Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 23 d. 18.20 val., iki 2022 m. kovo 24 d. 18.20 val. (vieną para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, paskirtas turto konfiskavimas, išieškant iš G. M. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Panamera 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 31 840 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 23 d., apie 17.46 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ir viešbučio „ (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Porsche Panamera 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (2022 m. kovo 23 d. 19.27 val. paimtame kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio). Po to 2022 m. kovo 23 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ir viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Porsche Panamera 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (2022 m. kovo 23 d. 19.27 val. paimtame kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio). Be to, 2022 m. kovo 23 d., apie 17.46 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche Panamera 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, 2022 m. kovo 23 d., laikotarpiu nuo 17.56 val. iki 18.19 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas (2022 m. kovo 23 d. 19.25 val. alkotesteriu nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, 2022 m. kovo 23 d. 19.27 val. paimtame kraujyje surasta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.9. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent sutuoktinė V. M. yra tas asmuo, kuris daro teigiamą įtaką jam. Jie yra susituokę daugiau kaip 18 metų. Būtent geri tarpusavio santykiai, vienas kito parama ir palaikymas parodo, kad V. M. gali daryti teigiamą įtaką jam. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, V. M. neteista, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, yra dirbanti. Aplinkybė, kad jis nusikalto bendro gyvenimo su V. M. metu, nepaneigia jos tinkamumo būti paskiriama laiduotoja. Teismas nuosprendyje neįvertino, kad tuo metu, kai jis padarė nusikalstamą veiką, V. M. šalia nebuvo, ji tuo metu buvo namuose (duomenys neskelbtini), o jis buvo (duomenys neskelbtini). Be to, jis nusikalstamą veiką padarė tam tikru gyvenimo etapu, kai nesugebėjo tinkamai sukontroliuoti savo neteisingai atliekamo veiksmo. Jis su sutuoktine yra labai geri draugai, jis į V. M. kreipiasi įvairių patarimų, konsultacijų, į kurias ji visą laiką reaguoja pozityviai ir atsakingai, pasidalina savo nuomone, žiniomis ir patirtimi. V. M. veikla, t. y. vykdomas verslas, taip pat įvairi visuomeninė pagalba rodo, kad ji yra socialiai subrendusi, todėl turi gebėjimų padaryti teigiamą įtaką savo vyrui, kad jis daugiau nenusižengtų ir padarytų pozityvias išvadas.

2.10. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliantas mano, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas gali taikyti laidavimo institutą – atleisti nusikalstamą veiką padariusi asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad jis nusikalto pirmą kartą, nusikalstama veika padaryta sunkiu jam periodu, jis pasielgė neatsakingai, lengvabūdiškai, nepamatavęs tokio rizikingo savo elgesio pobūdžio ir nenumatydamas galimų padarinių, tačiau tai tapo pamoka visam gyvenimui. Už vairo jis neblaivus sėdo pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Jis pripažino esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, nevengė ir siekė, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų tinkamai atskleista ir nustatyta. Jam V. M. yra labai brangi, jis ją labai gerbia, klauso jos nuomonės ir mano, kad būtent jos palaikymas, jos paskyrimas jo laiduotoja darytų jam didžiausią teigiamą įtaką, kokią tik galėtų daryti jam artimas žmogus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu laidavimo instituto netaikė nepagrįstai, todėl yra pagrindas nuosprendį keisti ir taikyti laidavimo institutą.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo G. M. ir jo gynėjo prašymą dėl nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos taikyti laidavimo institutą, tai yra nenustatė nuteistojo G. M. visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

8. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad G. M. padaryta tęstinė nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

