Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.10.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.5.19

2025 m. balandžio 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistojo J. K. gynėjai Astai Mačernytei (dalyvavimas užtikrintas naudojant vaizdo konferencijos ,,Zoom“ programos platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK 63 straipsnio 3 dalis), paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir J. K. paskirta galutinė bausmė – 160 MGL dydžio (8 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d. (vieną parą prilyginus 2 MGL) ir nustatyta, kad baudos, kuri turi būti sumokėta, dydis yra 158 MGL (7 900 Eur).

Iš J. K. valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti 12 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), F. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. J. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 12 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. spalio 12 d. 17.13 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių už 12 eurų pardavė M. Ž.

2. J. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis iki 2023 m. lapkričio 16 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė: plastikinį indelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė 3,047 g; popieriaus lankstinuką su žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišiniu, kurių sudėtyje yra 0,042 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio; smulkintuvą su rudos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,079 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio; suktinę nuorūką iš žalios ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra 0,014 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, iki kol 2023 m. lapkričio 16 d. 15.25 val. minėtame bute kratos metu pareigūnai šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo: 1) pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; 2) pagrįsti, kodėl jo byla nebuvo išskirta iš bendros grupės su kitais kaltinamaisiais, įvertinti galimybę atskirti jo atžvilgiu bylą bei taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) prailginti paskirtos baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį ir finansines galimybes. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę, teikė nuoširdžius parodymus ir bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Nepaisant to, toks jo elgesys nebuvo pripažintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistasis prašo į šią aplinkybę atsižvelgti ir sumažinti paskirtą baudą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė neišskirti jo bylos iš bendros grupės su kitais kaltinamaisiais, nors jis kitų kaltinamųjų visiškai nepažįsta. Dėl kitų kaltinamųjų nesutikimo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą teismas atsisakė atlikti šį procesą ir apelianto atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas galėtų reikšmingai pakeisti jo bausmės dydį.

3.3. Apeliantas yra registruotas Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje, aktyviai ieško darbo, tačiau šiuo metu neturi pajamų, kurios leistų padengti tokią didelę baudą per paskirtą 6 mėnesių laikotarpį. Apelianto vertinimu, tokia situacija kelia grėsmę jo socialinei integracijai ir galimybei pradėti naują gyvenimo etapą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. K. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su nuteistajam J. K. paskirta bausme ir procesiniais reikalavimais dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir termino baudai sumokėjimo prailginimo, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus – J. K. ir apeliacinio skundo nepadavusiam F. S. paskirtas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nepagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu, taip pat neteisingai nustatė J. K. padaryto BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo faktines aplinkybes, iš nuteistojo nepagrįstai konfiskavo 12 eurų bei nepagrįstai nepripažino J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Nors dėl dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinis skundas nepaduotas, toks apygardos teismo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas blogina nuteistųjų J. K. ir apeliacinio skundo nepadavusio F. S. teisinę padėtį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendis nurodytoje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktų pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), įvertins ir šių pakeitimų įtaką apelianto J. K. bei apeliacinių skundų nepadavusių nuteistųjų teisinei padėčiai.

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų

7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑635-976/2015, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-209-1214/2024).

8. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu J. K. ir apeliacinio skundo nepadavęs F. S., be kita ko, buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo šio BK straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Tačiau vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2024 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, įsigaliojęs nuo 2025 m. vasario 1 d., kuriuo buvo pakeista BK 259 straipsnio 1 dalis, šios dalies sankcijoje numatant papildomas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų alternatyvių bausmių įrašymas į baudžiamojo įstatymo sankciją lengvina asmenų teisinę padėtį, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl J. K. ir apeliacinio skundo nepadavusio F. S. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikuojamos į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija).

