Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms– civilinėms ieškovėms: A. J., A. K., jų atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2022 rugpjūčio 22 d. apie 10 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) kaimu, kelio Nr. 5004 Varėna- Matuizos- Valkininkai 3,66 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 140.1 p., kelio ženklo Nr. 110 ir 3 priedo 1.1 p. reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė kitą transporto priemonę - krovininį automobilį „Scania“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, nespėjo grįžti į savo važiavimo juostą ir sankryžoje susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir kairio posūkio manevrą atlikusiu automobiliu „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. B., nuo smūgio susidūrimo metu automobiliai „Audi A6“ ir „Audi 80“ nuvažiavo už sankryžos su šalutiniu keliu į kairės pusės griovį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A6“ keleivė, nukentėjusioji M. N. dėl poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Audi 80“ vairuotojas, nukentėjusysis K. B. patyrė kairio smilkinio muštinę žaizdą su poodine kraujosruva ir subarachanoidinėmis kraujosruvomis virš galvos smegenų kairės smilkininės ir dešinės kaktinės skilties bei smegenėlių viršutiniame paviršiuje, abipusį kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius, kairio peties sąnario raiščių plyšimą, poodines kraujosruvas, nubrozdinimus ir muštines žaizdas dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir abiejose plaštakose, daugybinius abipusius viengubus ir dvigubus I-XII šonkaulių lūžius, širdies kraujagyslių įplyšimus su masyvia kraujosruva širdies ir retroperitoninio tarpo srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame klube, abiejose blauzdose ir abiejose kulkšnyse, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio uždarus lūžius, abipusius gaktikaulių lūžius, ir ko pasėkoje tą pačią dieną mirė nuo kūno sumušimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnyje 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra kito žmogaus mirties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė byla Nr. 2K-157-895/2016). Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.). Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015, 2K-141-697/2021).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 straipsnį kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija nuo 2016-11-04 iki 2019-12-31).

Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. N. pažeidė:

KET 9 punkto reikalavimus, kadangi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Kaltinamasis K. N. dalyvaudamas viešame eisme privalėjo vertinti savo kaip vairuotojo ir transporto priemonės galimybes, laikytis visų privalomų reikalavimų, t. y. kelio ženklinimo ir kelio ženklų reikalavimų. Tai, kad kaltinamasis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atliko lenkimo manevrą toje kelio vietoje kurioje yra draudžiama tai daryti, buvo priežastis eismo įvykiui kilti ir tai rodo, kad kaltinamasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui;

KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, ,,Šalutinis kelias iš dešinės“, ,,Šalutinis kelias iš kairės“ arba ,,Pagrindinis kelias“. Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis ir kurioje kaltinamasis atliko lenkimo manevrą, yra sankryža, kuri kelyje pažymėta kelio ženklu 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“. Toje kelio atkarpoje kelyje yra siaura ištisinė linija. KET 3 priedo 1.1. punktas numato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Taigi, tiek faktas, kad toje vietoje yra sankryža ir kelyje yra ženklas ,,Šalutinis kelias iš kairės“ ir faktas, kad kelias pažymėtas siaura ištisine linija rodo, kad lenkimas nurodytoje kelio atkarpoje, važiavimas priešingos krypties juosta, buvo draudžiamas. Kaip buvo nustatyta išnagrinėjus bylą, kaltinamasis nurodė, kad jis lenkimą pradėjo dar esant punktyriniam kelio ženklinimui ir mano, kad yra nekaltas dėl įvykio, nes nekirto ištisinės linijos. Kaltinamasis nurodė teisme, jog jis važiavo pastoviu apie 90 km/h greičiu, kai pamatė ištisinę liniją jau buvo per vėlu grįžti į savo pusę, nes ten buvo sunkvežimis, tada jis priėmė sprendimą sukti kairiau.

Nors kaltinamasis K. N. savo kaltės nepripažino, jo kaltė patvirtinama kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).

Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

Pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018).

