- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-211-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00149-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Lenkijos Respublikoje registruota bendrovė „Polins SP. Z.O.O“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria nepatenkintas ieškovo prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – Lenkijos Respublikoje registruota bendrovė „Polins SP. Z.O.O“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 270 623,06 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovo 10 974 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame taip pat suformulavo prašymą atidėti dalies – 2 500 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos.
4. Ieškovas nurodė, kad 3 005 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas pablogintų jo turtinę padėtį, todėl sumokėjo 505 Eur žyminio mokesčio. Jam tektų papildomai skolintis arba parduoti dalį nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas teigė, kad gaunamas pajamas (darbo užmokestį ir kitas) išleidžia pragyvenimui ir būtiniesiems poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą ir įpareigojo ieškovą sumokėti iki 2025 m. sausio 17 d. likusią 2 500 Eur žyminio mokesčio dalį.
6. Teismas padarė išvadą kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 84 straipsniui taikyti. Ieškovas teismui kartu su ieškiniu pateikė 2020 metų mokesčių deklaracijas ir Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje nurodė, jog tokie duomenys neįrodo nei ieškovo turtinės padėties, nei leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas negali sumokėti žyminio mokesčio. Ieškovas nepateikė duomenų apie darbo užmokestį, kitas pajamas, aktualių mokesčių deklaracijų, banko sąskaitų išrašų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai atsirado 2021 m. gegužės mėn.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, apeliaciniame skunde nurodė tokias pačias, kaip ir ieškinyje, aplinkybes.
8. Teismas nenustatė pagrindo atidėti ieškovui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 2 500 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino atleidimo nuo žyminio mokesčio ir jo (viso ar dalies) sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo institutus, todėl pažeidė CPK 83 straipsnio 3 dalį, 84 straipsnį.
9.2. Asmens turtinė padėtis yra teisiškai reikšminga, kai byloje dalyvaujantis asmuo prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Ieškovui nurodytų pateiktinų įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, pateikimas neaktualus.
Šalies argumentai
9.3. Teismas ignoravo ieškovo paaiškinimus, kurie yra savarankiška įrodinėjimo priemonė. Ieškovas nurodė, kad dėl turtinės padėties laikinai neturi gaimybės sumokėti 3 005 Eur žyminio mokesčio.
9.4. Teismas neįvertino CPK 83 straipsnio 3 dalies ir CPK 84 straipsnio taikymo teisinių padarinių skirtumo.
9.5. Ieškovas nurodė, kad jo mėnesio pajamos – apie 1 000 Eur. Jis turi kitų prievolių, todėl visas pajamas išleidžia pragyvenimui ir prievolėms įvykdyti. Ieškovas neturi lėšų kredito įstaigose, registruotino kilnojamojo turto. Tam, kad sumokėtų visą žyminį mokestį, ieškovas turėtų skolintis lėšas arba parduoti jam priklausantį turtą. Neatidėjus žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų užkirstas kelias ieškovui pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
9.6. Žyminio mokesčio atidėjimas sietinas ne su sunkia, bet su laikina turtine padėtimi. Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis būtų priteistas iš ieškovo, todėl, atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, nei šalių, nei valstybės interesai nebus pažeisti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškovo I. P. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovas nepagrindė, kad jo turtinė padėtis sunki. Ieškovo vardu įregistruoti 8 nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini). Bendrovė „Polins SP. Z.O.O“ 2017–2018 metais išmokėjo ieškovui (duomenys neskelbtini) dividendų. Ieškovas nepateikė duomenų, kad šias lėšas prarado ir dėl to pablogėjo jo turtinė padėtis.
10.2. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, ieškovas – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Draudita“, kuri įregistruota jo gyvenamosios vietos adresu, vadovas ir vienintelis akcininkas. Tinklapyje „Rekvizitai.lt“ skelbiama, kad UAB „Draudita“ dirba 6 darbuotojai, vieno darbuotojo vidutinis atlyginimas per mėnesį yra ne 1 000 Eur, kaip teigia ieškovas, bet 2 115,11 Eur. Nurodyta bendrovė 2023 metais gavo 97 280 Eur pajamų ir uždirbo 30 124 Eur grynojo pelno.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepriėmimo
8. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).
10. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus papildomus įrodymus – valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų apie juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Draudita“) dalyvius išrašą, Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą apie UAB „Draudita“.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenis apie apelianto darbo vietą ir pajamas turėjo pateikti ne atsakovas, bet pats apeliantas, kuris siekia įrodyti, kad jo sunki turtinė padėtis yra laikina ir dėl to jis negali iš karto sumokėti viso žyminio mokesčio. Spręsdamas naujų įrodymų priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jie pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą, t. y. apeliantas neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti juos į bylą.
Dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, užtikrinantis kiekvieno asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Asmuo gali pasinaudoti šia teise, teikdamas procesinius dokumentus CPK nustatyta tvarka.
15. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-354-450/2025).
16. Apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 3 005 Eur žyminį mokestį. Jis nurodė, kad sumokėjo 505 Eur ir prašė atidėti 2 500 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje.
17. CPK 84 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2008).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018).
20. Taigi, apeliantas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turi pateikti teismui išsamius duomenis, pagrindžiančius, kad jis šiuo metu negali sumokėti viso žyminio mokesčio, taip pat, kad jo turtinė padėtis netrukus pasikeis, t. y., kad teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą jis galės sumokėti žyminį mokestį. Nesvarbu, ar apeliantas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, jis turi pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Tik nustatęs, kad apelianto turtinė padėtis sunki, teismas gali spręsti, yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ar ne. Dėl to apeliantas taip pat turėjo pagrįsti, kad tokia padėtis laikina, paaiškinti, kaip ji pasikeis ir pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius duomenis.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, nepridėjo rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas neįvertino jo paaiškinimų apie jo turtinę padėtį. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, jog apeliantas nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos teismas įvertino, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ir netenkino jo prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
22. Apeliantas, siekdamas, kad dalis žyminio mokesčio būtų atidėta iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, turėjo pateikti teismui duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas, lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Jis teigia, kad per mėnesį gauna apie 1 000 Eur pajamas, neturi lėšų kredito įstaigose, registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių). Apeliantas turi kitų prievolių, todėl visas pajamas išleidžia pragyvenimui ir prievolėms įvykdyti.
23. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad CPK 84, 178 straipsnyje įtvirtinta šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo prašymą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apelianto mėnesio pajamų, išlaidų ir prievolių dydį. Jis taip pat nepaaiškino ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis laikina, netrukus pasikeis. Apelianto paaiškinimai, nesant kitų duomenų, nėra pakankami konstatuoti, kad: 1) apelianto turtinė padėtis šiuo metu sunki, jis negali sumokėti žyminio mokesčio ar kad žyminio mokesčio sumokėjimas – jam nepakeliama našta; 2) tokia turtinė padėtis laikina, ji pagerės ir, net esant galbūt apeliantui nepalankiam teismo procesiniam sprendimui, jis galės sumokėti žyminį mokestį. Apeliantas nepateikė duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikrąją finansinę padėtį bei konstatuoti tokį jos sunkumą, dėl kurio jis gali sumokėti tik 505 Eur žyminio mokesčio, t. y. negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
26. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną yra pasibaigęs apskųsta nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl apeliantui nustatomas naujas terminas iki 2025 m. balandžio 24 d. sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.