- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-179-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00293-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- B
- Ieškovas
- A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A patikslintą ieškinį atsakovei B dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A teisme 2022 m. liepos 4 d. gautu patikslintu ieškiniu atsakovei B prašė:
1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „E“, atsakovei – „F“;
3) nustatyti, kad ieškovas nepilnamečio vaiko C, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginės lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į atsakovės banko sąskaitą;
4) nustatyti, kad ieškovas nepilnamečio vaiko D, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginės lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į atsakovės banko sąskaitą;
5) nustatyti, kad atsakovė nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšomis disponuoja uzufrukto teise;
6) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų C ir D gyvenamąją vietą kartu su atsakove;
7) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku C tvarką;
8) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D tvarką;
9) išlaikymo įsiskolinimo (ar išlaikymo) priteisimo atveju (kitokiu, nei prašo ieškovas) išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis per 24 mėnesių terminą;
10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad svarbi šalių santuokinio gyvenimo iširimo priežastis yra ir ta, jog šalių nepilnametė dukra D gimė (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės ieškovui buvo psichologine prasme nepakeliamos ir prieštaravo jo moraliniams įsitikinimams. Ieškovas šios (duomenys neskelbtini) procedūros nepripažino nei teisine, nei moraline prasme, dėl to ne tik šalių santuokinis gyvenimas galutinai tapo nepakeliamas, bet komplikavosi ir bendravimas su pačiu vaiku. Ieškovas iki šiol šalių nepilnametės dukros realiai nėra matęs, tarp ieškovo ir mažametės dukros iki šiol nebuvo ir socialinės tėvystės užuomazgų. Nuo pat dukros gimimo ja rūpinosi išimtinai atsakovė. Ieškovo reikalavimai išnagrinėtose bylose dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo patenkinti. Ieškovas iš esmės sutiktų, jei nepilnametės dukros išlaikymo klausimas šioje byloje nebūtų sprendžiamas ir išlaikymo sumos nepilnametės dukros išlaikymui iš ieškovo priteistos nebūtų, tačiau, teismui visgi nusprendus priteisti išlaikymą dukrai iš ieškovo, jis turėtų būti ne didesnis nei 200 Eur per mėnesį. Atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo dukters gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau reikšdama šį reikalavimą turėjo pareikšti priešieškinį. Atsakovė tinkamai įforminto procesinio dokumento teismui su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepateikė, todėl turi būti laikoma, jog ji neįgyvendino savo, kaip kreditorės, teisių. Be to, atsakovė visiškai nepateikė nei praeityje egzistavusius faktus, nei šiuo metu vaikams būtiną išlaikymo dydį pagrindžiančių faktų ar argumentų. Taip pat atsakovė aplinkybės, jog vaikas negavo iš ieškovo jam būtino išlaikymo, nenurodė ir neįrodinėjo, o tai leidžia daryti išvadą, kad iki šiol atsakovės teikiamo išlaikymo vaikui visiškai pakako. Be to, atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios prašė išlaikymo dukrai nepriteisti (2022 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymai teismui). Taigi turi būti laikoma, kad atsakovė savo noru teikė visišką išlaikymą vaikui, nereikalaudama to iš ieškovo. Atsakovė duomenų, jog jos teikiamo išlaikymo nepakako, kad nebuvo patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai, nepateikė. Todėl turėtų būti laikoma, kad ieškovo dalis išlaikymo prievolėje buvo mažesnė (arba jos nebuvo) atsakovės iniciatyva nukrypus nuo lygių dalių principo ir visiškai užtikrinus vaiko interesus. Atsakovei nereiškiant reikalavimo (prašant nepriteisti) dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovas turėjo lūkestį, jog tuo metu (prašymo nepriteisti išlaikymo pateikimo metu) susiformavusi tvarka dėl vaiko išlaikymo tęsis ir toliau. Atsakovei bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje išreiškus (netinkamu procesiniu dokumentu) norą jai priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir teismui priteisus prašomą priteisti sumą, būtų pažeistas tuo metu susiformavęs teisinio tikrumo principas. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo dukrai įsiskolinimas neturėtų būti priteistas. Atsakovės prašomų priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumų ieškovas neturi galimybių sumokėti. Teismui visgi priteisus (su kuo ieškovas nesutinka) išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo įsiskolinimo (ar išlaikymo) priteisimo atveju ieškovas prašo teismo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis per 24 mėnesių terminą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra ir D tėvas, tačiau nuo jos gimimo išlaikymo jokia forma nėra skyręs. Ieškovo prašymas nepriteisti išlaikymo dukrai negali būti patenkintas, nes viena iš tėvų pareigų teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintaisiais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovo turtinė padėtis daug geresnė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, turi būti ne mažesnis kaip minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur. Todėl abiem vaikams išlaikymui iš ieškovo turi būti priteista po 365 Eur kas mėnesį kiekvienam. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus. Kadangi ieškovas dukrai D išlaikymo neskyrė nuo jos gimimo, todėl už šį laikotarpį turi būti priteista išlaikymo skola, skaičiuojant po 365 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „E“, atsakovei – santuokinę pavardę „E“, nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, priteisė iš ieškovo abiem nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė atsakovei nepilnamečiam vaikams išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Kitą patikslinto ieškinio dalį teismas atmetė, be to, priteisė iš atsakovės ieškovui 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 135 Eur žyminio mokesčio valstybei, o iš ieškovo atsakovei priteisė 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
