Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 130,90 EUR skolą, 34,86 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 EUR žyminį mokestį.Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016-02-02 priklauso Lietuvos Respublikai. Nuosavybės įregistravimo pagrindas - palikimo perėjimo valstybei 2016-01-21 liudijimas Nr. 2-560. Minėtą butą patikėjimo teise nuo 2016-02-19 valdo Lietuvos Respublikos valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti institucija VĮ Turto bankas.Ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ teikia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui (duomenys neskelbtini), o buto gyventojai naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Nuo 2012-08-31 iki 2016-02-29 ieškovas suteikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų šiam butui už 130,90 EUR. Atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo ir liko šią sumą skolingas, nors už paslaugas turėjo atsiskaityti pateiktose sąskaitose nurodyta tvarka (už praėjusį mėnesį pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos).Kadangi nustatytu terminu atsakovas neatsiskaitė už paslaugas, buvo paskaičiuota 34,86 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2012-08-31 iki 2013-10-18, skaičiuojant po 0,04 proc. ir nuo 2013-10-19 iki 2016-02-29 skaičiuojant po 0,02 proc. nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir priteistini iš atsakovo.Iš atsakovo taip pat priteisimos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovo teigimu, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl susidariusio įsiskolinimo kaltas ieškovas, kadangi pakankamai nebendradarbiavo su atsakovu. Ieškovas turi kontroliuoti ir rūpintis, kad vartotojai tinkamai ir laiku atsiskaitytų už paslaugas, tačiau šios pareigos nevykdė nuo 2012-08-31, ir į atsakovą kreipėsi tik 2015-09-18. Iki 2015-09-18 atsakovas nebuvo gavęs jokios informacijos apie P. S. palikimo perėjimą valstybei, atsakovas iki pat 2016-01-21 minėtu butu nesinaudojo ir jam apie įsiskolinimą nebuvo žinoma.Atsakovas nesutiko ir su priteistina delspinigių suma, prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Taip pat pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, iš atsakovo gali būti priteistos tik 5 proc. procesinės palūkanos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d, sprendimu ieškinį tenkino iš dalies -

Teismas konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles - paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Nurodė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014- 04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to, kad atsakovui yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas į turtą Žemaitės g. 104-69, Šiauliai, įsiskolinimą priteisė iš VĮ Turto banko.Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu ir apie susidariusią skolą nieko nežinojo, motyvuodamas tuo, kad, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos, o valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.76 str. 3 d.).Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai nesutinka su ieškovo nurodyta delspinigių suma bei prašo taikyti ieškinio senatį, nes reikalavimams dėl netesybų yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Dėl to ieškovas gali prašyti priteisti delspinigius tik už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio padavimo, t.y. nuo nesumokėtų už tą laikotarpį 14,80 EUR.Teismas konstatavo, kad pagal teismų praktiką viešiesiems juridiniams asmenims taikytinas 5 procentų palūkanų tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies bei skolą iš atsakovo priteisti tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas, t.y. nuo 2015-09-18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir ieškinys.Apeliantas tvirtina, kad, nors palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos, nepaisant kada įformintos palikimo priėmimo procedūros, tačiau šiuo atveju, remiantis CK 6.64, 6.200 straipsniais, yra pagrindas atleisti atsakovą nuo šių prievolių už laikotarpį iki sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas.Ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, kuri yra plačiai išplėtota ir nuosekli.Ieškovas nepažeidė terminų, per kuriuos gali ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 str. 1 d.), todėl vien tai, kad ieškovas kreipėsi dėl pažeistos teisės gynybos vėliau, nesudaro pagrindo priteisti skolą už trumpesnį laikotarpį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 str,

d. 1 p.). Ieškovas dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi nepraleisdamas jokių terminų, informavo (2015-09-18) atsakovą dėl patikėjo skolų. Atsakovas už paveldėtas skolas turi atsakyti kaip ir kiti įpėdiniai, jam negali būti sudarytos jokios išimtys, be to, valstybei atlyginus skolas, ji nuostolių nepatirtų, kadangi atsako tik paveldėto turto verte.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Ši byla nagrinėjama atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2016-01-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2- 560, kadangi buto savininkas P. S. mirė 2012-11-29. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ šiam butui teikia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2016-02-29 buvo suteikta paslaugų už 130 EUR, kurių atsakovas nesumokėjo ir kuriuos ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.Atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje - sumažinti priteistą skolą, skaičiuojant ją nuo atsakovo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas momento, t.y. nuo 2015-09-18. Mano, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigas (CK

str,, 6.200 str.) ir tai taip pat yra pagrindas mažinti priteistiną skolą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, palikimas pereina valstybei CK 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017; kt.).Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama tik paveldėto turto verte, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016; 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Be to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jei ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo yra pagrįstas, neturi reikšmės, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paveldėto turto.Taigi aplinkybė, kad ieškinio pareiškimo metu valstybės paveldėtas turtas dar nebuvo realizuotas, nevaržo ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu ginti savo privatų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 403-684/2016; 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).Atsižvelgdama į tai, kad ginčo dėl skolos pagrįstumo ir skolos dydžio nėra, vadovaudamasi CK 5.3 straipsnio 1 dalimi ir 5.62 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju valstybė perėmė turtą su visomis palikėjo P. S. skolomis, įskaitant skolą UAB „Šiaulių vandenys“, kuri susidarė nuo 2012-08-31 iki 2016-02-29. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kada VĮ Turto bankas sužinojo apie paveldimą turtą ir (ar) susidariusias skolas.

Apeliantas, iš esmės neneigdamas aukščiau išdėstytų aplinkybių, prašo sumažinti priteistiną skolą, remdamasis tuo, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, pažeidė CK 6.64 ir 6.200 straipsniuose numatytas pareigas. Tačiau tenkinti tokį apelianto prašymą teisėjų

kolegija neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Kaip jau minėta, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Taigi ir iki palikimo atsiradimo momento (šiuo atveju - 2012-08-31) susidariusios skolos perėjimas naujam skolininkui yra sprendžiamas vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. Ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytas CK 6.64 ir/ar 6.200 straipsnių nuostatas. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra patikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.