- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2296-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- R. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. patikslintą ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir atsakovo M. L. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), kuriuo prašo pakeisti (padidinti) 2013 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters E. L. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės bei priteisti iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog gyvenant santuokoje su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. L.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria po santuokos nutraukimo dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o iš M. L. priteistas išlaikymas po 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Esant nustatytam išlaikymui, ieškovei vienai sunku materialiai išlaikyti dukrą, kadangi ji paaugo, padidėjo išlaidos jos išlaikymui. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 500 Eur, turto, santaupų neturi. Ieškovė yra sukūrusi naują šeimą ir (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus M. F.. Ieškovės žiniomis, po išlaikymo priteisimo, pagerėjo atsakovo turtinė padėtis ir ženkliai padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos, o priteista vaiko išlaikymui suma, sudaranti 58 Eur per mėnesį, nepatenkina net minimalių vaiko poreikių. Dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga skirti šias sumas: maistas – apie 210 Eur; rūbai, avalynė – apie 70 Eur; vaistai, vitaminai, higienos reikmės – apie 50 Eur; žaislai, ugdymo priemonės – apie 30 Eur; interneto paslaugos – apie 10 Eur. Be to, dukra lanko sportinių šokių būrelį, už kas mėnesį reikia mokėti 65 Eur, varžybų mokestis, tiek kelionės į varžybas išlaidos - per mėnesį apie 100 Eur. Dukra lanko papildomas šokių pamokas, kurios per mėnesį kainuoja 80 Eur. Taip pat reikalingi pinigai gyvenamojo būsto išlaikymui, kelionėms pas gydytojus, vaikų šventėms, kitoms reikmėms. Iš viso vaiko šalių nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur, todėl ½ šios sumos dalis priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovo teigimu, ieškovė, nurodydama, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė dukters poreikiai, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovas nesutinka su nurodytomis išlaidomis dukters maistui (210 Eur), mano, kad tokia suma yra pernelyg didelė ir neatitinkanti tikrosios padėties. Taip pat nesutinka su nurodytomis išlaidomis dukters drabužiams, avalynei (70 Eur.), teigia, kad tokia suma yra pernelyg didelė ir niekuo nepagrįsta. Ieškovė nesukonkretina ir nepagrindžia dukters vaistams, vitaminams bei higienos prekėms išleidžiamos sumos (50 Eur). Dukra yra sveika, neturinti specialių poreikių, be to, jai suteikiamas nemokamas gydymas. Atsakovas nesutinka ir su nurodytomis išlaidomis dukters šokių būreliui. Ieškovė nepagrindė duomenų, kad kiekvieną mėnesį dukters šokių varžyboms, kelionės išlaidoms, papildomoms pamokoms patiria dar po 180 Eur. Išlaidos dukters šokių būreliui, net jeigu jos ir yra patiriamos, negali būti priskiriamos prie būtinųjų dukters poreikių tenkinimo. Atsakovas nenusišalino nuo pareigos išlaikyti dukrą, teikė didesnį išlaikymą, nei nustatyta teismo sprendime, mokėjo už dukters šokių pamokas, pirko drabužius, avalynę. Atsakovas su dukra bendrauja itin artimai. Dukra kartu su atsakovu, jo tėvais ir močiute praleidžia kiekvieną vasarą, žiemos atostogas. Ieškovės turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei nurodoma ieškinyje. Atsakovas dirba trijuose darbovietėse ir per mėnesį gauna 650 Eur dydžio darbo užmokestį. Atsakovas neturi jokios gyvenamosios vietos, gyvena su savo senele, turi sveikatos problemų. Atsakovas prašo konstatuoti ieškovės pareigą mokėti didesnę nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dalį. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 730 Eur, iš kurių atsakovas teikia 215 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, apie 150 Eur perveda močiutei, apie 30 Eur per mėnesį atsakovas skiria telefono sąskaitoms apmokėti, 130 Eur maistui, 30 Eur – vaistams, apie 70 Eur transporto išlaidoms, 15-20 Eur per mėnesį skiria higienos išlaidoms, 20 Eur drabužiams, 12 Eur kirpyklai, 20 Eur pagalba močiutei, 15 Eur mokslams.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius, tačiau ieškovė turėtų teikti papildomus įrodymus, turinčius įtakos prašomam išlaikymo dydžio reikalingumui. Apsilankius ieškovės R. F. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2 kambarių bute su patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai I. D., gyvena ieškovė, jos sutuoktinis R. F., jų nepilnametis sūnus M. F. ir ieškovės nepilnametė dukra E. L.. Būstas tvarkingas, šviesus, naujai suremontuotas, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis.