Teismas ištyręs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad šioje kelio atkarpoje, kelio ženklas yra pastatytas prieš pirmąjį posūkį į Beržupio kaimą ir galioja jo draudimas lenkti sankryžoje, juolab, kad kelyje yra ištisinė plona linija, kurią kirsti kelių eismo taisyklės vairuotojui draudžia. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis lenkti pradėjo tuo metu, kai kelyje dar buvo punktyrinė linija, tačiau vėliau, pastebėjęs, kad brūkšniukai artėja vienas prie kito ir galiausiai atsiranda ištisinė linija, taigi vairuotojas privalėjo grįžti į dešinę kelio pusę.

Nurodyti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – K. B. mirtimi, M. N. nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: žuvo žmogus. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai, jų neginčija ir kaltinamasis.

Todėl ištyrus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad K. N. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės K. N. paskyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnyje 5 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Švelnesnė negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo nuomone, skirti K. N. švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų.

K. N. neteistas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pasekmės neatitaisomos – žuvo žmogus – K. B., sutuoktinei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Jis nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis – dirbantis, vedęs, po nusikaltimo, už kurį teisiamas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) K. N. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad praėjo 1,5 metų po nusikaltimo įvykdymo, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Darbdavio charakteristikoje nurodoma, kad K. N. dirba(duomenys neskelbtini) nuo 2019-03-05 (duomenys neskelbtini). Darbe pasižymėjo kaip profesionalus, atsakingas ir pareigingas darbuotojas. Taip pat jis yra iniciatyvus, imlus naujovėms, draugiškas, ramaus būdo ir visada linkęs padėti kolegoms. Jis vertinamas bendrovės vadovų (t. 3, b. l. 42). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, K. N. už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą, kuris galiojo K. N. nusikalstamos veikos padarymo metu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas, galėtų būti jam, nuteistam už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą mažesne nei šešerių metų laisvės atėmimo bausme, taikomas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė blaivus, anksčiau neteistas, praeityje nebuvo baustas administracine tvarka. Už analogiško nusižengimo padarymą (jeigu nebūtų nukentėjusių asmenų) asmenį baudžiant administracine tvarka, privalomai turi būti taikomas teisės vairuoti atėmimas. Todėl išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę, kaltinamajam negalėtų būti paskiriama švelnesnė bausmė, t. y. turi būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 1 (vienerių) metų terminą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. K. ir A. J. 2023 m. kovo mėnesio pradžioje pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai civilinį ieškinį, vėliau jį patikslino, kuriuo ieškovės prašo iš atsakovo draudimo bendrovės priteisti A. K. naudai 2 743 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei A. J. naudai – 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš draudimo bendrovės civilinių ieškovių naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo iš jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovės taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo K. N. jų patirtas išlaidas 8 612,17 Eur advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas, paslaugoms apmokėti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė ieškovė A. K. nurodė, kad dėl tėvo žūties, jo laidotuvių ji patyrė 2743 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: giesmininkams – 190 Eur, kapavietės sutvarkymas po laidotuvių – 172 Eur, laidotuvių išlaidos (karsto kaina, kryžius, mirusiojo drabužiai ir kiti būtini rekvizitai, laidojimo paslaugos: kapo duobės iškasimas, karsto nešimas, transportas ir kitos būtinosios laidojimo išlaidos) 800 Eur, už gedulingus pietus - 520 Eur, paminko restauravimą – 800 Eur, metinių paminėjimą – 225 Eur ir žvakės – 36 Eur (t. 4, b. l. 10-12).

Civilinis atsakovas nurodė, jog teismui pateikta eksperto išvada, kad draudimo bendrovė sutinka ne ginčo tvarka atlyginti laidojimo namams sumokėtą 800 Eur sumą (laidotuvių išlaidas), giesmininkų ir kapavietės po laidotuvių sutvarkymą – 362 Eur, už žvakes – 36 Eur ir gedulo pietūs – 520 Eur, t. y. 1718 Eur. Iš šios sumos turi būti atskaičiuota Sodros laidojimo pašalpa – 723,56 Eur, kuri išmokama laidojančiam asmeniui, ir galutinė suma, kurią civilinis atsakovas pripažįsta kaip pagrįstą ir atlygintiną patirtą turtinę žalą – 994 Eur. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad atlygintinos galėtų būti ir paminklo restauravimo išlaidos bei metinio paminėjimo išlaidos, t. y. 800+225=1 025 Eur.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atlyginant žalą valstybės išmokamos išmokos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.290 straipsnio 1 dalis ir 6.291 straipsnio 2 dalis). 368 Eur laidojimo pašalpa dydžiu buvo sumažinta bendra laidojimo namų pateikta sąskaita. Sodros laidojimo pašalpa 723,56 Eur minusuotina iš nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos, t. y. 1718 Eur+1025 Eur=2743 Eur-723,56 Eur=2019 Eur. Teismas daro išvadą, kad dokumentais yra pagrįsta 2 019 Eur patirtos turtinės žalos dydis ir jis atlygintinas ją patyrusiam asmeniui A. K..

Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-769 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d.) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole pažymėta, jog automobilis AUDI A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (1 t., b. l. 80), todėl šiai draudimo įmonei draudimo sutarties pagrindu atsiranda pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą.

AB Lietuvos draudimas 2023 m. lapkričio 18 d. rašte nurodė, kad tuo atveju, jei kaltinamasis visiškai prisipažintų kaltas ar teismas pripažintų jį kaltu dėl nagrinėjamo įvykio, tai AB Lietuvos draudimas yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti A. K. 994 Eur dėl laidojimo išlaidų, 1025 Eur už paminklo restauravimą ir metinių paminėjimą bei abiems civilinėms ieškovės po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 101).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. K. ir A. J. nurodė, jog jos po tėvo žūties patyrė visas su eismo įvykiu susijusias neigiamas pasekmes, pasireiškusias dvasiniais išgyvenimais. Ypatingai išgyveno dėl tėčio žūties, kadangi tėvas jas užaugino. Jos išgyveno didelį sukrėtimą bei išgąstį.

A. K. nurodė, kad su tėčiu bendraudavo nuolat, žinojo jo darbotvarkę, kaip ir žuvusysis jos. Jie gyveno tik 15 km atstumu, tai susitikdavo kiekvieną savaitę. Kartais aplankydavo tėtis, kartais ji važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir nuveždavo pagaminto maisto, išskalbtus skalbinius. Visas šventes jie švęsdavo kartu, dažniausiai pas ją (duomenys neskelbtini). Ji padėdavo tėčiui (duomenys neskelbtini) ūkyje. Jos tėtis ruošėsi anūko vestuvėms, kurios turėjo būti po trijų savaičių po įvykio. Kaip nurodė nukentėjusioji, jie buvo labai artimi, tėtis jai buvo dvasinis, moralinis, intelektinis autoritetas ir tėčio žūtis labai sukrėtė. Jo netektis pakeitė visą likusį jos gyvenimą. Ji paaiškino, kad dėl tėčio mirties labai išgyvena, sutriko miegas, nors praėjo jau daugiau nei metai, bet skausmas nepraėjo.

Nukenėjusioji civilinė ieškovė A. J. šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Su tėčiu bendraudavo telefonu, per Viber programėlę. Susiskambindavo dažnai, kelis kartus per savaitę. Jis daug vaikščiojo, sveikai maitinosi, rūpinosi fizine svaikata. Nukentėjusioji nurodė, kad nežiūrint atstumo, jų ryšys buvo labai artimas, nes ji galėdavo jam išsipasakoti, pasiguosti, visada tardavosi su juo priimant svarbius sprendimus. K. B. mokėjo išklausyti, patarti, nuraminti. Ji nurodė, kad į Lietuvą grįždavo 2-4 kartus per metus ir pirmiausiai skambindavo tėčiui. Grįžusi apsistodavo arba pas jį, arba pas sesę. Kartu keliaudavo po Lietuvą. Ji nurodė, kad jos mylėjo tėtį, kaip ir jis jas ir tą netekties skausmą labai sunku nusakyti, mano, kad greitai jis nepraeis.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Taip pat pastebėtina, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir yra glaudžiai susijęs su ją patyrusiu asmeniu, tačiau kartu yra reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos gavimo. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, suformuluoja savo reikalavimą ir apibrėžia prašomą priteisti žalos dydį. Tokiu būdu ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą ir įgyvendina teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o jo reiškiamas ieškinio reikalavimas įgyja turtinę išraišką, nes patirtus išgyvenimus jis įvertina konkrečia materialine išraiška.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas,

Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017), tačiau ir nuolat kinta. Atsižvelgtina ir į tai, kad draudikai draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti nustato, vadovaudamiesi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, pagal kurių 6 punktą mirties atveju vienam nukentėjusiajam orientacinis neturtinės žalos dydis yra iki 30 MMA, kuris eismo įvykio metu buvo 730 Eur, taigi tai atitiktų 21 900 eurų sumą. Tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka ir pirmiau paminėtą teismų praktiką.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė atsiliepime nurodė, kad šioje dalyje su ieškiniu sutinka iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimui kiekvienai nukentėjusiajai (dukrai) paskaičiavo atlyginimui 15 000 Eur, iš viso 30 000 Eur.

Draudimo atstovas nurodė, kad byloje kyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės, mano, kad ne visos abejonės buvo pašalintos teisminio nagrinėjimo metu. Todėl jeigu teismas išteisintų kaltinamąjį, prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, o jeigu priimtų kitokį sprendimą, tai vadovautis pateiktais dokumentais ir neturtinės žalos priteisti kiekvienai nukentėjusiajai po 15 000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pilnametėms dukroms priteistina iš draudimo bendrovės kiekvienai po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykio metu automobilis AUDI A6, kurį vairavo K. N. buvo apdraustas civiline atsakomybe, kuri galiojo nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla draudikui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritor– ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės ijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, ieškovėms A. K. ir A. J. iš draudimo kompanijos Lietuvos draudimas priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašė atlyginti teisinės pagalbos išlaidas. Iš prašyme pateiktų duomenų nustatyta, kad už advokato Audriaus Pėstininko atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinių ieškinių parengimą, papildomų įrodymų rinkimą bei pateikimą teismui, atstovavimą sprendžiant klausimus dėl žalos atlyginimo su civiline atsakove, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. ir A. K. bendrai patyrė 8 612,17 Eur teisinės pagalbos išlaidas, (t. 4, b. l. 113–115). Nukentėjusiąsias atstovavo advokatas ir šios patirtos išlaidos yra patvirtinamos rašytiniais dokumentais. Nagrinėjant bylą vyko 5 teisiamieji posėdžiai ir bendrai užtruko 8 val. 20 min. Šioje byloje nukentėjusiųjų atstovas rengė civilinį ieškinį, vėliau jį patikslino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nurodytais dydžiais vien civilinio ieškinio parengimas byloje gali būti įvertintas maksimaliu įkainiu 4 899,75 Eur, už dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose – 1 640 Eur, iš viso 6539,83 Eur. Byloje nagrinėjami klausimai nebuvo nauji, jų teisinis reglamentavimas yra aiškus, teismų praktika yra nusistovėjusi. Sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą, teismas turi įvertinti ir kaltinamo asmens turtinę padėtį, jo galėjimą atlyginti išlaidas. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba, yra vyresnio amžiaus, tad teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų patirta 8 612,17 Eur išlaidų suma advokatui, nors ji ir atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau konkrečiu atveju pripažintina per didele ir mažintina iki 6 500 Eur. Šių išlaidų priteisimas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, negalimas.

Dėl daiktų

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, šioje byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip – 1) automobilis „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Ulonų 14K, Alytuje, grąžintinas savininkui K. N., paliktinas neribotai nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Ulonų g. 14K, Alytuje, grąžintinas K. B. įpėdiniams neribotai nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vokai, su juose esančiais kompaktiniais diskais su įrašais paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant K. N. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti K. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir vieneriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 2 019 Eur (du tūkstančius devyniolika eurų) turtinės žalos atlyginimo, iš viso 17 019 Eur bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Ulonų 14K, Alytuje, grąžinti savininkui K. N. neribotai nuosavybei.

Automobilį ,,AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Ulonų g. 14K, Alytuje, grąžinti K. B. įpėdiniams, paliekant neribotai nuosavybei.

Tris vokus su kompaktinėmis plokštelėmis saugoti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).