9. Kartu pažymėtina, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo J. K. ir apeliacinio skundo nepadavusio M. Ž. teisinę padėtį lengvinančios, kadangi jų atžvilgiu buvo taikoma procesinės prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos šių nuteistųjų laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jiems paskirtą baudą. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. K. ir M. Ž. laikinojo sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką, neteisingai nustatė, jog į paskirtą bausmę turi būti įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme. Kaip jau paminėta aukščiau, BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viena sulaikymo diena (ne para, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) prilyginama 6 MGL dydžio baudai. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad paminėti nuteistieji buvo laikinai sulaikyti dvi dienas (J. K. – nuo 2023 m. lapkričio 16 dienos iki 2023 m. lapkričio 17 dienos, o M. Ž. – nuo 2023 m. spalio 12 dienos iki 2023 m. spalio 13 dienos).

10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistos BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuotos bausmės skyrimo taisyklės. Buvo panaikinta bausmės dydžio skaičiavimo nuo vidurkio taisyklė; numatytas įpareigojimas, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms (kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių), motyvuoti sprendimą skirti didesnę nei minimali laisvės atėmimo bausmę; be to, reglamentuotas įpareigojimas, esant minėtoms aplinkybėms, už sunkų ar labai sunkų nusikaltimus skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi naujos redakcijos 61 straipsniu, dar kartą įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrindo keisti nuteistajam J. K. ir apeliacinių skundų nepadavusiems nuteistiesiems skirtas bausmes, nenustatė, kadangi visiems nuteistiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas paskirti įstatyme numatyti minimalūs baudos bausmės dydžiai.

11. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų nuteistajam J. K. ar apeliacinių skundų nepadavusiems nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes. Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K‑98‑1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jau buvo pritaikytos nuteistojo J. K. ir apeliacinio skundo nepadavusio M. Ž. atžvilgiu, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų kitų apeliacinių skundų nepadavusių nuteistųjų atžvilgiu.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo

12. Nuteistasis J. K. skunde teigia, kad jo atžvilgiu nepagrįstai neišskirta byla ir nepritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

13. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bylos išskyrimas lemtų greitesnį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla apygardos teisme buvo išnagrinėta per tris posėdžius, darytina išvada, kad bylos išskirti greitesniam jos išnagrinėjimui nebuvo pagrindo, nes byla išnagrinėta pakankamai greitai.

14. BPK 273 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.

15. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog dalis kaltinamųjų nurodė tik iš dalies pripažįstantys kaltę, kaltinamasis F. S. išreiškė pageidavimą duoti parodymus po liudytojų apklausos, prokuroras nesutiko atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išskirti bylos į kelias ir taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo J. K. įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių

16. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

17. J. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines medžiagas, kurių dalį už 12 eurų pardavė M. Ž. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padaryto nusikaltimo faktinėse aplinkybėse nustatė, kad J. K. 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių pardavė M. Ž. už 12 eurų ir kad šį kiekį narkotinės medžiagos J. K. laikė, turėdamas tikslą parduoti, kadangi to jokie bylos duomenys nepatvirtina.

18. J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 68-72) ir teisme, nuosekliai nurodė, kad M. Ž. pinigų už jam perduotas kanapes nemokėjo. Nors M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 133-134) nurodė, kad J. K. sumokėjo 12 eurų, kuriuos jam buvo davęs D. K., tačiau apklaustas teisme nurodė, kad „žolę“ įgijo iš J. K., bet pinigų šiam nedavė. Iš 2023 m. spalio 12 d. asmens kratos protokolo (9 t., b. l. 11-14) matyti, kad pas M. Ž., be kita ko, rasta 11,01 Eur – dešimties eurų nominalo kupiūra, vienas euras, vienas centas, t. y. beveik 12 eurų, taip pat rastas popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, kuri pagal 2023 m. spalio 31 d. specialisto išvadą nustatyta kaip narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. K. ir M. Ž. dalyje dėl pinigų perdavimo narkotinėms medžiagoms įgyti davė šiek tiek prieštaringus parodymus, tačiau juos sugretinus ir atsižvelgiant į pas M. Ž. kratos metu rastą pinigų sumą – 11,01 Eur, neatmestina, jog šie pinigai buvo duoti D. K. narkotinei medžiagai įgyti, tačiau šių pinigų M. Ž. J. K. neperdavė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į M. Ž. ikiteisminio tyrimo parodymų dalį, kai jis nurodė, kad D. K. iš pradžių davė jam 10 eurų, o pasakius, kad „žolės“ gramas kainuoja 12 Eur, pastarasis pridavė tuščius butelius, už kuriuos, pagal D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (11 t., b. l. 31-33), jis gavo 1 eurą su centais, kas visumoje atitinka pas M. Ž. kratos metu rastą pinigų sumą. Kaip minėta, šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad M. Ž. sumokėjo 12 Eur J. K. už narkotines medžiagas, šią aplinkybę M. Ž. nurodė tik apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau savo parodymus teisme pakeitė, o jokių kitų tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, apygardos teismas šios aplinkybės teismo posėdyje visai netyrė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad J. K. 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) laikė turėdamas tikslą parduoti ir už 12 eurų pardavė M. Ž., todėl šios aplinkybės iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šalintinos. Nurodytų aplinkybių pašalinimas nekeičia veikos kvalifikavimo, nes byloje nustatyta, kad J. K. 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių vis dėlto davė M. Ž. ir taip išplatino šią narkotinę medžiagą, kas atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslintinos nuteistojo J. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės, konstatuojant, kad J. K. ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 12 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. spalio 12 d. 17.13 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių išplatino M. Ž.