Šalies argumentai
5. Atsakovas M. L. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti 2013 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalims pavyko taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamete dukra E. L. tvarkos pakeitimo. 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė 2013 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-15053-131/2013 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. L. išlaikymą nepilnametei dukrai E. L. periodinėmis išmokomis po 225 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei R. F., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė dukters E. L. poreikių lentelę. Pasak ieškovės, išlaidų, patiriamų dukros poreikiams tenkinti, suma iš viso sudaro apie 938,68 Eur per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko su šiomis išlaidomis: 1) maistui - 130 Eur; komunalinėms išlaidoms – 10-15 Eur; 2) mokymosi reikmenims - 10 Eur; 3) dienpinigiai – 16 Eur; 4) išlaidos būreliams (šokių būreliui) – 32,50 Eur; 5) išlaidos vaikiškiems žurnalams, knygutėms ir kitoms lavinimo priemonėms –5 Eur; 6) higienos priemonės – 5 Eur; 7) teatras, kinas, renginiai, vaikų gimtadieniai – 5 Eur; 8) išlaidos už vaiko mobilaus ryšio paslaugas – 5 Eur; 9) drabužiai, avalynė – 10 Eur; 10) vaistai ir odontologo paslaugos – 2,50 Eur (30 Eur per metus); 11) papildai, vitaminai, sveikatinimasis – 2,50 Eur (30 Eur per metus), 12) kuro išlaidos – 5 Eur (viešojo transporto bilietas). Pasak atsakovo, dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga skirti apie 300 Eur, be to, ieškovė dar gauna išmokas už vaikus. Teismo vertinimu, 100 Eur per mėnesį suma nepilnamečio vaiko maitinimui bei 44 Eur (2 Eur x 22 d.) suma išlaidoms maistui mokykloje yra protinga ir pagrįsta. R. F. nurodė, jog dukters drabužiams, avalynei per mėnesį yra reikalinga apie 70 Eur, ieškovė nurodė, jog pagal teismui pateiktus mokėjimo dokumentus, šalių nepilnametės dukters drabužiams bei avalynei buvo išleista vidutiniškai apie 33,33 Eur per mėnesį (400 Eur per metus). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertino, jog tikėtina, kad 10 metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 60 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai per mėnesį sudaro apie 60 Eur. Būtinuoju vaiko poreikiu teismas pripažintinos išlaidas būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog išlaidos būstui (duomenys neskelbtini), per mėnesį sudaro apie 100 Eur, skaičiuojant išlaidų vidurkį vienam šeimos nariui tenkanti būsto išlaidų dalis sudarytų 25 Eur. Ieškovė nurodė, jog išlaidos dukters mobiliam telefonui vidutiniškai sudaro apie 5 Eur per mėnesį, todėl šias išlaidas teismas pripažino neįrodinėtinomis. Teismas pagrįstomis pripažino 3,50 Eur išlaidas interneto ir kabelinės televizijos paslaugoms (14 Eur/4).
