- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1605-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00149-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Polins SP
- Advokatai
- Algis Lukoševičius, Jonas Masiokas
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Polins SP. Z.O.O ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 270 623,06 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad šalys yra trečiojo asmens Polins SP. Z.O.O. (spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) (toliau – ir Trečiasis asmuo, Bendrovė, Polins), akcininkai. Ieškovui priklauso 740 vnt. paprastųjų vardinių akcijų arba 14,244 procento, o atsakovui – 4455 vnt. paprastųjų vardinių akcijų arba 85,756 procento trečiojo asmens akcijų. Atsakovas taip pat yra ir trečiojo asmens vadovas (direktorius). Nurodo, kad trečiasis asmuo civilinės atsakomybės ir kito draudimo veiklą vykdė ir vykdo Lenkijos Respublikoje. Aiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens finansinių metų veiklos rezultatai už 2017 – 2019 metus buvo geri, šalys nusprendė išmokėti dividendus. Tokiu būdu, įvertinus trečiojo asmens finansinius rodiklius ir šalims nutarus išmokėti dividendus pagal proporcingai turimą akcijų skaičių (740 vnt. arba 14,244 procento) ieškovui turėjo būti išmokėta 270 623,06 Eur dividendų. Šalims susitarus dėl dividendų išmokėjimo, atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovu, 2021 m. gegužės pradžioje atliko su tuo susijusius ir teisės aktuose numatytus bei būtinus veiksmus, t. y. 1) Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta tvarka deklaravo apie ieškovui neva išmokėtus dividendus Lenkijoje; 2) deklaravo už ieškovą faktiškai Lenkijoje sumokėtą gyventojo pajamų mokestį, kuris sudarė 40 593,45 Eur sumą.
3. Pažymi, kad 2021 m. gegužės pabaigoje atsakovas nurodė ieškovui, kad atsakovo vadovaujamas trečiasis asmuo netrukus perves dividendų sumą į ieškovo banko sąskaitą. Negavęs dividendų, ieškovas ėmė domėtis dėl dividendų negavimo ir su tuo susijusiomis aplinkybėmis. Šalių pokalbio metu atsakovas pareiškė ieškovui, kad jis savo nuožiūra, t. y. be ieškovo žinios ir pritarimo, ieškovui priklausančią ir mokėtiną dividendų sumą trumpam „pasiskolino“ savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovui kategoriškai su tuo nesutikus, atsakovas nurodė, jog laikinai pasisavintus dividendus, t. y. 270 623,06 Eur, ieškovui grąžins iki 2021-07-31, tačiau atsakovas pasisavintų dividendų ieškovui negrąžino iki šiol, į ieškovo raginimus nereaguoja, nebendradarbiauja. Nurodo, kad 270 623,06 Eur laikytini ieškovo patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis) ir dėl to iš atsakovo priteistini ieškovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad trečiasis asmuo Polins SP. Z.O.O. yra Lenkijos Respublikoje registruotas ir Lenkijos Respublikos teritorijoje veikiantis juridinis asmuo, registruotas Lenkijos teismo registre 2015-11-30. Trečiąjį asmenį įsteigė ieškovas kartu su kitais Lietuvos fiziniais asmenimis. Atsakovas tapo trečiojo asmens dalininku 2016-04-19. Trečiojo asmens dalininkais 2017-2021 metais buvo ieškovas ir atsakovas, jiems priklausė visos įstatinio kapitalo dalys. 2021-09-06 atsakovas atsistatydino iš valdybos pirmininko pareigų, visas savo dalis pardavė ieškovo nurodytam asmeniui R. R., kuris buvo išrinktas naujuoju valdybos pirmininku. Dalininkų sprendimai dėl atsakovo atsistatydinimo, naujo valdybos pirmininko išrinkimo ir akcijų (dalių) pirkimo-pardavimo buvo patvirtinti Lenkijos notaro. Nuo 2021-09-06 atsakovas bendrovės veikloje ir valdyme nedalyvauja, neturi informacijos apie jos dabartinį statusą ir vykdomą veiklą. Pažymi, kad bendrovę gali atstovauti dabartinis valdybos pirmininkas.
5. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad atsakovas yra trečiojo asmens vadovas (direktorius). Ieškovui gerai žinoma, kad po atsistatydinimo iš pirmininko pareigų 2021-09-06 atsakovas nėra trečiojo asmens vadovas. Ieškovas asmeniškai dalyvavo Lenkijos notarui tvirtinant atsakovo atsistatydinimą iš pirmininko pareigų ir naujo vadovo paskyrimą. Atsakovo atsistatydinimas įsigaliojo tą pačią dieną, kai buvo atliktas notarinis veiksmas ir naujasis vadovas turėjo apie tai pateikti pranešimą Lenkijos Krašto teisminiam registrui. Po atsistatydinimo atsakovas negali kreiptis į minėtą registrą, kadangi jis neturi teisės atlikti jokių veiksmų trečiojo asmens vardu. Aplinkybė, kad registro įrašas liko nepakeistas, negali būti įrodymu, jog atsakovas šiuo metu yra trečiojo asmens vadovas ir jos atstovas pagal įstatymą. Tokiu asmeniu pagal 2021-09-06 notaro patvirtintą nutarimą yra R. R..
