Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria teismas ieškovo I. P. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, yra pagrįsta ir teisėta.

3. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

4. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

5. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų (vienas jų – pateikti duomenis apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis), teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalyje).

6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2025 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atidėti 2 500 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo dienos atmetė ir įpareigojo ieškovą sumokėti 2 500 Eur žyminio mokesčio dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvuojamosios dalies 26 punkte buvo pažymėta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną yra pasibaigęs apskųsta nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl ieškovui nustatomas naujas terminas iki 2025 m. balandžio 24 d. sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį, pateikiant pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 elektroninėmis ryšių priemonėmis 2025 m. balandžio 18 d. buvo išsiųsta ieškovo atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui. Ieškovui per Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

7. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, vertinant ieškovo elgesį jam realizuojant teisę į apeliaciją, yra ta, kad ieškovo interesams nagrinėjamoje byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Tai, kad ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas, patvirtina, jog ieškovui turėjo būti suprantamas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 turinys ir motyvuojamosios dalies 26 punkte nurodytas aiškus bei konkretus apeliacinės instancijos teismo nustatytas terminas iki 2025 m. balandžio 24 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 2 500 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, taip pat termino pateikti apeliacinį skundą praleidimo ar teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo padariniai. Šiuo atveju ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminas nebuvo nustatytas, nepaneigia aplinkybės, jog šis terminas buvo nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 motyvuojamosios dalies 26 punkte ir, kaip minėta pirmiau, profesionaliam teisininkui (advokatui) turėjo būti suprantamas kaip vykdytinas.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir (ar) jo atstovas per apeliacinės instancijos teismo nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminą neatliko jokio procesinio veiksmo: nepateikė procesinio dokumento, siekdami pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, neprašė pratęsti termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Ieškovo nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi tokia kompetencija, vadovaujantis CPK 7 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kuomet pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus pasibaigė ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, yra priskirtina apeliacinės instancijos teismui.

9. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jokių duomenų nei apie ieškovo pateiktą mokėjimo nurodymo kopiją, nei prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti neturėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CPK 316 straipsnio 2 dalyje nustatytas apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – pripažinti, kad apeliacinis skundas yra nepaduotas ir grąžinti šį procesinį dokumentą jį padavusiam asmeniui.

10. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis pašalino apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėjo 2 500 Eur žyminį mokestį. Taigi, tokiu būdu ieškovas iš esmės siekia įrodyti, kad nėra teisinių kliūčių nepriimti ieškovo apeliacinio skundo.

11. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto mokėjimo nurodymo kvito matyti, kad ieškovas 2025 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip 14 dienų nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 nustatyto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti termino pabaigos, sumokėjo 2 500 Eur žyminį mokestį. Visgi, atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, įvertinus tai, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, atskirajame skunde neprašė atnaujinti praleisto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, taip pat nesant nagrinėjamoje byloje duomenų, jog ieškovas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti praleido dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva atnaujinti ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas apelianto apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, tinkamai aiškino ir taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimą bei apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kad 2025 m. gegužės 8 d. sumokėjo likusią nesumokėtą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį – 2 500 Eur. Kadangi teismas šia nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovo apeliacinį skundą laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, ieškovui grąžintina ši jo sumokėta žyminio mokesčio dalis. Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

14. Atsakovas V. V. apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą priteisti iš ieškovo I. P. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, parengiant atsiliepimus į ieškovo atskiruosius skundus. Kadangi ieškovo I. P. atskirasis skundas atmestas, atsakovas V. V. įgijo teisę reikalauti nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-211-912/2025 patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymą.

15. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimo teisines paslaugas neviršija maksimalių sumų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (8.16 papunktis). Todėl atsakovui V. V. iš ieškovo I. P. priteisiama 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) už apeliacinį skundą 2025 m. gegužės 8 d. sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Priteisti atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.