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, jog jo patiriamos transporto išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 70 Eur, todėl teismas vaiko transporto išlaidoms protingomis ir pagrįstomis pripažino analogišką 70 Eur per mėnesį sumą. Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažino 10 Eur per mėnesį (120 Eur) per metus išlaidas kanceliarinėms prekėms bei mokymosi reikmenims, 10 Eur per mėnesį išlaidas ugdymo bei lavinimo priemonėms (žaislams, žaidimams, knygoms, žurnalams ir pan.), 20 Eur per mėnesį išlaidas dukters laisvalaikiui (draugų gimtadieniams, kinui, teatrui ir pan.), 10 Eur per mėnesį išlaidas higienos priemonėms. Nesant į bylą pateiktų įrodymų apie patiriamas išlaidas odontologo pagalbai apmokėti, teismas šias ieškovės nurodytas išlaidas pripažino neįrodytomis. Atsakovui neginčijant išlaidų vaistams, sudarančių 30 Eur per metus taip pat ir atsakovo pripažintas išlaidas papildams, vitaminams, sveikatinimui – 2,5 Eur (30 Eur per metus) bei 16 Eur per mėnesį dienpinigius, teismas pripažino neįrodinėtinomis. Teismas būtinomis ir pagrįstomis pripažino išlaidas pratyboms bei rinkliavoms mokykloje, sudarančias 84 Eur per metus. Atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas 1 000 Eur bei 150 Eur išlaidų atostogoms, išvykoms bei šventinėms dovanoms nepripažino būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių dukra turi sportinių gabumų, ne vienerius metus lanko šokių būrelį, dalyvauja pramoginių šokių konkursuose, vyksta į stovyklas, ši veikla mergaitei patinka ir ji yra suinteresuota ją tęsti, pramoginiai šokiai yra iš esmės vienintelis papildomai lankomas būrelis, įvertinus lankomo būrelio tęstinumą, jo naudą vaiko ugdymui, teismas 65 Eur per mėnesį išlaidas vertino kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šalių nepilnametei dukrai lankant pramoginių šokių užsiėmimus, yra patiriamam papildomų, su tuo susijusių išlaidų – išlaidos privačioms šokių pamokoms, varžybų dalyvių mokesčiams, pramoginių šokių drabužiams ir avalynei, vasaros šokių stovykloms ir pan., tačiau teismas pažymėjo, jog šios išlaidos pripažintinos susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas darė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma. Atsižvelgdamas į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtiną vaiko poreikių išaugimą, teismas darė išvadą, kad 2013 metais nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų M. F.. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, dirba UAB „Litameta“ bei dalyvauja pačios ieškovės įsteigto labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) veikloje. Ieškovė per 2018 metus gavo vidutiniškai po 1 695,55 Eur pajamų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas panaudojant lėšas, paskolintas ieškovės tėvų bei AB „Swedbank“, jos vardu nėra registruota transporto priemonių, jos atžvilgiu šiuo metu nėra pradėta vykdomųjų bylų. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus, serga hepatitu C, neįgalumo neturi. Atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos 2018 m. liepos – 2019 m. sausio mėnesiais vidutiniškai sudarė po 876,37 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Atsakovas nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, priklausančių jam nuosavybės teise, neturi. Teismas sprendė, kad nekilnojamojo turto bei su tuo susijusių finansinių įsipareigojimų įsigijimas nėra padaręs esminės įtakos ieškovės turtinės padėties pasikeitimui. Ieškovės gaunamos lėšos yra didesnės, tačiau ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurį šiuo metu iš esmės išlaiko viena. Nustatęs, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai išaugo iki 450 Eur per mėnesį, teismas sprendė, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti šių poreikių tenkinimo ir šalių nepilnametės dukters išlaikymo.