5. Teismas sutiko su atsakovės atstovo pastebėjimu, jog tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė iš ieškovo priteisti 8 400 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už 28 mėn., t. y. už laikotarpį, kai ieškovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad visi būtinieji dukros poreikiai buvo visiškai patenkinti, tačiau mano, kad dukros išlaikymo našta negalėjo būti perkelta vien tik jai – ieškovas privalo kompensuoti išlaikymo dalį, kurią privalėjo teikti, tačiau neteikė, ir kurią už ieškovą teikė atsakovė. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad atsiliepime pareikštu reikalavimu atsakovė siekia apginti ne nepilnametės dukros, o savo galbūt pažeistas teises. O tai paneigia galimybę teismui veikti aktyviai ir ex officio remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis. Teismo vertinimu, atsiliepimas į patikslintą ieškinį negali būti laikomas tinkamu procesiniu dokumentu reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą patvirtina esant naujų spręstinų su šiuo reikalavimu susijusių klausimų, kurie nenurodyti patikslintame ieškinyje. Tai yra atsakovė, reikšdama reikalavimą, kuris nebuvo nurodytas patikslintame ieškinyje, suformulavo visiškai naują turtinį reikalavimą. Todėl teismas konstatuoja, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl kurio nepasisakoma patikslintame ieškinyje, yra vertintinas kaip savarankiškas turtinis reikalavimas, todėl turėjo būti pateiktas priešinio ieškinio forma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, atsakovė priešieškinio nereiškė, pateikė atsiliepimą, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, atsiliepime reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimu, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus. Išaiškintina, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo pareikšdama ieškinį dėl atgręžtinio reikalavimo į ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nurodė, kad iš viso patenkinta 84 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas įstatymu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl, ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo iš dalies tenkinus, atitinkamai iš atsakovės priteistina valstybei 135 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovės 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 135 Eur žyminio mokesčio valstybei; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai D, skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutraukiant santuoką pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra susiję su santuokos nutraukimu, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismui sprendime konstatuojant santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas, konstatuojant vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos nagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Todėl sprendimas iš atsakovės priteisti 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 135 Eur žyminio mokesčio valstybei yra visiškai nepagrįstas.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, žinodamas ir suprasdamas, kad yra dukters D tėvas, savo ieškinyje ir vėlesniuose patikslintuose ieškiniuose visiškai nepasisakė apie savo nepilnametės dukters išlaikymą. Nuo dukters D gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki pat skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovas nevykdė pareigos išlaikyti savo dukterį. Procesiniuose dokumentuose bandyta atkreipti teismo dėmesį į tai, tikintis, kad teismas vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 1–4 dalimis bus ne tik aktyvus, bet ir sieks, kad būtų apsaugoti ir apginti nepilnametės dukters interesai. Nurodyta įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių ir aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė visiškai, sprendime formaliai savo vaidmenį įvardijo kaip aktyvų ir dukrai išlaikymo įsiskolinimo (nuo jos gimimo iki sprendimo priėmimo) iš ieškovo nepriteisė.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau atsakovė nagrinėjamoje byloje nereiškė jokio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos neįrodinėjo, todėl eismas neturėjo teisės ir pareigos svarstyti žalos atlyginimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, ir proporcingai tenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui nuolat teigė, kad išlaikymo iš ieškovo nepilnametei dukrai nereikalauja, ir reikalavimą priteisti išlaikymą išreiškė tik bylos nagrinėjimo galutinėje stadijoje, tai reiškia, kad atsakovė savo noru sąmoningai prisiėmė išlaikymo naštą viena, t. y. savo noru išreiškė valią nukrypti nuo išlaikymo lygių dalių principo. Be to, atsakovė neįrodinėjo nei vaiko gimimo metu, nei ieškovo ieškinio, nei atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui metu egzistavusių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Taip pat atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pareiškė netinkamu procesiniu dokumentu. Atsakovės reikalavimai turėjo būti pateikti priešieškinio forma, už jį, be kita ko, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė neįgyvendino savo, kaip kreditorės, teisių. Turėtų būti laikoma, kad ieškovo dalis išlaikymo prievolėje buvo mažesnė (arba jos nebuvo) atsakovės iniciatyva nukrypus nuo lygių dalių principo ir visiškai užtikrinus vaiko interesus. Atsakovė siekia apginti ne nepilnametės dukros, o savo galbūt pažeistas teises, o tai paneigia galimybę teismui veikti aktyviai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis, kuria, išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo A patikslintą ieškinį atsakovei B dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo, netenkintas atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiam vaikui D ir kuria iš atsakovės priteista 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 135 Eur žyminio mokesčio valstybei.
16. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi turėdamas būti aktyvus tokio pobūdžio bylose teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnametei dukrai D, be to, nutraukęs šalių santuoką dėl ieškovo kaltės nepagrįstai iš atsakovės priteisė 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 135 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovas A ir atsakovė B santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys turi sūnų C, gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą D, gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo pat dukters D gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki pat skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovas dukrai išlaikymo neteikė. Neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, be kita ko, pripažinta, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, be to, iš ieškovo šalių dukrai D priteista 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė atsakovei nepilnamečiam vaikams išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
18. Pirmosios instancijos teisme atsakovė atsiliepimais į patikslintus ieškinius ir teismo posėdžio metu prašė šalių nepilnametei dukrai D priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo jos gimimo. Tačiau šis atsakovės reikalavimas skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nebuvo sprendžiamas motyvuojant tuo, kad atsakovė suformulavo visiškai naują savarankišką turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl jis turėjo būti pateiktas priešinio ieškinio forma, be to, jis nėra susijęs su nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimu, todėl nėra pagrindo teismo iniciatyva taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus.
19. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į CPK 376 straipsnyje įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
20. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Trečia, teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad vienas iš tėvų gera valia prisiėmė pareigą vienas išlaikyti vaiką ir praeityje jau yra patenkinęs vaiko poreikius, savaime nereiškia, kad vaiko poreikiai tuo metu buvo mažesni, ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
22. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, todėl byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Iš esmės byloje nebėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra apskritai turi teisę į išlaikymą iš ieškovo. Taip pat, kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovas šalių nepilnametei dukrai neteikė išlaikymo nuo pat jos gimimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Atsižvelgiant į tai, tuo labiau prašant atsakovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ir dėl ieškovo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo šalių nepilnametei dukrai – teismui šioje byloje buvo teisinis pagrindas ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus, o būtent pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį su prašymu priteisti šalių dukrai išlaikymo įsiskolinimą, turėjo šį dokumentą laikyti priešieškiniu arba nustatyti atsakovei terminą trūkumams pašalinti išaiškinęs teisę pareikšti priešieškinį.
23. Sutiktina su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai vienas iš tėvų teikia tinkamą visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne jai, kaip atlyginimą už vaikui jos vienos teikto išlaikymo dalį, o kaip ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, kurio neteko šalių nepilnametė dukra. Kita vertus, byloje nebuvo teigiama, įrodinėjama ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė šalių nepilnametei dukrai nuo pat gimimo turėjo galimybę suteikti ir suteikė tinkamą abiejų tėvų turtinę padėtį atitinkantį išlaikymą, visiškai užtikrinantį ne tik vaiko būtinuosius poreikius, t. y. jog atsakovė visiškai įvykdė vaiko išlaikymo pareigą už ieškovą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai, kad atsakovė pareikštu reikalavimu siekia apginti ne nepilnametės dukros, o savo galbūt pažeistas teises, atmestini kaip nepagrįsti.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria nebuvo sprendžiamas ieškovo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai D įsiskolinimo priteisimo klausimas, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
25. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 96 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo tvarka. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalyje).
26. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino ir apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
27. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Taigi, santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010).
28. Taigi, santuokos nutraukimo byloje abu sutuoktiniai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tiek sprendžiant pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, tiek visus kitus šį klausimą lydinčius ir įstatymo pagrindu privalomai spręstinus klausimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovas įstatymu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo iš dalies tenkinus, atitinkamai iš atsakovės priteistina valstybei 135 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai nustatė atsakovei mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
29. Kita vertus, neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo tenkinta 80 proc. ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovas prašė dviem vaikams iš jo paties priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: vienu atveju nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, kitu – nuo spendimo priėmimo dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė šiai ieškovo ieškinio reikalavimų daliai neprieštaravo ir netgi prašė didesnio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo abiem nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo kaip nors ar kokia nors apimtimi buvo išspręsti atsakovės nenaudai.
30. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas įvertindamas priežastis, dėl kurių nagrinėjamu atveju susidarė bylinėjimosi išlaidos, susijusios su santuokos nutraukimu, t. y. ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo, konstatuoja, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio – atsakovės naudai ir todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos nepriklausomai nuo su santuokos nutraukimu susijusių nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nebuvo sprendžiamas ieškovo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai D įsiskolinimo priteisimo klausimas, kuria iš atsakovės priteista valstybei 135 Eur žyminio mokesčio ir kuria iš atsakovės ieškovui priteista 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo sprendžiamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas, kuria iš atsakovės priteista valstybei 135 Eur žyminio mokesčio ir kuria iš atsakovės ieškovui priteista 2 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.