6. Aiškina, kad bendrovė vykdė Lenkijoje draudimo agento veiklą ir pagal sutartį su Danijos draudimo kompanija GEFION INSURANCE platino Lenkijoje vairuotojų privalomos civilinės atsakomybės polisus, už tai gaudama iš šios kompanijos komisinius mokesčius. 2017- 2018 metais Bendrovės komercinė veikla buvo pelninga. 2020 metų kovo mėnesį Danijos finansų priežiūros institucijos sprendimu GEFION INSURANCE veikla sustabdyta ir Danijoje iškelta bankroto byla, po to Polins toliau negalėjo gauti pajamų iš draudimo agento veiklos. Lietuvoje bendrovė veiklos nevykdė, jos veiklą prižiūrėjo ir kontroliavo Lenkijos valstybinės institucijos, joms buvo teikiamos ataskaitos apie vykdomą komercinę veiklą ir jos rezultatus. Nurodo, kad vadovaujantis Lenkijos Respublikos įstatymais, sprendimus dėl bendrovės pelno skirstymo ir dividendų akcininkams (dalininkams) mokėjimo galėjo priimti akcininkų susirinkimas. 2018-02-09 Polins akcininkų susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta bendrovės finansinių metų nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 finansinė atskaitomybė ir priimtas sprendimas dėl uždirbto 8 662 837,39 zlotų pelno paskirstymo akcininkams pagal jų turimų akcijų skaičių. Susirinkimo nutarimas priimtas vienbalsiai abiejų akcininkų, įskaitant ieškovą. Bendrovė, vykdydama šį nutarimą ir laikydamasi Lenkijos įstatymų reikalavimų, nuo ieškovui priklausančių dividendų sumos sumokėjo Lenkijos mokesčių inspekcijai 19 proc. gyventojų pajamų mokestį ir 2018-02-14 bankiniu pavedimu bendrovė pervedė iš savo banko sąskaitos į ieškovo nurodytą sąskaitą banke Swedbank, AB ieškovui priklausančius dividendus – 232 852,60 Eur. 2019-04-16 Polins akcininkų susirinkimas pripažino, kad prognozuojamas 2018 metų pelnas sudarys 13 018 718,89 zlotų, todėl nusprendė šį pelną paskirstyti akcininkams pagal jų dalis įstatiniame kapitale. Siekiant išvengti apyvartinių lėšų trūkumo, avansinius dividendus nuspręsta išsimokėti dalimis. Pirmoji dalis, sudaranti 9 876 543,00 zlotų išmokėta abiem akcininkams 2019-05-07. Nuo šios sumos bendrovė, vykdydama Lenkijos įstatymų reikalavimus, sumokėjo 19 proc. gyventojų pajamų mokestį. Bendrovė, vykdydama akcininkų sprendimą, per savo banką Lenkijoje nupirko eurus ir 2019-05-07 bankiniu pavedimu pervedė iš savo banko sąskaitos į ieškovo nurodytą sąskaitą Lietuvos banke Swedbank, AB ieškovui priklausančius dividendus – 264 991,86 Eur.
7. Nurodo, kad 2019-08-28 Bendrovės akcininkai vienbalsiai nusprendė pasirinkti auditorių, kuris atliktų 2018 finansinių metų finansinių ataskaitų auditą – tokiu auditoriumi paskirta bendrovė Premium Audyt Sp. Z.O.O. 2020-03-10 Polins akcininkai, suprasdami, kad dėl GEFION INSURANCE veiklos nutraukimo Polins toliau nebegalės uždirbti pelno, platindama šios kompanijos draudimo polisus Lenkijos rinkoje, vienbalsiai nusprendė avansinių dividendų už 2018 finansinių metų rezultatus neišmokėtos dalies 3 142 175,89 zlotų mokėjimo klausimą spręsti atskirame akcininkų susirinkime po to, kai bus sudarytas Polins balansas už 2019 finansinius metus ir bus gautos audito išvados už 2018 ir 2019 finansinius metus. Dėl GEFION INSURANCE nemokumo Polins neteko galimybės vykdyti pelningą komercinę veiklą, dėl to susidarė nuostoliai, kurių dengimui buvo panaudotas ankstesniais metais uždirbtas pelnas. Dėl šios priežasties bendrovė negalėjo abiem akcininkams mokėti neišmokėtos avansinių dividendų dalies.