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 756,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 5,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 60,14 Eur žyminio mokesčio ir 11,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 71,99 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad jokių papildomų vaiko priežiūros išlaidų neatsirado, vaiko poreikiai neišaugo, vaikas yra sveikas. Nors byloje pateikta vaiko poreikių lentelė, tačiau ieškovė nepateikė šioje lentelėje nurodytų vaiko poreikių pagrindžiančių įrodymų. Teismas, nustatydamas, kad vidutinės mėnesio išlaidos nepilnametės mergaitės aprangai „tikėtinai sudaro apie 60 Eur“, rėmėsi prielaidomis, prieštaraujančiomis bylos medžiagai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė į bylą pateikė kvitus, čekius, mokėjimo pavedimus tik 400 Eur (mėnesiui apie 33,33 Eur) sumai; ne visi kvitai ir čekiai susiję su išlaidomis dukters poreikiams tenkinti; perkami daiktai galėjo būti skirti ne vaikui, kadangi visos šios parduotuvės prekiauja tiek moteriškais, vyriškais, vaikiškais drabužiais/avalyne. Ieškovė teikė teismui išlaidas, kurių realiai nepatyrė, taip pat teikė kelis kartus tuos pačius išrašus. Nepilnametė dukra lanko mokyklą, kurioje privaloma uniforma, todėl drabužiai taip greitai nesusidėvi. Teismas nepagrįstai pripažino būtinomis 84 eurų dydžio išlaidas pratyboms bei rinkliavoms mokykloje, nors duomenys, esantys dienyne nepatvirtina teismo nustatytos sumos šiems poreikiams. Teismas, nustatydamas, kad nepilnamečio vaiko transporto išlaidos yra lygios kaip ir atsakovo, nevertino, kad viešo transporto paslaugos pilnamečiui asmeniui (29 Eur/mėn) yra net penkis kartus didesnės negu vaiko (5,80 Eur/mėn), tiek išlaidos kurui yra žymiai didesnės, kadangi atsakovas turi važinėti darbo reikalais ne kelis kartus per savaitę kaip dukra, o daug kartų per dieną. Teismas, nurodydamas, kad 10 Eur/mėn. išlaidos ugdymo bei lavinimo priemonėms, 20 Eur/mėn. išlaidos dukters laisvalaikiui, 10 Eur/mėn. išlaidos higienos priemonėms yra pagrįstos, neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismas, apskaičiuodamas išlaidas būsto apmokėjimui, viršijo pareikštus ieškinio reikalavimus, nurodė, kad jos per mėnesį sudaro 25 Eur/mėn/asmeniui, nors ieškovė paaiškinimuose nurodė, kad vienam asmeniui šios išlaidos sudaro 20,11 eurų. Byloje nėra duomenų, kad teismo nustatytos išlaidos internetui patiriamos dabar. Teismas, nustatydamas, kad dukters poreikiai pasikeitė (padidėjo) iš esmės, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ir atsakovas 2013 m. pasirašydami sutartį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įvertino tiek dukters poreikius, tiek ir savo turtinę padėtį. Teismas, nustatydamas, kad 65 Eur/mėn., išlaidos, susijusios su šokių būreliu, priskiriamos prie papildomų vaiko poreikių, kurie turėtų būti tenkinami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, jas įtraukdamas į 450 eurų dydžio poreikių tenkinimui reikalingą sumą, pažeidė materialinės teisės normą, numatančią, kad priteistas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo ieškovės žymiai geresnę turtinę padėtį, nors priteisė atsakovui ir ieškovei pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą vaikui. Teismas neįvertino, kad ieškovė gauna iš valstybės 50,16 Eur finansinę paramą vaikui, kuria turėjo būti sumažinta vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma. Teismas neįvertino, kad ieškinio pateikimo dienai ieškovė turėjo beveik 18 000 eurų santaupas, gautas pardavus automobilį; ieškovė 2018 m. gavo 1 000 eurų dydžio gyvybės draudimo išmoką; R. F. su sutuoktiniu yra sudariusi povedybinę sutartį; ieškovė viena išlaiko savo sūnų M. F., nereikalaudama išlaikymo iš savo sutuoktinio; ieškovė itin daug lėšų skiria savo poreikiams, grožiui; ieškovė užuot važinėjusi viešuoju transportu, nuolat naudojasi taksi paslaugomis; ieškovė švaisto pinigus azartiniams žaidimams; ieškovė yra santuokoje, turi jauną, darbingą, sveiką, ir paskutinius 5 metus niekur nedirbantį sutuoktinį; ieškovė vyksta į itin brangias keliones; ji gavo dovanų iš I. D. 12 000 eurų; ieškovė remia motiną, dovanodama jai pinigines lėšas; ji remia labdaros ir paramos fondą (duomenys neskelbtini), R. M.. Teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės kito nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas neįvertino, kad atsakovo pajamos vos viršija minimalų darbo užmokestį; jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi; kiekvieną mėnesį turi išlaidų maistui, moka už būstą; studijuoja Vilniaus kolegijoje; patiria didelių išlaidų tiek vaistams, tiek papildams, tiek tyrimams. Teismas neįvertino to, kad nors atsakovas dirba 3 darbuose, bet gauna vos didesnį už minimumą darbo užmokestį, dėl išsilavinimo ir praktikos stokos neturi galimybių gauti geresnio darbo, šiuo metu studijuoja, moka už studijas, daro viską, kad jo finansinė padėtis pagerėtų, nevengia išlaikyti vaiką.
