikščioti, kambarys, pažymėtas plane Nr. 8-7, yra mažas, neturi balkono, į kurį galima būtų išeiti bei būti gryname ore. Kambarys, pažymėtas plane Nr. 8-6, turi balkoną ir pagal gyvenamą plotą yra tinkamesnis gyventi dviem asmenims, todėl ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą naudojimosi Butu tvarką.

3. Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir tripliką (el. b. t. 1, l. 43-45, 63-65, 190, 191), kuriuose prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad šiuo metu jau yra nustatyta naudojimosi Butu tvarka tarp bendraturčių, kuri yra galiojanti, dėl to ieškinys yra nepagristas. Atsakovė įsigijo Buto dalį paveldėjimo teisės pagrindu, mirus jos motinai, ieškovė yra jos tėvo sugyventinė, t. y. svetimas atsakovei asmuo. 2014 m. sausio 29 d. tarp V. S. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)), ir A. Š. (atsakovės dėdės), kuriam tuo metu priklausė ½ dalis Buto, buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, pagal kurį atsakovės išimtiniam naudojimui buvo paskirta 17,14 kv. m. buto patalpa 8-6, o A. Š. naudojimui buvo paskirta 14,43 kv. m. patalpa 8-7, kuria šiuo metu ieškovė ir turi teisę naudotis. Susitarimas buvo patvirtintas notariškai, būtent tokios tvarkos pageidavo atsakovės dėdė A. Š., nes jis visą laiką naudojosi nurodytu kambariu. Šis susitarimas buvo išviešintas, t. y. įregistruotas VĮ Registrų centre. Susitarimu nustatyta Buto naudojimosi tarp bendraturčių tvarka yra galiojanti ir privaloma ieškovei, kuri įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį Buto vėliau, nei buvo sudarytas susitarimas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu siekia naudotis didesnio ploto kambariu, nesudaro pagrindo keisti notariškai patvirtinto susitarimo dėl naudojimosi Butu tvarkos. Ieškovei įsigyjant dalį Buto buvo žinoma apie atsakovės ir jos dėdės susitarimą dėl naudojimosi Butu tvarkos, todėl ieškovė įsigydama ginčo buto dalį turėjo įvertinti šią aplinkybę. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo sunkiai juda, nes jis daug metų dirba darbą, susijusį su sunkių krovinių krovimu ir juda pakankamai gerai. Ieškovės nurodoma kompensacija, kurią ji sutiktų sumokėti už ½ dalį Buto (8400 Eur) neatitinka Buto dalies vertės. Atsakovė eilę metų draudžia visą ginčo butą.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai (el. b. t. 1, l. 41).

5. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Š. (duomenys neskelbtini) prašė patenkinti ieškinį, patvirtindama ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji neturi kito nekilnojamojo turto, kad gyvena ginčo bute su trečiuoju asmeniu nuo 2017 m. Atsakovė niekada negyveno ginčo bute, ji laiko daiktus kambaryje, kurį prašoma paskirti naudotis ieškovei, atsakovė kartais ateina į Butą pasiimti savo daiktų. Kai ieškovė kraustėsi į ginčo butą ir prašė atsakovės leisti jai ir trečiajam asmeniui naudotis didesniu kambariu, atsakovė iš pradžių sutiko, bet po valandos nusprendė kitaip. Todėl ieškovė ir trečiasis asmuo apsigyveno mažesniame kambaryje be balkono. Trečiasis asmuo rūko savo kambaryje, ieškovė taip pat rūko, bet labai retai. Ieškovė nesutinka parduoti atsakovei savo Buto dalies, kadangi tai yra vienintelė jos ir trečiojo asmens gyvenamoji vieta. Sutinka nusipirkti iš atsakovės Buto dalį už 13 000 Eur, nes daugiau neturi.

6. Ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los prašė patenkinti ieškinį visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškinys turi būti patenkintas, nes atsakovė nesinaudoja faktiškai Butu, kad Butas naudojamas neracionaliai, atsakovei skirtas pagal susitarimą, patvirtintą notarine tvarka, kambarys naudojamas kaip sandėlis.