8. Bendrovė, pagal Lenkijos įstatymus sumokėjusi už ieškovui išmokamus dividendus 19 proc. gyventojų pajamų mokestį, už 2017 ir 2018 finansinius metus ieškovui išmokėjo 497 844,46 Eur dividendus. Ieškovas nėra reiškęs atsakovui pretenzijų, kad bendrovė nepervedė jam priskaičiuotų dividendų ir neteisingai paskaičiavo pagal Lenkijos įstatymus mokėtinus mokesčius. Atsakovo manymu, ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas pasisavino ieškovo dividendus, juos yra „pasiskolinęs“ savo asmeninių poreikių tenkinimui, yra ieškovo sąmoningas melas. Atsakovas yra gavęs iš bendrovės jam priskaičiuotus dividendus pagal turimą akcijų skaičių. Visi sprendimai dėl pelno skirstymo ir dividendų mokėjimo abiejų akcininkų priimti vienbalsiai. Ieškovas neturi teisės reikalauti keisti atgaline data priimtus sprendimus, išmokėti jam papildomus dividendus, kurie jam nepriklauso, pagal jo turimų akcijų dalį ir atsižvelgiant į uždirbtą pelną. Pagal Lenkijos Respublikos įstatymus už dividendų išmokėjimą yra atsakinga bendrovė, būtent jos atžvilgiu reikalavimo teisę turi bendrovės akcininkai ir tokie reikalavimai negali būti adresuojami kitam akcininkui. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas sumokėtų jam pakartotinai tuos dividendus, kuriuos jam bendrovė sumokėjo 2018-02-14 ir 2019-05-07. Atkreipia dėmesį, jog ieškovo reikalavimas dėl dividendų priteisimo iš atsakovo atmestinas ir dėl trejų metų ieškininės senaties termino praleidimo (CK 1.126 straipsnio 8 dalis).
Šalies argumentai
9. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad nuo 2024-04-02 atsakovas perleido jam priklausančias trečiojo asmens akcijas R. R.. Trečiojo asmens valdymo organas yra valdyba, kurią sudaro trys nariai – valdybos pirmininkas T. K. ir valdybos nariai – ieškovas ir R. R.. Taigi nuo 2024-04-02 atsakovas jau nėra trečiojo asmens vadovas (direktorius). Pažymi, jog atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad būtent už 2019 metus ieškovui turėjo būti išmokėti 270 623,06 Eur dividendų, kurių ieškovas taip ir negavo. Taip pat atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad nustatyta tvarka 2020 metais trečiasis asmuo deklaravo VMI apie ieškovui išmokėtus dividendus Lenkijoje ir, kad deklaravo bei sumokėjo už ieškovą faktiškai Lenkijoje sumokėtą gyventoj7 pajamų mokestį, kuris nuo dividendų sudarė 40 593,45 Eur sumą. Atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas gavo dividendus. Be to, atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Taip pat atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dividendų apimtyje (jų sumos ir pan.) šalis sieja ir/ar siejo prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovas nevykdo savo procesinės pareigos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti savo ieškinio pagrindą ir jį įrodyti. Dublike ieškovas nurodo skirtingas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, negu ieškinyje. Ieškovas, teigdamas, kad negavo dividendų už 2019 metus, nepagrindžia, kodėl reikalavimas dėl dividendų išmokėjimo keliamas atsakovui, o ne bendrovei. Pažymi, jog bendrovė ieškovui pervedė akcininkų sprendimu nustatytas dividendų už 2017 ir 2018 metus sumas, prieš tai sumokėjusi gyventojų pajamų mokesčius, nustatytus Lenkijos Respublikos įstatymų. Pagal Lietuvos įstatymus pareiga deklaruoti iš užsienio bendrovės gaunamus dividendus tenka pačiam ieškovui, taigi nei bendrovė, nei atsakovas negali pateikti deklaracijos Lietuvos mokesčių inspekcijai už ieškovą. Dividendai bendrovės akcininkams, įskaitant ieškovą, už 2019 metus nebuvo ir negalėjo būti mokami, nes bendrovės veikla buvo nuostolinga. Akcentuoja, kad ieškovas be jokio pagrindo perkelia įrodinėjimo naštą dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir prievolinių santykių tarp šalių buvimo atsakovui.
11. Paaiškino, kad Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, dividendai yra akcininkams paskirstyta pelno dalis, proporcinga akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Dividendai nustatomi akcininkų susirinkimo sprendimu. Dividendai negali būti mokami, jei įmonė neuždirbo pelno. Atsakovui gerai žinoma ir tai, kad pablogėjus bendrovės finansinei situacijai dėl Danijos draudimo kompanijos licencijos sustabdymo ir dėl to praradus galimybę gauti pajamas, abu akcininkai vienbalsiai priėmė 2020-03-10 sprendimą, kuriuo konstatavo, kad bendra neišmokėtų akcininkams avansinių dividendu suma sudaro - 3 142 175,89 Lenkijos zlotų, iš jų: I. P. – 447 445,85 ir V. V. – 2 694 730,04 Lenkijos zlotų. Šiame sprendime nurodyta, kad akcininkai dėl antrosios avansinių dividendų už 2018 metus dalies mokėjimo spręs po to, kai bus sudaryta 2019 metų finansinė atskaitomybės ir gautos audito išvados. Bendrovė negalėjo tęsti savo įprastinės komercinės veiklos ir uždirbti pelno, platindama užsienio draudimo kompanijų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisus Lenkijos teritorijoje. Nuostolingai dirbanti įmonė negali mokėti dividendų savo akcininkams, tai būtų neteisėtas veiksmas pagal Lenkijos įstatymus. Ši situacija gerai žinoma ieškovui, kuris tuo metu dirbo bendrovėje direktoriumi.