Atsiliepimas
13. Ieškovė R. F. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas nustatė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiai yra netgi mažesni (450 Eur) nei LAT suformuoti minimalūs, kurių nereikia įrodinėti (555 Eur). Apelianto argumentas, jog mokykloje yra privaloma uniforma, todėl yra nepatiriamos papildomos išlaidos vaiko aprangai mokykloje yra neteisingas. Kaip tik kasmetinis aprangos pirkimas kainuoja daugiau nei vaiko aprengimas įprastais drabužiais. Nustatytas aprangos kodas mokykloje reikalauja papildomų išlaidų, o ne mažina jas. Šiuo metu vaikas sparčiai auga, dėl to kiekvienais metais, o kartais ir dažniau, reikia pirkti drabužius visiems sezonams. Lieka neįvertintas faktas, jog mergaitė turi specialių poreikių aprangai dėl jos lankomų šokių užsiėmimų. Išrašai iš dienyno pateikti dar nesibaigus mokslo metams, todėl 81,85 Eur išlaidos jau buvo patirtos likus 4 mėnesiams iki mokslo metų pabaigos. Apeliantas nurodė, jog jo poreikiams per mėnesį reikia skirti apie 500 Eur, o kažkodėl dešimtmetei šokiams gabiai dukrai pakanka 300 Eur. Jis nurodė, jog jo išlaidos transportui sudaro 70 Eur, tačiau, jo manymu ši suma dukters poreikiams turi būti kur kas mažesnė. Varžybos vyksta dažnai ir įvairiuose Lietuvos miestuose, vaiko seneliai gyvena Panevėžyje, todėl ir bendravimui su jais reikia papildomų kaštų nuvykti ir grįžti. Teismas skundžiamame sprendime ir taip nustatė dvigubai mažesnius vaiko poreikius transportui nei nurodė ieškovė ieškinyje, apelianto siekis dar labiau pabloginti vaiko gyvenimo sąlygas vardan geresnio gyvenimo susikūrimo sau pačiam, neatitinka viešojo intereso.
Šalies argumentai
14. Apeliantas teigia, jog jo higienos poreikių tenkinimui reikia per mėnesį skirti 15-20 Eur, tačiau kalbėdamas apie vaiką jau nurodo, jog ir 10 Eur dukrai per mėnesį yra per daug ir užtenka vos 5 Eur. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog mėnesiniai vaiko poreikiai komunaliniams mokesčiams yra 35 Eur, teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būstui sudaro 25 Eur/mėn. Teismas spręsdamas ginčą tyrė kiek pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai lyginant su 2013 metais. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, jog poreikiai padidėjo. Apeliantas siekdamas apriboti savo dukros turimų gabumų lavinimą elgiasi savanaudiškai. Šalių dukra turi specialų poreikį ir gabumą šokiams. Šio poreikio tenkinimui, neskaitant patiriamų transporto išlaidų vykstant į varžybas ir treniruotes, yra skiriama 187,08 Eur per mėnesį, nors pirmosios instancijos teismas ir laikė pagrįstomis tik 65 Eur sumą. Ieškovė nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus susijusius su jos turtine padėtimi. Ieškovė turtą įgijo už skolintas iš trečiųjų asmenų lėšas. Šiuo metu jos turimų skolinių įsipareigojimų dydis yra didesnis nei turimo nekilnojamojo turto vertė. Ieškovei bankas nesuteikė papildomo kredito, todėl jai sutiko padėti tėvai, kurie pasiskolino lėšas iš banko ir perskolino ieškovei. 