20. Atsižvelgiant į tai, kad iš nuteistojo J. K. įrodytomis pripažintų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių pašalinama aplinkybė, kad jis 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) už 12 eurų pardavė M. Ž., iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies taip pat pašalinamos ir nuteistojo M. Ž. pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės, kad jis vieną popieriaus lankstinuką su jame esančiais 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijo už 12 eurų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pašalinus šias aplinkybes, nuteistojo M. Ž. veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, nurodytų aplinkybių pašalinimas nuteistojo M. Ž. teisės į gynybą nesuvaržo ir teisinės padėties neapsunkina.

Dėl nuteistajam J. K. paskirtos bausmės

21. Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo kaltę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad vieną kartą M. Ž. davė vieną gramą kanapių, šiam pačiam prašant, tačiau tikslo platinti neturėjo. Apklaustas teisme J. K. dėl narkotinių medžiagų platinimo paaiškino, kad davė M. Ž. trupinėlį kanapių susisukti, manė, kad kartu parūkys, bet M. Ž. išėjo, pinigų neprašė, o pastarasis ir nemokėjo. Šios aplinkybės išnagrinėjus bylą liko nepaneigtos. Baigiamųjų kalbų metu J. K. pažymėjo, kad pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

23. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra pagrindas nuteistojo J. K. atžvilgiu nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi J. K. viso proceso metu pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl narkotinės medžiagos laikymo ir išplatinimo, tik nurodė, kad nelaikė narkotinės medžiagos tikslu išplatinti, taip pat nurodė, jog gailisi dėl padarytų veikų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo gailėjimosi laikyti nenuoširdžiu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistojo atžvilgiu, kadangi jis savo kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino tik iš dalies, t. y. nepripažino, kad laikė dalį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą platinti, nors pripažino patį platinimo faktą. Tačiau šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių pašalinus aplinkybes, kad J. K. 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė turėdamas tikslą parduoti ir už 12 eurų pardavė M. Ž., iš esmės nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis J. K. savo kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pripažino esmines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalis aplinkybių, kurių nepripažino nuteistasis, iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių pašalinamos, nuteistojo kaltės pripažinimas ir apgailestavimas dėl įvykio yra užfiksuotas ir apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. posėdyje, nuteistojo J. K. atžvilgiu nustatoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

25. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas taip pat turi atsižvelgti į bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41 ir 61 straipsniuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.

26. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

27. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu J. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

28. Baudžiamajame įstatyme už BK 259 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą buvo numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmes.

