- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eII-13-1082/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00282-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- R. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos nutarimu R. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 5 d. 17.24 val., Klaipėdos rajono sav., kelyje Priekulė-Dreverna-Svencelė, (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vairuojant transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (transporto priemonės bendroji masė didesnė kaip 12 tonų) nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 37 km/val., tai yra važiavo 87 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127, 131.3 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Cituodamas ANK nuostatas, teismų praktiką ir KET, Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su jam inkriminuoto nusižengimo kvalifikacija ir mano, jog administracinio nusižengimo sudėties jo veiksmuose nėra. Savo skundą motyvuoja tuo, kad greičio matavimo prietaisu užfiksuotas vairuotos transporto priemonės greitis buvo 90 km/h, įvertinus paklaidą – 87 km/h, o matavimas atliktas apie 510 metrų už sankryžos. Jis įsitikinęs, kad šioje vietoje kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis“ (50 km/h) galiojimas jau buvo pasibaigęs, todėl galiojo bendras ne gyvenvietėje leidžiamas 90 km/h greitis. Važiuojant keliu Nr. 2206 nuo Priekulės link Drevernos, už kelio ženklo Nr. 329 yra trišalė sankryža, kurioje šalutinis kelias pažymėtas pirmumo kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, o pagrindiniame kelyje priešpriešine kryptimi įrengtas įspėjamasis ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. KET 5 punktas nereikalauja, kad šie ženklai būtų įrengti būtent vairuotojo važiavimo kryptimi – pakanka, kad pati sankryža būtų pažymėta nurodytais ženklais. Todėl minėta sankryža laikytina kelio ženklo Nr. 329 galiojimo zonos riba, o jo galiojimas turėjo pasibaigti ties šia sankryža. Pareiškėjo nuomone, šią jo išvadą papildomai patvirtina Susisiekimo ministro patvirtintų Kelio ženklų įrengimo taisyklių 102 punktas, pagal kurį, jeigu draudžiamojo ženklo galiojimą siekiama pratęsti už sankryžos, atitinkamas ženklas turi būti pakartotas. Pravažiavus minėtą sankryžą, kelio ženklas Nr. 329 nebuvo pakartotas, todėl laikytina, kad 50 km/h ribojimas pasibaigė ties sankryža, o už jos vėl galiojo bendras leistinas greitis – 90 km/h. Tačiau, jei teismas konstatuotų, jog administracinis nusižengimas vis dėl to buvo padarytas, Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją maksimaliai sušvelninti. R. N. nuomone, skundžiamas nutarimas yra formalus ir nemotyvuotas – jame neįvertintas konkretus pažeidimo pavojingumas, jo kaltės pobūdis, asmenybė, turtinė ir šeiminė padėtis bei tai, kad teisė vairuoti yra būtina jo profesinės veiklos sąlyga. Pareiškėjas paaiškina, kad jeigu nusižengimas būtų pripažintas padarytu, jis buvo padarytas sąžiningai klystant dėl kelio ženklo galiojimo. Be to, jis važiavo geromis eismo sąlygomis, niekam nesukėlė pavojaus, o greičio viršijimas tik 7 km/val. viršijo ANK 416 straipsnio 4 dalyje nustatytą minimalią ribą. Jis turi 31 metų vairavimo stažą, daugiau kaip 20 metų dirba vairuotoju, per ilgą profesinę veiklą padaręs ne daug KET pažeidimų, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavių, jis pagrindinis trijų vaikų šeimos išlaikytojas. Teisės vairuoti atėmimas reikštų darbo netekimą ir neproporcingą žalą mano šeimai, būtų neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų,
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atstovo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucija pažymi, kad Klaipėdos r. sav., važiuojant nuo Priekulės link Drevernos, kelyje Priekulė–Dreverna–Svencelė nuo (duomenys neskelbtini) (artimiausios paženklintos sankryžos) yra galiojantis kelio ženklas Nr. 329 („Ribotas greitis“), apribojantis transporto priemonių važiavimo greitį iki 50 km/h. Greičio matavimo prietaisas R. N. vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitį fiksavo (duomenys neskelbtini), tai yra kelio ženklo galiojimo zonoje. Važiuojamųjų dalių sankirta, kuri, pareiškėjo nuomone, panaikino kelio ženklo Nr. 329 („Ribotas greitis“) galiojimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens važiavimo kryptimi nebuvo pažymėta nei pirmumo ženklais, nei įspėjamaisiais kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“. Taigi, R. N. pravažiuota važiuojamųjų dalių sankirta nepanaikino transporto priemonių važiavimo greitį iki 50 km/h ribojančio kelio ženklo galiojimo. Pareiškėjo skunde minimi jo pravažiuotos važiuojamųjų dalių sankirtos kertamajame kelyje įrengti kelio ženklai, ar kelio ženklai, kurie pastatyti ir įspėja apie būsimą pavojingą kelio ruožą priešinga kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojus, niekaip neįtakojo R. N. nustatytų eismo ribojimų.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti jo skundą.
Skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, juo suformuluoti alternatyvūs prašymai: panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių, arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti Pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus ir jo teisme išsakytus paaiškinimus, taipogi teismui papildomai pateiktą vaizdo įrašą, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui inkriminuota ANK 416 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. Iš administracinio kaltinimo matyti, kad Pareiškėjui inkriminuotas nustatyto greičio viršijimas 37 km/val., taigi – viršijimas daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, be kita ko vairuojant transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t.