2018 metais tiek iš individualios veiklos, tiek ir iš darbo santykių, ieškovė vidutiniškai po 1 695,55 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Vedybinė sutartis nei gerina, nei blogina ieškovės turtinę padėtį. Ieškovei bankas išmokėjo dalį kredito pagal būsto paskolos sutartį, skirtą būsto remontui. Apsipirkimas „Douglas“ ir „Kosmada“ parduotuvėse nelaikytinas prabangiu ar neekonomišku. Ieškovės naudojimasis ir mokėjimas už pavėžėjų paslaugas patvirtina būtinųjų poreikių tenkinimą, nes į šias išlaidas į eina ir nepilnamečio vaiko nuvežimas į mokyklą, šokių užsiėmimus, laisvalaikį ir pan. Ieškovė neturi jai priklausančio automobilio ir teisės vairuoti, todėl naudojasi kitomis susisiekimo priemonėmis. Apelianto teiginys, jog ieškovė sumokėjusi 10 Eur UAB „Top sport“ švaisto lėšas irgi yra nepagrįstas. Atsakovas neįrodo, jog lėšos buvo naudojamos azartiniams lošimas, o ir pervesta suma yra labai nedidelė.
15. Ieškovės vyras neturi pareigos išlaikyti apelianto dukrą. Apeliantas nutyli, kad pats vedė, tačiau nei apie savo žmonos pajamas, nei turimą turtą į bylą dokumentų nepateikė. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovė vyksta į brangias keliones. Apeliantas sąmoningai nutyli, kad 2018 metais ieškovė neatostogavo; kad vienam asmeniui gaunasi 304,75-704,05 Eur suma skiriama atostogoms per metus; kad atsakovas 2018 metais atostogavo Turkijoje, tačiau kiek išleido lėšų į bylą nepateikė. Apelianto pajamos yra 750 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, todėl dukrai jis gali teikti dar didesnį išlaikymą nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nenurodė, jog jo liga riboja jo galimybes dirbti ir užsidirbti. Apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo patiriamas išlaidas šios ligos gydymui. Atsakovas patvirtino, jog šia liga susirgo dėl narkotikų medžiagų vartojimo, todėl toks neatsakingas apelianto elgesys negali šalinti jo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Apeliantas teigdamas, jog negali dukrai teikti net minimalaus išlaikymo, turėjo byloje atstovę, kuriai viso sumokėjo 1 815 Eur.
Šalies argumentai
16. Atsakovas M. L. pateikė apeliacinį skundą dėl 2019 m. gegužės 22 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo papildomą sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad nustatant užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į maksimalius dydžius ir į kriterijus. Teismas neįvertino, kad ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas, kurio paslaugos turi būti pigesnės. Advokato padėjėjas parengė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo ir rašytinius paaiškinimus, už kuriuos ieškovė sumokėjo 580,80 Eur su PVM, kas viršija rekomendacijų II skyriuje 8.16p. nurodytus dydžius. Už atstovavimą 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ieškovė sumokėjo 181,50 Eur su PVM; 2019 m. kovo 2 l d. teismo posėdyje - 205,70 Eur, tuo tarpu pagal rekomendacijų (8.19p.) nuostatas ši suma negali viršyti 74,14 Eur (926,7 x 0,1 x 0,80). Teismas nevertino to, kad ši byla nėra sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, įvyko tik 2 teismo posėdžiai.
