Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09045-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.3.2; 2.4.7

2022 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, D. K. ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. Š. galutinė 100 MGL (5 000 Eur) bauda.

Nustatyta, kad 100 MGL (5 000 Eur) baudą nuteistasis R. Š. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. Š. nuspręsta išieškoti valstybei konfiskuotino turto (automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančių eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 17 d., apie 1.05 val., ties Herkaus Manto g. 51, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąji įstatymą, taip pat neteisingai paskyrė bausmę, kadangi netaikė BK 40 straipsnio, t. y. neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; taikydamas baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą bei turto konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu ir neindividualizavo šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apimties ir paskyrė aiškiai per griežtas baudžiamojo poveikio priemones, dėl nurodytų priežasčių prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendį pakeisti.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos „teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, dirba, anksčiau neteistas, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties matyti, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, šis teismas panaikino ne dėl to, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ar nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (tokiu atveju būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis), o todėl, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą), todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“.

3.2. Skunde pažymi, kad, vertinant skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo teistumo aplinkybėmis, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad jis nors ir buvo teisiamas už 2009–2010 m. (prieš daugiau negu 12 metų) galbūt padarytas veikas, tačiau 2022-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo panaikintas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendis ir baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau, nors Klaipėdos apygardos teismas 2022-01-28 bylą (dėl 2009–2010 m. galbūt padarytų nusikalstamų veikų) nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir kaltės klausimo nesprendė, bet pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo procesą nepagrįstai tapatina su jo teistumu (nuteisimu ar pripažinimu kaltu), o šio teisminio proceso metu įvairių instancijų teismų nagrinėtomis daugiau kaip prieš 12 metų (2009–2010 m. laikotarpiu padarytas) aplinkybėmis, ignoruojant Konstitucijos 31 straipsnį, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį ateityje nesilaikyti įstatymų ir linkusį ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kontekste visiškai nevertinami duomenys, kad nuo 2010 m. jis nebuvo ir nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, dirba, tiek darbe, tiek visuomeniniame gyvenime charakterizuojamas teigiamai, plačiai užsiima visuomenine veikla, savanoriauja vaikų namuose, kiek leidžia finansinė padėtis, prisideda prie karo pabėgėlių iš Ukrainos rėmimo ir kt., taip pat aplinkybių, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, dėl to labai gailisi.

3.3. Teigia, jog vertinant pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad „R. Š. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą), todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl asmeninio bankroto, kuris baigėsi 2022-03-02, nei jis, nei jo žmona negalėjo įsigyti ir neįsigijo jokių transporto priemonių, todėl su jų šeimai priklausančia transporto priemone jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo jis padaryti negalėjo, todėl iki šiol ir nėra gavęs ir jokio pranešimo apie 2022-03-16 paskirtą nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos informacinėje sistemoje tokie duomenys apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus galėjo būti įrašyti dėl jo darbinės veiklos, kuri susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vardu įregistruotomis transporto priemonėmis naudojasi įmonių darbuotojai, taip pat dalis automobilių yra nuomojama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl neidentifikavus asmens, vairavusio transporto priemonę, kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašomas bendrovės, kuriai priklauso transporto priemonė, vadovui tol, kol neišsiaiškinamas (nenustatomas), nenurodomas, neidentifikuojamas asmuo, vairavęs transporto priemonę, kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o jeigu toks asmuo nenustatomas, paskirta nuobauda lieka bendrovės vadovui. Būtent šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo Nr. (ROIK) (duomenys neskelbtini)išrašas už 2019-02-15 fiksuotą pažeidimą „pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas“, šis pažeidimas buvo fiksuotas stacionariu įrenginiu 2019-02-15 Klaipėdos m. kelio atkarpoje Šilutės pl.–Debreceno g. Pažymėtina ir tai, kad apie kai kuriuos už laikotarpį nuo 2018-03-02 iki 2022-04-09 Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis netgi nebuvo informuotas, kadangi dėl prieš tai paminėtų aplinkybių už UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą) galėjo sumokėti bendrovės, kuriai priklauso transporto priemonė, buhalterija. Jo daugiau negu prieš trejus metus (2018 m. spalio 11 d. (ROIK (duomenys neskelbtini)) bei 2018 m. sausio 29 d (ROIK (duomenys neskelbtini)) padaryti du Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję ne su chuliganišku vairavimu ar vairavimu esant neblaiviam, tačiau su greičio viršijimu, kurie, nors ir yra laikomi pažeidimais, tačiau neturėtų būti laikomi ir vertinami kaip itin šiurkštūs Kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejai, kurie apibūdina jį kaip asmenį, linkusį daryti teisės aktų pažeidimus, o juo labiau nesilaikyti įstatymų ir juos pažeidinėti.

3.4. Pažymi, kad teismų praktikoje vertinant skunde išdėstytas plinkybes laikomasi nuostatos, jog turi būti įvertinta visų aplinkybių visuma, neišskiriant, kurios nors vienos aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-96-628/2019), todėl vertinant šias aplinkybes būtina įvertinti ir visus apeliantą charakterizuojančius duomenis, kad iki 2022 m. kovo l7 d. bei po to jis nebuvo ir nėra padaręs jokių kitų nusikalstamų veikų, jis dirba keturiose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip kruopštus, atsakingas, pareigingas darbuotojas, plačiai užsiima visuomenine veikla ir kt., taip pat aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to labai ir nuoširdžiai gailisi. Šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas padarė emociniu / psichologiniu aspektu susirūpinęs dėl mamos bei brolio sveikatos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisinio nagrinėjimo metu pripažino visiškai išreikšdamas apgailestavimą dėl padarytos veikos. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, jau pats baudžiamasis procesas turėjo pakankamą poveikį, o būtent keturi mėnesiai po nusikalstamos veikos padarymo buvo pakankamas laikotarpis, kuris leido jam išanalizuoti, kritiškai įvertinti savo veiksmus, padaryti išvadas, kurios jį jau paskatino bei skatins ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti naujų teisės pažeidimų.

3.5. Skunde pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ne tik apelianto darbdavys, artimas bičiulis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius D. G., bet ir jo brolis A. Š. šios situacijos bei šių aplinkybių, susijusių su mamos bei brolio sveikata, negalėjimu tą vakarą nei su mama, nei su ja gyvenančiu broliu A. Š. susisiekti, liudininkas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), sutiko už apeliantą laiduoti šioje baudžiamojoje byloje ir prašė taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas D. G. pripažinęs netinkamu laiduotoju, ,,nes jo daroma įtaka nesustabdė draugo (pavaldinio) nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimų darymo <...> daug kartų baustas administracine tvarka“, nesvarstė kito laiduotojo A. Š. tinkamumo ir galimybės daryti teigiamą įtaką apeliantui, nors to buvo prašoma ir baigiamųjų kalbų metu, o šis asmuo pirmosios instancijos teismo siūlymu nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nors buvo atvykęs į posėdį.

3.6. Vertinant aplinkybes, susijusias su laiduotoju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018 ir kt.), o laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-186-942/2018 ir kt.), tačiau byloje esantys (liudytojo A. Š. apklausos protokolas, duomenys apie šio asmens teistumą, darbinę veiklą ir pan.), taip pat tiek A. Š. 2022-03-29 pateiktame prašyme bei prie prašymo pateiktoje charakteristikoje esantys duomenys, tiek apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jų šeima (mama, broliais bei aplinkybėmis, kuriomis apeliantas padarė šią nusikalstamą veiką), leidžia daryti išvadą, kad A. Š. gali būti vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir gali būti tinkamu laiduotoju.

3.7. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad apeliantui „skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes <...>“ ir padarė išvadą, kad „už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama pati švelniausia BK 281¹ straipsnio l dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas trečdaliu. Nors už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendęs apeliantui paskirti baudą, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jos dydį, nebuvo pats sau nuoseklus ir tokio savo padaryto sprendimo, kurį motyvavo skundžiamame nuosprendyje, nesilaikė. Teismas nusprendęs R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio l dalyje paskyrė jam 150 MGL (7 500 Eur) baudą, kuri tris kartus didesnė nei sankcijos minimumą atitinkantis jos dydis, kurį buvo nusprendęs skirti. Taigi pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija dėl bausmės dydžio skyrimo bei paskirtos bausmės dydžio yra prieštaringa, nenuosekli, leidžianti abejoti, ar, šiuo konkrečiu atveju, teismas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, tinkamai paskyrė ir paskyrė teisingą bausmę, ar skirdamas bausmę teismas nepažeidė asmens teisės į teisingą teismą, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies bei konstitucinio teisinės valstybės principo, todėl ši nuosprendžio dalis keistina ir apeliantui turi būti paskirta bauda, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas trečdaliu, kuri atitiktų pirmosios instancijos teismo išsakytą poziciją, bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą.