Pats Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, ginčija byloje esančių duomenų vertinimą ir Institucijos padarytas išvadas dėl jo kaltės, pateikia savo vertinimą byloje esančių duomenų, pagal kuriuos – administraciniame kaltinime nurodytoje vietoje jo vairuotai transporto priemonei leistinas greitis buvo 80 km/val., o ne 50 km/val., teismui pateikė įvykio vietos vaizdo įrašą, jo manymu, patvirtinantį jo minėtus teiginius. Tačiau teismas tokius skundo argumentus, Pareiškėjo teisme pakartotus teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Gi teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina Institucijos padarytų išvadų dėl Pareiškėjo kaltės teisingumą. Pažymėtina, kad vien tai, kad Institucija (pareigūnas) byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareiškėjas, kuris savaip pateikia Kelių eismo taisyklių, ženklų interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija.
Kaip matyti, Pareiškėjas neneigia administraciniame kalinime nurodytomis aplinkybėmis vairavęs nurodytą transporto priemonę ir nurodytoje vietoje važiavęs užfiksuotu 87 km/val. greičiu, tačiau teigia, jog toje vietoje nebegaliojo 50 km/val. greičio ribojimas ir jo vairuotai transporto priemonei leistinas greitis buvo 80 km/val. Teismas gi su tokiais Pareiškėjo teiginiais dėl toje vietoje galiojusio greičio ribojimo nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti duomenys rodo, kad minėtoji vieta, kur buvo užfiksuotas Pareiškėjo 87 km/val. greitis, yra Klaipėdos r. sav., važiuojant nuo Priekulės link Drevernos, kelyje Priekulė–Dreverna–Svencelė, (duomenys neskelbtini). Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Institucijos teiginiais, jog šiame kelyje nuo (duomenys neskelbtini) (artimiausios paženklintos sankryžos) yra galiojantis kelio ženklas Nr. 329 („Ribotas greitis“), apribojantis transporto priemonių važiavimo greitį iki 50 km/val. Teismo nuomone, to nepaneigia nei Pareiškėjo skundo teiginiai, nei jo paaiškinimai teisme, nei jo teismui pateiktas vaizdo įrašas, kuris priešingai – patvirtina Institucijos teiginius.
Iš byloje esančių dokumentų, taipogi Pareiškėjo teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjui pravažiavus kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ (50 km/val.) ir jam toliau važiuojant pagrindiniu keliu iki (duomenys neskelbtini) artimiausios paženklintos sankryžos, buvo pravažiuota keletas važiuojamųjų dalių sankirtų be jokių ženklų.
Pareiškėjo nuomone, kelio ženklo Nr. 329 („Ribotas greitis“) galiojimą panaikino važiuojamųjų dalių sankirta, pagal Pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą su nuoroda (duomenys neskelbtini), tačiau teismas su tuo nesutinka ir pažymi, jog ne kiekviena važiuojamųjų dalių sankirta naikina kelio ženklų galiojimą.
Pažymėtina, kad pagal KET 1 priedo III skyriaus 5 punkte įtvirtintas nuostatas, galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punktas skelbia, kad ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų, o tų pačių Taisyklių 19 punkte numatyta, jog ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti.
Nagrinėjamu atveju iš teismo turimų duomenų matyti, jog Pareiškėjo važiavimo kryptimi nei Pareiškėjo minėtoji važiuojamosios dalies sankirta su nuoroda (duomenys neskelbtini), nei kita važiuojamųjų dalių sankirta minėtame kelyje nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo pažymėta nei pirmumo ženklais, nei įspėjamaisiais kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, kurie sąlygotų kelio ženklo Nr. 329 („Ribotas greitis“) galiojimo panaikinimą. Tuo tarpu Pareiškėjo skunde minimi jo pravažiuotos važiuojamųjų dalių sankirtos kertamajame kelyje įrengti kelio ženklai, ar kelio ženklai, kurie pastatyti ir įspėja apie būsimą pavojingą kelio ruožą priešinga kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojus, niekaip neįtakojo Pareiškėjui nustatytų eismo ribojimų.
Aukščiau nurodytos aplinkybės byloje esančių duomenų kontekste nepalieka teismui abejonių, jog Pareiškėjas administraciniame kaltinime nurodytu automobiliu važiavo 87 km/val. greičiu kelio ženklo, leidžiančio važiuoti iki 50 km/val. greičiu, galiojimo zonoje.
Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių dėl R. N. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo.
Kaip alternatyvus prašymas teismui skunde nurodomas – ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pritaikymas Pareiškėjo atžvilgiu ir neskyrimas jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba jo maksimalus sušvelninimas.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuotoje ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 iki 170 Eur. Už šį administracinį nusižengimą be kita ko transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Taigi, Pareiškėjui, už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuojant transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta nuobauda – bauda, kurios dydis artimas minimaliam, taip pat buvo paskira administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui – 3 mėnesiams. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį iš viso neskirti šios poveikio priemonės arba ją maksimaliai sutrumpinti. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą šioje dalyje ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjo teisme išsakyti teiginiai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. N. per 5 metus administracine tvarka baustas tris kartus, nagrinėjamo administracinio nusižengimo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie pavojingų ir šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nusižengimas įvykdytas sąžiningai klystant dėl kelio ženklo galiojimo, pavojus nesukeltas, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Kita vertus, atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 4 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už nustatyto leistino greičio viršijimą. Tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant R. N. minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei R. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti panaikinta ar sušvelninta. Skunde nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės nerodo, kad ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas Pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą bei kitas nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Pareiškėjui skundžiamu nutarimu kartu su administracine nuobauda – bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam 3 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad švelninti R. N. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.
Skunde be kita ko teigiama, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra formalus ir nemotyvuotas, tačiau teismas su tuo nesutinka ir tokius Pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes Institucijos nutarimas, jo turinys atitinka jam keliamas reikalavimus, jame išdėstyti visi privalomi duomenys, įskaitant ir motyvus.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino R. N. padarius jam inkriminuotą ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei naikinti ar keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-203-1121/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-115-1053/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-276-926/2025 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. N. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.