9. Teismų praktikoje aiškinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. teigia, kad nuosprendyje teismas klaidingai darė išvadą, jog jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, ir dėl to nuoširdžiai nesigailėjo. Atkreipia dėmesį, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nevairavo automobilio neblaivus tik todėl, kad manė, jog jis transporto priemonę iki atsitrenkimo į kitą transporto priemonę vairavo būdamas blaivus (t. y. būdamas ne didesnio girtumo laipsnio nei leistina norma). Tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu jis neneigė savo duotų paaiškinimų policijos pareigūnams įvykio metu, t. y., kad jis prieš įvykį, tą pačią dieną prieš vykdamas į viešbutį, išgėrė 14,5 laipsnio stiprumo 250 ml vyno, todėl jis nesijautė neblaivus, ir dėl to negalintis vairuoti transporto priemonės, todėl atitinkamai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis neblaivus nevairavo. Nesant jokių duomenų, kokio girtumo laipsnio jis buvo, kai vairavo transporto priemonę, nes jis su Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. (1.8)SD-210 turėjo galimybę susipažinti tik tada, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, o jam pačiam jaučiantis negirtam (ne didesniam girtumui nei leistina norma), apklausiamas atitinkamai nurodydavo, kad transporto priemonę vairavo blaivus. Pažymi, kad bylos medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kokio konkrečiai girtumo jis buvo tuo metu, kai vairavo transporto priemonę. Apelianto teigimu, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad jis tyčia tris kartus neįpūtė į alkotesterį, tačiau jeigu jis būtų tyčia tai daręs, tai jis nebūtų vykęs į ligoninę ir pakartotinai pūtęs į alkotesterį bei davęs kraujo tyrimui.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. M. įteikus pranešimą apie įtarimą, jis parodymų apie įvykio aplinkybes nedavė (t. 1, b. l. 164). 2022 m. gegužės 6 d. apklaustas kaip įtariamasis papildomai, G. M. tvirtino, kad jis, pažymėtina, vairavo automobilį visiškai blaivus, darė tik prielaidą, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, o alkoholio išgėrė tik viešbučio bare, neplanuodamas vairuoti automobilio, t. y. užsisakė alkoholinio balto vyno taurę, kol laukė vyriškio, kuris jam pasakė, jog jis galbūt kliudė greta stovintį automobilį. Nuteistojo G. M. teigimu, jis neskaičiavo, kiek jo išgėrė, gal užsisakė ir antrą ar trečią taurę. Kadangi tą dieną buvo labai pervargęs, nevalgęs, išgėręs alkoholio, prisnūdo (t. 1, b. l. 169–172). 2022 m. birželio 22 d. apklaustas kaip įtariamasis papildomai dar kartą, G. M. taip pat tvirtino, kad automobilį vairavo visiškai blaivus, o alkoholio išgėrė tik po to, kai pastatė automobilį, būdamas įsitikinęs, kad eismo įvykio nepadarė. Bare išgėrė vieną taurę vyno, galėjo išgerti ir dvi ar tris taures po 200 ml vyno, buvo pavargęs (t. 1, b. l. 178–179).

12. Pažymėtina, kad nuteistasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai tvirtino, kad jis automobilį vairavo nebūdamas vartojęs alkoholio visiškai, jo pavartojo tik bare, kai pastatė automobilį, todėl jo apeliacinio skundo argumentas, kad jis parodė, jog vairavo būdamas blaivus, nes manė, kad jo neblaivumas nesiekė didesnį girtumo laipsnį nei leistina norma, vertintinas būtent kaip nenuoširdumas duodant parodymus ir siekimas sušvelninti savo padėtį, nenurodant, jog jis vairavo automobilį būdamas vartojęs alkoholio. Šiuo atveju iš byloje esančių vaizdo įraše „Body“ kamera užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad policijos pareigūnams priėjus prie viešbučio vestibiulyje miegančio G. M., matoma ant stalo taurė su alkoholiu. G. M. nurodė, kad automobilio nevairavo, į policijos pareigūnų klausimą, ar jis yra blaivus, atsakė „gal nevisiškai, gal per pietus, kai valgiau“, į klausimą, ar „per pietus gėrėte?“, atsakė „jo“, „visiškai mažai“. Policijos pareigūnui alkotesteriu bandant nustatyti nuteistojo G. M. neblaivumą, objektyviai matyti, kad jis tyčia ignoravo pasitikrinti (ne)blaivumą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje G. M. apžiūrėjusiai gydytojai jis neigė alkoholio vartojimą (t. 2, b. l. 21). Pažymėtina, kad nuteistasis G. M. jau būdamas susipažinęs ne tik su Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. (1.8)SD-210 ir žinodamas jam nustatyto neblaivumo laipsnį būtent vairavimo metu, bet būdamas susipažinęs ir su kitais byloje surinktais įrodymais, savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teisiamajame posėdyje, o parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausos. Ir ši aplinkybė vienareikšmiškai parodo, kad nuteistasis ir teisiamajame posėdyje vis dar siekė, kiek tai įmanoma, savo kaltę sušvelninti. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje, kaip jau aptarta, verčiamas byloje surinktų įrodymų visumos, nuteistasis G. M. pripažino, kad atsitrenkė į kitą automobilį, jau teigė, jog jis, prieš vairuodamas automobilį, buvo išgėręs 250 ml 14,5 laipsnio stiprumo raudono vyno, bet jautėsi blaivus. Tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados objektyviai nustatyta, kad 2022 m. kovo 23 d. 19.27 val., t. y. praėjus nuo automobilio vairavimo momento jau 1 valandai ir 41 minutei, G. M. paimtame kraujyje nustatyta vis dar mažiausia koncentracija – 2,18 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 23), todėl, netgi įvertinus ir tai, kad G. M., kaip nustatyta bylos duomenimis, ir po sukelto eismo įvykio dar išgėrė 11 procentų stiprumo putojančio balto sauso vyno „Casa Canevel Prosecco Doc Brut“ (t. 1, b. l. 140–146), kaip parodė liudytoja I. Š., ne daugiau kaip 50 ml, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. (1.8)SD-210 užfiksuotus duomenis, kad alkoholis, nesvarbu kokios koncentracijos, organizme skaidomas linijine tvarka 0,1-0,25 promilės per valandą greičiu (t. 2, b. l. 28), nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad G. M. būtent automobilio vairavimo metu, dar prieš viešbutyje išgerdamas jau po sukelto eismo įvykio papildomai nedidelį kiekį alkoholio, buvo stipriai neblaivus, ir priešingai, nei G. M. teigė teisiamajame posėdyje, jis negalėjo jaustis blaivus. Šiuo atveju, kad nuteistasis G. M. buvo stipriai neblaivus, patvirtina ir 2022 m. kovo 22 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. 0122000172556 užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad tikrinamojo G. M. „neadekvati elgsena“, „nerišli kalba“, „nekoordinuoti judesiai“, jis negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 19.25 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumo laipsnis, 19.32 val. – 2.07 promilės neblaivumo laipsnis (t. 2, b. l. 19). Tai, kad nuteistasis G. M. objektyviai negalėjo jaustis blaivus, patvirtina ir liudytojo D. D. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad po sukelto eismo įvykio jam priėjus prie G. M. vairuoto automobilio, vairuotojas kalbėjo nerišliai, nesugebėjo atsakyti į klausimus, todėl suprato, kad yra neblaivus (t. 2, b. l. 180–181, t. 1, b. l. 54–56). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą dėl nustatyto neblaivumo, taip pat ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. (1.8)SD-210 užfiksuotus duomenis dėl nustatyto neblaivumo laipsnio atitinkamu laiku, yra visiškas pagrindas daryti išvadą, kad G. M. tuo metu, kai vairavo automobilį, buvo išgėręs daug didesnį alkoholio kiekį nei parodė teisiamajame posėdyje, tačiau vėlgi, kaip jau aptarta, verčiamas byloje surinktų įrodymų, suprasdamas, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis iki eismo įvykio sukėlimo nevartojo alkoholio, yra paneigti objektyviais duomenimis, netgi ir pripažindamas, kad vartojo alkoholio, siekė savo padėtį sušvelninti.

13. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. M. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, t. y. šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

14. Kartu pažymėtina, kad nenustačius vienos iš būtinų sąlygų laidavimo instituto taikymui, nėra pagrindo aptarti ir V. M. kaip galimos laiduotojos tinkamumą.

Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

15. Apelianto nuomone, nuosprendžiu konfiskuota lygiai pusę transporto priemonės vertės, t. y. 31 840 Eur, neproporcingai. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog transporto priemonė, kurią jis vairavo įvykio dieną, nebebus naudojama analogiškam nusikaltimui daryti, nes transporto priemonė jam nepriklausė, transporto priemonę po įvykio atsiėmė jo savininkas. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad, nors jis transporto priemonę vairavo neblaivus, taip pat vartojo alkoholį ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau toks jo poelgis yra atsitiktinis. Todėl, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalies automobilio vertės – 15 000 Eur –konfiskavimą, būtų įgyvendintas jo nubaudimas, bei jo pakaktų šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

16. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė, ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

18. Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Porsche Panamera 4“, todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kadangi minėtas automobilis priklauso ne G. M., o trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir taip jau taikė išimtį, konfiskuodamas ne visą, o tik dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, o sprendimą išieškoti iš G. M. ne visą, o lygiai pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 31 840 Eur – pirmosios instancijos teismas ir priėmė atsižvelgdamas būtent į G. M. asmenybę, turtinę padėtį, t. y. į tai, kad G. M. padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, administracine tvarka už panašius nusižengimus nėra baustas, savanoriškai atlygino turtinę žalą, turi šeimą, taip pat ir į tai, kad tiek G. M., tiek ir jo sutuoktinė dirba, abu vykdo veiklą, G. M. gaunamos pajamos nėra mažos, lyginant jas su minimaliu darbo užmokesčiu Lietuvoje, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ir pati nuteistojo sutuoktinė nurodė, jog jų šeimos turtinė padėtis yra gera, taip pat į VĮ „Registrų centras“ duomenis apie nekilnojamąjį turtą, iš kurių nustatyta, kad G. M. vardu šiuo metu yra registruoti 24 nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai, patalpos / butai, statiniai). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos automobilio vertės išieškojimas iš G. M. šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, o pusės automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 31 840 Eur – išieškojimas būtent ir yra pakankamas šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti. Ir šiuo atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas automobilio vertės dalį (31 840 Eur) atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. nenurodė jokių naujų motyvų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta nustatant konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.