3.8. Skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ji neabejotinai neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų ir varžo nuteistojo teises akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant baudžiamosios poveikio priemonės uždraudimą naudotis specialia teise ir jos taikymo trukmės klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas tokios priemonės skyrimui bei jos taikymo trukmei reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad skiriama priemonė turėtų būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat asmenybei. Nors apeliantas pasielgė neatsakingai, impulsyviai, lengvabūdiškai, nepamatavęs tokio rizikingo savo elgesio pobūdžio ir nenumatydamas galimų padarinių, tai tapo pamoka visam gyvenimui, tačiau ši jo veika buvo padaryta nakties metu, nesant intensyvaus eismo, veika nesukėlė jokių padarinių, turtinė žala nebuvo padaryta, jis savo kaltę pripažino, sutiko pasitikrinti blaivumą, gailisi, jis dirba keliose įmonėse, jo užimamos pareigos visose įmonėse yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, jis nuolat turi vykti į kitus Lietuvos miestus, įvairius objektus, derybas, susitikimus sprendžiant vadovaujamų įmonių administravimo klausimus ir pan. Eismo įvykis, vairuojant neblaiviam, nėra anksčiau fiksuotas, nors apeliantas nuolat vairavo, tačiau nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, praeityje nėra baustas už itin šiukščius ar šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prie vairo neblaivus sėdo pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Įvertinus šias aplinkybes jam turėtų būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones minimaliam l metų laikotarpiui, kuriuo bus įgyvendintas jo nubaudimas, už šį nusikalstamą poelgį bei prevencinis auklėjimas apeliantui nekartoti tokių ir panašių klaidų, laikytis įstatymų, taip pat Kelių eismo taisyklių ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

3.9. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vidutinė automobilio „BMW X6" vertė yra 65 310 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš apelianto būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba keliose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir nepilnamečių asmenų išlaikymui, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis jo gyvenime, automobilis, kurį jis vairavo neblaivus, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats apeliantas, veikloje, dėl ko šis automobilis vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti < ... >, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „BMW X6", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 35 000 Eur, išieškojimas. Nors automobilio vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje ir yra pagrįstas, tačiau nepakankamai individualizuotas, nes neatsižvelgta į byloje esančių aplinkybių visumą, t. y. šiuo metu apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, jo mėnesinis atlygis sudaro apie nuo l 500 iki l 800 Eur, žmona I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai nedirba ir yra registruota Užimtumo tarnyboje. Apeliantas turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai. Gyvena antroje santuokoje su I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu augina nepilnametę dukrą J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kitos dvi dukros G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (studentė), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (moksleivė), po ištuokos gyvena kartu su jo buvusia žmona I. Š., o dukroms pagal 2008-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą jis turi mokėti periodinį išlaikymą. Taip pat pagal 2017-11-20 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį R. Š. su I. Š. yra paskirti P. T., gim. (duomenys neskelbtini), globėjais ir jį globoja. Taip pat apeliantas savanoriauja (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kuriuose ir užsimezgė jų šeimos ir P. T. ryšys. Jis pagal išgales padeda ir rūpinasi savo mama F. Š. bei neįgaliu broliu A. Š., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), o jo rūpestis dėl jų sveikatos ir buvo priežastimi jam neįvertinti savo būsenos, pasielgti impulsyviai, emociškai ir sėsti prie vairo. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad 2014–2015 m. dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių apelianto šeima nebuvo pajėgi dengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, todėl buvo pripažinta nemokia ir bankrutavo. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi buvo paskelbtas jų šeimos fizinis bankrotas, ir buvo patvirtinta 550 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį apelianto ir jo žmonos I. Š. būtiniausiems poreikiams tenkinti. 2022 m. kovo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi jo ir I. Š. šeimos fizinis bankrotas buvo baigtas. Po 5 metus trukusio fizinio bankroto apelianto šeima dar tik po truputį finansiškai atsigauna ir dengia skolas, susikaupusias fizinio bankroto laikotarpiu, jie nėra įgiję ir neturi jokio kilnojamojo (automobilio) ar nekilnojamojo turto, taip pat neturi jokių santaupų, o siekdami išlaikyti šeimą, vaikus, globotinį ir padėti mamai, neįgaliam broliui, įgijo tik papildomų skolų. Tačiau, nors ir nėra pasiturinti šeima, o gaunamų pajamų pakanka tik būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, neatsižvelgdami į tokias aplinkybes į savo nuomojamą būstą priėmė gyventi ukrainiečių karo pabėgėlių šeimą, kuriai visokeriopai stengiasi padėti.