Atsiliepimas
17. Ieškovė R. F. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė teisinių paslaugų sutartį byloje sudarė ne su konkrečiu advokatu ar advokato padėjėju, o su profesine bendrija. Šios sutarties pagrindu teisines paslaugas ieškovei teikė ne tik advokato padėjėjas, tačiau ir advokatė. Rašytinių paaiškinimų svarba, dydis ir reikšmė byloje buvo kaip pareikšto ieškinio. Šis procesinis dokumentas pagal savo reikšmę byloje atitinka du dokumentus, t. y. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paaiškinimus, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už šį dokumentą turėtų būti skaičiuojamas kaip už du, t. y. galėjo būti priteista 615,49 Eur suma. Už 2019 m. kovo 12 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą buvo sumokėta 254,10 Eur. Jį parengė ir teismui pateikė advokatė V. G.. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už šį procesinį dokumentą yra 384,68 Eur. Už 2019 m. kovo 13 d. prašymo prijungti papildomus dokumentus parengimą buvo sumokėta 181,5 Eur (maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 307,74 Eur). Viso bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose truko 6 val. ir 15 minučių. Už atstovavimą teismo posėdžiuose buvo sumokėta 529,60 Eur (maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 480,85 Eur). Viso nagrinėjamą bylą sudaro 4 tomai, kas yra 620 lapų, todėl ieškovės pateiktos patirtos bylinėjimosi išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas yra nei per didelės, nei neprotingos, juo labiau, jog pats apeliantas patyrė ne ką mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylą stengėsi išnagrinėti kuo greičiau ir operatyviau. Priešingai elgėsi atsakovas, kuris teikė dokumentus ir prašymus po teismo nustatyto procesinio termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą E. L., gimusią (duomenys neskelbtini). 2013-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad dukters išlaikymui atsakovas mokės po 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo dydžio
20. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas priteisė iš jo 225 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą jo dukrai. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir padidino 2013-04-18 sprendimu taikos sutartimi numatytą 57,92 Eur mėnesinį vaiko išlaikymą iki 225 Eur. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu iš esmės dėl dviejų argumentų – tai yra, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius, jie yra neįrodyti ir nepagrįsti, taip pat, jog ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.
21. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 450 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas nepilnamečio vaiko išlaidas ir pasisakė dėl jų pagrįstumo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su nemaža dalimi pirmosios instancijos teismo pagrįstomis pripažintų išlaidų - jis nesutinka su teismo sprendimu priteisti 60 Eur nepilnamečio vaiko aprangai, kadangi, jo teigimu, į bylą pateikti čekiai neįrodo, jog rūbai buvo pirkti būtent šalių nepilnamečiui vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami įvertinti pinigų sumą, reikalingą nepilnamečio vaiko poreikiams aprangai, duomenų, patvirtinančių, jog už ginčo čekius būtų buvę pirkti rūbai ne vaikui, apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog ne visi prekių įsigijimo čekiai yra išsaugomi, todėl vertina, jog tokią sumą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. Taip pat apeliantas nesutinka ir su kitomis pirmosios instancijos priteistomis išlaidomis: 84 Eur pratyboms ir rinkliavoms mokykloje, 70 Eur transportui, 65 Eur šokių pamokoms, 10 Eur lavinimui ir ugdymui, 20 Eur laisvalaikiui, 10 Eur higienos prekėms, 25 Eur komunaliniams mokesčiams, 3,50 Eur internetui ir televizijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių išlaidų pagrįstumo ir dydžių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime. Išlaidų dydį pratyboms ir rinkliavoms mokykloje pagrindžia byloje esantys duomenys iš elektroninio dienyno, transporto išlaidų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, ir teisėjų kolegija, papildomai atsižvelgdama į aplinkybę, jog nepilnametis vaikas keliauja į mokyklą, į šokių būrelį, vyksta į šokių konkursus visoje Lietuvoje, vyksta pas močiutę, gyvenančią kitame mieste, tokiai nustatytai išlaidų sumai pritaria. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos išvadai pripažinti 65 Eur išlaidas šokių būreliui būtinomis, kadangi šalių vaikas lanko šokių būrelį, šią veiklą mėgsta ir yra gabus jai, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis išlaidomis, bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo dukters polinkio šokiams, neprieštaravo, jog dukra ir toliau lankytų mėgstamą užsiėmimą.
