- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-896-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34350-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- R. P., V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3245-869/2021 pagal pareiškėjų R. P. ir V. P. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. P. ir V. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjų prašymą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3245-869/2021 nutarė pareiškėjų R. P. ir V. P. prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjai šalino teismo nustatytus pareiškimo trūkumus, tačiau pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad „Po šios sutarties patvirtinimo paaiškėjus, kad yra kitų, šioje sutartyje nenurodytų ir vienas kitam neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, tai šie kreditoriniai įsipareigojimai lieka tos šalies, kuri yra prisiėmusi kreditorinius įsipareigojimus, asmenine prievole“, pareiškėjų nuomone, nepažeidžia kreditorių interesų, nustatyta siekiant išvengti nenumatytų ginčų, todėl pareiškėjai šio teismo nustatyto trūkumo nešalino, t. y., nepašalino šios sutarties sąlygos iš sutarties teksto, taip pat nepatikslino jos formuluotės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2020 m. gruodžio 17 d. teismo nutartyje pareiškėjams buvo išaiškintas jų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto ydingumas ir nurodyta, jog tokia sutarties sąlyga negali būti tvirtinama, tačiau pareiškėjai, šalindami pareiškimo trūkumus, neatsižvelgė į teismo nurodymus ir nepašalino šio punkto iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teksto. Be to, pareiškėjai, nesutikdami su teismo nutartimi nustatytais trūkumais, nesinaudojo teise teikti atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, t. y., nekėlė klausimo dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nagrinėjamu atveju nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, tačiau pareiškėjai nutartyje nurodyto prašymo trūkumo dėl sutarties 5 punkto nepašalino ir nesiekė pašalinti.
5. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai atstovaujami profesionalaus teisininko – advokatės, per teismo nustatytą terminą sąmoningai tinkamai nepašalino visų teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, dėl to nėra pagrindo pareiškėjams pakartotinai taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pakartotinį terminą trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjų prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja R. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, prašydama panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kaip atitinkantį įstatymo reikalavimus, priimti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teigia, kad pareiškėjos R. P. atstovė pateikė į bylą raštą dėl 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų šalinimo, kuriame detaliai nurodė, kokiu būdu yra šalinami teismo nutartyje nustatyti trūkumai ir kokie papildomi dokumentai (įrodymai) pateikiami į bylą. Kartu su raštu į bylą buvo pateiktas ir patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu su priedais. Pažymi, kad abiejų pareiškėjų bendru sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo vertinimas, patikrinimas, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems formaliems reikalavimams (CPK 115 straipsnis), bet susijęs su bylos nagrinėjimu ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
7.2. Pareiškėjai teikiant teismui patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo, tuo pačiu 2021 m. sausio 29 d. rašte buvo siekiama detaliai paaiškinti, kokiu būdu buvo šalinami nutartyje nurodyti trūkumai, tame tarpe ir dėl teismo nustatyto sutarties 5 punkto ydingumo. Pažymėjo, kad skirtingi teismai tokias sutartis tvirtina. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje laikė pareiškimo trūkumus nepašalintais, nors pareiškėjos prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atitiko bendruosius ir specialiuosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei turėjo būti priimtas, o sutarties sąlygų teisėtumo vertinimas turėjo būti pateiktas kitoje proceso stadijoje (t. y. jau priėmus prašymą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-3245-869/2021, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad apeliantė skunde nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo stadijoje nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vienos sąlygos ydingumą ir tuo pagrindu (šio trūkumo nepašalinus per teismo nustatytą terminą) laikė pareiškėjų pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nustatė, kad pareiškėjų kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte šalys pareiškė, jog neturi jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų, nei nurodyta šioje sutartyje, tačiau po šios sutarties patvirtinimo paaiškėjus, kad yra kitų, šioje sutartyje nenurodytų ir vienas kitam neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, tai šie kreditoriniai įsipareigojimai lieka tos šalies, kuri yra prisiėmusi kreditorinius įsipareigojimus, asmenine prievole. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuri nebuvo skundžiama, vertino, kad šiame punkte formuluojami hipotetinio pobūdžio teiginiai apie galbūt ateityje atsirasiančias ir (ar) paaiškėsiančias sutuoktinių prievoles bei susitarimas, kad šios prievolės yra asmeninės, neatitinka dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniui keliamų reikalavimų ir vertintini kaip pažeidžiantys kreditorių interesus ir draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus, dėl to ši sutarties sąlyga netvirtintina ir turi būti pašalinta iš sutarties, taip pat teismas nustatė kitus pareiškimo trūkumų. Pareiškėjai, šalindami teismo nustatytus trūkumus, šalino kitus nustatytus prašymo trūkumus, tačiau šio trūkumo nepašalino, pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nelaiko šios sutarties sąlygos ydinga.
13. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institute (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų.
15. Teismas, spręsdamas prašymo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje. Priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Tuo tarpu kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų pareiškėjų sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo vertinimas, patikrinimas, ar sutartis yra ydinga, neprieštarauja viešajai tvarkai, nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems reikalavimams (CPK 115 straipsnis), bet susijęs su bylos pagal priimtą pareiškimą nagrinėjimu ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismas tokios sutarties (jeigu ji ydinga) motyvuotai netvirtina ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, tuomet teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai, spręsdami analogiško pobūdžio bylas (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-687-544/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1574-653/2020; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-739-603/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-118-390/2021 ir kt.).
16. Dėl to, nors pareiškėjai neskundė pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo nustatytas ne tik prašymo, bet ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos trūkumas, tačiau šios aplinkybės (prašymo priėmimo stadijoje pateiktas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertinimas ir konstatavimas sutarties sąlygos ydingumas) nėra pagrindas pateiktą prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo (sąlygų vertinimas) klausimas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo papildomai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas ir šioje dalyje nustatė pareiškėjams tokį sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos ydingumą kaip procesinio dokumento trūkumą prašymo priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo reikalauti pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas prašymo priėmimo stadijoje, bet priėmus prašymą (jeigu kitų esminių trūkumų nebuvo), jau nagrinėjant prašymą ir sutarties pagrįstumą iš esmės teismo posėdyje turėjo taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalį.
17. CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Aptariamas draudimas taikomas ir priverstinio vykdymo nereikalaujantiems sprendimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatą, numatančią susitarimą dėl kreditorinių įsipareigojimų, kurie sutuoktiniams nežinomi santuokos nutraukimo metu, pasidalinimo, būtų pasisakyta dėl visų dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nebūtų nepaneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas. Tuo atveju, jeigu po santuokos nutraukimo paaiškėtų kreditoriniai įsipareigojimai, dėl kurių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo susitarta, prievolės taptų asmeninėmis vieno iš sutuoktinių prievolėmis. Jeigu kreditorius nesutiktų, kad prievolę įvykdytų vienas iš buvusių sutuoktinių, kreditorius turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu, kadangi teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu kreditoriai gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, dėl to nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų R. P. ir V. P. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį.
Pareiškėjų R. P. ir V. P. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.