Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą B. Ž. ir jo gynėjai advokatei J. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Dalios Styrienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos J. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir nutraukiant baudžiamąją bylą B. Ž. atžvilgiu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu paskirta B. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta B. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo pulteliu, kuris saugomas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), grąžintinas B. Ž.;

- automobilio „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie bylos, grąžintinas B. Ž.;

- B. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie bylos, perduotinas dokumentą išdavusiai įstaigai VĮ „Regitra“.

Priteista iš B. Ž. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidos – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidos – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020 m. kovo 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. Ž., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to, kad jis 2020 m. kovo 13 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „RENAULT ESPACE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2020 m. kovo 13 d., apie 20.44 val. (duomenys neskelbtini). ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas policijos pareigūnų bei alkoholio kiekio matuokliu „ALCOTEST 6810“, Nr. ARYE-0406, 20.59 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas, o 21.16 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė D. Styrienė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti B. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. Ž. automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 34 MGL (1700 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3. Teigia, kad teismas neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Nurodo, kad B. Ž., apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo daugiabučių namų kieme, kuriame gausu automobilių ir bet kuriuo momentu galėjo pasirodyti pėstieji, todėl įvertinus B. Ž. apsvaigimo laipsnį (1,93 prom. ir 1,96 prom.), bei apsvaigusio nuo alkoholio vairuotojo vangią reakciją, apsunkintą orientaciją, akivaizdu, kad šiuo atveju žmonės ir jų turtas nenukentėjo iš esmės tik per atsitiktinumą. Taip pat nurodo, kad B. Ž., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (be užstato), nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas, be to paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones trukmė – 1 metai 6 mėnesiai pakankamai trumpa, o paskirta 1700 Eur (34 MGL) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą tėra nedidelė dalis įmokų dydžio, nurodyto BK 71 straipsnyje. Prokurorė pažymi, kad uždraudimo naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones terminas yra gerokai trumpesnis, nei numato ANK 423 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta pareiga asmenims vairavusiems neblaiviems, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom. bet ne daugiau kaip 1,5 prom.), skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Prokurorės įsitikinimu, pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Nr. 2K-186-648/2019, 2K-77-648/2019, 2K-104-1073/2019), B. Ž. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „R. E.“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, o kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, turėtų būti panaikinta kaip perteklinė.

4. Atsiliepimu į prokurorės D. Styrienės apeliacinį skundą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja advokatė J. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto (ne)konfiskavimo klausimą, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė. Gynėjos įsitikinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes vertino kaip vienodą reikšmę turinčias aplinkybes, nesuteikiant prioriteto atskiroms aplinkybėms (nusikalstamos veikos aplinkybės ar šeimyninės aplinkybės). Gynėjos manymu, nors prokurorė savo apeliacinio skundo reikalavimą grindžia konkrečių kasacinių nutarčių pavyzdžiais, tačiau iš minėtų nutarčių matyti, kad nesutampa jose nurodytos faktinės aplinkybės (ratio decidend) su šioje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, ypatingai skiriasi nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir kaltininko asmenybė (Nr. 2K-186-648/2019 vairavo mieste, pakankamai intensyviame kelio ruože ir naktį (1,86 prom.); Nr. 2K-77-648/2019 būdama sunkaus girtumo būsenos (2,59 prom.) vairavo gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas; Nr. 2K-104-1073/2019 kaltininkas gėrė alų ir degtinę, jo kraujyje nustatyta 2,20 prom., važiavo prieš eismą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į dešinėje pagal važiavimo kryptį esančius metalinius kelio atitvarus ir juos sugadino, padarė 272,15 Eur žalą, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, įjungęs atbulinę pavarą bandė pasišalinti). Skirtingai negu prokurorės nurodytose kasacinėse nutartyje, šios nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatė, kad B. Ž. automobilį vairavo namo kieme, 15 metrų, siekdamas perstatyti automobilį iš vienos vietos į kitą, kad galėtų iš jo išlipti, gatve važiuoti neketino, žalos nepadarė.

5. Gynėja pažymi, kad teismas baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio konfiskavimą) taikymą pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas spręsdamas dėl B. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vertino, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti, būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sąlygos egzistavimą pripažino ir pati prokurorė savo baigiamojo kalboje, o tai teismui leido pagrįstai manyti, jog automobilio palikimas kaltininko dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės B. Ž. ir jo gynėja advokatė J. J. prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės D. Styrienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi prokurorė skundžia nuosprendžio, kuria nuspręsta netaikyti B. Ž. baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, dalį, apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

8. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018 ir kt.).

10. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

11. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (2011 m. birželio 28 d. sprendimas H. F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-34-699/2018, 2K-35-719/2018).

12. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam B. Ž. prašoma paskirti BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę, taip pat atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo jau paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei jų pobūdį.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto, kiekviena susidariusi situacija yra individuali ir reikalauja atskiro, nuodugnaus įvertinimo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu atleido B. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir pasinaudodamas teismui suteikta diskrecijos teise, turto konfiskavimo netaikė, motyvuodamas tuo, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. būtų neproporcinga, tačiau sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

15. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad B. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (20.59 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas, o 21.16 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas) vairavo transporto priemonę daugiabučių namų kieme, vakaro metu, vairavimas buvo pavojingas kitiems transporto dalyviams. Šias aplinkybes patvirtina ne tik suformuluotame kaltinime konstatuotos aplinkybės apie nusikaltimo padarymo vietą, laiką bei nustatytą B. Ž. girtumą, tačiau ir tai, kad apie pavojingai manevruojantį automobilį policijos pareigūnams pranešė pašalinis asmuo, kuris pats ėmėsi veiksmų (paspaudė variklio užvedimo/išjungimo mygtuką STOP), siekiant sustabdyti B. Ž. vairuojamą transporto priemonę. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad toks neatsakingas B. Ž. elgesys kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Apygardos teismas pažymi, kad B. Ž.pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Be to, atleidžiant B. Ž.nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo skirtas užstatas, o teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta artimam minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui (pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų). Nors anksčiau jis nebuvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, B. Ž. charakterizuojamas teigiamai ir kaltę pripažino bei gailisi dėl padaryto, tačiau teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, kodėl netikslinga taikyti turto konfiskavimą, visgi neįvertino to, jog B. Ž.vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams, t. y. darbo dienos (penktadienis) vakarą manevravo tarp automobilių, esančių gausiai apstatytoje daugiabučių namų kieme. Iš byloje esančių liudytojos R. V. parodymų matyti, kad R. Ž. tarp automobilių manevravo pakankamai ilgą laiką (ji apvažiavo beveik visą automobilių stovėjimo aikštelę ratu), jis užvažiavo ant bortelio vejos, o važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į kito, aikštelėje stovėjusio, automobilio ratą (b. l. 55-57). Nors policijos pareigūnai kito automobilio apgadinimų nenustatė, tačiau tai tik patvirtina, kad sunkių padarinių buvo išvengta išimtinai pašalinio asmens dėka, kuris sustabdė R. Ž. vairuojamą automobilį ir nebeleido jam daugiau važiuoti. Taigi, įvertinus pačios nusikalstamos veikos pobūdį, bei tai, jog dėl šios veikos jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas artimas minimaliam (atimta teisė vairuoti 1 metams ir 6 mėnesiams) – turto konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turto konfiskavimas šiuo atveju – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirtas nepagrįstai.

16. Kaip jau minėta, BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t. y. kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančius duomenis, kurie leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tai, kad B. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, B. Ž. asmenybę bei jo šeimos turtinę padėtį (administracine tvarka nebaustas, neteistas, vedęs, gyvena su žmona, abu pensininkai), tai, kad aptariamas jam priklausantis automobilis, kurį jis įsigijo visai neseniai, yra jo ir jo sutuoktinės bendroji nuosavybė, o taip pat ir į nustatytą automobilio "R. E." 2015 m. laidos, vertę (kaina Lietuvoje su PVM yra 15290 eurų), yra netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau tai neužkerta kelio taikyti transporto priemonės vertės išieškojimą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Nr. 2K-119-976/2018; Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Nr. 2K-315-303/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, visos transporto priemonės vertės (15290 Eur) išieškojimas nebūtų adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir suvaržytų pažeidėją labiau nei reikalinga šios poveikio priemonės skyrimo tikslams pasiekti, todėl apygardos teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams pasiekti būtų galima ieškojus iš B. Ž.dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 5000 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant B. Ž. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

18. Be kita ko, B. Ž.pirmosios instancijos teismas paskyrė 34 MGL (1700 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teisėjų kolegijos manymu, nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, t. y. trečią baudžiamojo poveikio priemonę, B. Ž.finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Nagrinėjamu atveju, skiriant konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, o ne įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, todėl skundžiamu nuosprendžiu B. Ž.paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, panaikintina. Taigi, šiuo atveju, paskyrus turto dalies vertės išieškojimą kartu su uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones, toks sprendimas atitiks teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš B. Ž. transporto priemonės "R. E.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 (penkis tūkstančius) eurų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 34 MGL, t. y. 1700 (vienas tūkstantis septyni šimtai) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.