12. Ieškovas teikia į bylą pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus patikslinimą ir teigia, kad atsakovas deklaravo VMI apie Lenkijoje ieškovui išmokėtus 270 623,06 Eur dividendus ir nuo jų Lenkijoje sumokėtą 40 593,45 Eur mokestį. Toks dividendų deklaravimo tvarkos aiškinimas prieštarauja Lietuvos Mokesčių administravimo įstatymui, kurio 73 straipsnis nustato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Minėto įstatymo 75 straipsnis nustato mokesčio mokėtojo pareigą teikti deklaraciją elektroniniu būdu, o 79 straipsnis numato, kad mokesčio deklaraciją pasirašo mokesčių mokėtojas arba jo atstovas. Tik pats ieškovas gali žinoti, kokias dividendų ir mokesčių sumas jis įrašė į savo mokesčių deklaraciją, teikiamą Lietuvos mokesčių administratoriui.
13. Pagal Lenkijos įstatymus įsteigta ir veikianti Polins yra ribotos atsakomybės bendrovė, turinti juridinio asmens statusą, jos turtas ir atsakomybė yra atskirta nuo akcininkų turto ir jų atsakomybės. Lenkijos bendrovės akcininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną ir išmokėti akcininkams dividendus, sukuriami prievoliniai santykiai tarp bendrovės ir jos akcininkų. Jei prievolė mokėti dividendus, paskirtus akcininkų sprendimu, nevykdoma arba vykdoma netinkamai, akcininkai turi reikalavimo teisę bendrovės, o ne kito akcininko ar jos vadovo atžvilgiu. Bendrovės akcininkas, net ir turėdamas daugumą akcijų, negali vienasmeniškai priimti sprendimo dėl dividendų nustatymo ir mokėjimo. Ieškovas, teigdamas, kad jis negavo dividendų, turi įrodyti, pirma, kad yra priimtas akcininkų sprendimas dėl pelno paskirstymo ir dividendų nustatymo, antra, šis sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Kaip jau minėta, akcininkų sprendimai dėl dividendų už 2017 ir 2018 metus yra tinkamai įvykdyti, nei bendrovė, nei atsakovas nėra ieškovui skolingi, todėl jo teiginiai apie neišmokėtą 270 623,06 Eur dividendų sumą neatitinka tikrovės. Pažymi, kad civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei ieškovas įrodytų ieškinyje nurodytus neteisėtus atsakovo veiksmus – neteisėtą ieškovui paskirstytos dividendų dalies „pasisavinimą“.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdyje I. P. papildomai paaiškino, kad jam visada kilo klausimų dėl 2019 m. įmonės atskaitomybės, bet atsakovas vengdavo atsakyti į klausimus. Maždaug 2021-2022 m. atsakovas paprašė pasidomėti, kas norėtų perimti įmonę, bet perimant įmonę dokumentų vis dar trūko. Nurodo žinojęs, kad yra ženkli dividendų suma, jie nepilnai sumokėti už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. Neginčija, kad dividendai sumokėti 2018 m. ir 2019 m. - apie 500 000 Eur. Paaiškino, kad apie akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividendų, kuris neįvykdytas nežino, bet matyti, kad mokesčiai yra sumokėti, tad akivaizdu, kad dividendus atsakovas panaudojo savo reikmėms – abu sutarė išsimokėti, deklaravo juos, sumokėjo mokesčius, bet ieškovas dividendų negavo, tad atsakovas juos pasisavino. Mokesčių inspekcijai deklaraciją teikė atsakovo buhalterė. Paaiškino, kad ieškinį reiškia ne įmonei, o tuometiniam valdybos pirmininkui atsakovui, nes jis galėjo dividendus išmokėti ir be akcininkų. Kaltas ne trečiasis asmuo - įmonė, kuri neišmokėjo, o atsakovas, nes pasisavino. Į klausimą apie aplinkybes, išdėstytas ieškinyje, kad atsakovas skolinosi dividendus atitinkamam terminui, nurodė, jog šių aplinkybių neatsimena. Į klausimą, kur yra akcininkų sprendimas dėl dividendų išmokėjimo, nurodė, kad apie tai ar toks sprendimas yra, kalbos nėra, nes ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo, tad klausimas ne apie dividendus, o apie nuostolius.
15. Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino ir dėl to byloje nėra ginčo, kad dividendams išmokėti turi būti priimtas akcininkų sprendimas, bet įmonė deklaravo, kad sumokėjo dividendus, sumokėti mokesčiai, tad nepaneigta, jog kažkur ta suma panaudota. Įmonės vadovu tuo metu buvo atsakovas, tarp šalių vyko pokalbiai apie dividendus ir ieškovas suprato, kad atsakovas jais disponavo. Į teismo klausimą dėl atsakovo kaip tinkamos šalies ir pasiūlymą galutinai nuspręsti, kam reiškiamas ieškinys, nurodė, kad atsakovas yra V. V., ne įmonė, nes ieškinys yra dėl nuostolių atlyginimo, - žalą ieškovui padarė atsakovas, veikdamas per įmonę; pabrėžė, kad ieškinys įmonei turėtų būti reiškiamas Lenkijoje. Akcentavo, kad dėl dividendų akcininkai susitarė žodžiu, nes rašytinė forma nėra privaloma.