7. Trečiasis asmuo A. Š. prašė patenkinti ieškinį, patvirtinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jis susirgo prieš 5-6 metus plaučių uždegimu, jam buvo šuntuota širdis, nustatytas 40 proc. darbingumas. Jis sunkiai nedirba, užsiima pastolių nuoma, darbe jam padeda darbininkai, trečiasis asmuo turi uždarąją akcinę bendrovę.

8. Atsakovė V. S. bylos nagrinėjimo metu prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad ji be ginčo buto dalies turi namą Ramučiuose ir garažą. Gyvena jai priklausančiame name. Ginčo bute ji negyvena apie 10 metų, Buto dalyje sudėti jos daiktai. Atsakovės teigimu, ginčo butu apskritai neįmanoma naudotis, nes ieškovė ir trečiasis asmuo yra rūkantys, turi katę, Bute dėl to yra nemalonus kvapas. Atsakovė apdraudė visą Butą, ji prižiūri jai skirtą naudotis kambarį. Ji negyvena su savo tėvu A. Š., todėl iš esmės nieko nežino apie jo sveikatos būklę. 2014 m., kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Buto naudojimosi tvarkos, A. Š. norėjo kambario 8-7, kur jis ir gyveno. Šiuo metu atsakovės dukrai yra 17 metų, ir galbūt ji (atsakovės dukra) gyvens ginčo bute, dalyje, skirtoje naudotis atsakovei. Atsakovė galbūt išnuomos savo kambarį, iki tol jis nebuvo išnuomotas. Atsakovė gyveno ginčo bute kelias dienas, jai skirtame naudotis kambaryje šildymas yra užsuktas. Atsakovė neremontavo to kambario.

9. Atsakovės atstovė advokatė S. Ž. prašė atmesti ieškinį atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2014 m. susitarime užfiksuota naudojimosi Butu tvarka, buvusi iki 2014 m., ji negali būti pakeista vien dėl ieškovės noro. Ieškovė prašo pakeisti Buto naudojimosi tvarką tik dėl trečiojo asmens, t. y. dėl jo sveikatos būklė, bet ne dėl savo poreikių. Byloje esant duomenims, kad trečiasis asmuo rūko, nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikatos būklė yra tokia bloga, jog reikalinga keisti naudojimosi Butu tvarką. Be to, ieškinio reikalavimai dėl nustatymo bendrai naudotis virtuve, tualetu, vonia, sienine spinta negali būti tenkinamas, nes ir taip aišku, kad šiomis patalpomis šalys turi teisę naudotis bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 55,76 kv. m., gyvenamasis plotas 31,57 kv. m. (ieškinio priedas). Bute yra šios patalpos: koridorius 8-1 (7,98 kv. m.), tualetas 8-2 (0,96 kv. m.), vonia 8-3 (3,34 kv. m.), virtuvė 8-4 (9,98 kv. m.), sieninė spinta 8-5 (1,93 kv. m.), kambariai 8-6 (17,14 kv. m.), 8-7 (14,43 kv. m.). Šalių paaiškinimais, Butui taip pat priklauso balkonas, į kurį galima išeiti iš kambario 8-6.

11. Ginčo butas priklausė S. Š., kuriai mirus 2012 m. vasario 6 d. Butas buvo paveldėtas pagal įstatymą A. Š. ir atsakovės V. S (duomenys neskelbtini) po ½ dalį (el. b. t. 1, l. 151-167). 2014 m. sausio 29 d. atsakovė V. S. ir A. Š. pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ir Susitarimas), patvirtintą notarine tvarka bei įregistruotą VĮ Registrų centras (atsiliepimo priedas). Susitarime jo šalys susitarė, kad A. Š. naudosis asmeniškai Buto patalpa, pažymėta plane 8-7 (14,43 kv. m.), o atsakovė – patalpa, pažymėta plane 8-6 (17,14 kv. m.).

12. Mirus A. Š. 2015 m. spalio 19 d., jo ½ dalį Buto paveldėjo trečiasis asmuo A. Š. testamento pagrindu (el. b. t. 1, l. 168-182). 2018 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo A. Š. perleido ginčo buto dalį ieškovei J. Š. pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (el. b. t. 1, l. 140-150). Šioje sutartyje ieškovė įsipareigojo išlaikyti trečiąjį asmenį iki gyvos galvos (Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties V dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi buvo nustatyta ir trečiojo asmens uzufrukto teisė neatlygintinai naudotis bei gyventi ½ dalyje Buto iki gyvos galvos (Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 6.1 punktas). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 7.8 punkte įtvirtintos ieškovės pareigos aprūpinti trečiąjį asmenį gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kita apranga, maitinimu, o jeigu trečiojo asmens sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra.

13. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui A. Š. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. sausio 5 d. (el. b. t. 1, l. 6, 7). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Buto mokesčius moka ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė buvo sudariusi Buto draudimo sutartis, pagal kurias periodiškai mokėjo draudimo įmokas (tripliko priedai).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti mirusio A. Š. ir atsakovės Susitarime įtvirtintą naudojimosi ginčo butu tvarką, motyvuodama tai tuo, kad Bute gyvena tik ieškovė ir neįgalus trečiasis asmuo, o atsakovė naudoja Buto dalį tik savo daiktams sandėliuoti; kad trečiajam asmeniui reikalingas balkonas, į kurį jis galėtų išeiti kvėpuoti grynu oru. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, nurodydama, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti pakeista Susitarimu nustatyta Buto naudojimosi tvarka; kad artimiausioje ateityje ji naudos Butą, apgyvendindama ten arba savo dukrą, arba nuomininkus.

15. Įvertinus pirmiau nurodytus šalių argumentus, būtina nustatyti, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti Susitarimu nustatytą Buto naudojimosi tvarką pagal ieškinio reikalavimus.

Dėl ieškovės J. Š. (duomenys neskelbtini) reikalavimo pakeisti notarine tvarka patvirtintu susitarimu nustatytą ginčo buto naudojimosi tvarką

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to buto bendrosios nuosavybės teisėmis. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

17. Įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 38 punktas).

18. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 37 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018, 29 punktas).

20. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad po 2014 m. Susitarimo dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės pasikeitė tam tikros faktinės aplinkybės. Mirė A. Š., su kuriuo ir buvo sudarytas Susitarimas dėl Buto naudojimosi tvarkos. Atsakovė V. S. įsigijo nuosavą būstą (namą) ir jame gyvena iki šiol. Mirusio A. Š. Buto dalimi naudojasi ieškovė nuosavybės teisės pagrindu bei atsakovės tėvas A. Š. – uzufrukto teise. Ieškovė ir trečiasis asmuo gyvena ginčo bute nuo 2017 m. kambaryje 8-7, kuris yra mažesnio ploto, nei kambarys 8-6, kuriame atsakovė negyvena, bet laiko savo daiktus, bei kuriame yra išėjimas į Butui priklausantį balkoną. Bute gyvenantis trečiasis asmuo A. Š. yra iš dalies nedarbingas. Ieškovė neturi kito gyvenamojo būsto.

21. Šios pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra naujai atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui (sprendimo 17 punktas).

22. Sprendžiant klausimą dėl Buto naudojimosi tvarkos pakeitimo, reikšminga tai, kad mažesnio ploto kambaryje, kuris buvo paskirtas naudotis asmeniškai tik A. Š., šiuo metu gyvena du asmenys, t. y. ieškovė ir jos sutuoktinis A. Š.. Atsakovei skirtame naudoti Bute niekas negyvena. Atsakovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad iš jai skirto naudotis didesnio ploto kambario yra išėjimas į Butui priklausantį balkoną, kad ji šiuo metu negyvena tame kambaryje ir neketina jame gyventi. Atsakovė pabrėžė, kad, jos nuomone, neįmanoma gyventi ginčo Bute. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė faktiškai nenaudoja ir neketina naudoti Buto dalies (jai paskirto asmeniškai naudotis kambario) pagal jo paskirtį, t. y. kaip gyvenamosios patalpos (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bei nustatytas faktines aplinkybes, pritaria ieškovės atstovo nuomonei, kad šiuo metu galiojanti Buto naudojimosi tvarka yra neracionali. Tokia išvada darytina, nustačius, kad Buto dalimi pagal jo paskirtį faktiškai naudojasi tik ieškovė ir trečiasis asmuo, t. y. Buto dalis yra jų gyvenamoji patalpa. Atsakovė tik išreiškė ketinimus perduoti Buto dalį dukros ar nuomininkų naudojimui. Tokie atsakovės ketinimai yra deklaratyvūs, įvertinus tai, kad iki ieškinio padavimo atsakovė nebuvo perdavusi Buto dalies nei savo dukros, nei kitų asmenų naudojimui.

24. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė naudoja savo Buto dalį dviejų asmenų (t. y. jos ir trečiojo asmens A. Š.) apgyvendinimui, o atsakovė savo Buto dalį – daiktams laikyti, darytina išvada, kad ši tvarka yra neefektyvi ir pažeidžia ieškovės bei trečiojo asmens interesus. Dviems asmenims, faktiškai gyvenantiems mažesnio ploto kambaryje, nesuteikiama ir teisė naudotis Butui skirtu balkonu. Esant garbingam ieškovės ir trečiojo asmens amžiui, patekimas į balkoną užtikrintų jų galimybę kvėpuoti grynu oru tuomet, kai išėjimas į lauką būtų apsunkintas dėl įvairių priežasčių (pvz. ligos, ar karantino sąlygų). Palikus atsakovei teisę naudotis didesnio ploto kambariu, kuriame ji negyvena apie 10 metų bei kuriame yra išėjimas į Butui skirtą balkoną, atsakovei nepagrįstai būtų suteikta pirmenybė asmeniškai naudotis didesnio ploto ir naudingumo kambariu (sprendimo 19 punktas).

25. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pasikeitus iš esmės faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo pasirašytas A. Š. ir atsakovės Susitarimas dėl Buto naudojimosi tvarkos, iškilo poreikis pakeisti šiuo Susitarimu nustatytą Buto naudojimosi tvarką. Ieškinyje pasiūlyta nustatyti Buto naudojimosi tvarka yra racionali, efektyvi bei atitinka Buto bendraturčių ir trečiojo asmens interesus. Tai, kad ieškovei skirtinas naudoti kambarys yra truputį didesnis, vertintina kaip leistinas nukrypimas nuo lygių turto naudojimo dalių, nepažeidžiantis iš esmės atsakovės teisių. Todėl teismas tenkina ieškinį visiškai, pakeisdamas Susitarimu nustatytą Buto naudojimosi tvarką ieškinyje nurodytu būdu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

26. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neginčijo to, kad abiems šalims turi būti palikti naudotis bendrai koridorius, virtuvė, tualetas, vonia ir sieninė spinta. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl tam tikrų patalpų paskyrimo naudoti bendrai negali būti tenkinamas, nes šios patalpos buvo skirtos naudotis bendrai pagal Susitarimą. Teismui ištyrus Susitarimo turinį, nenustatyta, kad jame aiškiai ir nedviprasmiškai būtų pasisakyta dėl kitų Buto patalpų naudojimo tvarkos. Todėl, siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus dėl visų Buto patalpų naudojimo, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, virtuvės, tualeto, vonios ir sieninės spintos) nustatymo.

27. Teismas, patenkindamas ieškinį visiškai, nepasisako dėl kitų atsakovės argumentų (t. y. dėl ieškovės ir trečiojo asmens rūkymo ginčo Bute, nemalonaus kvapo Bute, Buto išlaikymo išlaidų) kaip teisiškai nereikšmingų tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, bei 536 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, teismui priėmus sprendimą ne jos naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29. Valstybė šioje byloje turėjo 14,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 2 dalimi, 92 straipsniu, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės J. Š. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei V. S..

Pakeisti 2014 m. sausio 29 d. susitarimu, notarinio registro Nr. 2-1196, sudarytu tarp V. T. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. nustatytą naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką.

Nustatyti, kad ieškovė J. Š. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi buto (duomenys neskelbtini), patalpa, pažymėta plane 8-6 (17,14 kv. m.).

Nustatyti, kad atsakovė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi buto (duomenys neskelbtini), patalpa, pažymėta plane 8-7 (14,43 kv. m.).

Nustatyti, kad J. Š. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi buto (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis plane 8-1 (7,98 kv. m.), 8-2 (0,96 kv. m.), 8-3 (3,34 kv. m.), 8-4 (9,98 kv. m.), 8-5 (1,93 kv. m.).

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 625,39 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant 89,39 Eur sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodas – 5660, o 536 Eur – į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją VĮ Registrų centrui.