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. K. įgytas ir M. Ž. išplatintas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, o narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) yra sąlyginai mažiau pavojingos nei kitų rūšių narkotinės ar psichotropinės medžiagos, t. y. padarytų veikų rūšinis pavojingumas yra mažesnis. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad iki nusikaltimų padarymo ir po jų padarymo dirbo, nebuvo teistas, siekė integruotis į visuomenę, savo elgesį vertino kritiškai, yra jauno amžiaus. Nors teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių pagrindu nuteistajam pagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį vietoje laisvės atėmimo bausmės skyrė baudos bausmę. Pažymėtina, jog J. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 260 straipsnio 1 dalį paskirti minimalūs baudos bausmės dydžiai už nesunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktai). Remiantis pirmosios instancijos teismo ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta neteisinga ar neproporcinga bausmė.

30. Kaip minėta, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo J. K. nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija). Taigi, iš naujo spręstinas klausimas dėl J. K. pagal nurodytą BK straipsnį skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos baudos bausmės. Nors šiuo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija), atkreiptinas dėmesys, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką neprivaloma skirti švelnesnės bausmės, šiuo atveju atsižvelgiama į aplinkybes, buvusias nuosprendžio priėmimo metu. Teisėjų kolegija, net ir nustačiusi J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo atveju neįžvelgia pagrindo keisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 MGL dydžio baudos bausmės ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos 150 MGL dydžio baudos bausmės, kadangi šios bausmės yra proporcingos nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, galiojančias bausmės skyrimo taisykles (BK 61 straipsnis), kadangi paskirtos bausmės yra ne tik mažesnės nei šių bausmių vidurkiai, tačiau ir įstatyme nustatyto minimalaus dydžio, taigi paskirtos bausmės nėra per griežtos, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Kaip minėta, nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) buvo pakeistos BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau šioje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o BK 54 straipsnio 3 dalis J. K. apygardos teismo nuosprendžiu jau buvo pritaikyta, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskiriant alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą. Šioje byloje nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos minimalios baudos bausmės už sunkų nusikaltimą paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, nuteistojo asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Dėl šios priežasties netenkinamas nuteistojo apeliacinio skundo prašymas skirti jam švelnesnę bausmę.

31. Tačiau žemesnės instancijos teismas nuosprendžiu paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, iš dalies jas sudedant (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK 63 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

32. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti dalinį bausmių sudėjimą, ne tik kad parinko neteisingą bausmių bendrinimo būdą, bet ir nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, taip pat pridėjo ir per mažą dalį švelnesnės bausmės - tik 10 MGL, nors minimali pridėtinos bausmės dalis šiuo konkrečiu atveju yra 50 MGL.

33. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).???

34. Kaip minėta, J. K. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nurodytos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), taigi yra formalus kriterijus vertinti, kad nurodytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. K. padaryti nusikaltimai disponuojant narkotine medžiaga neturint tikslo jos platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir šios narkotinės medžiagos išplatinimas M. Ž. (BK 260 straipsnio 1 dalis), įvertinus kiekvienos iš šių veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš naujo subendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 2 punktą.

35. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo tenkinti nuteistojo J. K. apeliacinio skundo prašymo nustatyti ilgesnį terminą sumokėti nuteistajam paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis J. K. ir apeliacinių skundų nepadavę nuteistieji paskirtas baudas turi sumokėti per 6 mėnesius. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad J. K. baudos bausmė paskirta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninant jo baudžiamąją atsakomybę neskiriant laisvės atėmimo bausmės, baudos dydis nustatytas minimalus, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš naujo subendrinus paskirtas bausmes subendrintos baudos dydis sumažėjo, o taip pat sumažėjo ir galutinės mokėtinos baudos dydis pritaikius naują BK 66 straipsnio redakciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei jį nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra.

Dėl nuteistajam F. S. paskirtos bausmės

36. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam F. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK 63 straipsnio 3 dalis), paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir F. S. paskirta galutinė bausmė – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda.