3.10. Prašo atsižvelgti į tai, ar konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimas iš jo neprieštarauja proporcingumui. Nurodo, kad turi būti įvertinta ir atsižvelgta į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslų įgyvendinimui nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dydį iš esmės vadovavosi tik tuo, kad „automobilis, kurį jis vairavo neblaivus, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats kaltinamasis, veikloje, dėl ko šis automobilis vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti“. Darydamas tokias išvadas, kad, nors automobilis ir priklauso bendrovei, kurioje apeliantas eina vadovaujamaspareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas tiek tuo, tiek kitu automobiliu naudotis negalės dėl jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taikant didesnės transporto priemonės vertės sumos (35 000 Eur) konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į byloje esančias jo teigiamas charakteristikas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, tikslus, taip pat į tai, kad jis anksčiau nėra teistas, savo kaltę visų procesų metu pripažino visiškai, gailisi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti didžiąją dalį automobilio vertės, kuri neabejotinai yra didelė, nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržo ne tik apelianto asmens teises daugiau, negu yra būtina, tačiau neabejotinai turės ypač didelės neigiamos įtakos jo šeimai, vaikams, globotiniams bei išlaikomiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad net ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teismo prašė iš apelianto konfiskuoti ne 35 000 Eur, o 20 000 Eur automobilio vertės. Apylinkės teismas nevertino ir byloje esančių jo asmenį gyvenimą liečiančių duomenų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo šeima ne tik 2022-03-02 baigė fizinio asmens bankroto procedūrą, turi finansinių įsipareigojimų, pajamos nėra didelės, tačiau jis turi išlaikyti savo šeimą, tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, globotinį, taip pat finansiškai padėti savo mamai bei neįgaliam broliui ir pan., nustatydamas 35 000 Eur konfiskuotinos sumos dydį, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad turi būti garantuojamas visų šeimos narių bent jau minimalių poreikių tenkinimas, tai jokiu būdu nebūtų užtikrinta išieškant iš apelianto 35 000 Eur, kaip konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Būtent 35 000 Eur konfiskavimas yra apeliantui nepakeliama finansinė našta ir neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Įvertinus šias aplinkybes už šį nusikalstamą poelgį bei prevencinį auklėjimą nekartoti tokių ir panašių klaidų, laikytis įstatymų, taip pat Kelių eismo taisyklių bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų, pakeisti nuosprendžio dalį, apeliantui skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – l0 000 Eur dalies automobilio vertės konfiskavimą, kuriuo būtų įgyvendintas jo nubaudimas ir kurio pakaktų šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

3.11. Apeliaciniu skundu prašo: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, ir nuteistas 150 MGL (7 500 Eur) bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 100 MGL (5 000 Eur) bauda, dėl tos dalies priimti naują nuosprendį – jį, R. Š., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio l dalies pagal laidavimą (BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka) perduodant jį laiduotojo A. Š. atsakomybei pagal laidavimą; 2) jeigu teismas nuspręstų netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, ir nuteistas 150 MGL (7 500 Eur) bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė l 00 MGL (5 000 Eur) bauda, o dėl tos dalies priimti naują nuosprendį – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 33 MGL (l 650 Eur) baudą; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 17 d., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. Š. nuspręsta išieškoti valstybei konfiskuotino turto (automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančių eurų), o dėl tos dalies priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 67 straipsiu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 17 d., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš jo išieškoti valstybei konfiskuotino turto (automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rūta Girgždutaitienė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.

5. Teismo posėdyje apeliantas R. Š. ir jo gynėjas advokatas L. Kiaurakis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl BK 40 straipsnio (laidavimo) taikymo

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apelianto neatleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtent dėl galimybės BK 40 straipsnio pagrindu apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teisėjų kolegija pasisakys plačiau. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

11. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

12. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas vertino, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, dirba, anksčiau neteistas, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties matyti, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo R. Š. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, šis teismas panaikino ne dėl to, kad R. Š. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ar nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (tokiu atveju būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis), o todėl, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, be to, R. Š. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą), todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą neatleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, nesiėmė visų įmanomų veiksmų tinkamo laiduotojo parinkimui ir padarė nepagrįstą išvadą, jog R. Š. ir ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (b. l. 62–67) matyti, kad apeliantas administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2022-03-07 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį. Įvertinus apelianto administracinius nusižengimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliantas nuolat daro administracinius nusižengimus ir yra linkęs nusižengti įstatymams, todėl tai nelaikytina pagrindu asmens charakteristiką vertinti neigiamai. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad vienu iš pagrindų, kodėl R. Š. nebuvo galima taikyti laidavimo instituto, buvo pripažinta tai, kad apeliantas jau buvo teistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas pats teisingai pažymėjo, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties matyti, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo R. Š. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, šis teismas panaikino, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis yra neskundžiama ir ji įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad R. Š. teistas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

14. Be visa to, iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teisme buvo išnagrinėtas D. G. prašymas tapti R. Š. laiduotoju ir priimtas sprendimas, nurodant, kad D. G. yra netinkamas laiduotojas, nes jo daroma įtaka nesustabdė draugo (pavaldinio) nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimų darymo. Kaip nurodo apeliantas, teismui nepatvirtinus D. G. prašymo dėl laidavimo, laiduotoju tapti pageidavo jo brolis A. Š., kurį buvo prašoma apklausti teisiamojo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje prašoma apklausti asmenį, išreiškusį pageidavimą tapti R. Š. laiduotoju, – A. Š..

15. Apygardos teismas, siekdamas nustatyti visas laidavimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklaustas apelianto laiduotoju norintis tapti jo brolis A. Š., kuris parodė, kad jo išsilavinimas yra nebaigtas aukštasis, dirba įmonėje gamybos vadovu, administracine tvarka baustas 2020 m. dėl minimalaus greičio viršijimo, po to suko į kairę nepažįstamame kelyje, kai buvo galima sukti tik į dešinę, neteistas. Parodė, kad brolis tą vakarą buvo sustabdytas policijos pareigūnų, būdamas išgėręs, kai planavo važiuoti pas mamą, nes mama serganti, būtent tą dieną nei jam, nei broliui nepavyko prisiskambinti. Jie skambinosi vienas kitam, mama nekėlė ragelio. Kadangi mama serganti, realiai jie kiekvieną dieną susiskambina su mama, ypač brolis rūpinasi ja po tėčio mirties, ėmėsi iniciatyvos rūpintis, padėti mamai. Kasdien susiskambinant, tą dieną nei mama, nei šalia jos gyvenantis kitas neįgalus brolis nekėlė ragelio, abu jaudinosi, nusprendė vykti pas mamą. Jis tuo metu neturėjo automobilio, tai brolis paskambinęs pasakė, kad atvažiuos iki jo ir važiuos kartu. Kai brolis paskambino, buvo vakaras, tikslios valandos nepamena. Brolis kažkaip kitaip nekalbėjo, tačiau nesijautė, kad išgėręs, jei būtų jautęs, būtų neleidęs jam vairuoti, būtų iškvietęs taksi. Aiškina, kad brolis iki jo neatvyko, paskambino, jog sustabdytas policijos. Teigia, kad jų santykiai su broliu glaudūs, labai artimi, jie ne tik broliai, bet ir labai geri draugai, bendrauja abu tarpusavyje, jų šeimos, vaikai kiekvieną dieną bendrauja, gyvena šalia, dirba arti. Be to, jie susitinka beveik kiekvieną dieną, jei nesusitinka, susiskambina, leidžia laisvalaikį kartu. Tvirtina, jog yra geriausias brolio draugas kaip ir jis jam. Nurodo, kad jei teismas priimtų sprendimą taikyti laidavimą, broliui įtakos daryti galėtų, nes jis jo patarimų klausia. Jei kažkokios pagalbos reikia, visada padeda broliui, visada yra šalia, nes gyvena šalia, leidžia laiką kartu, mano, kad galėtų daryti gerą įtaką broliui. Parodo, jog užima vadovaujamą poziciją darbe, turi net 20 darbuotojų, kurie pavaldūs, yra jiems ir asmeniškai padėjęs, ir išsprendęs konfliktines problemas. Save laiko atsakingu asmeniu, galinčiu daryti gerą įtaką broliui. Nepaisant to, kad jis jaunesnis 9 metais, bet galėtų būti broliui pavyzdys. Brolio veiksmą vertina neigiamai, jei būtų supratęs, kad jis išgėręs, būtų jį sustabdęs. Teigia, jog po įvykio darė įtaką broliui, kalbėjo su juo, kad neblaivus nevairuotų, minėjo tą situaciją, jog blogai padarė, jis tai tikrai supranta ir gailisi. Daug susitikę kalbėjosi, jis dėl to labai blogai jautėsi. Stengėsi jam padėti kiek gali. Sutinka laiduoti su užstatu, jei teismas nuspręstų, nuo 1000 iki 3000 eurų.

16. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. Š. asmenybę, tai, jog asmuo neteistas, užimantis aukštas, didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas, darbe esantis pavyzdžiu jam pavaldiems darbuotojams, administracine tvarka baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių paskutinis padarytas 2020 m., su broliu R. Š. palaiko labai artimus ryšius, šalia gyvena, bendrauja ne tik dviese, bet ir šeimomis, būdamas jaunesnis yra autoritetas savo broliui R. Š., tai pripažįsta ir pats apeliantas, todėl konstatuotina, kad A. Š. kaip laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

18. Minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad laiduotojas taip pat turi turėti galimybę kaltininkui daryti teigiamą įtaką. Formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

19. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi jis yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, jis profesinėje srityje užima direktoriaus pareigas ir pats gali daryti įtaką kitų žmonių elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra išgyvenęs sunkų laikotarpį, t.y. visai neseniai pasibaigusį jo šeimos fizinį bankrotą, patiria daug emocinių išgyvenimų dėl savo senyvo amžiaus sergančios mamos priežiūros, susiduria su finansiniais sunkumais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo sudėtingu apeliantui laikotarpiu jo brolio A. Š. įtaka jo elgesiui turėtų būti ganėtinai didelė, kadangi A. Š. yra teigiamai charakterizuojamas, užima aukštas vadovaujamas pareigas, broliui jo autoritetas labai svarbus, ir, kaip ir nurodė pats laiduotoju pageidaujantis tapti A. Š., jį su broliu R. Š. sieja labai glaudūs santykiai, o tiksliau jie yra geriausi draugai, šalia vienas kito gyvena, R. Š. labai svarbi jo nuomonė ir į ją visada atsižvelgia. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

20. Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į R. Š. asmenybę, tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Į tai, kad jis praeityje buvo ne kartą baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, neteistas. Todėl įvertinus R. Š. asmenybę nustatytinas vienų metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pats laiduotoju pageidaujantis tapti A. Š. teisiamojo posėdžio metu išreiškė sutikimą sumokėti užstatą, vertinant tai, kad nėra duomenų apie sunkią A. Š. finansinę situaciją, esant jo sutikimui sumokėti 1000-3000 eurų užstatą, laidavimas skirtinas su 2000 eurų užstatu. Teismo manymu, užstato taikymas bus didesnė paskata R. Š. laikytis įstatymų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pateisinant parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą. Pažymima, jog užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

21. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad laiduotoju pageidaujantis tapti A. Š. yra teigiamos charakteristikos, užimtantis aukštas vadovaujamas pareigas, neteistas, su broliu R. Š. sieja labai artimas ryšys, gali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad apeliantui labai svarbi brolio A. Š. nuomonė, jis į ją atsižvelgia ir laiko brolį autoritetu, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagrįstai manytina, jog laiduotojo įtaka jo elgesiui turės esminės reikšmės, konstatuotina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padarė teisės taikymo klaidą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendžis naikintinas ir byla nutrauktina.

Dėl bausmės

22. Apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nusprendęs R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje paskyrė jam 150 MGL (7 500 Eur) baudą, kuri tris kartus didesnė nei sankcijos minimumą atitinkantis jos dydis, kurį buvo nusprendęs skirti.

23. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis.

24. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodytomis aplinkybemis, jog paskirtos bausmės dydis nurodytas netinkamai, tačiau priimdama sprendimą atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nutraukiant bylą, nurodo, kad keisti nuosprendžio dėl bausmės paskyrimo nėra pagrindo, todėl dėl šio klausimo plačiau nepasisako.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

25. Apeliantas nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymo paskirta trukme bei konfiskuotino turto piniginės vertės dydžiu.

26. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pilnamečiam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

27. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019)..

28. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Š. kaltu, įvertino visas bylos aplinkybes (be kita ko, ir tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) ir skyrė jam BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su padaryta pirmosios instancijos teismo išvada paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir nurodo, kad ją pritaikė bei jos terminą parinko tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išsamiai neišnagrinėjo visų aplinkybių, reikšmingų baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialiąja teise, nustatytai BK 68 straipsnio 1 dalyje, skirti (pavyzdžiui, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes, netinkamai jas vertino ar pan.). Priešingai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys patvirtina, kad visos baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialiąja teise – skirti reikšmingos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos ir baudžiamasis įstatymas (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys) pritaikytas tinkamai.

30. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

31. R. Š. pripažintas kaltu už šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. R. Š. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,78 promilės), žymiai viršijantis leistiną normą. Apygardos teismas pažymi, kad tik laimingo atsitikimo dėka nenukentėjo nei kiti asmenys, nei jis pats.

32. Vertinant R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Dėl aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos, įvertinus R. Š. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui – yra netinkama ir (ar) neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

33. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės – nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

34. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ir turto konfiskavimo) klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

35. Kaip nurodė apylinkės teismas, iš turimų duomenų matyti, kad R. Š. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso UAB „Luminor lizingas“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Luminor lizingas“ būtų žinoma, jog R. Š., naudodamasis automobiliu BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. Š. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas remdamasis iš VšĮ „Emprekis“ gautais duomenimis nustatė, kad vidutinė automobilio BMW X6 vertė yra 65 310 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios sumos išieškojimas iš R. Š. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Apylinkės teismas įvertino tai, jog, viena vertus, R. Š. prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba keliose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir nepilnamečių asmenų išlaikymui, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis jo gyvenime, automobilis, kurį jis vairavo neblaivus, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra jis pats, dėl to šis automobilis vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 35 000 Eur, išieškojimas.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ir nurodo, kad teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad netikslinga teigti, jog vien dėl to, kad automobilis, kurį R. Š. vairavo neblaivus, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra jis pats, vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti. Pažymėtina, kad apeliantui paskyrus kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – jis bet kokiu atveju negalės naudotis minėtu automobiliu ir jį vairuoti. Be kita ko, nėra pagrindo teigti, jog R. Š. vairavimas esant neblaiviam yra neatsitiktinis poelgis jo gyvenime. Kaip matyti iš bylos duomenų, tai pirma nusikalstama veika, kurią jis padarė. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, turi atsižvelgti, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų pernelyg neproporcinga kaltininko padarytai nusikalstamai veikai. Atkreiptinas dėmesys, jog, skiriant bausmę, siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti jį teigiamai, kad ateityje daugiau nenusikalstų, todėl skiriama bausmė turi neperžengti protingumo, proporcingumo ir teisingumo ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant konfiskuojamo turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dydį, būtina atsižvelgti į apelianto turtinę padėtį, jo teigiamą charakteristiką, išlaikomų šeimos narių gerovę, nepažeidžiant ir pernelyg nepabloginant nuo nuteistojo priklausančių asmenų gyvenimo. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija mano, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 Eur, išieškojimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendį, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda, pritaikius 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 100 MGL (5 000 Eur) bauda, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, R. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), su 2000 Eur užstatu.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą R. Š. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. Š. išieškoti valstybei konfiskuotino turto (automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų).

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.