23. Apeliantas, ginčydamas pirmos instancijos pripažintas pagrįstomis 10 Eur išlaidas lavinimui ir ugdymui, 20 Eur išlaidas laisvalaikiui, 10 Eur išlaidas higienos prekėms, 25 Eur išlaidas komunaliniams mokesčiams, 3,50 Eur išlaidas internetui ir televizijai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių neteisingą šių sumų apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra protingo dydžio, ieškovė įrodė šių išlaidų pagrįstumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nepilnamečio vaiko poreikių pagrįstumą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos šeimos bylose. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo vaiko poreikiais ir teismo vertinimu, bei kitaip nei teismas vertina bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, jog ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo įvertinta ieškovės turtine padėtimi ir teigia, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau, kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė su nekilnojamuoju turtu įgijo ir finansinių įsipareigojimų ir tai esminės reikšmės ieškovės turtinės padėties pasikeitimui neturi. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikia daug argumentų, kuriais bando įrodyti ieškovės gerą turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės gaunamos lėšos yra didesnės nei atsakovo, tačiau ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. Apeliantas duomenų, paneigiančių šias aplinkybes į bylą nepateikė.
25. Apeliantas teigia, jog jo atlyginimas yra 580,56 Eur, jog teismas nevertino jo poreikių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo metu atsakovas dirba ir mokosi. Atsakovas nurodo, jog mokosi tam, kad galėtų gauti geriau apmokamą darbą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ateityje dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas. Kaip tik priešingai, iš atsakovo teiginių galima daryti išvadą, jog atsakovui pabaigus studijas, jis galės daugiau uždirbti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog daugiau išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Atsakovas, teigdamas, jog patiria išlaidų sveikatai, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas turėtų sumažintą darbingumo lygį, jog jo liga trukdytų jam dirbti. Vertindamas bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų užtikrinti savo poreikius ir teikti išlaikymą, atitinkantį nepilnamečio vaiko poreikius, todėl atsakovo argumentai, susiję su šalių turtinės padėties skirtumais, įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2013 metais šalių nustatytas išlaikymas 57,92 Eur, šiuo metu nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo išlaikymo dydį padidino iki 225 Eur per mėnesį.
27. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m gegužės 31 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 756,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 5,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 60,14 Eur žyminio mokesčio ir 11,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 71,99 Eur. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį papildomą sprendimą, kadangi, jo teigimu, teismas nevertino, jog ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, ši byla nėra sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, įvyko tik 2 teismo posėdžiai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
30. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
31. Apelianto teigimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijos įtvirtintus dydžius, už 2019 m. vasario 1 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė sumokėjo 580,80 Eur, kas viršija Rekomendacijų 8.16 p. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame prašyme yra pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat pateikti rašytiniai paaiškinimai. Už šį procesinį dokumentą, įvertinus, jog jį pateikė advokato padėjėjas, jame yra pateiktas prašymas ir paaiškinimai, maksimali Rekomendacijose įtvirtinta suma yra 598,85 Eur, todėl ieškovės patirtos 580,80 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Apeliantas taip pat teigia, jog ieškovė per daug sumokėjo už atstovavimą teismo posėdžiuose. Remiantis Rekomendacijų 10 p. atstovavimo laikas vienoje byloje sumuojamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šioje byloje teismo posėdžiai vyko 6 val. 15 min. Ieškovė sumokėjo 529,60 Eur, pagal Rekomendacijas – rekomenduojamas dydis yra 480,85 Eur. Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovės išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose įtvirtina dydį, tačiau nežymia suma. Tokiu būdu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos visumoje neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės išlaidas, patirtas už atstovavimą teismo posėdžiuose, pripažįsta pagrįstomis, kadangi bylos apimtis yra didelė (IV tomai), į bylą teikta daug procesinių dokumentų, teismo posėdžio metu buvo nagrinėjama daug aplinkybių, susijusių su vaiko poreikių pagrįstumu.
32. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek ieškinio, tiek kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatų kontora, o advokatas ar advokato padėjėjas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 31 d. papildomas sprendimas yra pagrįstas ir pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
33. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 696,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo M. L. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 gegužės 22 m. sprendimą ir 2019 m. gegužės 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovo M. L. ieškovės R. F. naudai 1 696,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.