37. Nors šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo F. S. nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija), teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat neįžvelgia pagrindo keisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (perkvalifikavus – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV‑3060 redakcija)) paskirtos 50 MGL dydžio baudos bausmės, kadangi ši bausmė yra proporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, galiojančias bausmės skyrimo taisykles (BK 61 straipsnis), kadangi paskirta bausmė yra ne tik mažesnė nei šios bausmės vidurkis, tačiau ir įstatyme numatyto minimalaus dydžio, taigi paskirta bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

38. Tačiau žemesnės instancijos teismas nuosprendžiu paskirtas bausmes taip pat nepagrįstai subendrino BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, iš dalies jas sudedant (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK 63 straipsnio 3 dalis). Bendrindamas bausmes šiam nuteistajam, pirmosios instancijos teismas padarė analogiškas klaidas, kaip ir bendrindamas bausmes J. K., todėl teisėjų kolegija argumentų dėl F. S. paskirtų bausmių bendrinimo nekartos, argumentai išdėstyti šio nuosprendžio 31-34 pastraipose. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminių BK ar BPK pažeidimų, privalo juos ištaisyti, nepaisant to, ar gautas dėl to skundas. Nurodytas baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas bendrinant nuteistajam F. S. paskirtas bausmes blogina apeliacinio skundo nepadavusio nuteistojo teisinę padėtį, todėl bausmių bendrinimo klausimas nuteistojo F. S. atžvilgiu apeliacinės instancijos teismo išspręstinas iš naujo, F. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 2 punktą.

Dėl kitų nuosprendyje tikslintinų aplinkybių

39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos įgijimo iš M. Ž.) paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo) - 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos visiškai jas sudedant (BK 63 straipsnio 3 dalis), taigi teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl bausmių bendrinimo nurodė neteisingą baudžiamojo įstatymo straipsnį (BK 63 straipsnio 2 dalį). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad D. K. paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formos ir turinio

40. Pažymėtina, jog nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstyti nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, akcentuota, kad BPK 304-307 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reikalauja, kad teismo priimamas nuosprendis būtų įtikinamas, nekeltų abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje būtų išdėstomi nuosekliai ir sudarytų logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais <...>. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/489/2022).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinį ir formą BPK numatytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžio formai keliamų reikalavimų, nes nuosprendžio nustatomoji dalis yra nevientisa, į šią dalį inkorporuota dalis motyvuojamosios nuosprendžio dalies, dėl ko ši nuosprendžio dalis tapo išskaidyta, be to, aprašomojoje dalyje kiekvieno iš nuteistųjų atžvilgiu išvardyti teismo įrodymai, tačiau nepateikti aiškūs teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas, be kita ko, savo sprendimų argumentavimu, o teisinių argumentų neišdėstymas dėl ištirtų įrodymų vertinimo pagal teismų praktiką laikomas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas turi skirti pakankamai didelį dėmesį byloje esantiems įrodymams ir jų vertinimui, pateikti bylos šalims aiškų ir suprantamą teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinys dėl teismo motyvų stokos iš esmės neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra įžvelgiami aplaidaus tarnybos pareigų vykdymo požymiai. Kita vertus, iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamieji J. K., M. Ž., F. S. nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinami, kaltę pripažino iš dalies, kaltinamasis D. K. suprato, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino visiškai (11 t., b. l. 193-197). Pirmosios instancijos teisme buvo tiesiogiai, nors ir neišsamiai apklausti kaltinamieji, liudytojai, ištirti kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti kaltinamųjų, liudytojų parodymai, taip pat kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nors nepateikta aiški jų analizė ir vertinimas, išdėstytos teismo išvados dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai. Atsižvelgiant į tai, kad teismo išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo yra teisingos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje esantys neatitikimai nesietini su esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, numatytais BPK 369 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 24 d. Įstatymu Nr. XIV-2573, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymu Nr. XIV-3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašant nuteistojo J. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, jog J. K. 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė turėdamas tikslą parduoti ir už 12 eurų pardavė M. Ž., ir nustatyti, kad J. K. 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) išplatino M. Ž.

J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

J. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu J. K. paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 138 MGL (6 900 Eur).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 12 Eur konfiskavimo iš J. K. valstybės naudai.

Nuteistojo F. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu F. S. paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, ir F. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Pašalinti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašant nuteistojo M. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, jog M. Ž. vieną popieriaus lankstinuką su jame esančia 0,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijo už 12 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į M. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 138 MGL (6 900 Eur).

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad D. K. paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalies nekeisti.