Atsiliepimas
16. Atsakovas V. V. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad už du metus dividendai buvo išmokėti, o vėliau pajamos sumažėjo ir už 2019 m. dividendai nebuvo mokami. Nebuvo nei akcininkų sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, nei tokios kalbos apskritai. Pabrėžė, kad jam taip pat nebuvo išmokėti dividendai, jo mokesčiai sumokėti Lenkijoje už 2017 m., 2018 m., bet ne už 2019 m. Nurodė, kad įmonės buhalteriją vedė Lenkijos įmonė, o Lietuvoje fiziškai buvo tik darbuotoja, kuri vykdė dokumentų perdavimą į Lenkiją. Paaiškino, kad dokumentuose visur parašai yra ieškovo. Nurodė, kad akcininkų sprendimas turi būti rašytinis.
17. Atsakovo advokatas paaiškino, kad dublike ieškovas pakeitė faktines bylos aplinkybes, be to, ieškinyje yra nurodytos labai aiškios pinigų pasisavinimo aplinkybės, jų grąžinimo terminas, apie kurias vėliau ieškovas jau nekalba ir net neprisimena. Pabrėžė, kad akcininkų susirinkimo sprendimas – būtinas juridinis faktas dividendams išmokėti, tad reikalavimas valdybos pirmininkui negali būti keliamas ir tenkinamas. Akcentavo, kad už 2017 m. dividendus buvo nutarta išmokėti 2018-02-19 sprendimu, už 2018 m. – 2019-04-16 sprendimu, o už 2019 m. – nebuvo sprendimo, nes nebuvo pelno. Į bylą pateiktas Mokesčių inspekcijos raštas pagal 2021-08-05 duomenis, o tuomet atsakovas jokios veiklos įmonėje jau nevykdė, be to, tame rašte nėra nurodoma, už kurį laikotarpį suma sumokėta.
18. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko, lėšos iššvaistytos, dėl faktinių aplinkybių paaiškinimų neturi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
19. Byloje nustatyta, kad bendrovė Polins yra Lenkijos Respublikoje registruotas ir Lenkijos Respublikos teritorijoje veikiantis juridinis asmuo, 2015-11-30 registruotas Lenkijos teismo registre. Polins veikla - civilinės atsakomybės ir kito draudimo veikla. Polins įstatinis kapitalas sudaro 519500 zlotų ir padalintas į 5195 dalis. Atsakovas tapo bendrovės dalininku 2016-04-19. Polins dalininkais buvo ieškovas ir atsakovas, jiems priklausė visos įstatinio kapitalo dalys: ieškovui priklausė 740 vnt. paprastųjų vardinių akcijų arba 14,244 procento, o atsakovui – 4455 vnt. paprastųjų vardinių akcijų arba 85,756 procento akcijų.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-02-09 akcininkų sprendimu nutarta paskirstyti 2017 m. uždirbtą pelną ir skirti dividendams – 8 662 837, 39 zlotų. Ši dividendų suma paskirstyta abiem akcininkams pagal jų dalis įstatiniame kapitale. 2018-02-14 bankiniu pavedimu Polins pervedė ieškovui 232 852,60 Eur dividendų už 2017 metus. 2019-04-16 akcininkų susirinkime dėl prognozuojamo Polins pelno už 2018 metus paskirstymo nutarta paskirstyti akcininkams pagal jų dalis įstatiniame kapitale 2018 m. uždirbtą prognozuotą pelną, kuris sudarys 13 018 718,89 zlotų. Avansinius dividendus nuspręsta išsimokėti dalimis. Pirmoji dalis, sudaranti 9 876 543,00 zlotų išmokėta abiem akcininkams 2019-05-07. Nuo šios sumos Polins sumokėjo 19 procentų gyventojų pajamų mokestį. Bendrovė, vykdydama akcininkų sprendimą, per savo banką Lenkijoje nupirko eurus ir 2019-05-07 bankiniu pavedimu pervedė iš savo banko sąskaitos į ieškovo nurodytą sąskaitą Lietuvos banke Swedbank, AB ieškovui priklausančius dividendus – 264 991,86 Eur.
21. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Polins finansinių metų veiklos rezultatai už 2017 – 2019 metus buvo geri, todėl šalys nusprendė išmokėti dividendus. Tokiu būdu įvertinus bendrovės finansinius rodiklius ir šalims nutarus išmokėti dividendus, pagal proporcingai turimą akcijų skaičių (740 vnt. arba 14,244 procento) ieškovui turėjo būti išmokėta 270 623,06 Eur dividendų. Teigia, kad atsakovas 2021 m. gegužės pabaigoje nurodė ieškovui, jog atsakovo vadovaujamas trečiasis asmuo netrukus perves dividendų sumą į ieškovo banko sąskaitą. Aiškina, jog atsakovas pareiškė ieškovui, kad jis savo nuožiūra, t. y. be ieškovo žinios ir pritarimo, ieškovui priklausančią ir mokėtiną dividendų sumą trumpam „pasiskolino“ savo asmeninių poreikių tenkinimui, kuriuos grąžins iki 2021-07-31.
22. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
23. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024).
24. Ieškovo pareiga yra ieškinyje suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. nurodyti, kokiu būdu jis siekia apginti savo galimai pažeistas teises. Ieškinio dalykas apibrėžiamas ieškinyje išdėstant aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens pažeistos teisės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažeistos civilinės teisės gali būti apgintos civilinių teisių gynimo būdais numatytais CK 1.138 straipsnyje bei specialiuose įstatymuose. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra nuostolių atlyginimas. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nuostolius yra universalus gynybos būdas, nes, jei įstatyme nenustatyta konkretaus civilinių teisių gynimo būdo, šis gynybos būdas gali būti taikomas kumuliatyviai (su kitais galimais gynybos būdais), alternatyviai (vienu arba kitu ieškovo nurodytu būdu) ar išimtinai (taikant tik civilinę atsakomybę).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko nuostolių atlyginimo gynybos būdą, savo reikalavimą atlyginti nuostolius grįsdamas atsakovo neteisėtais veiksmais dėl piniginių lėšų - dividendų neperdavimo. Ieškovo pareikštas reikalavimas suponuoja teismo pareigą įvertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
26. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018) .
27. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).
28. Teismas pažymi, kad remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.
29. Ieškovas iš esmės nurodo, kad ieškovui nebuvo išmokėta 270 623,06 Eur dividendų suma, nes ją pasisavino atsakovas. Teismo posėdyje I. P. paaiškino, kad žinojo, jog yra ženkli dividendų suma, jie nepilnai sumokėti už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. Neginčija, kad dividendai sumokėti 2018 m. ir 2019 m. - apie 500 000 Eur. Paaiškino, kad apie akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividendų, kuris neįvykdytas, nežino, bet matyti, kad mokesčiai yra sumokėti, tad akivaizdu, kad dividendus atsakovas panaudojo savo reikmėms, atsakovas juos pasisavino. Vertina, kad atsakovas galėjo dividendus išmokėti ir be akcininkų sprendimo ir akcentuoja, kad kaltas ne trečiasis asmuo - įmonė, kuri dividendų neišmokėjo, o atsakovas, nes juos pasisavino.
30. Atsakovas iš esmės nurodo, kad civilinė atsakomybė jo atžvilgiu galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei ieškovas įrodytų ieškinyje nurodytus neteisėtus atsakovo veiksmus – neteisėtą ieškovui paskirstytos dividendų dalies „pasisavinimą“. Teigia, jog ši ieškovo nurodoma aplinkybė yra išgalvota. Pažymi, jog akcininkų sprendimai dėl dividendų už 2017 ir 2018 m. yra tinkamai įvykdyti. Dėl GEFION INSURANCE nemokumo Polins neteko galimybės vykdyti pelningą komercinę veiklą, dėl to susidarė nuostoliai, kurių dengimui buvo panaudotas ankstesniais metais uždirbtas pelnas.
31. Kasacinis teismas išaiškino, kad dividendai yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tad dividendai ir turi būti mokami tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors po sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo akcininkai patys tampa bendrovės kreditoriais, tačiau pirmenybė yra teikiama bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį. Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).
32. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovui nebuvo išmokėti dividendai, kadangi atsakovas juos pasisavino, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
33. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2018-02-14 bankiniu pavedimu Polins pervedė ieškovui 232 852,60 Eur dividendų už 2017 metus. Pirmąją dalį dividendų už 2018 m. Polins ieškovui pervedė 2019-05-07, t. y. 264 991,86 Eur. Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2019-08-28 Polins akcininkai nusprendė pasirinkti auditorių, kuris atliktų 2018 finansinių metų finansinių ataskaitų auditą – tokiu auditoriumi paskiriama bendrovė Premium Audyt Sp. Z.O.O.
34. 2020-03-10 Polins akcininkai nusprendė avansinių dividendų už 2018 finansinių metų rezultatus neišmokėtos dalies 3 142 175,89 zlotų mokėjimo klausimą spręsti atskirame akcininkų susirinkime po to, kai bus sudarytas Polins balansas už 2019 finansinius metus ir bus gautos audito išvados už 2018 ir 2019 finansinius metus.
35. Atsakovo teigimu, akcininkai suprato, jog dėl GEFION INSURANCE veiklos nutraukimo Polins toliau nebegalės uždirbti pelno, platindama šios kompanijos draudimo polisus Lenkijos rinkoje. Dėl GEFION INSURANCE nemokumo Polins neteko galimybės vykdyti pelningą komercinę veiklą, dėl to susidarė nuostoliai, kurių dengimui buvo panaudotas ankstesniais metais uždirbtas pelnas. Dėl šios priežasties Polins negalėjo abiems akcininkams mokėti neišmokėtos avansinių dividendų dalies.
36. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas deklaravo VMI apie Lenkijoje ieškovui išmokėtus 270 623,06 Eur dividendus už 2019 m. ir nuo jų Lenkijoje sumokėtą 40 593,45 Eur mokestį, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad 2019 m. būtų priimtas akcininkų sprendimas išmokėti akcininkams dividendus, kaip tai buvo padaryta už 2017 m. bei 2018 m. Sutinkant su atsakovo argumentais, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Polins už 2017 ir 2018 finansinius metus ieškovui išmokėjo 497 844,46 Eur dividendus, taip pat už ieškovui išmokamus dividendus sumokėjo 19 procentų gyventojų pajamų mokestį.
37. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Įstatymas reglamentuoja, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais teismas šią nuostatą taiko tuomet, kai ieškovas byloje įrodo, kad žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Todėl teismas daro išvadą, kad šios civilinės atsakomybės sąlygos ieškovas neįrodė, tačiau nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, tai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Ieškovui neįrodžius dividendų pasisavinimo fakto, nei aplinkybių, jog apskritai ieškovo nurodomi dividendai buvo išmokėti atsakovui, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, tai jo veiksmuose konstatuoti kaltę teismas neturi absoliučiai jokio pagrindo. Teismas konstatuoja, kad civilinės atsakomybės instituto taikymui turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys, o kitai šaliai turi būti sudarytos galimybės atsikirsti nuo pareikštų reikalavimų. Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje minėtų sąlygų neįrodinėjo, o žalos dydį grindė bendro pobūdžio hipotetiniais skaičiavimais ir abstrakčiais teiginiais.
38. Teismas ieškovo nurodomą aplinkybę, jog dėl dividendų už 2018 metų neišmokėtos dalies bei dividendų už 2019 metus akcininkai priėmė sprendimą žodžiu, vertina kritiškai. Ieškovas nepaaiškino aplinkybių, kada ieškovo įrodinėjamas žodinis sprendimas buvo priimtas, nepaaiškino, kodėl nebuvo priimtas sprendimas raštu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių buvus žodinį sprendimą dėl dividendų mokėjimo. Priešingai, kaip jau nustatyta byloje, 2020-03-10 Polins akcininkai nusprendė avansinių dividendų už 2018 finansinių metų rezultatus neišmokėtos dalies mokėjimo klausimą spręsti atskirame akcininkų susirinkime po to, kai bus sudarytas Polins balansas už 2019 finansinius metus ir bus gautos audito išvados už 2018 ir 2019 finansinius metus. Įvertinus aplinkybes, jog dividendai už 2017 m., 2018 m. buvo išmokėti po to, kai buvo priimtas akcininkų sprendimas raštu dėl dividendų išmokėjimo, taip pat į tai, jog atsakovas neigia buvus žodinį sprendimą, ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
39. Šiuo konkrečiu atveju svarbi aplinkybė ir ta, kad reikalavimas dėl dividendų išmokėjimo keliamas atsakovui, o ne bendrovei.
40. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog į bylą pateiktas Mokesčių inspekcijos raštas pagal 2021-08-05 duomenis, o tuomet atsakovas jokios veiklos įmonėje jau nevykdė, be to, tame rašte nėra nurodoma, už kurį laikotarpį suma sumokėta.
41. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra bendrovės vadovas (direktorius). Taip pat nurodo, kad atsakovas perleido jam priklausančias Polins akcijas R. R. ir atsistatydino iš valdybos pirmininko pareigų nuo 2024-04-02 dienos. Tokias aplinkybes grindžia pateikdamas akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta minėta data. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2021-09-06 atsakovas atsistatydino iš valdybos pirmininko pareigų, jam priklausančias akcijas pardavė R. R., kuris buvo išrinktas naujuoju valdybos pirmininku. Dalininkų sprendimai dėl atsakovo atsistatydinimo, naujo valdybos pirmininko išrinkimo ir akcijų (dalių) pirkimo-pardavimo buvo patvirtinti Lenkijos notaro. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo Lenkijos notarui tvirtinant atsakovo atsistatydinimą iš Polins pirmininko pareigų ir naujo vadovo paskyrimą. Atsakovo atsistatydinimas įsigaliojo tą pačią dieną, kai buvo atliktas notarinis veiksmas ir naujasis vadovas turėjo apie tai pateikti pranešimą Lenkijos Krašto teisminiam registrui. Atsakovas akcentavo, kad nuo 2021-09-06 bendrovės veikloje ir valdyme nedalyvauja, neturi informacijos apie jos dabartinį statusą ir vykdomą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad atsakovas buvo Polins vadovas iki 2024-04-02 atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.
42. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes jį ieškovas pareiškė netinkamam atsakovui. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu į teismo klausimą dėl atsakovo kaip tinkamos šalies ir pasiūlymą galutinai nuspręsti, kam reiškiamas ieškinys, nurodė, kad atsakovas yra V. V., ne įmonė, nes ieškinys yra dėl nuostolių atlyginimo, - žalą ieškovui padarė atsakovas, veikdamas per įmonę; pabrėžė, kad ieškinys įmonei turėtų būti reiškiamas Lenkijoje.
