Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rengdamasi nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. balandžio 25 d. buvo priimtas ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovas ieškinį reiškia Šiaulių apylinkės teismui pasinaudodamas alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9, 12 dalyse, t. y. teigdamas, jog turi teisę pasirinkti, ar paduoti ieškinį teismui pagal atsakovo buveinę (Kęstučio g 14, Vilnius), ar pagal sutarties įvykdymo vietą ((duomenys neskelbtini)), o kadangi tarp ieškovo ir palikėjo P. S. buvo sudaryta viešoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis dėl paslaugų teikimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. aiški ieškovo sutarties įvykdymo vieta, todėl ieškinį ieškovas reiškė pagal sutarties įvykdymo vietą Šiaulių apylinkės teismui.

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog tarp ieškovo ir palikėjo P. S. rašytinė viešoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis pasirašyta nebuvo. Ieškovas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, kaip mirusio P. S. turto paveldėtojos, pareigą sumokėti skolą, delspinigius ir procesines palūkanas už bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. vasario 29 d. sunaudotą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, įrodinėja teigdamas, jog palikėjas P. S. viešąją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su ieškovu sudarė standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, t. y. bute naudodamas ieškovo, per vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, tiekiamą vandenį ir šalindamas nuotekas, t. y. prie sutarties prisijungė konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra įrodymų, jog standartinėse viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygose yra susitarta dėl sutartinio teismingumo ar šios sutarties sąlygose yra nurodyta sutarties įvykdymo vieta. Minėtų aplinkybių pasekoje, byloje spręstinas bylos teritorinio teismingumo klausimas.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios VĮ Turto bankas atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina pagal teismingumą.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosios sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė. Sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-580-440/2016).

Byloje esančiais duomenimis bei ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovo ir palikėjo P. S. rašytinė viešoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nebuvo pasirašyta. Byloje nėra įrodymų, jog standartinėse viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygose būtų numatyta sutartinio teismingumo išlyga arba aiškiai aptarta sutarties įvykdymo vieta. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764). Šio įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126.

Teismo posėdžio metu pasiūlius ieškovo atstovei pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių, jog viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygose yra nurodyta sutarties įvykdymo vieta, t. y. įrodymų, kurie leistų teismui įsitikinti CPK 30 straipsnio 9 ir 12 dalyje numatytų alternatyvaus teismingumo taisyklių taikymo šioje byloje teisingumo, jų teikti į bylą ieškovo atstovė nepageidavo.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą bei ieškovui neįrodžius, kad standartinėse viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygose buvo numatyta sutarties įvykdymo vieta, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos ar išimtinio teismingumo, laikytina, kad ieškovo nurodyta sutarties įvykdymo vieta yra tik jo prielaidos, siekiant, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagal ieškovo buveinę. Teismas ieškovo nurodytus argumentus dėl alternatyvaus teisingumo taisyklių taikymo laiko nepakankamais konstatuoti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais ar kitokiu būdu susitarė dėl sutartinių prievolių, atsiradusių iš viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, įvykdymo vietos (CPK 12 straipsnis).

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad toks ieškinys, nesant sutarties, kurioje būtų nurodyta jos įvykdymo vieta, ieškovės pasirinkimu negali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, todėl šiuo atveju yra taikytina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis) ir konstatuotina, kad UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinys Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles ir jis turėjo būti pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios VĮ Turto bankas buveinė yra adresu: Kęstučio g 14, Vilnius.

Kadangi tik iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ši byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 290 - 291 straipsniais,

nutaria:

civilinę bylą Nr. e2-4924-641/2016 (2-70-3-03675-2016-2), iškeltą pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė