Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, aukštojo universitetinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2022 m. kovo 17 d., apie 01.05 val., ties H. Manto g. 51, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis R. Š. teismo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, labai gailėjosi ir parodė, kad pasielgė neapgalvotai sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus. Jis turi sunkiai sergančią mamą, gyvenančią Šilutėje, taip pat neįgalų brolį, kuris gyvena kartu su mama. Kadangi mamai būna panikos atakos, priepuoliai, todėl kiekvieną dieną skambina, susitarę, kad ji turi pakelti ragelį, kadangi nežino dėl jos sveikatos. Tą dieną nei jis, nei brolis A. mamai neprisiskambino. Tądien jis gėrė „Jagermeister“, apie 18.00 val. ar 19.00 val., o apie 21.00 val. grįžo namo pavartojęs alkoholio ir buvo namuose. Atsikėlė, paskambino broliui ir paklausė, ar jis prisiskambino mamai ir broliui į Šilutę, jis atsakė, kad ne, nes niekas nekelia ragelio. Brolis A. tuo metu neturėjo automobilio, bet teisę vairuoti turi. Brolis galėjo atvažiuoti iki jo, bet jis pamiegojo ir blogai nesijautė. Tada jis broliui pasakė, kad atvažiuos iki jo į (duomenys neskelbtini) g. ir tada kartu važiuos į Šilutę pažiūrėti, kas atsitiko. Broliui nesakė, kad vakare vartojo alkoholį. Bevažiuojant pas brolį, jį sustabdė policija, patikrino ir įpūtė. Paėmė mašiną, o jis išsikvietė taksi ir išvažiavo. Pas mamą nuvažiavo brolis su taksi, jis nevažiavo. Mamai buvo viskas gerai. Savo poelgį vertina blogai, pasielgė lengvabūdiškai, neatsakingai, neapdairiai, padarė klaidą. Jei vėl būtų tokia situacija, tikrai nesėstų už vairo.

Iš 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos R. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 17 d., apie 01.05 val., H. Manto g. 51, Klaipėdoje, sustabdytas automobilis „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Š.. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER ALCOTEST” 7510 ARKB-0277, 01.09 val. pirmu pūtimu nustatytas 1,90 promilės neblaivumas, o 01.26 val. antru pūtimu nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. Automobilis nuvežtas UAB „ARRO“ į saugojamų automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Nemuno g. 111, Klaipėdoje (1 t., 1 b. l.)

Iš liudytojo A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 17 d. duotų parodymų matyti, kad 2022 m. kovo 17 d., apie 01.05 val., vykdant policinę priemonę H. Manto g. 51, Klaipėdoje, pastebėjo kaip H. Manto gatve nuo Pušyno gatvės link J. Janonio gatvės važiuoja automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas ties H. Manto g. 51, Klaipėdoje, kurį vairavo R. Š.. Panaudojus bekontaktį alkotesterį „DRAGER“, nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Paklausus R. Š. prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo prieš 2-3 valandas. Panaudojus alkotesterį „DRAGER ALCOTEST“ 7510, 01.09 val. pirmu pūtimu nustatyta 1,90 promilės neblaivumas, 01.26 val. antru pūtimu nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. Automobilis buvo nuvežtas UAB „ARRO“ į saugojamų automobilių aikštelę, esančią Nemuno g. 111, Klaipėdoje (1 t., 23-24 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad H. Manto g. 51, Klaipėdoje, buvo apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinė automobilio dalis nukreipta pietų kryptimi, o galinė - šiaurės kryptimi. Odometro parodymai - 25267 km. Automobilio viduje vertingų daiktų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Ant automobilio apgadinimų nepastebėta. Automobilį UAB „ARRO“ nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Nemuno g. 111, Klaipėdoje. Įvykio vietoje paimtas automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką Nr. 1 (1 t., 9-16 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. Š. 2022 m. kovo 17 d. 01.09 val. nustatytas 1,90 promilės neblaivumas, 01.26 val. 1,78 promilės neblaivumas (1 t., 27 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „BMW X6“ vertė yra 65 310 Eur (1 t., 29 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 30 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai. Vaizdo įraše „2022_0317_010246_009.MP4“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.02 val. Pareigūnas tikrina vairuojančių automobilių vairuotojų blaivumą. 2022-03-17 01.04 val. pareigūnas prieina prie automobilio „BMW“ bei tikrina vairuotojo blaivumą. Nustatomas 1,90 promilės girtumas. Pareigūnas taip pat paprašo vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas vairuotojo klausia, ar jis yra vartojęs? Automobilio vairuotojas nurodo, kad maždaug prieš 3 valandas. Matoma, kaip pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio. Tuomet pasiima kitą alkotesterį bei grįžta prie automobilio „BMW“. 2022-03-17 01.07 val. tikrinamas automobilio „BMW“ vairuotojo blaivumas. Vaizdo įraše „2022_0317_010745_010.MP4“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.07 val., vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas vairuotojui nurodo, kad po 20 min. reikės į alkotesterį pūsti antrą kartą. Pareigūnas radijo ryšiu praneša, kad sustabdytas neblaivus vairuotojas. Toliau peržiūrint vaizdo įrašą reikšmingos informacijos ikiteisminiame tyrimui nestebima. Vaizdo įraše „2022_0317_011244_011.MP4“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.12 val. Peržiūrint vaizdo įrašą reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nestebima, stabdomi kiti automobiliai. Vaizdo įraše „2022_0317_011743_012.MP4“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.17 val. Peržiūrint vaizdo įrašą reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nestebima. Vaizdo įraše „2022_0317_012242_013“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.22 val. Pareigūnas prieina prie automobilio „BMW“, antrą kartą tikrinamas asmens blaivumas. Nustatomas 1,78 promilės girtumas. Pareigūnas nurodo, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas, o automobilis bus nuvežtas į aikštelę. Vėliau stebint vaizdo įrašą, girdima, kaip pareigūnas kalba telefonu bei nurodo, jog automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo R. Š., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,90 promilės girtumas, antru pūtimu 1,78 promilės girtumas. Įraše „2022_0317_012741_014“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.27 val. Pareigūnas fotografuoja automobilį „BMW“. Taip pat girdima, kaip pareigūnas automobilio „BMW“ vairuotojui nurodo, kad jam nustatytas girtumas yra vidutinis, automobilis bus nuvežtas į aikštelę. Taip pareigūnas nufotografuoja automobilio odometro duomenis, automobilio vidų, bagažinę. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0317_011642_002.MP4“ matoma data bei laikas 2022-03-17 01.16 val. Pareigūnė prieina prie automobilio „BMW“, kuri nurodo vairuotojui išlipti atlikti blaivumo testą. Vairuotojas išlipa iš automobilio. Pareigūnė nurodo, kad reikės eiti tiesia linija, koja dedant už kojos. Taip pat pareigūnė vairuotojui nurodo pirštu pasiekti nosį, vėliau tai padaryti abiem rankomis. Nurodytus veiksmus asmuo padaro. Pareigūnei paklausus, kada asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, automobilio vairuotojas nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 2-3 valandas. Atlikus testą, pareigūnė nurodo automobilio vairuotojui palaukti automobilyje, kol antrą kartą bus patikrintas asmens blaivumas. Vaizdo įraše „2022_0317_021927_004“ matoma data bei laikas 2022-03-17 02.19 val. Peržiūrint vaizdo įrašą reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nestebima. Vaizdo įraše „2022_0317_021427_003“ matoma data bei laikas 2022-03-17 02.14 val. Matoma, kaip pareigūnė automobilio „BMW“ vairuotojui duoda pasirašyti dokumentus (1 t., 31-33 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog R. Š. 2022 m. kovo 17 d., apie 01.05 val., ties H. Manto g. 51 Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. Taigi kaltinamojo R. Š. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo draugas D. G. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį jam. Prašyme nurodyta, kad jis R. Š. pažįsta nuo 2012 metų, o artimiau susipažino jam 2014 metais pradėjus dirbti UAB „G.“ plėtros direktoriumi, kurios generalinis direktorius yra jis. Nuo pat savo darbo pradžios R. Š. užsirekomendavo, kaip patikimas, sąžiningas, pareigingas darbuotojas, kurį gerbia ir vertina ne tik bendradarbiai, bet ir įmonės klientai. R. Š. pradėjus dirbti UAB „G.“ jų santykiai su R. Š. pasidarė pakankamai artimi, jie nuolat bendrauja darbiniais klausimais, sprendžia įvairius darbinius klausimus, susitinka beveik kiekvieną dieną. Bendraujant darbiniais klausimais įgijo tarpusavio pasitikėjimą ir pamažu santykiai tapo ne tik formaliai darbiniai, bet ir draugiški, artimesni, pradėjo bendrauti šeimomis, dažnai kartu leidžia laisvalaikį, vyksta atostogauti. R. Š. visada atsižvelgia į jo nuomonę ir įsiklauso, nes yra labai atsakingas, pareigingas bei tolerantiškas žmogus. Bendraudamas su R. Š., kaip laiduotojas sulaikys jį nuo galimų teisės pažeidimų padarymo, stengsis ir rūpinsis, kad R. Š. elgtųsi teisingai ir teisėtai. Jo paties supratimu ir vertinimu, jis galėtų būti žmogumi, vertu teismo pasitikėjimo, kadangi nėra teistas, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, augina vaikus, nuo 2012 m. dirba vadovaujančiose pareigose, šiuo metu jo vadovaujamoje įmonėje, be R. Š., dar dirba 120 darbuotojų. Jam visada pavyksta su žmonėmis rasti bendrą kalbą, mano, kad sugeba būti patarėju, jei aplinkybės ir situacija verčia, gali drąsiai išsakyti kritinį vertinimą, pasiūlyti veiksmų alternatyvas, taip pat mano, kad turi galimybę daryti teigiamą įtaką R. Š., neabejoja, kad ateityje R. Š. tikrai daugiau tyčia nenusikals ir laikysis įstatymų.

Teisiamojo posėdžio metu D. G. paaiškino, kad prašymą pateikė todėl, jog susiklostė tokios aplinkybės, kad jo draugas pateko į nepavydėtiną situaciją, padarė nusižengimą ir jam yra reikalinga pagalba. Kaip draugas yra nusiteikęs padėti kuo tik gali. Mano, kad žmogui įtaką gali daryti jį supanti aplinka, todėl tinkamesnio laiduotojo nelabai galėtų įsivaizduoti, kadangi su R. Š. bendrauja asmeniškai, draugiškai, darbe yra jo tiesioginis vadovas, taip pat bendrauja šeimomis. Įtaką jam gali daryti tiek darbe, tiek ir ne darbo metu. Bendrauja jau dešimtmetį. R. Š. visada stengiasi gyventi dorą gyvenimą, galvoja ne vien apie save, bet ir apie kitus, stengiasi padėti kuo gali, atlieka savanorišką tarnybą, jis atlieka tokius dalykus, kuriems ne visi pasiryžtų. R. Š. yra toks žmogus, kuris randa laiko viskam. Žino apie jo asmeninį bankrotą, taip pat yra dar viena byla, kuri tęsiasi jau ne vienerius metus, kiek žino, buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apie baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, R. Š. konkrečiai jam nepranešė, paprasčiausiai vakarienės, pokalbio metu buvo apie tai pasakyta, be to, jam darbo metu reikėdavo išeiti į posėdžius, todėl natūralu, kad klausė kaip baigėsi. Kol kas ta byla dar nesibaigė, bet pagal tyrimo eigą, kaip supranta, niekam nėra aišku, kaip tą bylą užbaigti. Dėl administracinių nusižengimų, tai tikriausiai greičio viršijimo niekas neišvengia, jis ir pats to neišvengia. Greičio viršijimas yra netoleruotinas, išvažiavęs iš miesto stengiasi įsijungti greičio reguliatorių, kad to nebebūtų. Turi automobilį, kuris automatiškai įspėja apie greičio viršijimą. Galiojančių nuobaudų turi, bet mano, kad tikrai galėtų daryti įtaką, nes ir pats savęs neteisina, todėl, kaip ir minėjo, įsigijo automobilį, kuris įspėja apie greičio viršijimą. Nusižengimai tikrai nesikartos, be to, jie nėra chuliganiški. Už vairavimą išgėrus baustas taip pat nėra. Nėra sėdęs už vairo išgėręs. Eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, sukėlęs taip pat nėra. Vairuoja saugiai ir atsakingai. R. Š. poelgį vertina išskirtinai neigiamai. Nustebino ne tik jį, bet ir visą kolektyvą, nes R. Š. buvo žmogus, iš kurio mažiausiai to buvo galima tikėtis. Dėl pažeidimo R. Š. jautėsi ir tebesijaučia prastai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. Kaltinamasis R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, dirba, anksčiau neteistas, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties matyti, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo R. Š. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, šis teismas panaikino ne dėl to, kad R. Š. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ar nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (tokiu atveju būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis), o todėl, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, be to, R. Š. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą), todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Nors D. G. yra charakterizuojamas teigiamai, yra ne tik R. Š. draugas, bet ir jo darbdavys, su juo praleidžia didelę dalį laiko, tačiau teismo nuomone, D. G. yra netinkamas laiduotojas, nes jo daroma įtaka nesustabdė draugo (pavaldinio) nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimų darymo, be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (25 lapai) matyti, kad D. G. daug kartų baustas administracine tvarka už tyčinius administracinius nusižengimus (daugiausia už greičio viršijimą), kas rodo, kad jis pats nėra linkęs laikytis teisės aktais įtvirtintų reikalavimų bei nustatytų elgesio normų. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-417/2021, įvertinęs tik du ankstesnius padarytus nusižengimus (automobilio vairavimas kalbant telefonu ir greičio viršijimas), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo (tuo atveju – sesuo) nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką bei įtakotų kaltinamąją laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamojo R. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, vairavo automobilį mieste naktį, judėdamas į miesto centrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, ne kartą baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai už greičio viršijimą. Kita vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama pati švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, nustatant didesnį už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimumą jo terminą.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ir turto konfiskavimo) klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Sprendžiant aptariamą klausimą, teismų praktikoje yra ir tokių atvejų, kai konfiskuojamas ir 77 170 Eur automobilis (Klaipėdos apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-360-2020 - nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, vairuotojas kaltu neprisipažino, anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje bei už vairavimą būnant neblaiviam), taip pat išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti 40 090 Eur pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 – asmeniui nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, jis vairavo automobilį Vilniuje, gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam).

Kaip jau minėta, R. Š. automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo mažiausia 1,78 promilių etilo alkoholio), mieste naktį, judėdamas į miesto centrą, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, jog automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinoma, jog R. Š., naudodamasis automobiliu BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. Š. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „BMW X6“ vertė yra 65 310 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. Š. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba keliose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir nepilnamečių asmenų išlaikymui, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis jo gyvenime, automobilis, kurį jis vairavo neblaivus, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats kaltinamasis, veikloje, dėl ko šis automobilis vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 35 000 Eur, išieškojimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. galutinę 100 MGL (5 000 Eur) baudą.

Nustatyti, kad 100 MGL (5 000 Eur) baudą nuteistasis R. Š. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. Š. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančių eurų).

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

R. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.