43. Sutinkama su ieškovo pozicija, jog pats ieškovas gali pasirinkti, ką traukti atsakovu civilinėje byloje ir iš ko reikalauti žalos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog netinkamo atsakovo parinkimas suponuoja ieškinio nepagrįstumą ir teismo pareigą ieškinį atmesti kaip pareikštą ne tam atsakovui.
44. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo pozicija dėl atsakovo atsakomybės dviprasmiška. Teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, jog už 2017-2019 metų finansinės veiklos rezultatus pagal turimą akcijų skaičių turėjo būti išmokėta 270 623,06 Eur dividendų, tačiau jis dividendų negavo, kadangi jam priklausančius dividendus pasisavino atsakovas. Teismo posėdžio metu į klausimą apie aplinkybes, išdėstytas ieškinyje, kad atsakovas skolinosi dividendus atitinkamam terminui, ieškovas nurodė, jog šių aplinkybių neatsimena. Dublike ieškovas nurodo kitokias faktines aplinkybes ir teigia, kad 270 623,06 Eur dividendų suma turėjo būti sumokėta tik už 2019 metus. Teismas atsižvelgia į tai ir vertina kritiškai, kad procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė vienokias faktines aplinkybes, teismo posėdžio metu - kitokias, o tų, kurios nurodytos ieškinyje, teismo posėdžio metu jau neatsiminė. Akcentuotina, kad šios aplinkybės leidžia teismui ieškovo paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus.
45. Aplinkybių, iš kurių ieškovas kildina žalą, t. y. dividendų neišmokėjimą, šalis yra ne atsakovas, o būtent Polins – trečiasis asmuo byloje. Todėl materialinis teisinis santykis sieja Polins ir ieškovą, o ne ieškovą ir atsakovą, kaip buvusį Polins vadovą. Tokiu būdu pagal ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neišmokėtų dividendų atsakovas V. V. laikytinas netinkamu atsakovu. Atsakovas V. V. neturi pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) ir ieškovui nesutikus keisti jo procesinės padėties, tai yra pakankamas savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovas ieškinio reikalavimą kildino ir iš atsakovo deliktinės atsakomybės, teismas dėl žalos atlyginimo taikant deliktinę atsakomybę pasisakė šio sprendimo motyvuojamoje dalyje aukščiau.
46. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.
49. Nepriklausomai nuo to, ar bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašanti šalis faktiškai sumokėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (kvitą, banko išrašą ir pan.), ar sudarė su ją byloje atstovavusiu atstovu susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo atidėjimo, teismui įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į byloje teikiamų teisinių paslaugų apimtis, pobūdį, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl galimybės priteisti tiek didesnį nei Rekomendacijose nurodytą maksimalų rekomenduojamą bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek ir mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu šis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-191-553/2024).
50. Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog turėjo 10 974,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (atsiliepimo į ieškinį rengimas, tripliko rengimas, papildomų rašytinių įrodymų pateikimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose).
51. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju 2024 m. I ketvirtis – bruto 2 161,00 Eur; II ketvirtis – bruto 2 196,40 Eur.
52. Atsakovas nurodė patyręs 10 974,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 5 491,78 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2024-09-04 PVM sąskaita faktūra Nr. MAS Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2024-09-04) – šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatytą dydį (5 402,50 Eur); 2) 3 294,60 Eur už tripliko parengimą (2024-09-04 PVM sąskaita faktūra Nr. MAS Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2024-09-04) – šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje nustatytą dydį (3 241,50 Eur); 3) 649,80 Eur (3 val. x 219,60) už pasirengimą teismo posėdžiui (2024-09-04 PVM sąskaita faktūra Nr. MAS Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2024-09-04) – šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatytą dydį (1 val. – 216,10 Eur); 4) 439,20 Eur (2 val. x 219,60 Eur) už dalyvavimą teismo posėdyje (2024-09-04 PVM sąskaita faktūra Nr. MAS Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2024-09-04) – šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatytą dydį (1 val. – 216,10 Eur); 5) 600,00 Eur (3 val. x 200,00 Eur) už papildomų rašytinių įrodymų pateikimą, pasirengimą ir dalyvavimą 2024-10-21 teismo posėdyje (2024-11-06 PVM sąskaita faktūra Nr. MAS Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2024-11-07) – šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyto dydžio (1 val. – 219,64 Eur); 500,00 Eur (2,5 val. x 200,00 Eur) (2024-11-06 PVM sąskaita faktūra Nr. MAS Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2024-11-07) – šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyto dydžio (1 val. – 219,64 Eur).
53. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, o įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, nagrinėjimo eigą, teismo posėdžių atidėjimo aplinkybes (dėl ieškovo prašymų) teismas neturi pagrindo abejoti bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 bei 8.19 punktuose nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį labai neženkliai, todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nemažintinas ir priteistina 10 974,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovo atsakovui (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)10 974,00 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 00 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.