- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-580-440/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“
- Atsakovas
- UAB ,,Lekpas“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2852-797/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Eurema“ ieškinį atsakovei UAB ,,Lekpas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurema“ ieškinys atsakovei UAB ,,Lekpas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad šalys yra sutarusios, kad sutarties įvykdymo vieta yra ieškovės buveinė Šiauliuose, kur atliekamas turto remontas, todėl teismas priėmė ieškinį pagal jame nurodytas aplinkybes, jog šalys susitarusios dėl įvykdymo vietos. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nėra rašytinės sutarties, kurioje būtų aptarta ginčų sprendimo tvarka, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio teismingumą – pagal atsakovės buveinę, todėl prašo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-2852-797/2016 pagal ieškovės UAB „Eurema“ ieškinį atsakovei UAB ,,Lekpas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal teismingumą.
3. Teismui nepateikus šalių sudarytos rašytinės sutarties, jog susitarta dėl sutarties įvykdymo vietos, ir atsakovei nepatvirtinus, kad toks susitarimas buvo, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta sutarties įvykdymo vieta yra tik jos prielaidos, siekiant, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagal ieškovės buveinę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikštam ieškiniui nėra pagrindo taikyti alternatyvaus teismingumo, nes ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo tik iškėlus bylą teisme, teismas konstatavo, jog byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ją perdavė nagrinėti kitam teismui – Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal teismingumą, kadangi atsakovės buveinė juridinių asmenų registre yra Klaipėdos r. sav., Gargždų m. Vytauto skg. 4.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Eurema“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytą CPK 30 straipsnio 9 punktą, kuriame nurodoma, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalys ne pirmą kartą, esant rangos teisinimas santykiams, sudarydamos žodinę sutartį vienareikšmiškai buvo sutarusios, kad sutarties įvykdymo vieta yra Šiaulių mieste esanti ieškovės buveinė, kurioje atliekamas atsakovės turto remontas. Taigi, nėra jokių abejonių, kad proceso šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos – ieškovės buveinės adresu. Apeliantė remiasi ir proceso ekonomiškumo principu, nes tiek teismas išvažiuojamojo posėdžio metu, tiek antstoliai ar ekspertai galės greičiau ir su mažiausiomis išlaidomis atvykti į ieškovės buveinę ir apžiūrėti ieškovės buveinėje saugomą suremontuotą atsakovės transporto priemonę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB ,,Lekpas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė pati pripažįsta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta sutarties įvykdymo vieta, teigdama, kad rangos sutartį šalys sudarė konkliudentiniais veiksmais. Sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Teismingumas ieškovės pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos – CPK 30 straipsnio 9 dalis. Kadangi rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aptarta, CPK 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas ir taip iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį prašant taikyti teismingumą pagal ieškovės pasirinkimą, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 9 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ieškinį Šiaulių apylinkės teismui pareiškė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 9 dalimi, pagal sutarčių įvykdymo vietą. Pirmosios instancijos teismas perdavė bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal teismingumą konstatavęs, kad nepateikus šalių sudarytos rašytinės sutarties, jog susitarta dėl sutarties įvykdymo vietos, ir atsakovei nepatvirtinus, kad toks susitarimas buvo.
8. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, t. y. lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013 m. liepos 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).
9. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo pareiškė Šiaulių apylinkės teismui vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 9 dalimi. Apeliantės teigimu, šalys ne pirmą kartą, esant rangos teisiniams santykiams, sudarydamos žodinę sutartį vienareikšmiškai buvo sutarusios, kad sutarties įvykdymo vieta yra Šiaulių mieste esanti ieškovės buveinė, kurioje atliekamas atsakovės turto remontas. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima.
10. Aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolių esmė. Visų pirma, pati apeliantė pripažįsta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta sutarties įvykdymo vieta, teigdama, kad rangos sutartį šalys sudarė konkliudentiniais veiksmais. Sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Apeliantės teigimu, sutartis dėl atsakovės turto remonto darbų atlikimo tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodžiu. Šiuo konkrečiu atveju šalys sutartimi nesusitarė dėl procesinės teisės normų ginčui spręsti taikymo, taigi nepasirinko teismingumo, t. y. į kurį teismą kreiptis, kilus ginčui. Taigi, byloje nėra duomenų, jog šalys tarpusavyje sutartimi būtų nusistačiusios teismingumą.
11. Antra, CK nuostatos, reglamentuojančios rangos santykius, nenustato šalims pareigos rangos sutartį vykdyti konkrečioje vietoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių rangos sutarties įvykdymo vieta besąlygiškai yra ieškovės buveinės adresas. Trečia, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju šalių santykiai, kilę iš rangos sutarties, apima tik atsakovės pareigą priimti ieškovės atliktus šalių sutartus darbus ir už juos atsiskaityti, o ieškovės pareiga atlikti šalių sutartus remonto darbus savo rizika pagal atsakovės užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą. Todėl nurodomų aplinkybių, kad sutarties įvykdymo vieta yra apeliantės buveinė, kurioje atliktas atsakovės turto remontas ir kad buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios atsakovė net nepripažįsta, nepakanka konstatuoti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais ar kitokiu būdu susitarė dėl sutartinių prievolių, atsiradusių iš rangos sutarties, įvykdymo vietos (CPK 12 straipsnis). Apeliantės nurodomas proceso ekonomiškumo principas negali lemti alternatyviojo teismingumo galimybės šaliai. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks ieškinys apeliantės pasirinkimu negali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę. Kadangi bylos šalys nėra sudariusios susitarimo dėl sutarties vykdymo vietos ir nesusitarė dėl išimtinio teismingumo, o CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatytas alternatyvus teismingumas gali būti taikomas tik pareiškiant ieškinius dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, taikytina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis) ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
14. Iš apeliantės atsakovė prašo priteisti 290,40 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (112–114 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 290,40 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės atskirąjį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovės naudai (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Eurema“, įmonės kodas 145211049, atsakovei UAB „Lekpas“, įmonės kodas 163319119, 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.