- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- eAN2-203-1121/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00025-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- D. N.
- Kategorijos
- 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-8911-20252, D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje dėl to, kad jis 2024 m. liepos 31 d., 13 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes-Benz Atego 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą maksimalų 50 km/h greitį viršijo 32 km/h, t. y. jo transporto priemonės greitis buvo 82 km/h (įvertinus paklaidą). D. N. paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, D. N. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams skundą, kuriame prašė pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinių poveikio priemonių – netaikyti arba sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi D. N. skundas atmestas ir Institucijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-8911-20252 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu D. N. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo jam neskirti arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą (pavyzdžiui, iki vieno mėnesio). Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti apsiribojant administracine nuobauda – bauda, neskiriant D. N. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpį. Bauda ir pavyzdžiui, vieno mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis D. N. būtų pakankama priemonė, patirti neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio pažeidimų darymo. Nurodoma, kad D. N. pažeidimas yra nepateisinamas, vis dėlto, prašoma teismo atsižvelgti, kad šis pažeidimas yra lengvesnio pobūdžio nei vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam.
4.2. Administracinis pažeidimas (nusižengimas) buvo padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai. Teigiama, kad realus pavojus visuomenei, jokia grėsmė nepadaryta, niekas nenukentėjo, jokių sunkesnių pasekmių sukelta nebuvo, kritiškai vertinamas neapgalvotas poelgis dėl greičio viršijimo. Administracinio nusižengimo padarymo metu intensyvaus eismo nebuvo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo specialiai nepažeidinėjo Kelių eismo taisyklių ir nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė, kad lenkė kitas transporto priemones ir tuo metu, kai užbaiginėjo lenkimo manevrą, staiga pasikeitė važiavimo greitis iki 50 km/h, kai buvo galima važiuoti didesniu greičiu. Pabrėžiama, kad nebuvo jokio „lenktyniavimo“ manevro, leistinas greitis buvo viršytas tik momentiškai.
4.3. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams D. N. teisinę padėtį suvaržys labiau nei yra reikalinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Kiekvieno pažeidimo pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus. Nurodoma, kad D. N. yra vedęs, sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi, jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vairuotojas, darbo užmokestis yra 920 Eur (atskaičius mokesčius), vairavimo stažas yra 33 metai (turimos vairuotojo kategorijos: AM, Al, A2, A, BĮ, B, Cl, C, BE, C1E, CE). Teigiama, kad teisė vairuoti D. N. yra reikalinga, kadangi tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, sutuoktinė serga onkologine liga, jai reikalinga pagalba, reikia dažnai vežti į ligoninę, taip pat reikia vežioti ir uošvį, kuris yra neįgalus, pensinio amžiaus motiną į polikliniką ir sūnų į būrelį. Vertinama, kad praradus teisę vairuoti trims mėnesiams, sutriks ir D. N. darbo veikla ir kasdieninis gyvenimas, nes negalės pasirūpinti savo artimaisiais.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad D. N. administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), kur leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes-Benz Atego 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė penkiolika tonų. Nurodoma, kad tokios klasės transporto priemonės yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl D. N. vairuodamas krovininį automobilį, viršydamas leistiną važiavimo greitį 32 km/h (įvertinus paklaidą) padarė šiurkštų administracinį nusižengimą.
5.2. Pažymima, kad nors apeliaciniame skunde D. N. akcentuoja savo ir šeimos interesus, vis dėlto, darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimo klausimą. Be to, nors apeliaciniame skunde D. N. nurodo, kad dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tačiau Institucijos nutarime tai jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to paskirta atitinkama administracinė nuobauda – 120 Eur ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
5.3. Pabrėžiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas atliko visus reikalingus veiksmus nagrinėjant skundą, patikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai išnagrinėjo D. N. skundą visapusiškai ir pilnai įvertino visus byloje esančius duomenis bei priėmė motyvuotą, teisėtą, pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. N. apeliacinis skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
7. D. N. apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo, nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės D. N. taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentais, patikrinęs skundžiamą nutartį, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. N. administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai. Spręstina, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra adekvatus ir proporcingas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam administraciniam nusižengimui bei nustatytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus tiek teisės pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, tiek D. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis.
9. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Nagrinėjamu atveju D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip devynios sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Vadinasi, už šį administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
12. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
13. Nagrinėjamu atveju Institucija D. N. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad D. N. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (tai Institucijos nutarime pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat vertinta, kad D. N. gailėjimasis nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir neleidžia pavienio asmens interesų iškelti aukščiau nei visuomenės interesas. Šiame kontekste nėra pagrindo prieštarauti Institucijos atsiliepime nurodytai argumentacijai, kad administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), kur leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, o D. N. vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes-Benz Atego 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną važiavimo greitį 32 km/h (įvertinus paklaidą), t. y. minėto krovininio automobilio didžiausioji leidžiamoji masė yra penkiolika tonų, kas reiškia, kad tokios klasės transporto priemonės yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl D. N. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad realus pavojus visuomenei, jokia grėsmė nepadaryta, niekas nenukentėjo, jokių sunkesnių pasekmių sukelta nebuvo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Kita vertus, atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 4 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už nustatyto leistino greičio viršijimą. Tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės.
14. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, D. N. yra baustas devynis kartus už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad vyrauja pažeidimai, susiję su nustatyto leistino greičio viršijimu, t. y. kaip ir nagrinėjamu atveju. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, du administracinius nusižengimus D. N. padarė jau po aptariamo 2024 m. liepos 31 d. nusižengimo, t. y. 2024 m. spalio 30 d. vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; 2024 m. gruodžio 2 d. sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių kortelę turinčioms transporto priemonėms. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Konstatuotina priešingai, kad D. N. yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių ir (ar) vengti naujų pažeidimų darymo. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad dauguma baudų už ankstesnius administracinius nusižengimus yra sumokėtos.
15. Kaip svarbias priežastis, dėl kurių turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas arba minėta administracinio poveikio priemonė apskritai neskiriama, D. N. nurodo aplinkybes, kad jo sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi, jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vairuotojas, darbo užmokestis yra 920 Eur (atskaičius mokesčius), vairavimo stažas yra 33 metai, teisė vairuoti D. N. yra reikalinga, kadangi tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, sutuoktinė serga onkologine liga, jai reikalinga pagalba, reikia dažnai vežti į ligoninę, taip pat reikia vežioti ir uošvį, kuris yra neįgalus, pensinio amžiaus motiną į polikliniką ir sūnų į būrelį. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. N. sutrumpinti arba apskritai neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos išlaikymu, darbine veikla, galimais nepatogumais nėra išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Kita vertus, naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir būtų neįvertintos apylinkės teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Vadinasi, D. N. apeliaciniame skunde nurodo jau apylinkės teismo įvertintas aplinkybes, o tai, kad skundžiama nutartis neatitinka apelianto lūkesčių, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta.
16. Neprieštaraujama apeliacinio skundo argumentacijai, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. N. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti arba apskritai neskirti D. N. specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.